Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R., 2022 m. kovo 27 d., apie 19.00 val., kieme šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priėjusi prie L. B., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai vieną smūgį į veido sritį, sukeldama nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai (b. l. 94) bei parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jai aiški, su juo sutinka. Nori paaiškinti, kad 2022 m. kovo 27 d., dienos metu, buvo namuose – pažymoje nurodytu adresu. Pas ją atėjo kaimynas pavarde S. (S.), kurio vardo tiksliai neprisimena, tačiau jį vadina E. (E.), kuris pjovė malkas šalia jos namų, kadangi jos sugyventinis šiuo metu yra ligoninėje po insulto. Vakare, laiko tiksliai nepamena, atvyko tuo adresu jos sugyventinio sesuo su sugyventinio dukterimis. Jos trise pradėjo konfliktuoti su ja dėl medienos. Jos įsikabino į priekabą, kurioje buvo pakrautos medžio kaladės. Jos pradėjo konfliktuoti, ji L. B. ją pradėjo įžeidinėti, išvadino necenzūriniais žodžiais, nuo ko buvo labai sukrėsta ir susijaudinusi, nesusilaikiusi sudavė jai vieną smūgį ranka į jos veido sritį – kaip tiksliai – ar delnu, ar kumščiu nurodyti negali, nes buvo labai susijaudinusi. Ji visą įvykį filmavo telefonu. Po jos suduoto smūgio nuo jos veido nukrito akiniai, kiek prisimena, akiniai buvo jau anksčiau sulaužyti. Civilinio ieškinio klausimą palieka spręsti teismui (b. l. 94-97).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama bei kalta prisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus. Jie pjovė malkas, žmonės jai padėjo. Jos sugyventinis buvo ligoninėje, (duomenys neskelbtini) metų kartu su juo gyvena. Jau temo, iš visų pusių buvo pribėgę. Viena jo dukra - iš karto su kamera. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) metų ir niekada nei vienos iš jų nematė bei jo sesers ji niekada nematė. Niekada niekas nebuvo pas juos atėjęs ir aplankęs. L. B., kai jos sugyventinis buvo prastos būklės, atvažiavo mašinos. Tai čia trys moterys: L. B. ir dvi jos dukros. Viena pradėjo filmuoti, o jos sesuo pradėjo ją įžeidinėti. Filmavo A. K. bei filmavo virš valandos. Kai tik jie atvažiavo, ji viską filmavo. Policijos pareigūnai parodė tik vieną atkarpą. Pradėjo ją įžeidinėti, ir ji tris kartus įspėjo, kad jos taip nepravardžiuotų, o paskui neišlaikė ir sudavė jai per veidą. Ji kalta. Akiniai nukrito, bet jie laikėsi tik iš vienos pusės. Kai akiniai nukrito, jie nukrito į priekabą, nesudužo. Jie buvo seni, be lankelio. Nukrito, bet nesudužo. Jie jau buvo sulaužyti, ji pati sakė policijos pareigūnams. Ji jaučiasi kalta, niekada su niekuo nesusipyko. Sudavė delnu, kaire ranka vieną kartą. Ji daugiau nieko nenori papildyti, tik nori pasakyti, kad jie visą gyvenimą laikė gyvulius ir paršelius. Apie smūgį nori pasakyti, tai kai jie pjovė kiaules po 300 kilogramų, visada duodavo kumščiu ir paršelis prarasdavo sąmonę. Ji nori pasakyti, kad jeigu būtų jai vieną smūgį sudavusi kumščiu, tai būtų ją užmušusi. Ji sudavė nukentėjusiajai delnu, kad jos nevadintų „necenzūrinis žodis“. Galbūt ji buvo strese, galbūt nepamena ar ji trenkė kumščiu, ar delnu. Teisingai parodė ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl streso nepamena kaip sudavė, kumščiu ar delnu. Gali būti iš streso, kad nepamena. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Ji nenorėjo jokių konfliktų. L. B. net jos vyro iš ligoninės nepasiėmė. O ji gyvena su juo (duomenys neskelbtini) metų. Ji užblokavo kortelę, todėl negali įsidarbinti ir negali nuo jo pasitraukti. Ne ji atėjo pas L. B., o jos atėjo pas ją su skandalu (b. l. 173-177).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

- nukentėjusiosios L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose nurodyta, kad ji 2022 m. kovo 31 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja. Taip pat paaiškino, kad 2022 m. kovo 24 d. ji buvo su seserimi Lazdynų Respublikinėje greitosios pagalbos ligoninėje, kur buvo gydomas po insulto jos brolis I. (I.) K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis joms negalėdamas kalbėti parodė ženklais ir užrašais ant popieriaus, kad pažiūrėtų jo avilius prie namų miške, esančių (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Ji žinojo, kad brolis gyveno su kažkokia moterimi, tačiau jos nepažinojo ir nematė. Žino, kad buvo išvaręs ją, nes ji priklausė kažkokiai sektai. Daugiau apie tai ir ją nieko nežino. Ji 2022 m. kovo 27 d. apie 17 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir ten pasiskambino A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais (telefono numeris nurodytas), brolio jaunesnei dukrai ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) pradžioje, ir ši gal po kokių 10 minučių atėjo. Paskambino kitai brolio dukrai G. K. ir laukė kada ji atvažiuos iš (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo gal po 15-20 minučių. Atsisėdo į jos automobilį ir pasakė joms dėl ko atvyko ir ką nori pasakyti, ką sakė jų tėvas, būtent pažiūrėti bičių avilius ar jie tinkamai prižiūrimi. Nuvažiavo iki avilių. Ten pamatė, kad iš miško pusės nuo avilių išvažiuoja automobilis su priekaba, kurioje buvo medžio rąstų dalys. Jos užtvėrė su automobiliu pravažiavimą, ir ji paklausė vyriškio, kuris uždarinėjo priekabą ką jis vežą ir daro. Vyriškis atsakė, kad veža minėtą medieną, nes ją sakė „uždirbo“. Ji paklausė kaip jis uždirbo ir kokius turi dokumentus, o jis pasakė, kad nieko neturi. Ji pasakė G., kad skambintų policijai, ji paskambino iš jos telefono. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) namo, kur gyvena brolis, atbėgo kažkokia moteris, kurios nepažįsta ir ėmė rėkti „necenzūrinis žodis, ką čia veiki“, sakė: vertimas iš rusų k.: „V., aš tau daviau, vežk, neklausyk, necenzūrinis žodis“, o jis ėmė krauti iš priekabos. Tuo momentu ta moteris rėkdama puolė – nustūmusi G. K. „su rankomis“ pribėgo prie jos ir, mano, kad su dešine ranka sudavė jai tris smūgius į veido sritį, dėl ko jai sulaužė jos akinius, ir jie nukrito į automobilio priekabą, ji net nepastebėjo. Ta moteris šaukė vyriškiui, kuris buvo su ta mediena, kad važiuotų, o atvažiuos vertimas iš rusų k.: „sava policija“. Vyriškis liko vietoje, sakė: vertimas iš rusų k.: „S., negalvojau, kad pas tave toks konfliktas“. Greitai atvažiavo ir policija. Nustatė įvykio dalyvių duomenis ir jos išsiskirstė, nurodė, kad apsispręs dėl pareiškimo rašymo. Po įvykio jai skaudėjo galvą, buvo veido nubrozdinimas, labai susinervino ir patyrė fizinį skausmą. Dėl akinių sulaužymo patyrė 36 eurų žalą (b. l. 26-29, 42-43);

- 2022 m. kovo 31 d. protokolu – pareiškimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad pareiškėja L. B. pageidaujanti pranešti apie įvykį parodė, kad 2022 m. kovo 27 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), S. R. žodinio konflikto metu kumščiu sudavė jai tris kartus į veido sritį dėl šių veiksmų sulaužė jos akinius. Dėl to ji patyrė kūno sužalojimus, tai yra veido nubrozdinimus ir fizinį skausmą. Prašo jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. (b. l. 9-15);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. K. duotais parodymais, kad nuo šių metų vasario 18 dienos jos tėvui I. K. buvo nustatytas išeminis insultas, tėvas buvo nuvežtas į ligoninę ir iki šiol yra (duomenys neskelbtini). Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso tėvui, tačiau namas nėra įregistruotas. Šalia namo miškelyje stovi 84 aviliai. Neturėjo tikslo įsibrauti į svetimą teritoriją, tik patikrinti avilius. Kadangi tėvas bitėmis pasirūpinti negali ir turėjo įtarimą, kad S. (tėčio sugyventinė, ja visi vadina S., su kuria tėvas gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų) galės avilius parduoti, išvežti, ar kitaip sugadinti, tad nusprendė su teta L. ir jos seserimi G. nuvykti paskaičiuoti avilius. Atvykusios pamatė, kad iš sklypo išvažiuoja automobilis su priekaba, kurioje buvo sukrautos medžių kaladės. Teta L. neleido vyrui išsivežti medienos, kadangi numanė, kad S. parduoda tą medieną, kurią tėvas anksčiau pirko. Pokalbio su vyru metu pribėgo S. ir pradėjo konfliktuoti, apsižodžiavo su teta L. ir priėjusi prie L. – tikrai matė, kad S. sudavė vieną stipru smūgį (negali tiksliai atsakyti ar kumščiu, ar delnu, kadangi stovėjo už S. nugaros, tačiau numano, kad kumščiu, nes viso pokalbio metu laikė sugniaužtus kumščius). Nuo smūgio L. sulūžo akiniai. Ant veido pastebėjo nedidelį patinimą dešinės akies pusėje. Greitoji medicinos pagalba nebuvo reikalinga. Su S. nebendrauja visiškai, tik dėl tėvo ligos pastaruoju metu kelis kartus matėsi. Šiuo metu L. yra reabilitacijos centre. Daugiau papildymų neturi (b. l. 53-56);

- ikiteisminio tyrimo metu G. K. duotais parodymais, kad 2022 m. kovo 27 d. ji su jos seserimi A. ir krikšto mama L. važiavo į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti, patikrinti avilius, priklausančius jos tėvui I. K. Joms važiojant gatve pastebėjo, kad yra vyras su automobiliu ir priekaba (kas buvo priekaboje, tada nematė, vėliau paaiškėjo, kad priekaboje buvo medienos kaladės). Tą vyrą, kuris buvo atvažiavęs su priekaba pažįsta iš matymo, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau vardo nežino, pasistengs telefono numerį išsiaiškinti ir pateikti tyrimui. Kai atvyko, A. ir L. išlipo iš automobilio, po jų išlipo ji ir priėjo prie priekabos ir vyriškio – ir A. su L. jau kalbėjosi su juo, pokalbio tiksliai negirdėjo. Besikalbant su vyru, prie jų sparčiu žingsniu priėjo prie S. R., jos tėčio sugyventinė. L. tuo metu stovėjo prie priekabos atsirėmusi, buvo užsidėjusi juodos spalvos akinius, kurie buvo tvarkingi, nes pasakojo, jog tuo metu buvo neseniai juos įsigijusi. Ji stovėjo netoliese L., o sesuo A. stovėjo šiek tiek toliau ir filmavo. Prisimena, kad S. pradėjo rėkauti ir priėjusi prie L. visiškai netikėtai sudavė vieną smūgį į L. veido sritį. Vieną smūgį tikrai gali patvirtinti – ar delnu ar kumščiu sudavė, nematė, bet smūgis buvo iš dešinės rankos, o antras kaire ranka, kadangi stovėjo S. R. už nugaros, negali patikslinti ar antrą smūgį sudavė delnu ar kumščiu. Po smūgio L. prarado pusiausvyrą ir rankomis laikėsi už tvoros, ir tuo pat metu laikėsi už priekabos – ji iš karto abiem rankomis griebė už S. R. drabužių ir nutempė ją šalin, priėjusi prie L. pastebėjo, kad ant jos veido nebėra akinių ir dešinės pusės žandas paraudęs. Ji iš karto griebė L. telefoną ir paskambino 112. Išgirdusi skambutį į 112, S. kažko išsigando ir pati iškrovė iš priekabos medžio kalades. Po kurio laiko, kai jau atvyko pareigūnai, pastebėjo, kad L. pasigedo akinių ir pradėjo ieškoti. Akinius sulaužytus į dalis rado su A. priekaboje. Tą dieną S. iš arti matė pirmą kartą, anksčiau nebendravo. Daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 73-76);

- ikiteisminio tyrimo metu E. S. (E. S.) duotais parodymais, kad 2022 m. kovo 27 d. vakare S., kurią visi kaime vadina S., paprašė, kad jis jai padėtų sukapoti medžio kalades, kurios gulėjo šalia namų adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, sode. Jos gulėjo gana ilgai ir buvo jau pajuodavusios. Jis jas norėjo kapoti savo kieme, kadangi jos didelės. Jis pas S. atvažiavo savo automobiliu „VW Passat“, valstybinių numerių tiksliai neprisimena, juodos spalvos su prikabinta priekaba ir sode pradėjo krauti kalades į priekabą, S. taip pat padėjo krauti į priekabą. Apie medienos pirkimą jokios kalbos nebuvo, jis jau buvo pasiruošęs malkų pakankamai, o S. paprašė tik jas sukapoti ir jai atvežti kūrenimui. Jam išvažiuojant iš sodo, priešais sustojo automobilis, kurio markės neprisimena, iš jo išlipo 3 moterys – jas pažįsta, tai buvo kaimyno I. K. sesuo ir dvi dukterys, jų vardų nežino, pažįsta tik iš matymo. Jis išvažiuoti negalėjo, kadangi jam buvo užtvertas kelias. Jos pradėjo priekaištauti – ką tiksliai sakė, jau neprisimena. Parodė ką veža priekaboje ir prisimena, kad kalbėjosi lauke, staiga prie jų priėjo S. ir jis jai pasakė, kad jam neleidžia išvažiuoti. Prisimena, kad S. priėjus prie I. K. sesers, ji ją pavadino „necenzūrinis žodis“, o S. dešine ranka sugriebė jai už veido ir nutraukė ant jos veido buvusius akinius juodos spalvos rėmeliu, kurie nukrito į priekabą ir sulūžo. Iki tol, kiek matė, tai akiniai buvo sveiki, nesulaužyti, nesuklijuoti. Prisimena, kad ji (I. K. sesuo) nugriuvusi nebuvo. Daugiau smūgių nebuvo. Kiek prisimena, pastūmusi taip pat nebuvo. Stovint lauke ant I. K. sesers veido sužalojimų nematė, kraujo nebuvo. Policiją iškvietė viena iš I. K. dukrų. Įvykį filmavo viena iš ten buvusių moterų. S. iš karto nieko nesakė dėl kaladžių jo priekaboje, tačiau po policijos iškvietimo pradėjo pati krauti kalades iš priekabos. Jis policijos sulaukė ir pasikalbėjus su jais, ir policijai leidus, nuvažiavo namo. Daugiau nieko papasakoti apie įvykį negali. S. charakterizuoti negali, nes su ja nebendrauja dažnai, ji stipri, greita moteris, tarp jų su S. konfliktų nebuvo, tačiau po šio įvykio nenori su ja bendrauti (b. l. 79-81);

- 2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėta fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros objektas – aplinka. Protokole nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini), pro įvažiavimą į sodų bendriją. Važiuojant tiesiai iki galo kairėje matomas dviaukštis baltų plytų namas, dešinėje pusėje – tvora ir šalia tvoros stovi automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priešais namą yra įvažiavimas į miško teritoriją, kurioje yra sustatyti bičių aviliai, įvairūs rakandai. Prie tvoros įvažiavimo kampo, kairėje įvažiavimo pusėje stovi sudėtos medinės malkos, tai yra įvykio vietoje. Apžiūrint aplinką jokių pėdsakų ar kitų įrodymų, ar požymių turinčių reikšmės tyrimui nematyti ir nerasta (b. l. 22-23);

- 2022 m. kovo 31 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji L. B. pateikė savo akinius (akinių auselę (1 vienetą) ir akinių rėmą (1 vienetą) (b. l. 30-32);

- 2022 m. kovo 31 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota nuketėjusiosios L. B. pateiktų akinių dalių (akinių rėmo ir akinių auselės) apžiūra. Nurodyta, kad pateikti objektai yra akinių rėmas be kairės pusės stiklo. Plastikinis, juodos spalvos. Dešinėje pusėje yra stiklas. Rėmeliai be auselių. Auselė pateikta plastikinė, kairės pusės. Varžtų nėra. Akiniai dėvėti. Pavadinimo nėra (b. l. 33-37). Po apžiūros sulaužyti akiniai (rėmas ir auselė) pakvitavimu grąžinti L. B. (b. l. 38);

- 2022 m. balandžio 5 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1082/2022 (01), kurioje nurodyta, kad L. B. po 2022 m. kovo 27 d. įvykio, kūne sužalojimų nekonstatuota (b. l. 48)

- 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Emilijos Dzisevič tarnybiniu pranešimu dėl nukentėjusiosios L. B. apklausos, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. pabendravus telefonu su nukentėjusiąja L. B., pastaroji nurodė, kad šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) rajone iki 2022 m. gegužės 28 d., tačiau galimas reabilitacijos pratęsimas. Maždaug pieš 2-3 savaites L. B. buvo nustatytas insultas, po ko sunkiai prisimena tam tikrus įvykius, skundžiasi galvos skausmais. Dėl konflikto su S. R., L. nurodė, kad dėl savo sveikatos ir savijautos nenori būti daugiau apklausinėjama dėl 2022 m. kovo 27 d. įvykio, patikslino, kad, kiek prisimena, buvo suduota ne mažiau 2 smūgių į veido sritį, po ko sulūžo pastarosios akiniai, žala – 136 eurai neatlyginta ir nuo civilinio ieškinio neatsisako. Kategoriškai nenori su S. bendrauti, susitiki ir jos matyti, prieštarauja, kad ateityje būtų organizuojami procesiniai veiksmai, kuriuose būtų jų abiejų dalyvavimas būtinas. S. neatleidžia ir susitaikyti su ja nenori (b. l. 49-50);

- 2022 m. gegužės 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. K. pateikė vaizdo įrašą. Vaizdo įrašas pateiktas 2022 m. gegužės 5 d. savanoriškai elektroniniu paštu (b. l. 57-58);

- 2022 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. K. elektroniniu paštu pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. VID_20220505_091948_738, kurio trukmė 00 min. 08 sek. Vaizdo įraše matyti, kad konfliktas vyksta kieme, šalia priekabos su medžio kaladėmis. Iš vienos priekabos pusės stovi moteris su violetinės spalvos kepure ir akiniais su juodos spalvos rėmeliais, šalia jos stovi moteris su baltos spalvos skara ant galvos ir moteris su mėlynos spalvos paltu ir kepure. Kitoje priekabos pusėje stovi vyras. Vaizdo įraše matosi, kaip prie moters violetine kepure prieina moteris su balta skara ir moteris violetine kepure sako rusų kalba: „Kas tu tokia čia“, tuomet moteris su baltos spalvos skara savo kaire ranka griebia už pastarosios kairės pusės striukės apykaklės ir dešiniąja ranka suduoda vieną smūgį į pastarosios veido sritį (vaizdo įraše nesimato ar suduotas smūgis delnu ar kumščiu, girdimas tik pliaukštelėjimas), po ko matyti, kad nuo moters su violetine kepure veido nukrenta akiniai, moteris su balta skara nepaleisdama pastarosios kaire ranka pastumia pastarąją žemyn. Moteriai su violetine kepure išsitiesus, matyti, kad ant jos veido nėra akinių su juodos spalvos rėmeliu. Prie jų pribėga moteris mėlynos spalvos paltu, sako: „Ką jūs darote?“ ir paėmusi už drabužių nugaros srityje atitraukia moterį su baltos spalvos skara. Moteris su violetinės spalvos kepure sušunka: „(duomenys neskelbtini)“, moteris su balta skara nueina sakydama: „Na palauk, aš tuoj kirviu ....“. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 60-63);

- 2022 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota garso ir vaizdo įrašo, nufilmuoto policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas Nr. 2022_0327_190215_018, kurio trukmė 04 min. 57 sek. Filmavimo pradžia – 19.02 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnai kalbasi su nukentėjusiąja ir dar dviem moterimis, viena iš jų aiškina, kad jos atvažiavo užfiksuoti ten stovinčių avilių, kadangi vienos iš moterų brolis negali šiuo metu jais rūpintis, kadangi yra ligoninėje. Moteris papildomai aiškina, kad joms atvykus, priėjo brolio sugyventinė, žodis po žodžio ir trenkė, dėl to buvo iškviesta policija. Įvykį filmavo telefonu ir pateiks prie bylos. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 64-67);

- 2022 m. liepos 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota papildoma garso ir vaizdo įrašo, nufilmuoto policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera apžiūra. Protokole nurodyta, kad papildomai apžiūrėjus „body“ kameros vaizdo įrašą Nr. 2022_0327_190215_018, kurio trukmė 04 min. 57 sek. filmavimo pradžia – 19.02 val., matyti, kad nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų pokalbio metu ant nukentėjusiosios veido akinių nėra. Vaizdo įrašo 03.56 min. girdima, kad moteris (G.) aiškina atėjusioms kaimynėms, jog jos su teta atvyko pažiūrėti avilių, o ši (S. R.) numušė nuo tetos (L.) akinius ir jos (G. ir A.) iškvietė policiją (b. l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamoji S. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, užfiksuotus vaizdo įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad S. R. 2022 m. kovo 27 d., apie 19.00 val., kieme šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėjusi prie L. B., tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė pastarajai vieną smūgį į veido sritį, sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad negalėjo suduoti kumščiu, o sudavė tik delnu, tačiau vėliau paaiškino, jog buvo streso būsenoje, susijaudinusi, todėl gali tiksliai neatsiminti visų aplinkybių. Taip pat kaltinamoji pripažįsta, kad dėl jos atliktų veiksmų nukentėjusioji galėjo patirti fizinį skausmą bei ji jaučiasi kalta dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, gailisi. Kaltinamoji parodė, kad jos sugyventinis įvykio metu buvo ligoninėje, o nukentėjusioji yra jos sugyventinio sesuo, su kuria ji anksčiau nėra bendravusi. Tarp jų įvyko konfliktas dėl malkų ir ji nesusivaldžiusi sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, dėl tokių jos veiksmų L. B. galėjo patirti fizinį skausmą.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo nuosekli, taip pat išdėstė tuo metu susiklosčiusią situaciją. Minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojai, tai yra A. K., G. K. bei E. S., kurie buvo kartu su kaltinamąja ir nukentėjusiąja įvykio metu. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nurodė, kad kaltinamoji tris kartus sudavė jai į veido sritį, tačiau teismui pateiktame vaizdo įraše matoma, jog smūgis buvo suduotas vieną kartą. Pažymėtina, kad dėl tokių neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji juto fizinį skausmą, buvo paraudęs dešinės pusės žandas, sulaužyti akiniai, kurie nuo smūgio nukrito. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodami parodymus liudytojai patvirtino, kad tikrai matė vieną smūgį. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Nurodyti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamoji tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir suprato, kad gali sukelti jai fizinį skausmą ir to siekė. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia bei pripažino savo kaltę. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamosios atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. S. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į S. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista (b. l. 124-126), bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (b. l. 127-131), negydyta VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų skyriaus žinioje nėra (b. l. 117-119), našlė, vidurinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, uždrausti kaltinamajai lankytis nukentėjusiosios L. B. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) ir uždrausti su ja bendrauti, išskyrus klausimais susijusiais su žalos atlyginimu.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusioji L. B. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 100,00 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 36,00 eurus turtinei žalai atlyginti. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir sukelto skausmo, jai skaudėjo galvą, buvo veido nubrozdinimas. Taip pat apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios akiniai, kurie įvykio metu buvo sulaužyti, tai yra nėra stikliuko, sulaužyta akinių ąselė (b. l. 39, 40-41).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 36,00 eurus turtinės žalos, tai yra sudavus smūgį ant jos veido buvę akiniai nukrito bei buvo išdaužtas vienas stiklas, sulaužyta akinių ąselė. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl L. B. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad suduotas vienas smūgis į veidą bei buvo paraudęs dešinės pusės žandas, skaudėjo galvą), į patirtus neigiamus nukentėjusiosios išgyvenimus. Ji patyrė stresą, nepatogumus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir sukelto skausmo. Nors kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu teigė, jog civilinis ieškinys turi būti mažintinas per pusę, kadangi ir pati nukentėjusioji išprovokavo konfliktą, tačiau prokurorė pažymėjo, kad konfliktas vyko ne be priežasties, o dėl išvežamos medienos, kuri priklauso nukentėjusiosios broliui. Tad patyrusi dar ir smurtą, nukentėjusioji tikrai nukentėjusioji patyrė didelį stresą.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji L. B. dėl kaltinamosios veiksmų patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Pastaroji pasireiškė fizinio skausmo išgyvenimu, stresu, todėl nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-101) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 1, 2 punktais, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti kaltinamajai lankytis nukentėjusiosios L. B. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), uždrausti su ja bendrauti, išskyrus klausimais, susijusiais su žalos atlyginimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalies 1, 2 punktais, paskiriant įpareigojimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždrausti kaltinamajai lankytis nukentėjusiosios L. B. gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), uždrausti su ja bendrauti, išskyrus klausimais, susijusiais su žalos atlyginimu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios S. R. 36,00 (trisdešimt šešis) eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 100,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios L. B. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.