Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-277-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2A-277-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00160-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Dalia Kačinskienė, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo technologijų projektai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Wind turbine“

Kategorijos

2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)

Civilinė byla Nr. e2A-277-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00160-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; (S) 2.6.10.5.1; 3.1.1.2.17; 3.2.4.8.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo technologijų projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo technologijų projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Wind turbine“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Vėjo technologijų projektai“ 2021 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Wind turbine“ 100 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. su atsakove UAB ,,Wind turbine“ sudarė naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2016 m. spalio 31 d. paruošti Vokietijoje esančią vėjo jėgainę atsiėmimui, o ieškovė įsipareigojo už ją sumokėti 170 000 Eur. Ieškovė 2016 m. spalio 17 d. su UAB ,,Solis spectrum“ sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl tos pačios vėjo jėgainės, kurioje susitarė, kad vėjo jėgainę ieškovė pristatys ir sumontuos iki 2016 m. gruodžio 16 d., sutarties kaina – 800 000 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė nustatytu laiku neparuošė vėjo jėgainės pristatymui, todėl ji negalėjo tinkamai įvykdyti preliminariosios sutarties su būsima pirkėja UAB ,,Solis spectrum“.

3. Visgi, siekdama neprarasti pirkėjos, ieškovė susitarė su UAB ,,Solis spectrum“ dėl pagrindinės sutarties sudarymo kitu, nei buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, terminu ir pardavimo kainos sumažinimo 100 000 Eur suma. Pagrindinė sutartis su pirkėja UAB ,,Solis spectrum“ buvo sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d., pagal šią sutartį vėjo jėgainė jai parduota už 700 000 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti šį 100 000 Eur kainų skirtumą tarp preliminariojoje sutartyje buvusios nustatytos kainos ir mažesnės galutinė pardavimo kainos kaip ieškovės nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Vėjo technologijų projektai“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Wind turbine“ 3 693,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t. y. netinkamo šalių 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos sutarties vykdymo, todėl nėra ir pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

6. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė nesudarė jai galimybės iki sutartyje numatyto termino atsiimti vėjo jėgainės. Nurodė, kad į bylą yra pateikta 2016 m. lapkričio 1 d. sąskaita faktūra, išrašyta Vokietijos bendrovės Hüffermann Krandienst GmbH už vėjo jėgainės išmontavimą. Iš šios sąskaitos faktūros teismas sprendė, kad darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, t. y. būtent toje vietovėje, kuri šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyta kaip vieta, iš kurios ieškovė turėjo atsiimti naudotą vėjo jėgainę. Be to, sąskaitoje faktūroje nurodyti vėjo jėgainės modelis – E66, bei serijos numeris – Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sutampa su ginčo 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartyje nurodytais parduodamos vėjo jėgainės duomenimis. Teismas sprendė, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų visuma (išmontavimo darbų terminas, išmontavimo darbų vieta, vėjo jėgainės modelis ir serijos numeris) teikia pagrindą išvadai, jog atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei atliko tinkamai ir laiku.

7. Atmesdamas kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo ne tik išmontuoti vėjo jėgainę, bet ir rūpintis jos pervežimu į Lietuvą, teismas pažymėjo, kad pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi tik parduoti naudotą vėjo jėgainę, tačiau neįsipareigojo parvežti jos į Lietuvą, šią pareigą ir riziką prisiėmė pati ieškovė. Sutarties 3 straipsnio 2.2 punkte aiškiai nurodyta, kad būtent pirkėja (t. y. ieškovė) įsipareigoja pateikti (pastaba: sutartyje naudojama sąvoka „paduoti“) transportą pakrovimui nustatytu laiku ir data. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-130-853/2021, kurioje buvo sprendžiamas kitas nagrinėjamos bylos šalių ginčas dėl tos pačios 2016 m. rugsėjo 16 d. sutarties vykdymo, jau buvo konstatuoti nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai, jog atsakovė UAB „Wind turbine“ įsipareigojo tik parduoti naudotą vėjo jėgainę, tačiau sutartis neapėmė vėjo jėgainės transportavimo.

8. Teismo vertinimu, ieškovė taip pat nepagrįstai ieškinio reikalavimą dėl savo nuostolių atlyginimo sieja su ieškovės ir UAB ,,Solis spectrum“ 2016 m. spalio 17 d. sudaryta preliminariąja sutartimi, kuri pirkimo–pardavimo sutarties su UAB ,,Solis spectrum“ sudarymo momentu, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., ne tik jau nebegaliojo, bet ir neturi atsakovės, kuri nebuvo preliminariosios sutarties šalimi, teisėms bei pareigoms jokios reikšmės.

9. Atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė konstatavęs, kad ieškovė ieškinio senaties termino, kreipdamasi į teismą su šiuo ieškiniu, nebuvo praleidusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB ,,Vėjo technologijų projektai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Neteisinga yra teismo išvada, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia 2016 m. spalio 17 d. preliminariosios sutarties pažeidimo faktu. Reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius kildinamas iš netinkamai atsakovės vykdytos 2016 m. rugsėjo 16 d. vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovė pažeidė sutarties 3 straipsnio 1.5 punktą ir dėl atsakovės neteisėto neveikimo jėgainės perdavimas ieškovei užtruko beveik dvejus metus – iki 2018 metų.

10.2. Teismo nepagrįstai netirti ir nevertinti įrodymai patvirtina, kad atsakovė per šalių sudarytoje sutartyje nustatytą terminą neišmontavo ir neperdavė vėjo jėgainės ieškovei. Teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybių, kurios patvirtina, kad šalių sudaryta sutartis buvo įvykdyta tik 2018 metais. Tai patvirtina ir toks faktas, kad ieškovė nuosavybės teisę į ginčo vėjo jėgainę įregistravo tik 2018 m. gruodžio mėn.

10.3. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovės pateikta Vokietijos bendrovės Hüffermann Krandienst GmbH 2016 m. lapkričio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bei joje nurodyti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad vėjo jėgainė sąskaitos išrašymo metu buvo paruošta atsiimti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji šią sąskaitą yra apmokėjusi, nėra ir pagrindo išvadai, jog ji išrašyta būtent už vėjo jėgainės išmontavimo darbus. Sąskaitoje įvardytos paslaugos, susijusios su autokrano nuoma ir pristatymu, bet ne paslaugos, susijusios su visišku jėgainės išmontavimu. Į sąskaitą nėra įtraukti jokie išmontavimo darbai, taigi kranas galėjo būti naudojamas ir jėgainės remonto bei priežiūros ar kitokiems darbams, eksploatuojant šią jėgainę, atlikti.

10.4. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vėjo jėgainės pervežimo darbus organizavo ir už juos atsakinga buvo atsakovė. Tai patvirtina atsakovės atstovo 2017 m. sausio 13 d. ieškovei išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodė, kad buvo pakrauti ir išvežti žiedai. Be to, būtent atsakovė 2017 m. sausio 31 d. pareiškė pretenziją pervežimo įmonei dėl netinkamo jėgainės transportavimo.

10.5. Atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad tik dvi vėjo jėgainės dalys, t. y. sparnai ir žiedas, buvo paruošti atsiimti iki 2017 metų pradžios. Likusios vėjo jėgainės dalys 2017 metų pradžioje nebuvo išmontuotos, antraip jos būtų pervežtos kartu su sparnais ir žiedu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad informavo ieškovę apie jėgainės parengimą transportavimui, savalaikį išmontavimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,Wind turbine“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

11.1. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina tiek iš ikisutartinių santykių su trečiaisiais asmenimis, tiek ir iš sutartinių santykių su atsakove. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas laikytinas ydingu bei kelia abejonių dėl jos dėstomų argumentų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir objektyvumo.

11.2. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tinkamą ieškovės prievolės, kylančios iš preliminariosios sutarties, įvykdymą trečiajam asmeniui UAB „Solis spectrum“.

11.3. Įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-130-853/2021, jau yra nustatytos nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartyje dėl jėgainės pardavimo transportavimo pareiga pardavėjai (t. y. atsakovei) nebuvo nustatyta – pateikti transportą pakrovimui nustatytu laiku buvo įsipareigojusi pirkėja (t. y. ieškovė). Be to, minėtame teismo sprendime konstatuota ir tai, kad nėra duomenų, jog ieškovė negalėjo pasiimti vėjo jėgainės sutartu laiku dėl atsakovės kaltės ar kad atsakovė vėlavo ją išmontuoti. Atsižvelgus į tokias prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, ieškovės argumentai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neįrodytais.

11.4. Į bylą pateikta Vokietijos bendrovės išrašyta sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu buvo paruošusi vėjo jėgainę atsiėmimui. Atsakovės argumentai dėl ieškovės įsipareigojimų netinkamo įvykdymo ar pavėluoto sąskaitos faktūros išrašymo yra nepagrįsti.

11.5. Priešingai nei teigia ieškovė, kuri, profesionaliai užsiimdama vėjo jėgainių prekyba (pirkimu ir pardavimu), jau yra pardavusi ne vieną vėjo jėgainę, remiantis vien tik valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis negalima identifikuoti, kad UAB „Solis spectrum“ buvo parduota ginčo vėjo jėgainė, nes vėjo jėgainės unikalus numeris nenurodytas nei sutartyje, nei minėtame išraše. Taigi, minėtas išrašas neįrodo jokių aplinkybių, susijusių su šioje civilinėje byloje nagrinėjamais reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl sutartinių prievolių turinį ir jų vykdymą patvirtinančių įrodymų vertinimo

3. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas lemia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį ir kokias sąlygas į ją įtraukti (CK 6.156 straipsnis). Kitaip tariant, šis principas reiškia šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir jos turinį, išskyrus atvejus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

4. Sutarties vykdymo pareigos – tai tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio, apibrėžiančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Laikantis CK 6.205 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

5. Sutarties šaliai, pareiškusiai reikalavimą dėl nuostolių, patirtų kitai šaliai netinkamai vykdant sutartį, atlyginimo tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), jai padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), sutarties šalies atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

6. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB ,,Vėjo technologijų projektai“, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys atsakovei UAB ,,Wind turbine“ dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, ir kvestionuodama teismo padarytą išvadą, kad nebuvo įrodytas nei atsakovės veiksmų neteisėtumas, nei priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir apeliantės patirtų turtinių praradimų, po dvejų metų nuo preliminariosios sutarties galiojimo pabaigos parduodant ginčo vėjo jėgainę už mažesnę kainą, apeliaciniame skunde kelia įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo klausimą. Tačiau tokia apeliantės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo.

7. Nagrinėjant ginčą dėl sudarytos sutarties vykdymo ir (ar) jos sąlygų aiškinimo, sutarties šalių valia bei kiekvienos jų prisiimtų įsipareigojimų pagal šią sutartį apimtis identifikuojami pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Nustatant aplinkybę, kokių ketinimų turėjo šalys sudarydamos sutartį ir kaip šie ketinimai buvo išreikšti išoriškai, kitaip tariant, dėl ko konkrečiai jos buvo susitarusios ir kaip kiekviena jų vykdė šiuos susitarimus, visų pirma būtina analizuoti pačios sutarties nuostatas (tekstą). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sutarties šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktas; 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019 57 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23–24 punktai).

8. Kaip matyti iš šalių 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarytos naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutarties 1 straipsnio ir 3 straipsnio 1.5 punkto (pastaba: būtent toks sąlygų ženklinimas yra naudojamas sutartyje), atsakovė UAB ,,Wind turbine“, kaip pardavėja, įsipareigojo savo sąskaita išmontuoti jai nuosavybės teise priklausančią naudotą vėjo jėgainę E66/18.70-T02, 1,8 MW, SN 70884, 10/2002 m., kuri stovi ir yra naudojama Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 straipsnio 1.1–1.4 punktuose yra aptarti ir kiti su pardavėjos įsipareigojimai, pavyzdžiui, pateikti visą jėgainės dokumentaciją, suteikti bet kokią su ja susijusią informaciją, sudaryti sąlygas pirkėjos (t. y. apeliantės) pasirinktiems techniniams ekspertams apžiūrėti jėgainę bei įvertinti jos techninę būklę, savo sąskaita užtikrinti visų institucijų ir asmenų leidimų ir (ar) sutikimų gavimą atjungti ją nuo elektros perdavimo tinklų bei išmontuoti, užtikrinti kelių iki jėgainės buvimo vietos pravažumą reikiamai sunkiasvorei technikai bei darbams. Visas jai tenkančias pagal sutartį pareigas atsakovė įsipareigojo įvykdyti iki 2016 m. spalio 31 d.

9. Atitinkamai, apeliantė, be įsipareigojimo laiku ir tinkamai už perkamą jėgainę atsiskaityti, taip pat įsipareigojo iš pamatų konstrukcijos pati išsimontuoti pamatų žiedą (sutarties 3 straipsnio 1.5 punktas) ir nustatytu laiku bei data pristatyti į pakrovimo vietą transportą (sutarties 3 straipsnio 2.2 punktas). Tokio visiškai aiškaus susitarimo sąlygos negali būti interpretuojamos taip, kaip tą apeliaciniame skunde daro apeliantė, t. y. kad vėjo jėgainės pervežimo darbų organizavimas ir atsakomybė teko ne jai, o išskirtinai atsakovei (pardavėjai). Nei sutarties sąlygos, nei šalių elgesys vykdant šią sutartį tokio aiškinimo nesuponuoja. Priešingai, šalys turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis, siekdamos įgyvendinti tikslus, numatytus sutartyje (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), t. y. iki 2016 m. spalio 31 d. apeliantė turėjo išsimontuoti pamatų žiedą ir pasirūpinti jėgainės transportavimu, o atsakovė – atlikti kitus vėjo jėgaitės atjungimo nuo elektros tinklų bei jos išmontavimo darbus.

10. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovė iki sutartyje nustatyto termino nebuvo atlikusi paruošiamųjų darbų ir neatjungusi nuo elektros tiekimo tinklų bei neišmontavusi vėjo jėgainės tokia apimtimi, kokia jai teko pagal sutartį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokią aplinkybę, jog atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę iki nustatyto termino išmontuoti vėjo jėgainę ir paruošti ją atsiėmimui, patvirtina byloje esančios Vokietijos bendrovės Hüffermann krandienst GmbH atsakovei 2016 m. lapkričio 1 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros turinys. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, šioje sąskaitoje esančių duomenų pakanka suteiktoms atsakovei paslaugoms identifikuoti. Sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta už teleskopinio krano nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 11 d., paslaugų suteikimo vieta – (duomenys neskelbtini), nurodyta net ir tai, jog atlikti kranu darbai susiję su vėjo jėgainės Nr. (duomenys neskelbtini) išmontavimu. Be to, sąskaitoje faktūroje nurodoma darbų atlikimo vieta visiškai sutampa su pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta vėjo jėgainės buvimo vieta, dar daugiau, abiejuose dokumentuose nurodytas ir tas pats vėjo jėgainę identifikuojantis numeris – Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teleskopinis kranas galėjo būti naudojamas ne ginčo jėgainei išmontuoti, bet jos remonto ar eksploatavimo darbams atlikti, yra deklaratyvios ir visiškai jokiais įrodymais nepagrįstos apeliantės interpretacijos, jos subjektyvūs pasvarstymai.

11. Pirmiau aptartos sąskaitos faktūros turinys patvirtina, kad iki sutartyje numatytos 2016 m. spalio 31 d. atsakovė atliko vėjo jėgainės išmontavimo darbus. Vien tokia aplinkybė, kad atsakovė nėra pateikusi 2016 m. lapkričio 1 d. sąskaitos faktūros apmokėjimo įrodymų, neleidžia spręsti, kad joje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, juolab kad ši sąskaita buvo išrašyta vėliau nei joje nurodytas krano naudojimo pradžios ir pabaigos laikas, taigi jau po atitinkamų paslaugų suteikimo. Nėra byloje ir tokių įrodymų, kad, laiku neapmokėjus sąskaitos, dėl šios priežasties atsakovės teisės į vėjo jėgainę kokiu nors būdu buvo apribotos (turtas sulaikytas ar pan.). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo, tiriant minėtą sąskaitą faktūrą bei vertinant joje užfiksuotą informaciją, atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

12. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė deramos reikšmės 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybėms. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste visų pirma pažymėtina, kad dėl apeliantės nurodytų bei kitų, vykdant ginčo sutartį, atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo kilęs ginčas jau yra išspręstas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-130-853/2021, ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-408-368/2021.

13. Iš nagrinėjamoje byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) esančių civilinės bylos Nr. e2-130-853/2021 duomenų matyti, kad nagrinėjamos bylos atsakovė UAB ,,Wind turbine“ kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su ieškiniu dėl 32 950 Eur skolos ir 3 060 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovės (nagrinėjamos bylos apeliantės) UAB ,,Vėjo technologijų projektai“. Toje byloje pareikšto reikalavimo pagrindu, be kita ko, buvo ir šalių 2016 m. rugsėjo 16 d. sudaryta naudotos vėjo jėgainės pirkimo–pardavimo sutartis bei ją vykdant atsakovės 2018 m. kovo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. WT-18020 už vėjo jėgainę ir transformatorių, kurioje nurodyta mokėtina 211 750 Eur su PVM suma, bei 2018 m. balandžio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. WT-18043 už vėjo elektrinės sumontavimą, kurioje nurodyta mokėtina 21 296 Eur su PVM suma.

14. Vien aplinkybė, kad nurodytos sąskaitos faktūros išrašytos praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartyje numatyto termino, iki kurio atsakovė buvo įsipareigojusi išmontuoti ir paruošti vėjo jėgainę transportavimui, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė delsė įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutarties 2 straipsnyje jos šalys sutarė dėl tokios atsiskaitymo tvarkos, jog pirmą 100 000 Eur avansinį mokėjimą apeliantė (pirkėja) sumoka į atsakovės (pardavėjos) nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 8 d., o likusią 70 000 Eur sumą – iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (sutarties 2 straipsnio 1, 2, 2.1 ir 2.2 punktai). Kaip matyti, 2018 m. kovo 1 d. sąskaitoje faktūroje yra nurodyta, kad apeliantė jau sumokėjo 120 000 Eur avansą, o jos nesumokėta suma sudaro 91 750 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. kovo 1 d. sąskaitos išrašymo faktas patvirtina tik tai, kad apeliantė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti su atsakove, bet ne tai, kad atsakovė laiku neišmontavo ir neparuošė vėjo jėgainės atsiėmimui. Kitaip tariant, aptartos sąskaitos faktūros išrašymo aplinkybės sudaro pagrindą tik tokiai išvadai, kad pati apeliantė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.

15. Vertinant kitą, 2018 m. balandžio 24 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už vėjo elektrinės sumontavimo darbus, pažymėtina tai, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartyje dėl montavimo darbų nebuvo sulygta, o apeliantė tokios atsakovės pareigos buvimo taip pat neįrodinėjo. Todėl aplinkybė, kad atsakovė galbūt kitų susitarimų pagrindu atliko vėjo jėgainės sumontavimo darbus, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

16. Kitas rašytinis įrodymas, kurio neištyrimu ir neįvertinimu pirmosios instancijos teisme apeliantė grindžia savo poziciją, yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad ginčo vėjo jėgainės nuosavybė apeliantės vardu įregistruota 2018 m. gruodžio 20 d. Tačiau ir su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš sutarties 2 straipsnio 3 punkto nuostatų, vėjo jėgainės nuosavybės teisės perėjimas pirkėjai (apeliantei) pačių šalių valia buvo susietas su visišku apeliantės atsiskaitymu – sutartyje nurodytos jos kainos sumokėjimu, o ne su šios jėgainės išmontavimu ar jos pristatymu apeliantei. Kadangi apeliantė šios pareigos tinkamai nevykdė, jos nuosavybės teisės į turtą išviešinimas viešame registre galėjo užtrukti ir dėl šios priežasties.

17. Kitaip, nei pačioje sutartyje nurodyta (žr. šios nutarties 17, 18 punktus), aiškinti atsakovės pareigų apeliantei neleidžia ir apeliaciniame skunde įvardyti 2017 m. sausio 13 d. elektroninis laiškas bei 2017 m. vasario 1 d. pretenzija, kurie į bylą buvo pateikti kartu su jos dubliku. Kaip matyti, atsakovė 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi su pretenzija į T. D. C., joje teigdama apie vėjo turbinos Enercon E66 dalių, sandėliuotų vėjo turbinų parke Vokietijoje, pakrovimą bei išvežimą be jos žinios ir dalyvavimo, taip pat reikalaudama nedelsiant jas grąžinti. Atsakovės vadovo 2017 m. sausio 31 d. išsiųstame apeliantės vadovui elektroniniame laiške pateikta iš esmės identiška informacija, nurodant, kad nėra sparnų ir žiedo ir kad jie buvo savavališkai pakrauti ir išvežti.

18. Apeliantės pozicija, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė faktiškai organizavo ir rūpinosi vėjo jėgainės transportavimu, viena vertus, negali paneigti sutartyje pačiai apeliantei nustatytos tokios pareigos ar, juo labiau, negali lemti vertinimo, kad atsakovė, netinkamai atlikdama veiksmus, kurių atlikimas priklausė apeliantei, yra sutartį pažeidusi šalis. Antra vertus, aptartų įrodymų turinys sudaro pagrindą tik tokiai išvadai, kad sutarties objektas (jo dalys) iš jo saugojimo vietos buvo paimtas be tuometinės savininkės leidimo ir žinios, bet ne tai, kad ji buvo pagal sutartį įsipareigojusi organizuoti pirkimo–pardavimo sutarties objekto transportavimą.

19. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, šalių pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų apimtis bei jų vykdymas sudarė ir Telšių apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-130-853/2021 dalyką. Toje byloje apeliantė nuo jai pareikšto vėjo jėgainės pardavėjos UAB ,,Wind turbine“ reikalavimo dėl skolos pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. sutartį priteisimo taip pat gynėsi pardavėjos sutartinių prievolių nevykdymu arba netinkamu vykdymu. Telšių apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendime, be kita ko, konstatavo tokius faktus: šalys buvo susitarusios tik dėl naudotos vėjo jėgainės pardavimo; pagal sutartį pardavėja neturėjo teikti vėjo jėgainės transportavimo paslaugos; byloje nėra duomenų ir pirkėja UAB ,,Vėjo technologijų projektai“ neįrodė, kad būtent dėl UAB ,,Wind turbine“ kaltės negalėjo pasiimti jėgainės sutartu laiku ar kad ši vėlavo ją išmontuoti. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-408-368/2021 paliko pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą nepakeistą.

20. CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje atleidžiama. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos.

21. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tokia įstatymų leidėjo pozicija grindžiama įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu (CPK 18 straipsnis) ir jo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia. Tačiau skirtingai nuo prejudicijos, kuri gali sukelti teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, res judicata galia taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016).

22. Vadinasi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, jau yra nustatytas toks prejudicinis faktas, dėl ko šalys ginčo sutartimi buvo susitarusios ir kokių prievolių apeliantei turėjo atsakovė (CPK 182 straipsni 2 punktas), taip pat pasisakyta ir tuo aspektu, kad apeliantė neįrodė atsakovės padaryto sutarties pažeidimo (t. y. negalėjimo pasiimti vėjo jėgainės sutartu laiku dėl UAB ,,Wind turbine“ kaltės ar pardavėjos vėlavimo ją išmontuoti). Ir nors pagal bendrąją taisyklę tie faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos, neturi prejudicinės galios, o įsiteisėjusiame teismo sprendime padaryta išvada dėl įrodymų nepakankamumo ginčo dalyku esantiems faktams nustatyti neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims tą patį faktą įrodinėti kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015), apeliantė, nagrinėjamoje byloje pakartotinai iškėlusi klausimą dėl atsakovės vėlavimo perduoti jai pirkimo–pardavimo sutarties objektą, jokių leistinų įrodymų tokiems savo teiginiams pagrįsti taip pat nepateikė, siekdama vien perkelti sutarties objekto pervežimo prievolės buvimą ir jos neįvykdymą atsakovei. Tačiau, kaip minėta, jau yra nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovė tokios pareigos neturėjo, o ši aplinkybė negali būti nei ginčijama, nei įrodinėjama iš naujo.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados, nei padaryta skundžiamame teismo sprendime, nesuponuoja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

25. Atsakovė prašo jai priteisti 2 395,80 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikia tokių savo išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Tačiau atsakovės prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos šiuo konkrečiu atveju viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytą didžiausią kompensuotiną sumą. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma yra 1 972,62 Eur (1 517,40 Eur x 1,3), tokio dydžio išlaidos atsakovei ir priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Wind turbine“ (juridinio asmens kodas 300137742) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo technologijų projektai“ 1 972,62 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir 62 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus