Alytaus apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stamita“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ dėl darbo ginčo, Darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019-06-11 sprendimu Nr. DGKS-3372, išnagrinėjusi R. J. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, nusprendė R. J. prašymą tenkinti ir išieškoti iš UAB „Stamita“ R. J. 500 Eur (suma neatskaičius mokesčių) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškinyje nurodyta, kad visi ieškovės darbuotojai, kurie buvo pateikę analogiškus reikalavimus, kaip ir atsakovas dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, atsiėmė reikalavimus ieškovei, išskyrus atsakovą ir dar keletą asmenų, kitose tokiose pačiose bylose, kurie nebuvo perkelti į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ ne dėl ieškovės kaltės, o naujojo darbdavio sprendimu.

Tai, kad toks susitarimas buvo – patvirtina minėta aplinkybė dėl gausybės darbuotojų prašymo atsiėmimo prieš ieškovę DGK, todėl atsakovo pateikti reikalavimai ieškovei vertintini kritiškai, kaip iškreipiantys tikruosius šalių ketinimus bei gerą valią susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai ir protingai, nedidinant kaštų nė vienai pusių. Toks atsakovo prašymas tebuvo piktnaudžiavimas susiklosčiusia sitaucija, sužinojus faktą, jog jis nėra perkeliamas į naująją darbovietę. Aplinkybę dėl ieškovės su kitais darbuotojais sudaryto susitarimo egzistavimo ieškovė grindžia teismui teikdama minėtų darbuotojų atsiėmimus jų anksčiau teiktų prašymų prieš ieškovę Alytaus darbo ginčų komisijoje. Juose aiškiai nurodoma, jog prašoma nutraukti nagrinėjimą, kadangi su darbuotojais buvo pilnai atsiskaityta ir jie jokių pretenzijų neturi ieškovei.

Ieškinyje pažymėta, kad tinkamas darbo sutarties pasibaigimo įforminimas yra darbdavio pareiga (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 3 dalis), todėl šiuo atveju darbo teisinių santykių pabaigą reikėtų vertinti sistemiškai kartu su minėtu sudarytu susitarimu dėl atsiskaitymo su darbuotojais termino pratęsimo, todėl atsakovas turėjo atsižvelgti į susitarimo turinį bei, kaip ir kiti darbuotojai, savo valiniais veiksmais nekelti reikalavimų ieškovei.

Ieškinyje nurodoma, kad netesybos, išmokėtos vienam darbuotojui, niekaip negali diskriminuoti kitų darbuotojų. Todėl šiuo atveju vertinant DGK sprendimą jau minėto susitarimo dėl termino pratęsimo kontekste bei kitų ieškovės darbuotojų valią savo prašymus prieš ieškovę atsiimti – darytina išvada, kad skundžiamas DGK sprendimas diskriminuoja kitus darbuotojus, kurie prašymus yra atsiėmę.

Ieškinyje nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus visas minėtas aplinkybes negalima daryti išvados, kad ieškovė padarė teisės pažeidimą ar yra jos kaltė, todėl ieškovės teigimu, DGK nepagrįstai priteisė atsakovui netesybas. Pagal ieškovės teigimus, tik vienintelis atsakovas ir dar keletas asmenų, kurie nebuvo perkelti į UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, nesutiko laikytis solidaruas susitarimo ir geranoriškai bendradarbiauti su ieškove.

Darbo ginčų komisija teisingai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, darbo santykius nutraukus nuo 2019-03-31 pagal ieškovės 2019-03-27 įsakymą, tačiau nebuvo pilnai atsiskaityta iki darbo sutarties galiojimo pabaigos. Prieš nutraukiant darbo sutartį nebuvo su ieškove tartasi dėl kažkokių sąlygų atsiskaitant. Ieškovė nepagrįstai nurodo aplinkybes, kad atsakovas dėl neva tai kažkokių ieškovės aplinkybių turėjo įsipareigoti neteikti prašymų/skundų, jeigu ieškovė vėluotų atsiskaityti. Asmuo nutraukęs darbo santykius su darbdaviu neturi ir neprivalo būti saistomas kitų įmonėje dirbusių asmenų susitarimų ar interesų. Atsakovas turėjo teisę dirbti savo interesus ir tai darė vadovaudamasis Darbo kodekso, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas ieškovės atstovo advokato Gedimino Blaškevičiaus prašymas bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas R. J., manydamas, jog jo teisė į darbo užmokesčio sumokėjimą paskutinę jo atleidimo iš darbo dieną yra pažeista, pagrįstai 2019-04-11 kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, laikydamasis išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 412 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nutraukiant darbo sutartį ieškovė su atsakovu R. J. sudarė susitarimą dėl darbo užmokesčio sumokėjimo termino pratęsimo, tokio susitarimo fakto nepatvirtino ir R. J. teismo posėdyje, todėl teismas daro išvadą, jog su atsakovu buvo atsiskaityta 2019-06-07, kaip nurodė atsakovas R. J..

DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo aplinkybes į tai, kad visi ieškovės darbuotojai, kurie buvo pateikę analogiškus reikalavimus, kaip ir atsakovas dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, atsiėmė reikalavimus ieškovei, išskyrus atsakovą ir dar keletą asmenų, kitose tokiose pačiose bylose, kurie nebuvo perkelti dirbti UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, t.y. atsakovas R. J. prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas buvo piktnaudžiavimas susiklosčiusia sitaucija, sužinojus faktą, jog jis nėra perkeliamas į naująją darbovietę.

DK 213 straipsnio 3 dalis numato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Byloje nėra sprendžiama dėl kolektyvinio darbo ginčo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos ginčo sprendimo tvarkos (DK 287 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neginčija ir nėra pareiškusi reikalavimų, kad tarp ieškovės ir atsakovo kilo ne individualus darbo ginčas, o kolektyvinis darbo ginčas.

Ieškovė neįrodė aplinkybės, kad su atsakovu R. J. turėjo atsiskaityti kitu, darbdavio ir darbuotojo sutartu laiku, o ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad su atsakovu nutraukus darbo sutartį buvo atsiskaityta 2019-06-07. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-06-11 sprendime Nr. DGKS-3372 konstatuota, kad UAB „Stamita“ delsė su R. J. atsiskaityti 2 mėnesius ir 5 dienas, todėl pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priskaičiavo 1237.18 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ( vidutinis mėnesinis darbo užmokestis padaugintas iš 2 mėnesių ir penkių dienų). Darbo ginčų komisija įvertinusi įmonės situaciją, uždelsto atsiskaityti laiko trukmę, atsižvelgdama į tai, kad jeigu būtų išieškoma visa kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, tai būtų sankcija neadekvati padarytam pažeidimui, nesuderinama su darbo teisės principais, sumažino netesybų dydį iki 500 Eur. Atsakovas R. J. apskaičiuoto ir nustatyto netesybų dydžio neginčija.

Kaip ir nurodyta aukščiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog R. J. teisės kreiptis į Darbo ginčų komisiją negali riboti jokie kitų bendrovės darbuotojų individualūs susitarimai, o kitų asmenų reikalavimo teisės atsisakymas yra jų asmeninis pasirinkimas ir laisva valia.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-06-11 sprendime Nr. DGKS-3372 išdėstytus motyvus dėl netesybų R. J. dydžio nustatymo, laiko juos pagrįstais, motyvuotais ir daro išvadą, jog 500,00 Eur ( suma neatskaičius mokesčių) netesybos iš ieškovės UAB „Stamita“ buvo priteistos pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, atmestus ieškinį, iš esmės yra patenkinti atsakovo reikalavimai reikšti Darbo ginčų komisijai, todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovo R. J. ir trečiojo asmens UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ naudai turi būti priteisiamos iš ieškovės.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog ne visos faktiškai šalių (trečiųjų asmenų) sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies (trečiojo asmens) išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies (trečiojo asmens) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už turėtas advokato teisines paslaugas pagal pateiktą dokumentą – 150 Eur (advokato kvito Nr.1016016). Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, šio dokumento parengimo sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, laikytina, kad prašomas priteisti išlaidų dydis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš trečiojo asmens atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turinio matyti, kad trečiojo asmens patirtos 210.26 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nurodant, kad jas sudaro susipažinimas su bylos medžiaga ir atsiliepimo į ieškinį rengimas (1 val. 30 min. pagal PVM sąskaitą faktūrą serija AMG 1909Nr.007).

Trečiojo asmens atstovo prašomos atlyginti išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte patvirtinto maksimalaus atlyginimo išlaidų dydžio, atitinka kitus kriterijus atlyginant advokatui už susipažinimą su bylos medžiaga ir ruošiant atsiliepimą į ieškinį, todėl iš ieškovės priteistina 210,26 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės priteistina 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas numato, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis - turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos, 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad kai šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Kadangi ieškinio suma 500 Eur, tai žyminio mokesčio dydis sudaro 15 Eur. Ieškovė padavė ieškinį ir nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, o vėliau prašė ieškinį nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant ( 2019-09-09, 2019-10-01, 2019-10-07 prašymai), todėl iš ieškovės, atmetant ieškinį, priteistina 15 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti/išieškoti iš UAB „Stamita“ (įmonės kodas 153701266, buveinė: Vilniaus g.14, Kaniūkų kaimas, Alytaus rajonas), R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkis šimtus eurų ((500 Eur) suma neatskaičius mokesčių)) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019-06-11 sprendimą Nr. DGKS-3372 dėl netesybų išieškojimo R. J. laikyti netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

Priteisti iš UAB „Stamita“, įmonės kodas 153701266, dvidešimt du eurus (22 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų). Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stamita“, įmonės kodas 153701266, atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stamita“, įmonės kodas 153701266, trečiojo asmens UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“, įmonės kodas 300076944, naudai 210,26 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.