Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. G. 2024 m. sausio 15 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dukters A. G. kambaryje, tyčia savo mažametei dukrai A. G. spyrė 3-4 kartus į dešinę koją bei 1 kartą į dešinę ranką ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame kelio sąnaryje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, D. G. 2024 m. birželio 25 d., laikotarpyje tarp 22 val. 00 min. ir 23 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu su žmona R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su nenustatytu daiktu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje virš kairiojo antakio, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad tiksliai nepamena datos, parvažiavo iš žvejybos, buvo išgėręs, sukėlė namuose triukšmą, žmona paskambino jo mamai, kad jį apramintų. Kai mama atvažiavo, išmetė mamą lauk, ji paskambino policijai, policija vaikų teisėms, atvažiavę rado pas dukrą A. nedidelę mėlynę. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti kaltinime nurodytą 2024 m. sausio 19 d., buvo supykęs, kad vaikai maistą nešėsi į antrą aukštą ir dar kad dukrą jį filmavo, todėl įspyrė jai. Dukrai spyrė, nes vaikai nusinešė į antrą aukštą maistą, nenorėjo, kad išteptų sienas. Nuėjęs į antrą aukštą pradėjo šaukti, kad negalima valgyti antrame aukšte, nes buvo padarytas remontas. Buvo išgėręs, apsvaigęs, bet prisimena įvykius. Tada dukra pradėjo jį filmuoti, dėl to jai spyrė kelis kartus, pataikė į koją ir į ranką. Dukrai (duomenys neskelbtini) m., sūnui (duomenys neskelbtini) m. Kai grįžo po kelių parų iš žvejybos, tada ir prasidėjo viskas, anksčiau taip nėra buvę. Vėliau susitaikė ir su žmona, ir su dukra. Daug visokių įvykių per tuos metus buvo, tai nelabai atsimena – ir orderiai, ir negalėjimas grįžti namo ir t.t., lankė psichologą, socialinės darbuotojos lankėsi namuose, lankė dalyvavo elgesio pataisos programoje. Nuo praeitų metų sausio beveik nebuvo į namus grįžęs, ėjo pas psichiatrą, pas psichologą. Po to, kai susitaikė su dukra, gyveno su žmona namuose, tačiau kelis kartus jam buvo išrašyti orderiai ir negalėjo grįžti namo, tada vasarą irgi negalėjo grįžti pas žmoną, bet norėjo aplankyti ir užėjo namo, rado terasoje butelį, apsvaigusią žmoną, kartu išgėrė, neužteko ir gėrė kelias paras. Supykęs, kai žmona papaskaojo, kad kiti vyrai jai kojas glosto, jis pagriebė stiklinę ir metė jai į kaktą ją ir sužalojo. Ryte ėjo socialinė darbuotoja pro šalį ir užėjo pas juos, iškvietė policiją, po to važiavo gydytis į Švėkšną savo noru. Mesdamas stiklinę nenorėjo pataikyti į galvą, norėjo žemiau pataikyti, negalvojo, kad bus tokios pasekmės, suprato, kad gali sužaloti žmoną, bet nemanė, kad taip stipriai sužalos. Po to įvykio du mėnesius negalėjo grįžti namo, bet žmona jam padėjo, valgyti atnešdavo, rūbus išskalbdavo. Dėl visko kaltas alkoholis, dabar nevartoja nuo rugpjūčio mėnesio ir bando sugrįžti į šeimą. Dabar dirba, apdirba plokštes, o prieš tai 12 metų nieko nedirbo, užsiėmė individualia veikla – pardavinėjo, tačiau viską pragėrė, neliko pinigų, dabar yra noras sugrįžti į šeimą, darbą jau susirado. Atsiprašė žmonos, kad taip padarė, ir vaikai nori, kad grįžtų. Padarė išvadą, kad nevartoti alkoholio ir susirasti darbą. Suprato, kad negalima mušti žmonos ir vaikų, tai buvo paskutinis kartas. Labai gailisi dėl savo veiksmų, blogai vertina savo elgesį su vaikais. Serga cukriniu diabetu, kitų ligų neturi, nekilnojamojo turto neturi. Civilinio ieškinio dar nesumokėjo, pripažįsta, kad padarė žalą ir įsipareigoja atlyginti, kai turėsi galimybę.

4. Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

5. Be kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

5.1. Pranešimu apie galimą smurtą prieš mažametę ir mažametį, iš kurio matyti, kad 2024 m. sausio 22 d. gautas raštas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausioi 15 d. D. G. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. dukrai spyrė kelis kartus į koją, vieną kartą spyrė į ranką taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat nurodyta, kad D. G. naudojo fizinį smurtą ir prieš savo mažametį sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (tikslus laikas ir aplinkybės nenustatytos). D. G. prieš vaikus yra naudojęs smurtą ir anksčiau mažamečius pastumdamas, kumštelėdamas, įspirdamas ar įgnybdamas. Nurodyta, kad D. G. prieš vaikus naudoja ne tik fizinį smurtą, bet ir psichologinį, t. y. dažnai ir sistemingai vaikus „kolioja“, įžeidinėja, stumdo, gąsdina juos ir grasina jiems (1 t., b. l. 11-26).

5.2. Įvykio suvestine, iš kurios matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., 09 val. 57 min., gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu namuose tėtis šūkauja, stumdo rankomis močiutę, yra agresyvus. Pranešėja A. G.. Įvykio patikrinime nurodyta, kad įvykio adresu juos pasitiko blaivi R. G., kuri teigė, kad jos neblaivus sutuoktinis D. G. namuose žodiškai konfliktavo su ja ir jų vaikais A. G. ir D. G.. R. G. teigė, kad žodinio konflikto metu jokių sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo nejuto. Ant asmenų vizualiai sužalojimų nesimatė. Išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis, pavojų keliantis asmuo - D. G. (1 t., b. l. 54-55).

5.3. Asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad mažametei A. G. sutikus ir neprieštaraujant jos motinai R. G. atliekama mažametės A. G. kūno apžiūra. Apžiūrint viršutinę kūno dalį ant rankų, kaklo, veido srityje jokių sužalojimų nestebima. Kairės pusės juosmens srityje matomos kelios hematomos. Apžiūrint kojas ant kairės kojos šono šlaunies matyti viena hematoma. Kojų priekinėje pusėje žemiau kelėnų ir matomos daugybinės hematomos, taip pat keletas hematomų matomos ant abiejų kelių. Daugiau vizualiai matomų sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 66-69, 70-75).

5.4. Specialisto išvada Nr. G 37/2024(10), iš kurios matyti, kad A. G. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame kelio sąnaryje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 79).

5.5. Nepilnametės nukentėjusiosios A. G. parodymais, kuri apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvyko čia (į apklausą), nes tėtis blūdijo. Jis prisigeria, kalba nesąmones, labai keikiasi, koliojasi. Ji buvo savo kambaryje, o tėtis atėjo ir spyrė jai į koją ir ranką, tai buvo spalio 15 d., buvo 7-8 val. vakaro, viskas vyko jos namuose, jos kambaryje. A. G. parodė, kad tą dieną gavo led, jai mama uždėjo led lempas, tada mama išvažiavo brolio paimti iš futbolo, brolis įsidėjo valgyti ir atėjo pas ją. Kažkodėl tėtį tai sunervino, tėtis ant brolio šaukė, kad jis turi valgyti apačioje. Atėjęs tėtis išjungė led lempas, pradėjo šūkauti ant brolio, tada mama išgirdusi atėjo. Mama garsiai pasakė, kad įrašytų viską, ji pasiėmė telefoną ir paspaudė įrašyti diktofoną. Tada tėtis jai įspyrė. Įspyrė 3-4 kartus į dešinę koją, skirtingas vietas. Jai buvo atsiradusi mėlynė ant kojos ties keliu, buvo paraudimas. Po 5 dienų važiavo į Jurbarką pas gydytoją, gydytojas patvirtino, kad jai buvo įspirta. Kai jai įspyrė jautė skausmą, buvo vakaras, kitą dieną reikėjo į mokyklą, tai nekreipė dėmesio į tą skausmą, buvo paraudimas. Ryte vietoje paraudimo buvo mėlynė. Jai atrodo, kad tėtis spyrė su tapke į koją. Dar pataikė į ranką, kai su ranka norėjo koją prisidengti. Į ranką nelabai stipriai davė. Ji buvo atsigulusi ant čiužinio savo kambaryje, tėtis stovėjo ir spyrė. Nepamena iš kurios kojos spyrė. Kai spyrė sakė tu manęs neįrašinėsi ir pradėjo keiktis, po to nuėjo į apačią. A. G. parodė, kad čia ne pirmas kartas, kai tėtis taip elgiasi. Seniau ateidavo su kumščiu užsimodavo į ranką. Dažniausiai su žodžiais koliojasi, nes mamos prisibijo. Daugiausiai yra tėtis trenkęs jai į rankas. Nelabai prisimena, ką tada jausdavo. Daugiausiai duoda su kumščiais, tada dar su kojom davė. Gal jai kokie 7-8 metai galėjo būti, kai tėtis pradėjo muštis. Ją mušdavo tėtis tada, kai girtas būdavo, į savaitę kokius 3-4 kartus būdavo girtas. Jis išgerdavo, pamiegodavo, jeigu kas jį suerzindavo, ateidavo su kumščiais duoti. Buvo, kad pro tėtį praėjo, o jis valgė, brolis į jį pasižiūrėjo, tai tėtis su šakute rankoje pašoko ir broliui grasino, ji nematė, jai taip mama su broliu pasakojo. Tėtis broliui irgi su kumščiais į rankas duodavo. Tėtis yra brolį smaugęs, neprisimena kiek metų tada buvo (rodė kaip buvo suėmęs rankomis už kaklo). Jeigu tėtis nori ją pakviesti, tai kviečia vardu arba sese, jeigu nori pravardžiuoti, tai šaukia „kiaule“, o brolį D. arba „ačkariku“ vadina. Į klausimą, ar sausio 15 d. tėtis buvo blaivus, atsakė, kad jis buvo išgėręs, neatrodė blaivus. Į klausimą, kur buvo čiužinys, kai viskas vyko, atsakė, kad lovos dar nebuvo, jis buvo ant žemės. Į klausimą, kai mama pasakė, kad filmuotų, ar įrašė viską, atsakė, kad neįrašė, bet turi daug kitokių įrašų, kai jis girtas apie brolį kalba. Į klausimą, ar per tą laikotarpį, kai tėtis buvo iškeldintas, ar jis dar buvo jų namuose, atsakė, kad jis namuose buvo iki 21 dienos, o tada jį išvežė ir jo daugiau nematė. Į klausimą, ar kas nors matė, kai jis prieš juos smurtavo, atsakė, kad brolis arba mama matydavo (1 t., b.l. 156-158).

5.6. Nepilnamečio liudytojo D. G. parodymais, kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad atvyko (į apklausą), nes tėtis buvo agresyvus. Jis gėrė labai stipriai, keikėsi, smurtavo. Kai jis ateina kartais žnaibytis pradeda. Kai girtas buvo paskutinį kartą pradėjo tėtis koliotis, keiktis. Buvo priėjęs su šakute, bet nebadė, užsivijo, nežino kokią čia dieną, čia buvo seniau, žiemą, šiais metais. Čia buvo tada, kai važiavo pasiimti sesės iš dailės, koliojosi jis, bet nenori pasakyti kaip. Tiesiog tėtis taip riaumoja po namus. Tėtis sesei daug kartų spyrė. Kai grįžo iš futbolo pasišildė valgyti, nuėjo į antrą aukštą valgyti, tėtis A. kambaryje spyrė A. į kojas 3-4 kartus, į ranką 1 kartą. Neatrodė stipriai, bet buvo raudona. Spyrė iš kojos, buvo su tapkėm, spyrė iš dešinės kojos. Sesė tuo metu sėdėjo ant lovos, o tėtis atėjo ir stovėjo kai spyrė. Kai spyrė sesei jis koliotis pradėjo, sakė baisius žodžius. Neprisimena, kuri diena tai buvo, neseniai buvo, sausio mėnesį, antradienis buvo, kokia 7 valanda vakaro, kai grįžo iš futbolo. Viskas vyko antrame aukšte, A. kambaryje. Įvykį matė ir mama, mama gynė A.. Sesė nieko nedarė, norėjo bėgti. Sesė po to ėjo pas daktarus, jai buvo mėlynė. Tėtis koliojasi ir riaumoja po namus, gnaibosi pastoviai (rodo į kaire ranką), taip kokius du kartus gnybęs yra. Buvo raudona, skaudėjo. Taip buvo šį sausį. Savaitės dienos neprisimena, jis dažnai taip daro. Mama matė, kai tėtis jam įžnybė. Daugiau nieko tėtis nėra padaręs, bet labai seniai yra spardęs, gal kokie 6 metai jam buvo. Skaudžiai būdavo, neprisimena tiksliai kur spirdavo. Kai girtas būna tėtis tada taip daro. Jis girtas būna savaitgaliais, antradieniais, trečiadieniais, beveik kasdien. Tėtis pradėjo jam ir sesei kažką daryti, kai jam buvo 6 metai, tada jis gerti pradėjo, prieš tai negėrė. Tėtis kasdien jį negražiai vadindavo, nenori pasakyti kaip, taip pat ir sesę baisiai vadindavo. Atsakydamas į jam pateiktus klausimus atsakė, kad tėtis jį užsivijo su šakute, nes praėjo su mama pro jį, jis tuo metu valgė virtuvėje ir turėjo šakutę. Prabėgo tėtis su šakute, o jis su mama ėjo į lauką, kai važiavo sesės pasiimti iš dailės. Su šakute negrasino. Jis buvo išsigandęs tada. Taip pat į klausimą, ar tuo metu, kai tėtis spyrė A. kambaryje buvo lova, atsakė, kad buvo čiužinys, nes lovos neturėjo dar. Į klausimą, kodėl tėtis gnybė jam, atsakė, kad nežino, iš nervų gnybia. Jis, kai prisigeria, jam nervai kyla. Į klausimą, ar mama ką nors sakydavo, kai tėtis jį skriausdavo, atsakė, kad mama tėčiui sakydavo, kad dingtų ir nelystų (1 t., b.l. 181-183).

5.7. Liudytojos R. G. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. ryte apie 06.30 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas tarp jos ir jos vyro D. G.. Vyras buvo neblaivus, pradėjo kelti namuose triukšmą, šūkavo, koliojosi, reiškė visokius priekaištus. Namuose buvo jau atsikėlę ir viską matė jų mažamečiai vaikai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai išsigando. Ji pasakė dukrai, kad ji paskambintų D. motinai, kad ji ateitų ir padėtų išspręsti konfliktą, nes bijojo, kad viskas nesibaigtų D. G. smurto protrūkiu prieš juos. D. G. tiek ją, tiek vaikus koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavo rūkyti, blaškėsi po kambarius. Pradėjo mėtyti daiktus, metė žvakidę į jos pusę, tačiau nepataikė, jai paėmęs už chalato tampė už chalato skvernų reikalaudamas cigarečių, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Apie 08.30 val. į namus atėjo D. motina G. G., kuri gyvena netoli jų Ateities tako g., Tauragėje. D. G. motina bandė padėti jiems nuraminti D. G., apie valandą laiko bendravo su D. G., tačiau jis nenurimo, blaškėsi po kambarius, koliojosi, mėtė savo telefoną į sieną, spardė terasos duris iš nervų. D. norėjo savo motiną išvyti iš namų, suėmęs ją už palto stumdė, stūmė link išėjimo. Kažkuriuo metu matė, kad jo motina buvo nuvirtusi ant žemės, gali būti dėl sūnaus pastūmimo, negali pasakyti. Netrukus G. G. apsiavusi batus išėjo į terasą ir laukė, kol atvažiuos policiją. Į policiją paskambino jos dukra A. G. jai prašant, nes norėjo, kad D. G. nematytų ir negirdėtų, kad praneša policijai apie įvykį. Tai dukra užlipusi į antrą namo aukštą paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dėl šios dienos įvykių nori paminėti, kad fizinio smurto nei ji, nei jos mažamečiai vaikai nepatyrė, tačiau vaikai buvo labai išsigandę. Kai atvyko policijos pareigūnai, vyras pradėjo šnekėti apie suicidines mintis, kad negyvens ir pan., nors anksčiau niekada nėra bandęs žudytis ar užsiminęs apie savižudybę. Policijos pareigūnai skyrė D. G. orderį, vyrą išsivežė. Vėliau sužinojo, kad vyras patalpintas į Tauragės ligoninės psichiatrijos skyrių gydymui. Nuo orderio vyrui paskyrimo su vyru nėra bendravusi ar susisiekusi kažkaip su juo. Nors 2024 m. sausio 21 d. D. G. prieš juos nesmurtavo, tačiau nori paminėti, kad prieš vaikus yra naudojęs smurtą anksčiau. Pamena, kad 2024 m. sausio 15 d. vakare, apie 19.00 val. visi buvo namuose. Sūnus D. būdamas pirmame aukšte virtuvėje įsidėjo į lėkštę valgyti ir nuėjo į namo antrą aukštą valgyti. D. G. supyko, dėl ko sūnus valgys ne virtuvėje, o antrame namo aukšte, nuėjo iš paskos paskui sūnų jam reikšdamas pretenzijas. Tuo metu vyras buvo neblaivus. Matė, kad buvo susinervavęs, tiesiog drebantis iš nervų užlipo į antrą aukštą. Ji ėjo iš paskos. Antrame namo aukšte buvo D. ir A., abu sėdėjo ant vieno čiužinio. Laikinai vaikai gulėdavo ant atskirų čiužinių, nes yra užsakytos lovos, tačiau dar nėra gautos. D. pradėjo sūnų kolioti, pasakė „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Koliojo įvairiais išsireiškimais, visų jau nepamena. Vyras sukėlė triukšmą. Bijojo, kad vyras nepradėtų mušti sūnaus, stojo į tarpą ir dukrai pasakė, kad ji nufilmuotų ar įrašytų, kaip D. elgiasi. D. G. tai išgirdęs visai įsiuto. Priėjęs prie A. G. pradėjo dukrą spardyti, kiek matė, koja spyrė dukrai į kojos blauzdą kokius tris ar keturis kartus ir vieną kartą įspyrė dukrai į ranką peties srityje. Dukra šaukė, kad skauda. Suprato, kad jai skaudėjo. Kiek matė, vyras spyrė stipriai. Vyras buvo apsiavęs šlepetėmis, spyrė būdamas su šlepetėmis. Ji kažkiek, kiek galėjo užstojo dukrą. Netrukus vyras nulipo į pirmą aukštą. Vaikai buvo išsigandę. Ar kokie sužalojimai, mėlynės liko ant dukters kūno, ji pati neprašė dukters, kad jai parodytų, tik dukra kažkuriuo metu buvo pasakiusi, kad buvo paraudimas, vėliau mėlynė. Tai ne vienkartinis vyro smurto atvejis, kada jis smurtavo prieš A. G.. Taip pat yra smurtavęs ne kartą ir prieš sūnų D. G.. Tikslių aplinkybių ir laiko, kada D. smurtavo jai labai sunku įvardinti, nes toks smurtas vyksta nuolat ir sistemingai namuose apie tris metus, kai vyras pradėjo daugiau vartoti alkoholį. Vaikai D. G. bijo. Kai būna be jos vieni namuose, stengiasi D. G. į akis nesirodyti, kad nekiltų D. G. pyktis ir neįvyktų kokių konfliktų. Vaikai D. bijo, šalinasi jo ir vengia bendrauti su juo. Jos D. G. kažkiek prisibijo, nors anksčiau yra puldavęs ir ant jos, apstumdęs, yra likę senais laikais ir nežymių mėlynių, tačiau tai buvo seniai. Prieš ją paskutiniu metu vyras nesmurtauja, tačiau savo neigiamas emocijas išlieja ant vaikų. D. G. vaikams niekada nepasako jokio gero žodžio, visada tik šaukia, rėkia ant jų, kolioja juos įvairiais išsireiškimais. Nuolat namuose ir sistemingai sūnų D. G. vadina „ačkariku“ (sūnus nešioja akinius), „gaidžiu“, „pyderu“, „bomžu“, „kudliumi“, o dukrą „parše“, „kiaule“, „kurva“ ir panašiais žodžiais, kurių ji visų net įvardinti jau neatsimena šiuo metu. Vyro bendravimas su vaikais vyksta būtent tokiais įžeidžiančiais išsireiškimais. Sūnus D. G. augina ilgesnius plaukus, kuriuos susiriša, tai vyras nuolat sūnų vadina „kudliumi“, ne sykį yra pasakęs sūnui „aš tave už kudlų sugrūsiu į sieną, pamatysi, kas tau bus“ ir pan. Šių metų sausio mėn. viduryje (dienos nepamena) buvo tokios aplinkybės, kai namuose valgomajame vyras valgė, o ji su sūnumi D. G. ėjo pro šalį. D. tiesiog eidamas atsisuko tik pažiūrėti į D., o D. nežinia dėl ko pasiuto, pradėjo šūkauti, pasiėmė šakutę ar peilį (matė, kad kažką rankoje turėjo) šaukė sūnui: „gaidy, kurva, ko čia žiūri, ko atsisukai, aš tave nusmeigsiu“. Ji greitai sūnui pasakė bėgti pro terasą į lauką, jis iš paskos ir jie išvažiavo. Vyras labiau visada puola ir nemėgsta sūnaus. Sūnus buvo ne kartą jai sakęs, kad bijo tėvo, kad bijo pareiti iš mokyklos namo, jei D. namuose, o jos nėra. Yra ne kartą mačiusi, kaip vyras tiesiog nei iš šio, nei iš to tiek dukrai, tiek sūnui kumšteli skaudžiai, t. y. suduoda kumščiu į petį ar į kitą kūno vietą arba praeinant vaikams pro šalį tiesiog įspiria jiems, arba kažkur įgnyba. Toks yra nuolatinis vyro bendravimo būdais su vaikais, t. y. smurtu. Arba būna, kad be priežasties priėjęs prie sūnaus suėmęs sūnų už sprando, kaklo ar už gerklės suėmęs taip papurtė sūnų skaudžiai ir matė, kad sūnui tokie veiksmai nepatinka, kad tai nėra žaidimas, kad sūnui sukelia diskomfortą. Dėl kiekvieno nepatikusio žodžio, žvilgsnio ar tiesiog be priežasties vyras D. G. kelia konfliktus, agresyviai pradeda elgtis. Vaikai pasipasakodavo apie tėvo elgesį arba matydavo pati, tačiau to, kad dėl tokio D. G. elgesio vaikai būtų buvę sužaloti kada nors stipriai ar būtų sutrikdyta sveikata, ar kas lūžę, to nebuvo. Tiesiog mano, kad toks tėvo smurtas (kumščiavimai, įgnybimai, įspyrimai) dažniausiai sukeldavo vaikams momentinį fizinį skausmą. Vaikai jai nerodydavo kažkokių mėlynių, kraujosruvų, nes ji kažkaip ir neprašydavo jų parodyti. Vaikai nėra labai maži, jei kas nors rimtai jiems nutiktų, ką nors labai skaudėtų ar būtų žymūs sužalojimai, jie patys jai apie tai tikrai būtų pasisakę ar parodę. Toks aprašytas D. G. elgesys su vaikais yra suprantamas ne tik kaip fizinis smurtas, bet ir kaip psichologinis smurtas. Nori paminėti, kad D. G. turi seniai problemų dėl alkoholio vartojimo. Apie 3-ejus metus girtauja, paūmėjimas ypač nuo 2024 metų sausio pradžios, nes išvien vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Dažnai negrįžta ir naktimis namo, kažkur girtauja. Šiaip ir kai negirtas visada buvo ūmaus būdo ir sudėtingo, konfliktiško charakterio, o pavartojęs alkoholio iš viso jis tampa nevaldomas, nesukalbamas, agresyvus, visi namuose jo bijo. Savo problemos vyras nesupranta dėl alkoholizmo. Nors vyras turi įregistravęs individualią veiklą, tačiau jo veikla jokios finansinės naudos neneša, ji viena pastaruoju metu išlaiko šeimą, stengiasi rūpintis vaikais. Artimiausiu metu galės pateikti garso įrašus kai kurių dienų kaip įrodymą apie vyro elgesį, konfliktus. Turi išsaugojusi kai kurių dienų, kai vyras konfliktavo, garso įrašus, kuriuos padarė savo telefonu. Kiek pamena, turi išsaugojusi ir sausio 21 d. garso įrašą, t. y. tos dienos, kai dukra kvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu ji kaip motina atstovaus savo mažamečių vaikų teises ir interesus (2 t., b. l. 34-38).

5.8. Liudytojos G. G. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. G., kuris byloje yra įtariamasis, yra jos sūnus. Ji yra supažindinta su teise atsisakyti duoti parodymus, ji sutinka duoti parodymus. 2024 m. sausio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, prisimena, kad buvo sekmadienis, ryte ji atsitiktinai atėjo į savo sūnaus D. G. namus, (duomenys neskelbtini). Sūnus gyvena kartu su žmona R. G. ir savo mažamečiais vaikais A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus turi problemų su alkoholiu, ji kartu negyvena su sūnaus šeima, tačiau apie tai sužino lankydamasi pas juos, ir iš R. G.. D. G. išgėręs kelia triukšmą, kolioja tiek žmoną, tiek vaikus, paskutiniu metu apie tai sakė R. G.. Jai atėjus ryte apie 10 val. D. G. gulėjo neblaivus, pasakė jam, kad nori su juo pasikalbėti dėl jo elgesio, t. y. vartojimo alkoholio ir elgesio namuose. Pasakė jam, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, tačiau jis sakė, kad jam to nereikia. Jis metė telefoną į grindis, stūmė ją sugriebęs už rūbų pro duris, jos batai buvo slidūs ir ji pargriuvo, tačiau jokių sužalojimų nepatyrė, fizinio skausmo nesukėlė. Policiją iškvietė D. G. dukra A. G.. Atvykusi policija jį išvežė, jis buvo paguldytas į Tauragės ligoninės Psichiatrijos skyrių. Savaitę laiko iki to įvykio, pas ją buvo atėjusi R. G. ir papasakojo, kad D. G. savo dukrai A. G. spyrė ir pataikė į koją, smulkiau nepasakojo, nežino, ar buvo padaryti kokie sužalojimai mergaitei. Pati A. G. jai apie tėvo sudavimą nieko nesakė, D. taip pat. Ji nežino, dėl ko jis taip pasielgė. Jai žinoma, kad jam užeina nervai dėl menkos priežasties ir pradeda keiktis, šūkauti. Kiek ji žino iš R. G., jis prieš R. G. niekada nesmurtavo, prieš vaikus nebuvo anksčiau smurtavęs. Jo agresyvų elgesį įtakojo alkoholizmas, jam reikia medikų ir psichologų pagalbos, pats be pagalbos nesusitvarkys (2 t., b. l. 41- 44).

5.9. Įtariamojo D. G. parodymais, kuris ikiteimsinio tyrimo metu parodė, kad jam pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, visiškai prisipažįsta dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą. Psichikos ligomis neserga, nesigydė, dėl priklausomybės alkoholiui gydėsi sausio mėn. 2 dienas, tačiau paties reikalavimu nutraukė gydymą, galvos traumų nėra patyręs. Jis kartu su R. G. susituokęs yra 11 metų, šeimoje auga bendri du jų vaikai: A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Anksčiau būdavo santykiai geri, tačiau santykiai pablogėjo 2024 m. sausio mėn. 15 d., bent jam atrodė, kad iki tol santykiai tiek su vaikais, tiek su žmona R. G. buvo normalūs, nors būdavo tarp jų barniai, bet jam atrodė, kad tai yra normalu. Sausio mėn. 15 d. vakare žmona pagamino vakarienę, ir neprisimena, ar abu, ar kažkuris vienas iš jų, pasiėmė maistą ir nusinešė į savo kambarį antrame aukšte valgyti. Jam tas nepatiko, nes kambariai yra suremontuoti ir nenori, kad sugadintų, todėl nuėjo į A. G. kambarį. Abu vaikai valgė kambaryje atsisėdę ant čiužinio ir jis susinervino ir pradėjo ant jų šaukti, koliodamas šaukė ant jų, vadindamas „gaidžiais“, „pyderastais“ ir kt., buvo neblaivus. Netrukus atėjo paskui jį ir R. G. ir ji nurodė dukrai A. G. filmuoti telefonu, kad užfiksuotų jo netinkamą elgesį. Jis susinervino, kad ji filmuoja jį ir spyrė A. G. 3-4 kartus į dešinę koją, galėjo pataikyti ir 1 kartą į dešinę ranką, dabar neprisimena, bet jeigu taip sako, tai galėjo būti. Lygtai pataikė į šlaunį. Jis spyrė ir pataikė pėda, pagal jį spyriai nebuvo labai stiprūs, vienas buvo stiprus į koją, nuo jo spyrių galėjo pajusti fizinį skausmą. D. G. nurodė, kad jo elgesys išgąsdino tiek sūnų, tiek dukrą. Dabar savo elgesį vertina labai blogai ir gailisi labai, apie tai galvoja kiekvieną dieną. Tuo metu jam atrodė, kad jo emocinė būklė yra normali, tačiau dabar vertindamas savo elgesį mano, kad jam negerai yra su psichine sveikata, ką jis ir padarys: kreipsis į psichologą ir psichiatrą. Jo elgesį įtakojo jo keleto dienų užgėrimai, paskutiniu metu apie 1 metus vartoja alkoholį nesaikingai. Sudavęs dukrai nuėjo į namo pirmą aukštą. Po D. G. tokio elgesio žmona su juo nekalbėjo. Dėl šio atvejo žmona policijos nekvietė. Praėjus savaitei laiko ryte 4 val., dienos neprisimena, jis grįžo į namus po 2 dienų žvejybos neblaivus ir namuose, (duomenys neskelbtini) pakėlė triukšmą, triukšmavo be jokios priežasties, metė žvakidę į žmoną, nepataikė. Neprisimena, ar vaikai buvo atėję jam triukšmaujant, ar ne. Negali paaiškinti, dėl kokios priežasties triukšmavo, turbūt, kad buvo neblaivus. Po triukšmo nuėjo miegoti ir ryte jį žadino jo mama, ji sakė keltis, kad jis prisidirbo. Jis apšaukė mamą, tačiau jos nestumdė, ji iškvietė policiją. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą, pasakė, kad alkoholį vartoja keletą dienų ir jam buvo iškviesti medikai ir buvo paguldytas į Tauragės ligoninės psichiatrijos skyrių. Jam buvo įteiktas orderis, t. y. negalėjo grįžti į namus. To konflikto metu jis fizinio smurto nenaudojo. Ligoninėje gulėjo 2 dienas, paprašė nutraukti jo gydymą, manė, kad gydymas jam dėl alkoholizmo nereikalingas. Pripažįsta, kad savo sūnų D. vadindavo visokiais žodžiais „kudliumi“, „ačkariku“, „bomžu“, „pyderu“ ir kitokiais negražiais žodžiais. Taip vadindavo be jokios priežasties, būdavo, kad jis jam įgnybdavo, ar pastumdavo, D. G. elgesys būdavo netinkamas sūnaus atžvilgiu. Savo elgesį vertina kritiškai, gėda dabar dėl savo elgesio, net pats negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, tiesiog tuo metu taip elgėsi. Vakar jam baigėsi orderio galiojimas ir grįžo į namus. Jis atsiprašė savo vaikų dėl savo netinkamo elgesio su jais. Mano, kad jo elgesys su jais sukėlė jiems emocinių išgyvenimų, dėl to jie nenorėjo su juo bendrauti, labai dėl to gailisi. Jis tikrai kreipsis į specialistus ir stengsis keisti savo elgesį, nevartoti alkoholį, kad šeimoje būtų būtų geri santykiai ir vaikams užsimirštų jo netinkamas elgesys (2 t., b. l. 65-68). Įtariamasis D. G. papildomai parodė, kad jam pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, visiškai prisipažįsta dėl jam pateikto įtarimo. Tvirtina savo ankstesnius parodymus, prašo jų laikytis. Jis padarė išvadas dėl savo elgesio ir alkoholio vartojimo, todėl dabar lankosi anoniminių alkoholikų organizacijoje, pas psichologus, kad padėtų jam susitvarkyti su priklausomybėmis ir savo elgesiu, viską daro, kad grįžus į šeimą jo elgesys pasikeistų. Jis norėtų savo vaikų A. ir D. atsiprašyti dėl savo elgesio, kad smurtavo prieš dukrą fiziškai ir prieš sūnų psichologiškai bei žmonos dėl netinkamo elgesio su ja bei vaikais. Alkoholio nevartoja nuo to laiko, kai jį policija išvežė iš namų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, stengsis, kad jo elgesys nepasikartotų. Šiuo metu gyvena tai pas vieną draugą, tai pas kitą (2 t., b. l. 74-76).

6. Apibendrindamas surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis 2024 m. sausio 15 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dukters A. G. kambaryje, tyčia savo mažametei dukrai A. G. spyrė 3-4 kartus į dešinę koją bei 1 kartą į dešinę ranką ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame kelio sąnaryje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai A. G. fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

7. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

8. Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis – nukentėjusiosios A. G., liudytojų D. G., R. G., G. G. parodymus, apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą baudžiamosios bylos medžiagą. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji yra mažametė kaltinamojo dukra, kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, todėl kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Be kaltinamojo D. G. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

11. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. 2024 m. birželio 25 d. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo sutuoktinę, t. y. 2024 m. birželio 25 d., laikotarpyje tarp 22 val. 00 min. ir 23 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu su žmona R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su nenustatytu daiktu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą trenkė nukentėjusiajai R. G. į galvos sritį, taip padarydamas muštinę žaizdą kaktoje virš kairiojo antakio, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiosios parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

12. Aptartų įrodymų pagrindu teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais nukentėjusiosios ir rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. G. nežymiai sužalojo savo sutuoktinę R. G., tarp kaltinamojo D. G. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajai R. G. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad D. G. neabejotinai suprato, jog taip sužalos nukentėjusiąją, kaltinamasis turėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajai gali būti padaryti sužalojimai, todėl toks jo veiksmas pagrįstai vertinamas kaip nusikalstama veika. Kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, šiuo atveju R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė.

III. Bausmės skyrimo motyvai

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

14. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

15. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

16. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Kaltinamasis D. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos artimoje aplinkoje, nes kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinę ir prieš dukrą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nuo 2025 m. sausio 13 d. dirba, gyvena nakvynės namuose, jokio turto neturi ir pajamų negauna.

18. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių pajamų neturi, baudos bausmė jam neskirtina. Įvertinus duomenis, kad D. G. dirba, viešųjų darbų bausmės skirti jam taip pat nėra pagrindo. Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmę. Bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

19. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

20. Šiuo nuosprendžiu D. G. pripažįstamas kaltu dėl dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo ir jam skirtina arešto bausmė, kuri mažintina vienu trečdaliu. Iš byloje esančių D. G. teistumo duomenų matyti, kad arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą (2 t., b. l. 142 – 144). Taigi, pagal šiuo metu galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau be D. G. atitikties formaliems pagrindams turi būti nustatyta ir kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Teismas, išanalizavęs baudžiamąją bylą, nusprendžia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės paskirtis D. G. gali būti įgyvendinta atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis dėl savo padarytų nusikalstamų veikų gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, D. G. pradėjo dirbti, deda pastangas daugiau nebenusikalsti. Įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios ir nebegali būti pakeistos, pritaikius į jo asmenybę nukreiptus tikslingus įpareigojimus. Todėl teismas vertina, kad yra pagrindas daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti nuteistajam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Nuteistajam atidedant arešto bausmės vykdymą, tikslinga skirti šiuos įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

22. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 44,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 21 - 22). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai R. G. suteiktas gydymo paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta suma. Kadangi iš ieškinio matyti, jog žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, dėl patirtų sužalojimų R. G. buvo teiktos gydymo paslaugos, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo.

23. Nukentėjusiosios A. G. atstovė šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti A. G. iš kaltinamojo D. G. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 29 - 31). Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji A. G. dėl D. G. veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, nebenori bendrauti su tėvu, nes anksčiau gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje.

24. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius –nukentėjusiosios A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismui nekyla abejonių, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji po įvykio patyrė fizinį skausmą. Taip pat nekyla abejonių, kad ji išgyveno dėl patirto streso ir fizinio skausmo, taip pat ir dėl to, kad smurtą prieš ją vartojo šeimos narys, t. y. tėvas D. G.. Teismo vertinimu, neteisėtais kaltinamojo veiksmais sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai lėmė neturtinės žalos atsiradimą nukentėjusiajai A. G.. Aptartos nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiosios dvasinei ir fizinei sveikatai po įvykio sudaro pagrindą pripažinti, jog A. G. padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad po A. G. sužalojimo jai nebuvo rekomenduotos jokios specialios reabilitacijos procedūros, dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

26. Kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarinių. Įvertinus visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo atstovės civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nukentėjusiajai A. G. priteistina iš kaltinamojo D. G. 1000 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

27. D. G. 2024 m. birželio 26 d. 9 val. 50 min. buvo laikinai sulaikytas ir 2024 m. birželio 27 d. 09 val. 28 min. buvo paleistas, todėl šis laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (2 t., b. l. 88 - 94).

28. Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. G. arčiau negu 50 m. atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. G. ir A. G., D. G., nesilankyti R. G. gyvenamojoje vietoje – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

29. Priimant nuosprendį, turi būti išsprendžiamas daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kirvis, stiklinis puodelis (perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų ir sandėlių skyrių (PADIS kodas: 00000218039, PADIS kodas: 00000218029) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausme.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. G. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros nustatant įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 26 d. 9 val. 50 min. iki 2024 m. birželio 27 d. 09 val. 28 min. (1 parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios R. G. arčiau negu 50 m. atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. G. ir A. G., D. G., nesilankyti R. G. gyvenamojoje vietoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš D. G. 44,50 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. G. atstovės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajai A. G. iš D. G. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - kirvį, stiklinį puodelį (perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų ir sandėlių skyrių (PADIS kodas: 00000218039, PADIS kodas: 00000218029), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.