Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Jūratės Varanauskaitės ir Tatjanos Žukauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui UAB sanatorijai „Pušyno kelias“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ 9 449,14 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 027,34 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003-09-23 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 237, pagal kurią ji dirbo gydytoja otorinolaringologe. Šiuo metu darbo sutartis nutraukta jos iniciatyva. Nurodė, kad jos darbo kabinetas buvo sanatorijos Vaikų skyriuje, bet konsultuodavo ir suaugusius pacientus kitame pastate. 2011-05-12 apie 13 val. 40 min. ji konsultavo pacientę sanatorijos Suaugusių skyriaus palatoje skyriaus vedėjos gydytojos A. Z. kvietimu. Po konsultacijos išsinešė nešvarų medicininį įrankį (mentelę burnai apžiūrėti) išmetimui, nes tuo metu buvo tvarkoma palata ir nebuvo šiukšlių dėžės. Eidama koridoriumi pamatė atviras ergoterapijos kabineto Nr. 11 duris ir netoli durų stovinčią šiukšliadėžę. Pasuko link šiukšliadėžės, tačiau paslydo ant šlapių išplautų grindų, griūdama stipriai trenkėsi dešine apatine veido puse į stalą, nusibrozdino ranką, tai matė ergoterapeutas K. J.. Atėjusi į gydytojų kabinetą papasakojo apie tai gydytojai A. Z., ji padėjo sustabdyti kraujavimą iš rankos, uždėjo šaltį ant skruosto. Apie mėnesį laiko skruostas buvo skausmingas, ji negalėjo nei kramtyti, nei normaliai išsižioti. Kai skausmas aprimo pajuto, kad juda dešinės pusės apatinių dantų tiltas. 2011-06-30 stomatologė nurodė, kad jai nulūžo dantų tiltas kartu su dantimis ir du dantis reikės ištraukti, gydymas buvo tęsiamas iki 2013 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius, Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2013-05-17 surašė incidento, įvykusio 2011-05-12, tyrimo aktą, pripažino įvykį incidentu, nurodė, kad ji 2011-05-12 darbo metu paslydusi nugriuvo ir susimušė dešinę veido pusę, darbingumo netekusi nebuvo. Įmonės vadovo sudaryta komisija turėjo įvykį ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos, tačiau įvykis pradėtas tirti tik 2012-10-12 gavus jos rašytinį prašymą. Ieškovės teigimu, iš Tyrimo akto turinio akivaizdu, jog darbdavys apsauginių priemonių įvykusio incidento laikotarpiu gydytojams nepateikdavo, asmens, turinčio tinkamą kvalifikaciją ir galinčio instruktuoti darbuotojus apie saugą ir sveikatą darbe, nebuvo, pareiginės instrukcijos atitinkančios jos atliekamą darbą nebuvo, palatų valymo taisyklės nepatvirtintos, grindų atitikimas saugai nežinomas, gydytojams darbo metu naudotina avalynė neskiriama ir darbuotojui nenurodoma, kokią avalynę jis turėtų dėvėti darbe, atsitikus incidentui buvo vengiama įforminti įvykį, išsiaiškinti jo priežastis, mano, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užtikrinta sauga darbe, todėl yra darbdavio kaltė. Ieškovė nurodė, kad už gydymo paslaugas ji sumokėjo 9 449,14 Eur (32 626 Lt), dėl patirtos traumos išgyveno ne tik skausmą, bet ir didelius nepatogumus – būdama be dantų, ji apribojo bendravimą su žmonėmis, kentėjo jos fizinė ir dvasinė būsena, darbdavys ją žemino, tyčiojosi iš jos, nes tiriant įvykį, jai buvo pririšta prie kojų virvė ir tempiama koja per sausą ir šlapią linoleumą, todėl siekia neturtinės žalos atlyginimo.Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo medicinos specialistas P. P. atliko tyrimą tik iš dokumentų, pateiktų ieškovės ir dėl visiškai kitu laiku tariamai įvykusio incidento, VDI nesurašė vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumento ir nepateikė ataskaitos apie užduoties įvykdymą pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų VDI nuostatų 17 p. Teigė, kad kompleksinės specialistų komisijos 2012-12-19 išvada Nr. SI-09 ir 2013-01-22 išvada Nr. SI-01 patvirtina, jog jokio incidento ar įvykio nebuvo, todėl ieškovė neturi jokių teisinių pagrindų reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad patikrinus ligos istorijas nustatyta, kad ieškovė 2011-05-12 konsultavo pacientę N. V.. Apklausta N. V. papasakojo, kad ieškovė ją konsultavo ryte, pacientė pati nuėjo į ieškovės kabinetą sanatorijos Vaikų skyriuje. Archyvarė Ž. Ž. patikrino visas ligos istorijas ir nustatė, jog 2011 metų gegužės mėn. kitų pacientų ieškovė nekonsultavo, tik N. V.. 2011-05-12 ieškovė turėjo dirbti nuo 8 val. iki 16.30 val., todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji baigė darbą 13.30 val. ir vyko automobiliu į sanatorijos Suaugusių skyrių, abejotinos. Nurodė, kad atsakovo vadovas V. D. turėjo darbų saugos specialisto galiojantį pažymėjimą ir galėjo instruktuoti darbuotojus, tačiau instruktuoti darbuotojus, kaip reikia saugiai eiti, nėra reikalinga. Po 2011-05-12 ergoterapijos kabinete jokie baldai nebuvo nei pakeisti, nei perstumdyti, jokie remontai nebuvo daromi, pats K. J., dirbantis kabinete, kuriame griuvo ieškovė, savo kabinete griuvęs nėra. Nurodė, kad visos dangos, kurios yra sanatorijoje yra saugios ir atitinka reikalavimus. Be to, valytoja kabinetus valo iki darbo ir darbo valandoms pasibaigus. Bendro naudojimo patalpos valomos kelis kartus per dieną, tačiau pastatomas ženklas, kad yra slidu. Nėra įrodymų, kad grindys, ant kurių griuvo ieškovė, tuo metu buvo šlapios. Darbuotojų raštiškų nusiskundimų dėl nesaugių darbo sąlygų dėl slidžios dangos nebuvo. Jeigu vis tik ieškovė griuvo, darbdavys nieko negalėjo padaryti, kad ji negriūtų, nes darbdavio kaltės nėra, atsakovas nepažeidė darbo saugos reikalavimų, ieškovė griuvo dėl savo pačios neatsargumo. Nurodė, kad norėjo atlikti išsamų tyrimą ir patikrinti ieškovės nurodytas aplinkybes, tačiau nebuvo jokio tikslo pažeminti ieškovę, pati ieškovė neatsisakė atlikti eksperimentą. Nesutinka su žalos dydžiu, nes nėra aišku, kodėl kaltas darbdavys, jeigu ieškovė nugriuvo dėl kitų priežasčių, liudininkai detalių neatsimena, įvykis nebuvo ištirtas operatyviai, nes ieškovė nepranešė, kad griuvo. Jeigu būtų laiku pranešta darbdaviui, būtų atliktas tyrimas ir įvykis būtų pripažintas draudiminiu, ieškovė būtų gavusi nedarbingumo pašalpą ir kompensaciją. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje, nurodė, kad V. K. atveju dantų protezavimo paslaugų išlaidos negali būti kompensuojamos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2011-2015 m. nebuvo sudariusi sutarties su „Odontalis“ dėl odontologinių paslaugų, todėl tokios išlaidos taip pat negali būti kompensuojamos, UAB „Skraidenta“ antrinio lygio gydytojų specialistų dvi konsultacijos po 11,22 Eur (38,73 Lt) buvo apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės V. K. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ naudai. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:Jei pati ieškovė po griuvimo neprašė kabinete, kuriame griuvo, pagalbos, pati be pagalbos grįžo į kitą pastato aukštą pas Suaugusiųjų skyriaus vedėją gydytoją A. Z., kuri ypatingų sužalojimų nepastebėjo, tokių sužalojimų nepastebėjo ir posėdyje liudijusi slaugytoja A. G., dezinfekavusi ieškovei ranką, ergoterapeutas K. J., kurio kabinete ieškovė griuvo, vadinasi, ieškovė rimtų nusiskundimų nereiškė. Nagrinėjamu atveju įvykis įvyko po pietų, sanatorijos gydytojų darbo metu, nenustatyta, kad grindys buvo išplautos, todėl šlapios, kaip kad teigia ieškovė, be to, pati ieškovė nurodė, kad didelio vandens kiekio tikrai ant jų nebuvo. Teismas pabrėžė, kad aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad danga ieškovei nebuvo nauja, ja ne kartą buvo vaikščiojusi, todėl teismas laikė, kad tik nuo ieškovės pačios didelio neatsargumo įvyko griuvimas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei darbdavio neteisėtų veiksmų, nei kaltė.Teismas pabrėžė, kad pati ieškovė yra nurodžiusi, jog dėl darbo saugos UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ buvo pasirašoma žurnale, ką patvirtina jos 2010-12-20, 2011-12-20 parašai byloje esančiame Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale. Teismo vertinimu, dėl vaikščiojimo linoleumu jokių papildomų taisyklių nustatyti nereikia, o jei ieškovei kildavo tam tikri klausimai dėl darbų saugos, ji raštu bet kada turėjo teisę kreiptis į darbdavį dėl darbo saugos tam tikrų klausimų papildomo išsiaiškinimo, tačiau byloje tokių ieškovės rašytinių prašymų nėra, informacijos, kad tokius ji būtų teikusi duomenų byloje nėra. Teismo įsitikinimu, tai, kad sanatorijoje plaunant grindis statomas ženklas, jog tuo metu slidu, rodo darbdavio pakankamą rūpestingumą, sanatorija ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų galima protingai tikėtis iš darbdavio, taigi atsakovas užtikrino saugias darbo sąlygas, dėl įvykusio įvykio atsakovo kaltės nėra.Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei kaltė, vadinasi, nesant bet vienos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, tokia atsakomybė kilti negali, todėl nėra pagrindo tokiu atveju vertinti kitų sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo pačios neatsargumo griuvusi ieškovė gydėsi dantis, gydymas galėjo sukelti pareiškėjai neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, tačiau darbdavio kaltė byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymais pagrįstų faktų, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį ieškovei (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), todėl nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai; priteisti iš atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ patirtas apeliantės V. K. bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 182 str., 185 str. 1 d. ir 265 str. 1 d. nustatytas įrodymų vertinimo ir sprendimo priėmimo taisykles, nes priimdamas sprendimą nevisapusiškai įvertino įrodymus, sprendimo išvadas grindė tik prielaidomis, bet ne įrodymais, netinkamai taikė su darbo teise susijusias materialines teisės normas, nesivadovavo teismų susiformavusia praktika darbo bylose, todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;Teismas iš esmės pažeidė LR CPK 185 str. 1 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes padarė visiškai priešingą išvadą, remdamasis 2013-05-17 d. VDI Tyrimo aktu, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, nes išduotas valstybės įgaliotos institucijos, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos (LR CPK 197 str. 2 d.), nes tyrimo akte prie incidento priežasties padaryta išvada, kad tiksliai nustatyti griuvimo priežasti nėra galimybės, nes įvykis nebuvo nustatyta tvarka ištirtas, aplinkybės dokumentaliai neužfiksuotos, o liudininkai įvykio detaliu neprisimena. Pažymėtina, kad Tyrimo akte nustatytos faktinės aplinkybės turi didesnė įrodomąją galią ir laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytoju parodymus, įrodymais (LR CPK 197 str. 2 d.). Taigi, teismas oficialų rašytinį įrodymą ir jame padarytą išvadą dėl griuvimo priežasties paneigia, būtent liudytojo parodymais, kuris yra priklausomas nuo atsakovės, nes iki šiol ten dirba bei gauna iš atsakovės vieninteles pajamas;Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendime padarytos išvados, apibendrinančios dviejų administracinių bylų nagrinėjimo dalyką, pirmosios instancijos teismui net neegzistuoja, t.y. priimant sprendimą į jas net neatsižvelgiama. Pirmosios instancijos teismas tiria iš naujo incidento aplinkybes, nors neturi tam įstatymu nustatytos kompetencijos - paneigti oficialiame rašytiniame įrodyme nustatytų faktų, kurie gali būti apskųsti tik administracinės teisenos tvarka, akivaizdžiai ignoruoja 4 teismų sprendimus bei juose nustatytus prejudicinius faktus bei praėjus daugiau nei 6 mėnesiams (Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos, atsakovės iniciatyva iškviestų liudytojų naujai pateiktas faktines aplinkybes, kurių net nebuvo nurodyta, vykstant administracinei procedūrai bei teisminiam nagrinėjimui kituose teismuose - pervertina iš naujo ir padaro priešingas išvadas 2013-05-17d. VDI Tyrimo akte padarytoms išvadoms, nors minėto dokumento pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka;Padaręs prielaidomis grįstą išvadą, kad griuvimas įvyko dėl didelio pačios ieškovės neatsargumo, teismas konstatuoja visiškai jokiais motyvais ir argumentais nepagrįstą išvadą, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Teismas nevertino atsakovės kaltę pagrindžiančių įrodymų, esančių VDI tyrimo medžiagoje ir administracinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta byla, VDI 2014-06-30d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, aiškiai nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 str. 4d. numatyta, kad VDI inspektoriai, atlikę inspektavimą ir nustatę darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų, nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, aktą, nutarimą ir kt.. Pažymėtina, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorės UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ inspektavimo metu nustatė darbuotoju saugą ir sveikata reglamentuojančiu teisės aktu pažeidimus ir 2013-03-08d. atsakovės direktoriui V. D. surašė reikalavimą - pašalinti pažeidimus Nr. R1 0208­1268;Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad tai, jog sanatorijoje plaunant grindis statomas ženklas, jog tuo metu slidu, rodo darbdavio pakankamą rūpestingumą, kad sanatorija ėmėsi reikiamų priemonių, kiek galima tikėtis iš protingo darbdavio, kad speciali instrukcija ėjimui nereikalinga, nes lentelės su užrašais apie slidžias grindi atsirado tik VDI atliekant tyrimą, t.y. 2013 metais, o ne 2011m. incidento metu. Incidento metu nebuvo sureglamentuota ir patvirtinta tvarka dėl patalpų valymo;Teismas padaro nepagrįstą išvadą, kad ieškovei grindų danga nebuvo nauja, ja ne kartą buvo ja vaikščiojusi, tačiau teismas pats uždavė klausimą ieškovei, siekdamas išsiaiškinti ar koridoriuje ir K. J. darbo kabinete grindų danga buvo tokia pati. Visi patvirtino, jog danga buvo skirtinga, o K. J. darbo kabinete ieškovė niekada nedirbo (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. J., nurodydamas, kad V. K. kabinete matė vieną kartą), tačiau pirmam aukšte neradusi šiukšlinės (procedūrinis kabinetas yra tik 2 aukšte), ieškovė paprašė leidimo pasinaudoti šiukšline. Nors ši teismo išvada nėra esminė, t.y. svarbu griuvimo priežastis, tačiau pažymėtina, kad teismas visą savo sprendimą grindžia prielaidomis grįstomis išvadomis.Nors pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo, jog vadovaujantis LR DK 246 str. turi būti nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos, tačiau sprendime teismas padaręs visiškai nepagrįstą išvadą dėl darbdavio neteisėtų veiksmų bei kaltės, nurodė, jog nesant bent vienos iš sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti, tokia atsakomybė kilti negali, todėl nėra pagrindo vertinti kitų sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti;Teismas nevertino su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų visumos, todėl iš vaizdo įrašo padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovės patirtų išgyvenimų, teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovei neuždavė nė vieno klausimo apie jos patirtus išgyvenimus, pojūčius, kurie išgyvenami kiekvieno žmogaus subjektyviai (CPK 183 str. 3 d., 185 str.).Teismas, už advokato 9 valandų faktinį atstovavimą teisme, suapvalinęs laiką, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė maksimalią 705,68 Eur sumą. Už konsultacijas, prašymo surašymą, teismas taip pat vadovavosi maksimaliais įkainiais. Nors pats teismas pripažino, kad byla „nėra itin sudėtinga“, advokatui net neruošus nė vieno iš privalomų procesinių dokumentų, už atstovavimą teisme nesudėtingoje byloje, priteisia atsakovės naudai 1000 Eurų sumą. Teismas nevertino kritiškai tos aplinkybės, kad šioje ir visose kitose bylose atsakovę atstovavo aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis bendrovės teisininkas A. B., todėl antro kvalifikuoto teisininko - advokato atstovavimo teisme būtinumas nebuvo objektyviai būtinas, ypač atsakovei susitariant mokėti advokatui už teisines paslaugas nesudėtingoje byloje didesnes nei maksimalūs nustatyti įkainiai rekomendacijose. Atsižvelgiant į paminėta, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos ne tik vadovaujantis leistinais priteisti maksimaliais įkainiais pagal rekomendacijas.Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovės V. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą 2015 m rugpjūčio 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą; priteisti iš ieškovės V. K. atsakovo VšĮ „Pušyno kelias“ naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė šiuos atsikirtimus į skundą:Ieškovė nepateikia jokių motyvų ir teisinių argumentų, kurie verstų abejoti pirmosios instancijos Teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes pats apeliacinis skundas pasižymi arba nesusijusių su ginčo objektu faktų išvardijimu arba hipotetiniais pasvarstymais;Teismas teisingai vertino, kad negalima nustatyti darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, o kartu ir darbdavio neteisėtų veiksmų (neveikimo). Incidento akte nenustačius ergoterapijos kabineto, kuriame suklupo ieškovė, grindų neatitikimo darbų saugos reikalavimams jokiu būdu negalima teigti, kad atsakovo elgesyje egzistuotų neteisėti veiksmai. Be to, esant saugioms ir, kaip konstatavo VDI Incidento akte, neslidžioms grindims, darbdaviui nėra jokios prievolės suteikti darbuotojams, įskaitant ir Ieškovę, specialią avalynę.Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė gavusi pirminį Incidento aktą, pareiškė savo pageidavimus dėl tokio akto papildymo, ko pasekmėje Incidento aktas buvo papildytas ieškovės prašytu sakiniu „Pažymėtina, kad incidentas įvyko nevykdant (neatliekant) specifinės gydytojos veiklos, bet paprasčiausiai nukentėjusiajai einant (judant vertikalioje pozicijoje lygiu paviršiumi)". Tokiu būdu pati Ieškovė pripažino, kad suklupo ne atlikdama tiesiogines gydytojos funkcijas, o eidama kaip ir kiekvienas žmogus įstaigoje, nepriklausomai ar tai yra darbuotojas ar pacientas. Esant tokiam pripažinimui. Net jeigu ir būtų laikoma, kad atsakovas tinkamai neinstruktavo ieškovės dėl darbų saugos atliekant jos tiesiogines gydytojo pareigas, tai nelemia atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo, nes ieškovė suklupo tiesiog eidama, o ne atlikdama tiesioginį gydytojos darbą;Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde kaip neteisėtą atsakovo veiksmą ieškovė akcentuoja ne laiku darbdavio atliktą incidento tyrimą, tačiau paties tyrimo atlikimo laikas nėra ir negali būti laikomas neteisėtu veiksmu, dėl kurio ieškovei atsirado ar padidėjo bet kokia žala. Priešingai nei apeliaciniame skunde bando pateikti ieškovė, atsakovas 2012 m. spalio mėnesį sužinojęs apie ieškovės raštu pateiktas pretenzijas dėl incidento, ėmė nedelsiant tirti tokias aplinkybes ir pasamdė specialistus - Lietuvos profesinės saugos lygą;Ieškovė nepateikė nė vienos gydytojų išvados, kad jos stomatologinės problemos turėjo būti sprendžiamos būtent atliekant pačia brangiausią procedūrą - dantų implantaciją. Atsakovas neatmeta galimybės, kad ieškovė sąmoningai galėjo užsakyti brangiausią dantų protezavimo procedūra tam, kad pasipelnytų darbdavio sąskaita. Taigi, kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovė teisingai, protingai ir sąžiningai nesielgė ne tik darbo santykių metu, bet ir gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovės teiginiai apie neteisėtą Atsakovo veikimą netinkamai ištiriant incidento aplinkybes, delsiant atlikti tyrimą ir kt. nėra ir negali būti laikomi patvirtinantys priežastinį ryšį tarp incidento tyrimo taisyklių pažeidimo ir atsiradusios atitinkamo mąsto žalos sveikatai. Net ir nustačius, kad atsakovas netinkamai atliko incidento tyrimą, su kuo jis griežtai nesutinka, tai dar nelemtų išvados, kad toks netinkamas ištyrimas lėmė ieškovės prašomo dydžio turtinės žalos atsiradimą.Atsakovas pažymi, kad jo atžvilgiu nenustačius neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuota ir bet kokia jo kaltės dėl ieškovės patirtų sveikatos sutrikimų;Ieškovė visiškai nepagrįstai teikia prašymą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas, kas akivaizdžiai matyti iš teismo sprendimo motyvacijos, atskleidė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir tinkamai nustatė ginčo esmę. Vien tai, kad ieškovei nėra aiški ginčo esmė, dar nereiškia, kad ji nebuvo teismo atskleista.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-3359-803/2015 ieškovės apeliacinį skundą tenkino bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas ir priteisė 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB sanatorijos „Pušyno kelias“ naudai; priteisti V. K. naudai 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 758 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą šiais motyvais: Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto argumentus, jog ieškovė galėjo suklupti ergoterapijos kabinete visai kitą dieną, tačiau paties įvykio neneigia. Atsižvelgiant į tai, kad argumentai tėra svarstymo lygmens, o A. G. atostogų faktas per se nepaneigia pagalbos suteikimo ieškovei fakto, teisėjų kolegija sprendžia, kad griuvimo, kaip įvykio darbe faktas, yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad Tyrimo aktas yra teismo įvertintas neatsižvelgus į aplinkybę, kad jame užfiksuoti ne duomenys, buvę įvykio metu, o inspektavimo momentu. Ar įvykio metu buvo šlapias linoleumas būtų buvę galima užfiksuoti, jei atsakovas būtų įvykdę reikalavimą per protingą terminą užregistruoti įvykį ir pradėti tyrimą. Natūralu, kad nei vienas asmuo, praėjus tokiam laiko tarpui, negalėtų tiksliai nurodyti aplinkybės dėl to, koks buvo grindų dangos paviršius. Kita vertus, linoleumas galėjo būti šlapias net tik po grindų valymo (pvz., paliejus vandenį);Tai, kad ieškovė tuo metu kai griuvo nevykdė tiesioginių darbo funkcijų, nepaneigia įvykio darbe, kaip juridinio fakto, iš kurio gali būti kildinama darbdavio atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog VDI nustatyti pažeidimai nėra susiję su incidento priežastimis. Be to, už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą asmuo traukiamas atsakomybėn kaip už formalų, bet ne materialių teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė nėra pateikusi duomenų, kad pažeminimas ir dvasiniai išgyvenimai, kuriuos jai sukėlė atsakovas, padarė neigiamą poveikį psichinei sveikatai, somatinių nusiskundimų dėl to apeliantė taip pat nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jai turėtų būti priteisiat 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 1.5 straipsnis). Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti patenkintas, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant jos naudai iš atsakovo 300 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir tą bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė šiuos argumentus:Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nevertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, kad aktualų tyrimą dėl 2011 m. gegužės 12 d. įvykusio incidento atliko komisija, kurios sudėtyje buvo ne vien tik kasatorės darbuotojai, bet ir kiti asmenys, veikę su kasatore sudarytos civilinės sutarties pagrindu. Neturtinės žalos atlyginimas byloje priteistas nenustačius konkrečių atitinkamus neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų, nors tai turi reikšmės tiek taikytinų materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisinę atsakomybę (materialinę ir (arba) netiesioginę civilinę atsakomybę), parinkimui, tiek atitinkamos atsakomybės kasatorei (ne)taikymui, tiek ir pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo išsprendimui iš esmės. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas atsakomybę kasatorei taikė neišanalizavęs ir nenustatęs visų jos atsakomybės sąlygų, nenustatęs turinčių reikšmės bylai aplinkybių.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas DK 250 straipsnį ir jo pagrindu ieškovės naudai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųsto sprendimo dalį, kuria išspręstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant bylą būtina tirti ir nustatyti materialiosios teisės normų parinkimui bei taikymui turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014); neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006); esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263, 320 straipsniai). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliantė prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka; Vilniaus apygardos teismas 2015m. gruodžio 17 d. sprendimu apeliantės prašymą atmetė, kaip neargumentuotą. Teisėjų kolegija tęsia skundo dėl teismo sprendimo dalies nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka (CPK 314 straipsnis).Dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymo prijungimo prie bylos. Po bylos dalies grąžinimo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovė (apeliantė )) ir atsakovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus; atsakovė pateikė naują rašytinį įrodymą- atsakovės ir Lietuvos profesinės sąjungos lygos 2013 m. sausio 1 d. kūrybinio bendradarbiavimo sutartį. Šalys turi teisę duoti paaiškinimus raštu ir žodžiu visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis); ieškovės (apeliantės) ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai prijungiami prie bylos medžiagos. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti 2013 m. sausio 11 d. sutartį pirmosios instancijos teismui, be to, įvykis buvo tiriamas 2012 m. gruodžio mėnesį, specialisto išvada atsakovei buvo pateikta 2012-12-19 t.y. prašomas prijungti prie bylos medžiagos dokumentas nėra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo; kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį panaikino ir tą bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.Pakartotino nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) V. K. reikalavimas jos darbdaviui dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t.y. darbdavio netiesioginės civilinės atsakomybės už neturtinę žalą taikymo problema. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 3 dalis). Darbdavio netiesioginė civilinė atsakomybė įtvirtinta CK 6.264 straipsnio 1 dalyje - samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Darbdavio kaltė kildinama iš darbuotojo kaltų veiksmų; darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir joje nurodyta praktika).Nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinami atsakovės darbuotojų veiksmai, kuriais ieškovei galėjo būti padaryta neturtinė žala; tokius atsakovės darbuotojų veiksmus ieškovė turėjo nurodyti ieškinyje, kaip savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo faktinį pagrindą; nurodytos aplinkybės turėjo būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo atsakovo neteisėtus veiksmus (nagrinėjamoje byloje- atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus), žalos padarymo faktą ir dydį įrodinėja ieškovas.Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad traumos, kuria patyrė dėl darbdavio kaltės, pasekmės buvo ilgalaikės - ji išgyveno ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius nepatogumus, turėjo apriboti bendravimą su žmonėmis. Ji kreipėsi į administraciją, tačiau buvo kaltinama, kad kreipėsi ne laiku, kad jau nebegalima padėti. Po to, kai raštiškai kreipėsi dėl įvykio tyrimo, buvo žeminama, įrodinėjant, kad nesugeba išdėstyti savo minčių, jai buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Įvykio tyrimo metu taip pat buvo žeminama - jai buvo pririšama prie kojų virvė ir tempiama koja per sausą ir šlapia linoleumą. Ieškovė teigia, kad dėl nurodytų darbdavio veiksmų ji parytė emocinę depresiją ir didelį stresą bei prašė priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Pateiktuose apeliacinės instancijos teismui papildomuose paaiškinimuose ieškovė (apeliantė) patikslino veiksmus, kuriais jos manymu jai buvo padaryta neturtinė žala; nurodė, kad darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas) negali būti siejami tik su tyrime dalyvavusiu asmeniu - K. S., kuris veikė Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties su Lietuvos profesinės sąjungos lyga pagrindu. Teigia, kad darbdavio organizuotoje komisijoje be A. B., Z. M., K. S. tyrimą ir eksperimentus atliko ir bendrovės darbuotojai – saugos specialistas J. R. bei pats bendrovės direktorius V. D.. Jeigu tyrimą ir eksperimentą atlikęs asmuo netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, darbdavys galėjo nutraukti Kūrybinio bendradarbiavimo sutartį, sustabdyti tyrimo eigą, tačiau atsakovės darbuotojai stebėjo žmogaus garbę ir orumą žeminantį elgesį ir leido tyčiotis iš savo darbuotojo, nors ieškovė ne karto pareiškė, kad buvo išvesta iš pusiausvyros ir jaučiasi nepaprastai įžeista. Tyrimas vyko beveik 1,5 mėnesio ypatingai gražiu šventiniu periodu (Kalėdos), t.y. neigiamos emocijos, nepatogumus, asmeninius įžeidinėjimus ieškovei teko išgyventi ne tokį trumpą laiką, kaip nurodė darbdavys. Tyrimo laikotarpis buvo ilgas, pažeidžiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, nes įmonės vadovo sudaryta komisija turėjo ištirti įvykį per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos, tačiau įvykis buvo pradėtas tirti tik 2012 m. spalio 12 d. gavus nukentėjusiosios rašytinį prašymą; pradėjus tyrimą, terminų taip pat n buvo nesilaikyta, sąmoningai siekiant pažeminti ieškovę, darant jai psichologinį spaudimą. Kol vyko tyrimas, ieškovė buvo žeminama kiekvieną dieną, prieš ją buvo nuteikinėjami visi darbuotojai, ji patirdavo neigiamus išgyvenimus, sprendžiant ginčus Darbo inspekcijoje bei dvi administracines bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Ieškovė (apeliantė) darbdavio civilinė atsakomybė už jai padarytą neturtinę žalą sieja su faktinėmis aplinkybėmis, kurias galima sugrupuoti į trys grupes:traumos, patirtos dėl darbdavio kaltės, ilgalaikės pasekmės – fizinis skausmas, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas dėl užsitęsusio dantų gydymo ir protezavimo; darbdavio pakviestų ekspertų - Lietuvos profesinės sąjungos lygos specialistų elgesys įvykio tyrimo metu - darbuotojos garbės ir orumo žeminimas, nepagarbus tonas, įžeidinėjimai ir pan.; darbdavio neveikimas ir/ar pasyvumas įvykio tyrimo metu – užsitęsęs įvykio tyrimas, darbuotojos žeminimas, kitų darbuotojų nuteikinėjimas prieš ją, drausminių nuobaudų skyrimas, psichologinis spaudimas, pakviestų Lietuvos profesinės sąjungos lygos specialistų nepagarbių veiksmų darbuotojos atžvilgiu toleravimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tik apylinkės teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo; likusi apylinkės teismo sprendimo dalis įsiteisėjo. Įsiteisėjusia apylinkės teismo sprendimo dalimi nustatytas faktas, kad dėl 2011-05-12 d. įvykio nėra pagrindo konstatuoti darbdavio neteisėtus veiksmus ir kaltę, yra prejudicinis faktas vertinant įvykio pasekmės (fizinis skausmas dėl dantų gydymo, protezavimo, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) bei nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindų priteisti neturinės žalos atlyginimą už šiuo įvykio pasekmes nebuvimo.

Kitų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ieškovė ieškinyje ir kitose procesinėse dokumentuose neakcentavo, aplinkybės dėl įvykio tyrimo, kaip reikalavimo pagrindas buvo akcentuojamos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, galimai dėl to pirmosios instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Kiti darbdavio atsakomybės pagrindai yra siejami su 2011-05-12 įvykio tyrimo aplinkybėmis, su specialistų ir atsakovės darbuotojų veiksmais šio tyrimo metu.

Bylos duomenimis įvykis, dėl darbdavio buvo atliktas tyrimas ir iš kurio ieškovė kildino savo reikalavimus dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, įvyko 2011 m. gegužės 12 d. apie 13 va. 40 min. Ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl šio įvykio tyrimo 2012 m. spalio 12 d. Pagal UAB sanatorijos “Pušyno kelias” direktoriaus 2012-11-06 prašymą Nr. 12/324 Lietuvos profesinės sąjungos kompleksinė specialistų komisija, susidedantį iš Lygos atstovavimo ir kompleksinės ergonteisinės paramos skyriaus pirmininko A. B., Lygos valdybos narių saugos darbe specialistų Z. M. ir K. S., dalyvaujant sanatorijos direktoriaus 2012-12-07 įsakymu Nr. 12/625 patvirtintos dvišalės komisijos nariams, pareiškėjai, išnagrinėjo pareiškėjos V. K. 2012-10-12 prašymą ir patiekė išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytas 2014 m. gegužės 12 dieną nelaimingas atsitikimas darbe neįvyko; kompleksinės specialistų komisijos 2012-12-19 išvados Nr. SI-09 buvo pateiktos UAB sanatorija “Pušyno kelias” direktoriui. Sanatorijos direktoriaus 2012-12-07 įsakymu Nr. 12/625 patvirtinta dvišalė komisija, susidedanti iš darbdavio (administracijos) atstovo J. R. ir darbuotojų išrinktos atstovės saugai ir sveikatai D. Č.. Dvišalė komisija, apibendrinusi visa įvykio tyrimo medžiagą, 2012 m. gruodžio 20 d. surašė aktą Nr. 01, kuriuo padarė išvadą, kad V. K. 2012-10-12 prašymas yra nepagrįstas ir neturi būti patenkintas; akte atskirai pažymėta, kad kviestieji specialistai (Lietuvos profsąjungos lygos kompleksinės specialistų komisijos nariai) teiks savo išvadą atskirai (bylos priedas -Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga, b.l. 265-267 271-272, 275-276).Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės 2017-03-21 paaiškinimų argumentu, kad darbdavys už Lietuvos profesinės sąjungos lygos specialistų veiksmus įvykio tyrimo metu neatsako. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatos, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau-Nuostatos) numato, kad įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo privalo sudaryti sąlygas tirti nelaimingą atsitikimą darbe, prireikus, kviesti specialistus, ekspertus nelaimingam atsitikimui darbe ištirti (Nuostatų 42, 42.3 punktai). Ekspertizės prasmė – gauti nešališko specialisto (ų) išvadą dėl tiriamo įvykio aplinkybių, t.y. ekspertai, specialistai negali būti pavaldūs darbdaviui. Bylos duomenimis Lygos specialistai vykdė įvykio tyrimą ne darbdavio suformuotos dvišalės komisijos sudėtyje, kaip nurodė apeliantė, bet atskirai, savarankiškai, pateikė išvadas taip pat atskirai nuo dvišalės komisijos akto; jie buvo pakviesti atlikti įvykio tyrimą darbo saugos normų kontekste UAB sanatorijos “Pušyno kelias” direktoriaus 2012-11-06 prašymu. Specialistai (ekspertai) neturėjo su atsakove darbo ar pavaldumo santykių, dėl to nėra CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų pagrindų darbdavio atsakomybei už Lygos specialistų (ekspertų) veiksmus įvykio tyrimo metu kilti.2017-03-23 paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad darbdavio atsakomybė turi būti siejama ne tik su specialistų, bet ir su dvišalės komisijos narių veiksmais (neveikimu), kurie neabejotinai buvo darbo santykiuose su darbdaviu, bei su įmonės direktoriaus veiksmais (neveikimu). Ieškovė nurodė tokius jos manymu, neteisėtus veiksmus, kaip jos garbės ir orumo pažeidimo toleravimas, sutarties su Lyga nenutraukimas, nuolatinis žeminimas, kitų darbuotojų nuteikinėjimas prieš ją, ilgai užsitęsęs įvykio tyrimas. Kaip buvo paminėta, darbdavio atsakomybė kildinama iš jam pavaldžių konkrečių darbuotojų neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovė nenurodė, kas iš darbuotojų (ar dvišalės komisijos narių) konkrečiai ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko; pažymėtina, kad neteisėtų veiksmų padarymo faktas turi būti ne tik aiškiai nurodytas, bet ir įrodytas. Darbavo netiesioginės civilinės atsakomybės atsiradimui nepakanka abstrakčių argumentų kad ieškovė įvykio tyrimo metu darbdavio buvo nuolat žeminama, įžeidinėjama, kiti darbuotojai buvo nuolat nuteikinėjami prieš ją, ir pan. Darbdavio neveikimas – ieškovės garbės ir orumo pažeidimo toleravimas tyrimo metu ir sutarties su Lyga nenutraukimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas neveikimas, susijęs su ieškovės nurodytomis pasekmėmis, nes toks neveikimas iš darbdavio pusės pernelyg nutolęs nuo ieškovės nurodytų pasekmių.Negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas ir įvykio tyrimo termino pažeidimas. Ieškovė be pagrindo teigia, kad įvykis turėjo būti ištirtas per 7 dienas. Nuostatų 30 punktas numato, kad lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per 7 darbo dienas nuo įvykio, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe, apie kurį nukentėjusysis nustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto, ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo (Nuostatų 34 punktas); nuostatuose taip pat įtvirtinta nukentėjusiojo asmens pareiga nedelsiant pranešti apie įvykį. Pati ieškovė kreipėsi su prašymu dėl 2011-05-12 įvykio tyrimo tik 2012-10-12, dėl to įvykio tyrimas (liudytojų rato nustatymas ir paieška, jų apklausa, įvykio aplinkybių rekonstrukciją ir pan.) buvo itin apsunkintas. Ieškovė pažeidė pareigą nedelsiant pranešti apie įvykį, dėl įvykio tyrimo, trukusio daugiau nei 30 dienų (nuo 2012-10-12 iki 2012-12-20) yra dalis jos kaltės.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip buvo paminėta, neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas konkrečioje byloje yra fakto klausimas, t.y. ieškovo turi būti įrodinėjamas byloje visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neturinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbdavys neatsako už tiesiogines patirtos traumos pasekmes (fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo apribojimus susijusius su dantų gydymu ir protezavimu). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė papildomas neigiamas pasekmes dėl atsakovės ir jos darbuotojų veiksmų (neveikimo) darbdavio organizuoto įvykio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovės darbuotojų veiksmais, įvykio tyrimo metu ir dėl tokios žalos nebuvimo.Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas grąžino naujam nagrinėjimui ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atmesdamas ieškinį, patenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies. Atsakovo atstovas advokatas M. M. prašė priteisti 1 583,08 Eur už advokatas teikiamas paslaugas ir atstovavimą 2015-04-14, 2015-07-15, 2015-08-18 teismo posėdžiuose. Pagal atstovavimą patvirtinančius dokumentus advokatas prašė priteisti 900 Eur (be PVM) už dalyvavimą teismo posėdžiuose, 33,33 Eur (be PVM), už klausimų išvadą teikiančiai institucijai parengimą, 375 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas. Teismas sumažino atlyginimą už dalyvavimą teismo posėdžiuose iki 705,68 Eur, viso priteisė 1000 Eur. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas, pritiesdamas atstovavimo išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, nevertino, kad šioje ir kitose bylose atsakovės pusėje dalyvavo teisininkas A. B., todėl advokato atstovavimas teisme nebuvo būtinas. Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti sumažintos ne tik vadovaujantis leistinais priteisti maksimalias įkainiais pagal rekomendacijas. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme atmetami. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau-Rekomendacijos), teismų praktikos nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.Teismų praktikoje taikomas bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijus, kuris reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos yra tikrai patirti šalies nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realiai patirtos šalies bylinėjimosi išlaidos pritiesiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijoje, tačiau negali būti mažinamos teismo nuožiūra, pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, šalies subjektyviu vertinimu advokato paslaugos nebuvo būtinos ir pan.Nagrinėjamoje byloje teismas, remdamasis Rekomendacijų 8.16, 8.17, 9 punktais sumažino atlyginimą už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose nuo 900 Eur iki maksimalaus leistino dydžio - 705,68 Eur, pripažino, kad prašomas priteisti atlyginimas už klausimų institucijai parengimą ir teisines konsultacijas neviršija maksimalių dydžių už tokias paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo, nenukrypo nuo teisminės praktikos, tinkamai motyvavo sprendime padarytas išvadas. Rekomendacijų 4 punktas nustato, kad neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio. Teismo priteista išlaidų suma jo neviršija, mažinti ją atsižvelgiant į tai, kad atsakovė proceso metu galimai naudojosi dar vieno teisininko pagalba nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).Atmetus apeliacinį skundą atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Bylos duomenimis atsakovė sumokėjo 665,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 T., b l. 39-40), 15 Eur žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą (3T., b.l. 67), 484 Eur už kasacinio skundo parengimą (3T., b.l. 88-89), 242 Eur išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą -1,3; paslaugos buvo teikiamos (atsiliepimas surašytas) 2015 m. gruodžio mėn.. Taikytinas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 713,90 Eur. Maksimalus atlyginimas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą - 928,07 Eur, prašomas pritieisti atlyginimas – 665,50 Eur. Koeficientas už kasacinio skundo parengimą – 3; paslaugos buvo teikiamos 2016 m. kovo mėn. Taikytinas 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje– 735,10 Eur. Maksimalus atlyginimas už kasacinio skundo parengimą –2205,30 Eur. Prašomas pritieisti atlyginimas už kasacinio skundo parengimą – 484 Eur.Koeficientas už kito dokumento, kuriame pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai (nagrinėjamoje byloje – atsakovės rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui) – 0,4; paslaugos buvo teikiamos 2017 m. kovo mėn. Taikytinas 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje - 793,3 Eur, reiškia, maksimalus atlyginimas už paaiškinimų parengimą – 317,32 Eur, prašomas pritieisti atlyginimas - 242 Eur.Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose yra realios, neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, jos priteisiamos. Priteisiamas taip pat žyminis mokestis už kasacinio skundo padavimą – 15 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. K. a.k (duomenys neskelbtini) atsakovės VšĮ sanatorijai „Pušyno kelias“ į.k. 123072287 1406,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.