- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- e2A-396-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05037-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Z. V., S. V. M.
- Ieškovas
- I. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-189-902/2019 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovėms Z. V., S. V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, P. V., AB ,,Panevėžio energija“ dėl nuostolių atlyginimo, iškeldinimo ir atsakovės Z. V. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo galiojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. I. I. V. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakoves S. V. M. ir Z. V. ir jų šeimos narius iš ieškovei I. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbiami) priteisti ieškovei I. V. solidariai iš atsakovių 3038,08 Eur, išieškotų iš ieškovės kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai už suteiktas paslaugas, taip pat visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dar 1998-01-28 ieškovė I. V. ir atsakovė S. V. (dabar M.) sudarė rašytinę rankpinigių mokėjimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 1998-02-09 nupirkti ieškovei priklausantį ginčo keturių kambarių butą. Sutartyje atsakovė S. V. nurodė, kad visas sutartis ir finansinius mokėjimus už ją atliks atsakovė Z. V.. Ieškovė, manydama, jog butas bus nupirktas sutartyje nurodytomis sąlygomis, atsakovėms perdavė buto raktus ir įleido jas ten gyventi.
3. Atsakovės į butą susivežė baldus, kitus savo daiktus ir taip bute apsigyveno. Vėliau atsakovės pakeitė durų užraktus, kad į butą nebepatektų ieškovė. Tokia situacija tęsiasi iki šiol. Per visą laiką atsakovės naudojosi butu, tačiau nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Komunalines paslaugas teikianti įmonė AB ,,Panevėžio energija“ iš ieškovės I. V. prisiteisė už nesumokėtus mokesčius 3038,08 Eur sumą, kurią jau išieško antstoliai. Šią sumą kaip nuostolius ieškovė prašo priteisti iš atsakovių. Ieškovė prašo iškeldinti atsakoves iš buto, nes atsakovės pažeidė ieškovės buto savininkės teises.
Šalies argumentai
4. A. Z. V. priešieškiniu prašė pripažinti buto, (duomenys neskelbiami), pirkimo-pardavimo sandorį su ieškove galiojančiu, prašė jai pripažinti nuosavybės teisę į butą nuo 2007-03-29, taip pat sutiko solidariai iš jos ir iš kitos atsakovės ieškovės naudai priteisti 3038,08 Eur, išieškotų iš ieškovės kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai, prašė priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, jog visą sutartą sumą už ieškovės butą atsakovė ieškovei sumokėjo per kelis kartus, ką ieškovė patvirtino 2007-03-29, pasirašydama sutarties pratęsimą. Dėl ieškovės kaltės, jos vengimo nueiti pas notarą, nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Iki 2009 metų atsakovė už ginčo butą mokėjo visus mokesčius, tačiau ieškovei nevykdant sutarties, pradėjo nebemokėti komunalinių mokesčių, tokiu būdu atsakovė norėjo priversti ieškovę vykdyti sutartį. Išsikelti iš buto atsakovė nesutinka, nes mano, jog butas teisėtai jai priklauso, butą atsakovė taip pat remontavo, į jį investavo daug lėšų. Tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakoves Z. V., S. V. M. ir jų šeimos narius iš ieškovei I. V. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), priteisė ieškovei I. V., solidariai iš atsakovių Z. V. ir S. V. M. 3038,08 Eur sumą, išieškotą iš ieškovės I. V. kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai, nuostoliams atlyginti. Teismas priteisė ieškovei I. V. iš atsakovių Z. V. ir S. V. M., iš kiekvienos po 671,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės S. V. M. 12,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė jog tarp ieškovės I. V. ir atsakovės S. V. 1998 m. sausio 28 d. buvo sudaryta Rankpinigių mokėjimo sutartis (b.l. 4), pagal kurią atsakovė S. V. įsipareigojo už 36000 Lt sumą iki 1998 m. vasario 9 d. iš ieškovės (buto savininkės) nupirkti keturių kambarių butą, adresu (duomenys neskelbiami). Sutartyje nurodyta, jog ,,Visas sutartis ir finansinius mokesčius, atlieka motina Z. V.“ (byloje atsakovė). Pagal sutartį I. V. (byloje ieškovė) 1998-01-28 gavo 3000 Lt rankpinigių. Ginčo dėl to byloje nėra.
8. Vėliau sutarties šalys pratęsė šio susitarimo vykdymą, pasirašė ,,Sutarties pratęsimą“ (b.l. 13). Ginčo byloje nėra ir dėl to, kad esant būtiniems buto savininkės I. V. poreikiams per kelis kartus buvo papildomai už butą sumokėta 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt , ieškovė šias sumas įskaitė į buto kainą, jei jis būtų nupirktas. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų tiek daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog šalys ilgą laiką, daugiau kaip 20 metų tinkamai, notarine tvarka, neįformino buto (duomenys neskelbiami)pardavimo sandorio, ieškinio pateikimo metu (2018-08-08), taipogi jau yra pasibaigusi reikalavimo pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ginčo butą senatis ir nėra objektyvių aplinkybių ją atnaujinti, atsakovėms ilgą laiką, nuo 2008 m. nemokant mokesčių už buto išlaikymą, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju šalių nebesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
9. Nenustatyta, kad atsakovės ieškovės nekilnojamuoju daiktu naudotųsi nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Nustačius, kad ieškovei I. V. nuosavybės teisėmis priklausančiame turte: bute (duomenys neskelbiami), atsakovės gyvena be teisinio pagrindo ir nemoka būsto išlaikymo mokesčių, teismas konstatavo ieškovės, kaip būsto savininkės, teisių pažeidimą (CK 4.37 str.). Atsakovės, neišsikeldamos iš ieškovei priklausančio buto, pažeidžia ieškovės, kaip teisėto daikto savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis nuosavybės teise įgytu daiktu ir juo disponuoti. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsakovių iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
10. Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės paskaičiuotų nuostolių 3038,08 Eur sumai, nuostoliams pagrįsti ieškovė pateikė antstolio pažymas apie vykdomus išieškojimus, šiuos nuostolius ieškovės naudai teismas priteisė solidariai iš atsakovių, nes jos abi naudojosi ginčo butu ir nemokėjo būsto išlaikymo mokesčių.
Šalies argumentai
11. A. Z. V. priešieškiniu prašė pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo 2007-03-29, tvirtindama, kad už butą ji pilnai atsiskaitė. Teismas nesutiko su tokiu atsakovės argumentu ir laikė, jog atsakovė neįrodė, jog pilnai už ginčo butą atsiskaitė iki 2007-03-29 ar vėliau. Kaip teisme paaiškino atsakovė Z. V., ji inicijavo ir ji (o ne jos dukra S.) surašė ,,Sutarties pratęsimą“ (b.l. 13), kadangi buto savininkės poreikiams patenkinti buvo pareikalauta sumokėti didesnes sumas, šias sumas atsakovė Z. V. perdavė buto savininkei ir jos dukrai Ligitai, tai užfiksavo minėtame dokumente.
Žemesnės instancijos teismas
12. Dokumente šalys užfiksavo 27000 Lt dydžio įsiskolinimą už buto įsigijimą 2006-07-01 datai ir iš šios sumos išskaitė ,,Sutarties pratęsime“ nurodytas sumas. ,,Sutarties pratęsime“ prierašą ,,Už butą pilnai atsiskaityta .... Pretenzijų neturiu ir neturėsiu“ surašė atsakovė Z. V., nedalyvaujant jos dukrai S. V., kuri taipogi nematė ir nedalyvavo atsakovei Z. V. perduodamus pinigus, nurodytus ,,Sutarties pratęsime“ už buto įsigijimą, perduodant ieškovei bei jos dukrai Ligitai.
13. Kaip nurodė teisme atsakovė Z. V., be jos žodinio paaiškinimo apie 26000 Lt sumokėjimą už ginčo buto įsigijimą iš ieškovės I. V. ir jos pačios (atsakovės) prierašo tokiai sumai padarymą ,,Sutarties pratęsime“ (prierašas nepasirašytas niekieno), kitų (rašytinių) įrodymų aukščiau nurodytai aplinkybei (pilno atsiskaitymo už buto buvimą) patvirtinti ji neturinti, nors teisme ši atsakovė paaiškino, 26000 Lt sumą ji ieškovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, nes tuo metu atsakovė vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, bet gautų sumų nedeklaruodavo.
14. Kad atsakovė pilnai atsiskaitė už butą (duomenys neskelbiami), teisme neigė tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis, byloje trečiasis asmuo P. V.. Byloje nesant jokių įrodymų apie tai, jog Z. V. 26000 Lt sumą turėjo ir sumokėjo nuo pat rankpinigių sutarties sudarymo 1998-01-28 iki ,,Sutarties pratęsimo“ surašymo, ir vėliau, kai buvo sutartas galutinis atsiskaitymas už butą 2007-03-29, taip pat nesant objektyvių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės Z. V. subjektyvų paaiškinimą apie aukščiau nurodytos sumos perdavimą buto savininkei, teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė, jog su ieškove, kaip buto savininke, ji pilnai atsiskaitė, todėl jai neperėjo nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbiami).
15. Teismas nurodė, kad iš atsakovės Z. V. teisme duoto paaiškinimo matyti, jog ji pradėjo nemokėti buto išlaikymo mokesčių, nes tikėjosi ateityje butą parduodant iš varžytinių, pigiai jį nusipirkti, kas dar labiau patvirtina, jog ši atsakovė už butą nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovės teiginys, jog tik dėl buto savininkės I. V. kaltės: jos nesutarimo su sutuoktiniu dėl buto pardavimo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta tvarka nebuvo įforminta pas notarą, liko neįrodytas.
16. Apie ieškovės nesutarimus su sutuoktiniu nepatvirtino nei ieškovė, nei trečiasis asmuo (ieškovės sutuoktinis), byloje nėra pateikti atsakovės rašytiniai raginimai ieškovei įforminti susitarimą dėl buto perleidimo pas notarą. Tačiau, teismo vertinimu, netgi esant tokiai situacijai, jeigu buvo kokie tai ieškovės nesutarimai su sutuoktiniu dėl buto pardavimo, ši aplinkybė nėra reikšminga, nes sutarties šalys buvo susitarusios pas notarą įforminti susitarimą dėl buto pardavimo kai buto pirkėja (atsakovė) pilnai atsiskaitys už butą, sumokės sutartą kainą. Kaina už butą sumokėta nebuvo.
17. Teismas sprendė, kad nuo 2007-03-29 prasidėjo ieškinio dėl nuosavybės teisių į butą pripažinimo senaties eiga, nes toks pagal atsakovės paaiškinimą buvo numatytas galutinis terminas pilnai atsiskaityti už butą, ir neva ji buto kainą sumokėjo. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė po 2007-03-29 ieškovės naudai mokėjo buto kainos dalį.
18. Priešieškinį atsakovė teismui pateikė tik 2018-10-16, t.y. praėjus maksimaliam 10 metų senaties terminui pažeistai teisei apginti. Todėl ir šiuo pagrindu, pasibaigus (prieš)ieškinio pateikimo senačiai, teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo į butą. Teismas pažymėjo, jog atsakovė CPK nustatyta tvarka iki baigiamųjų kalbų civilinėje byloje nepateikė prašymo atnaujinti senaties termino bei nenurodė jo praleidimo svarbių priežasčių.
19. Teismas nenustatė, jog per visą laikotarpį nuo 2007 metų egzistavo kokios tai objektyvios priežastys, dėl ko atsakovė negalėjo teismui pateikti ieškinio apginti pažeistą teisę. Priešingai, nemokant būsto išlaikymo mokesčių ir prasidėjus išieškojimams iš ieškovės priverstine tvarka, atsakovė toliau delsė išlaikyti ginčo butą, toliau darė būsto savininkei nuostolius ir neinicijavo buto pirkimo sandorio įforminimo savo vardu. Tokiu būdu atsakovės teisė, pasibaigus (prieš)ieškinio pateikimo senačiai, nebegali būti ginama teismine tvarka, nes ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė taikyti ieškinio senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
20. A. Z. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria pirmos instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį ir patenkino ieškovės ieškinį bei iškeldino atsakoves ir jų šeimos narius iš ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbiami), ir šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti, o patenkinti priešieškinį - pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimo - pardavimo sandorį galiojančiu ir pripažinti nuosavybės teisės perėjimą atsakovei Z. V. į šį butą nuo 2007 m. kovo 29 d. Kitoje dalyje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą. Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, prašo perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priteisti atsakovei Z. V. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
21. Nurodo, kad ieškovės ginčo bute ji su dukra apsigyveno 1998 metais teisėtai, su ieškovės sutikimu, susitarus su ieškove, kad ginčo butą atsakovės iš jos nupirks, pačiai ieškovei perdavus raktus po rankpinigių susitarimo pasirašymo ir avanso už perkamą butą sumokėjimo. Vėliau šalys pasirašė sutarties pratęsimą, kas patvirtina, kad susitarimas parduoti ir pirkti butą tarp ieškovės ir atsakovės bei jos dukros galiojo.
22. Kadangi atsakovė iki 2007 metų savo sutartinį įsipareigojimą įvykdė, t.y. sumokėjo visus pinigus už perkamą butą, todėl šalims atsirado prievolė įforminti buto pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendime padarė neteisingą išvadą, kad šalių šiuo metu nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl , priimdamas sprendimą iškeldinti atsakoves iš ginčo buto, pirmos instancijos teismas pažeidė atsakovių teisėtus interesus, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad šalys nenusistatė konkretaus termino iki kada buto nuosavybės perleidimas bus įformintas notarine sutartimi, kas leidžia daryti išvadą, jog tarp šalių šiai dienai egzistuoja prievoliniai santykiai (prievolė pasirašyti buto pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą), galioja šalių susitarimas parduoti ir pirkti ginčo butą.
Šalies argumentai
23. Apeliantė mano, kad ieškovė, pasirašydama sutarties pratęsimą, patvirtino savo valią parduoti atsakovei ginčo butą ir sutiko pinigus už butą gauti dalimis, todėl tarp ieškovės ir atsakovės galioja jų susitarimas dėl buto pirkimo, kuris turi būti vykdomas.
Atsiliepimas
24. Atsakovė mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti butą jai, nes už butą yra sumokėta visa sutarta pinigų suma. Ieškovė nori nutraukti šalių susitarimą ir neforminti pirkimo - pardavimo sutarties pas notarą. Taigi, ieškovei apsigalvojus parduoti butą. t.y. išreiškus norą nutraukti šalių sudarytą susitarimą dėl buto pardavimo ir atsiimti parduotą daiktą, teismas neteisingai pritaikė CK normas, reglamentuojančias daiktinių teisių gynimo būdus, padarė neteisingą išvadą, kad ieškinio reikalavimo iškeldinti iš ieškovei priklausančių patalpų esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ginčo bute atsakovės gyvena su ieškove sudarytos sutarties pagrindu, t.y. teisėtai, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės jame gyvena neteisėtai ir iškeldinti iš jo.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nurodo, kad per 20 metų atsakovė ieškovei nesumokėjo visos buto kainos ir nesudarė notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, nemokėjo dalies mokesčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių nebesieja prievoliniai santykiai ir pagrįstai nepripažino buto pirkimo – pardavimo sandorio galiojančiu.
Atsiliepimas
27. Atsakovė teigė, kad ji 2017-03-29 atsiskaitė su ieškove, todėl nuo šios datos prasidėjo ieškinio senaties eiga, per kurią atsakovė galėjo kreiptis į teismą, reikalaudama pripažinti sandorį galiojančiu. Atsakovė pateikė ieškinį 2018-10-18, o senaties terminas pasibaigė 2017-03-29, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, ieškovei prašant, pritaikė ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
28. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.)
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
30. Byloje kilo ginčas dėl buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandorio sudarymo ir vykdymo faktinių aplinkybių , susitarimo neįvykdymo pasekmių aiškinimo ir taikymo.
31. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, kilus ginčui dėl tam tikros sutarties vykdymo, tai, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja susiklosčiusius šalių teisinius santykius, lemia ne sutarties pavadinimas ar forma, o jos turinys, kuriame išdėstytos šalių teisės ir pareigos, sutarties sąlygos, kurios teisiškai kvalifikuojamos kaip būdingos tam tikrai CK reglamentuojamai sutarčių rūšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).
33. Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės I. V. ir atsakovės S. V. 1998 m. sausio 28 d. buvo sudaryta rašytinė Rankpinigių mokėjimo sutartis (b.l. 4), pagal kurią S. V. įsipareigojo už 36000 Lt sumą iki 1998 m. vasario 9 d. iš ieškovės (buto savininkės) nupirkti keturių kambarių butą, adresu (duomenys neskelbiami). Sutartyje nurodyta, jog ,,Visas sutartis ir finansinius mokesčius, atlieka motina Z. V.“ (byloje atsakovė, apeliantė). Pagal sutartį I. V. (byloje ieškovė) sutarties sudarymo dieną gavo 3000 Lt rankpinigių sumą. Likusių sutartų pinigų 33000 Lt sutartyje nustatytu terminu, t.y. iki 1998-02-09 atsakovė ieškovei nesumokėjo, pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ši padėtis tęsėsi iki 2007 m., atsakovės naudojosi ieškovės butu toliau, bet buto kainos nemokėjo. Ginčo dėl to byloje nėra.
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1998-01-28 šalys sudarė rankpinigių mokėjimo sutartį, kuria atsakovė dukters vardu įsipareigojo iki 1998-02-09 nupirkti butą iš ieškovės už 36 000 Lt sumą. Kadangi šalys buvo nusistačiusios konkretų terminą iki kada turi būti sudaryta pagrindinė notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, už kokią kainą butas parduodamas, liudija šalių susitarimą pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ateityje iki 1998-02-09, kai bus sumokėta visa buto kaina. Šalys tokiu būdu preliminariai susitarė dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties 1998-02-09. Atsakovė rašytinėje sutartyje nustatyto termino nesilaikė, visų pinigų ieškovei nesumokėjo, todėl pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Po preliminaraus 1998-01-28 susitarimo dėl buto perleidimo, ieškovė perdavė buto raktus atsakovei ir ji su dukra įsikėlė į butą, kuriame gyvena iki šiol, nors, kaip minėta iki 1998-02-09 buto pirkimas neįvyko. Nuo 1998-02-09 atsakovės butu naudojasi be teisėto pagrindo.
35. Po to, praėjus 8 metams, tik 2007 m. ar 2006 m.(sutarties šalys pasirašė ,,Sutarties pratęsimą“ (b.l. 13), pagal kurį buvo sutarta butą parduoti išsimokėtinai. Nustatyta, kad po šio pratęsimo per kelis kartus ieškovei ir jos dukrai pagal jų reikalavimą buvo sumokėta 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt, ieškovė šias sumas įskaitė į buto kainą, 27000 Lt. Taigi šiuo susitarimu šalys iš esmės ne pratęsė preliminariosios sutarties terminą, nes jis jau buvo seniai pasibaigęs, bet modifikavo šalių susitarimą dėl buto, juo nustatyta ir kita buto pardavimo kaina -27000 Lt. Iš šalių paaiškinimų ir sutarties turinio galima spręsti, kad šalys šiuo atveju susitarė dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, t.y. atsakovė mokėjo dalimis, o ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei butą, kuomet bus gauti visi pinigai (CK 6.411 str.).
36. Abi šalys pripažino, kad konkretaus termino iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis nenustatė, tik susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, kuomet bus sumokėti visi pinigai už butą, nes 2006 m. jie dar nebuvo sumokėti.
37. Atsakovės teigimu, ji pilnai už butą atsiskaitė 2007-03-29, sutarties pratęsimo nurodytą datą, todėl ir „Sutarties pratęsimas“ dokumente yra įrašas, kad už butą pilnai atsiskaityta, pretenzijų neturiu ir neturėsiu. Ji priešieškiniu ir prašo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia tuo faktiniu pagrindu ir reikalauja nuosavybės teisės perėjimo jai į ginčo butą. Su tokiais atsakovės argumentais ir reikalavimais negalima sutikti.
38. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – nustatyti tiesą, teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu. Esant ginčui tarp šalių atsakovė turėjo tinkamai įrodyti, kad už butą yra pilnai atsiskaityta.
39. Atsakovė 2007-03-29 surašė raštą, įvardintą „Sutarties pratęsimas“, kuriame užfiksavo, kad 2006-07-01 už butą reikia sumokėti 27000 Lt. Šiame dokumente ranka padarytais įrašais užfiksuota, kad esant būtiniesiems savininkės I. V. poreikiams papildomai pardavėjai sumokėta 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt, viso 2340 Lt, po šiais įrašais yra abiejų šalių : mokėtojos ir gavėjos, parašai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad šiuos pinigus iš atsakovės gavo. 940 Lt ir 400 Lt iš atsakovės gavo ir jų gavimą parašu patvirtino ieškovės dukra Ligita. „1000 Lt gavau“ įrašą patvirtino ieškovė savo parašu.
40. Atsakovės pateikto rašto „Sutarties pratęsimas“ gale padarytas įrašas ranka, kad „už butą pilnai atsiskaityta, pretenzijų neturiu ir neturėsiu“ nepatvirtina pilno atsiskaitymo už butą fakto , t. y. 26000 litų sumokėjimo ieškovei, nes prie šio įrašo, skirtingai nei prie kitų įrašų, patvirtinančių pinigų gavimą, nėra nei vienos iš priešingos šalies- ieškovės ar jos dukters, parašo. Tai, kad ieškovė ir atsakovė pasirašė „Sutarties pratęsimo“ teksto pabaigoje, nepatvirtina 26000 litų sumokėjimo buto pardavėjai, labiau tikėtina, kad nurodytais parašais patvirtintas tik sutarties modifikavimo faktas.
41. Atsakovės paaiškinimai, kad ji 2006-07-01 ar 2007-03-29, surašydama sutarties pratęsimą, tikėjosi, kad iki 2007-03-29 įvykdys sutartį ir pilnai atsiskaitys su ieškove, todėl ir yra įrašyta tokia atsiskaitymo už butą data, yra nelogiški bei prieštarauja pačios atsakovės elgesiui, ieškovės ir kitų liudytojų paaiškinimams.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės paaiškinimai, kuomet ji teigia, kad nemokėjo už buto komunalinius mokesčius nuo 2009 m., nes taip tikėjosi, susidarius iš ieškovės išieškomoms skoloms, ji ieškovę per antstolius privers perleisti jai butą, paneigia, atsakovės teiginius, kad ji tuo metu jau buvo faktinė buto savininkė. Juk ji tikėjosi butą įgyti iš ieškovės per antstolius išieškant iš jos nesumokėtas skolas už komunalines paslaugas, kurių nemokėjo atsakovės. Jeigu būtų atsiskaityta už butą, tai toks elgesys būtų nenaudingas pačiai atsakovei. Šiai dienai butas yra areštuotas, iš ieškovės yra išieškota 3038,08 Eur skola už neapmokėtas butui komunalines paslaugas. Tai patvirtina, kad atsakovė savo planą perimti iš ieškovės butą už iš jos išieškomas skolas komunalinių paslaugų tiekėjams ir patirtas dėl atsakovių veiksmų, vykdė, piktybiškai nemokėdama už paslaugas, susidariusią skolą pripažįsta. Jeigu būtų už butą pinigus išmokėjusi, taip nebūtų buvę pagrindo elgtis.
43. Bylos metu nustatyta aplinkybė, kad atsakovė siūlė ieškovei įsigyti jos butą (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nieko konkretaus nesusitarė, taip pat patvirtina, kad atsakovė nėra sumokėjusi visų pinigų už butą ir bandė jį įsigyti kitokiu būdu - mainais.
44. Kaip nurodė pati atsakovė, ji vertėsi prekyba nekilnojamu turtu, taigi buvo šioje srityje profesionalė, jai puikiausiai buvo žinoma nekilnojamųjų sandorių sudarymo, pinigų perdavimo tvarka, tą ji patvirtino ir teismui. Jos teiginiai, kad ji, sumokėjusi pinigus už butą, visą laiką laukė, kol ieškovė nueis į VĮ Registrų centrą pažymos neįtikino teismo, nes nuo 2005-02-01 notarai pažymas gali užsakyti internetu ir asmenims, norintiems parduoti turtą, nebereikia gauti patiems pažymų iš Registrų centro.
45. Dalis bylos aplinkybių patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Ji nuo pat pradžių, sudarydama rankpinigių sutartį ir įsipareigodama sudaryti pagrindinę sutartį per 7 dienas, neturėdama tam lėšų, vėliau įformindama kitą susitarimą, žinojo, kad negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, bet į butą persikėlė, juo naudojosi, nuo 2009 m. nebemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Butą ji ketino pirkti savo dukros vardu, šiuo metu jau ji pati į jį pretenduoja.
46. Šalių: ieškovės ir atsakovės S. V. sudarytoje 1998-01-28 Rankpinigių sutartyje buvo nurodytas terminas sumokėti pinigus iki 1998-02-09, po ko turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Pagrindinė sutartis nustatytu terminu sudaryta nebuvo, todėl, nesudarius sutarties ir naudojantis toliau butu, 2007-03-29 buvo sudarytas sutarties pratęsimas. Nors jame ir nebebuvo nurodyta konkreti buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data, laikytina, kad vėl buvo susitarta dėl buto perleidimo išsimokėtinai ir sutarties įforminimo ateityje, atsakovei sumokėjus pinigus.
47. Pripažinus, kad atsakovė neįrodė, kad 2017-03-29 ir vėliau pilnai atsiskaitė su ieškove, konstatuotina, kad apeliantė, neįvykdžiusi sutarties sąlygos sumokėti (27000-940-400-1000) 24600 Lt skolą pagal paskutinį susitarimą už perkamą butą, neįgijo teisės reikalauti pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, o ieškovei neatsirado pareigos forminti ginčo buto perleidimo atsakovei sutarties.
48. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ieškovės kaltė dėl notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes ji turėjo būti sudaryta tik gavus iš pirkėjos apmokėjimą. Ieškovės paaiškinimais, liudytojais apklaustų ieškovės sutuoktinio, dukros parodymais nustatyta, kad vienintelė kliūtis kodėl nesudaryta pagrindinė sutartis yra tai, kad atsakovė sąmoningai nesumokėjo visų pinigų už jai perduotą naudotis butą.
49. Apeliantė prašė buto pirkimo- pardavimo sutartį pripažinti galiojančia, nes pilnai atsiskaitė su ieškove. Kasacinis teismas išaiškino, jog tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008).
50. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktus įrodymus nustačius, kad apeliantė nėra atsiskaičiusi su ieškove už ginčo butą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio sandorio nepripažino galiojančiu.
51. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė praleido įstatyme nustatytą terminą savo teisėms apginti. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba objektyviai turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jei to prašo atsakovas.
52. Atsakovė tvirtina, kad nors ir teismas šių aplinkybių nenustatė, ji galutinai už butą su ieškove atsiskaitė 2007-03-29. Taigi nuo šios datos atsakovė, pagal jos aiškinimą, turėjo būti įsitikinusi savo teisių pažeidimu ir reikalauti įforminti nuosavybės teises, tačiau nieko nedarė savo pažeistai teisei apginti daugiau nei 10 metų. Atsakovė ieškinį pateikė 2018-10-16, praleidusi įstatyme numatytą bendrąjį senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Tas faktas, kad ji butu naudojasi, nereiškia, kad ji naudojasi juo nuosavybės teisėmis, ji tik pretendavo į nuosavybės teisių įgijimą nuo 1998 m. sausio mėn., butu naudojosi ne kaip savininkė, o tik kaip pretendentė.
53. Kaip minėta ankščiau, atsakovė buvo profesionalė nekilnojamojo turto sandorių srityje, todėl negalėjo nesuprasti, kad notarinės sutarties nesudarymas net ir sumokėjus visus pinigus už butą, nesuteikia jai nuosavybės teisių, nes buto savininkė lieka ir yra ieškovė. Iš jos buvo priteisiamos išlaidos už butui suteiktas paslaugas, tas atsakovei buvo žinoma. Ankščiau nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nemokėjo už buto komunalines paslaugas ir priverstinio vykdymo būdu tikėjosi perimti butą iš ieškovės, tik dar labiau patvirtina aplinkybę, kad atsakovė suprato, kad nėra buto savininkė ir kad ją tapti, būtini kiti teisiniai veiksmai, kurių ji sąmoningai nesiėmė.
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią 2007-03-29 bei pabaigą 2017-03-29 ir pagrįstai nurodė, kad atsakovė yra praleidusi 10 metų ieškinio senaties reikalavimui dėl nuosavybės teisių į butą terminą, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
55. Objektyvių priežasčių, pateisinančių akivaizdžiai nesavalaikį ieškinio pareiškimą, nenustatyta. Atsakovė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė ir neprašo.
56. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).
57. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovės iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančio buto, laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).
58. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Teismui nustačius, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už butą ir konstatavus, kad šalių sudaryti susitarimai yra nebegaliojantys, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės ginčo patalpose gyvena be teisinio pagrindo.
59. Atsakovėms gera valia neišsikraustant iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, yra pažeidžiamos ieškovės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.. Nustačius šį pažeidimą, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovių iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
60. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės bylinėjimosi išlaidos 800,00 Eur apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93 str.).
61. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.