- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- e2-189-902/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05037-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Trečiasis asmuo
- P. V., AB ,,Panevėžio energija“
- Atsakovas
- S. V. M., Z. V.
- Ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovėms Z. V., S. V. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, P. V., AB ,,Panevėžio energija“ dėl nuostolių atlyginimo, iškeldinimo ir atsakovės pateiktą priešieškinį dėl sutarties pripažinimo galiojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. I. V. teismo prašo iškeldinti atsakoves ir jų šeimos narius iš ieškovei I. V. priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei I. V. solidariai iš atsakovių 3038,08 Eur, išieškotų iš ieškovės kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai, taip pat visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 1998 m. sausio 28 d. ieškovė I. V. ir atsakovė S. V. (dabar M.) sudarė rašytinę rankpinigių mokėjimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 1998 m. vasario 9 d. nupirkti ieškovei priklausantį 4 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodė, kad visas sutartis ir finansinius mokėjimus atliks atsakovė Z. V.. Ieškovė manydama, jog butas bus nupirktas sutartyje nurodytomis sąlygomis, abiem atsakovėms perdavė buto raktus ir įleido ten gyventi. Atsakovės į butą susivežė baldus, kitus savo daiktus ir taip bute apsigyveno, tačiau vėliau atsakovės pakeitė durų užraktus, kad į butą nebepatektų ieškovė. Tokia situacija tęsėsi iki šiol. Per visą laiką atsakovės naudojosi butu, tačiau nemokėjo mokesčių. Komunalines paslaugas teikianti įmonė AB ,,Panevėžio energija“ periodiškai kėlė ieškovei kaip buto savininkei civilines bylas dėl atsakovių nesumokėtų mokesčių už suteiktas paslaugas. Šiuo metu antstolio S. R. kontoroje yra vykdomos net septynios vykdomosios bylos, kuriose iš ieškovės yra išieškomos sumos AB ,,Panevėžio energija“ naudai. 2018-07-09 antstolio pažyma patvirtina, jog iš ieškovės kreditoriaus naudai jau yra išieškota 3038,08 Eur suma. Šią sumą kaip nuostolius ieškovė prašo priteisti iš atsakovių. Ieškovė prašo iškeldinti atsakoves iš buto, nes atsakovės pažeidė ieškovės kaip buvo savininkės teises.
Su priešieškiniu ieškovė nesutiko. Nurodė, jog 2007 m. kovo 29 d. sutarties pratęsime įrašo ,,dvidešimt šešis tūkst. litų gavau, už butą pilnai atsiskaityta, pretenzijų neturiu ir neturėsiu“ padaryta nebuvo, įrašas padarytas ne ieškovės ranka, apie šį įrašą ieškovei nežinoma, įrašas neatitinka faktinių aplinkybių, šios sumos ieškovė niekada nėra gavusi iš atsakovių, be to, nurodyta ,,sumokėta 26 tūkst. litų suma“ neatitinka šalių susitarimo dėl buto kainos. Ieškovė taip pat neigia, kad buvo surašytas ir pasirašytas sutarties pratęsimas, jis buvo pildytas tik tris kartus tikslu patvirtinti 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt sumų perdavimą, gavimą. Kadangi ginčo šalys nesudarė notarinės sutarties, todėl priešieškinis nurodytu pagrindu negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas. Priešieškinis taipogi yra atmestinas, nes yra praleista ieškinio senatis, ieškovė prašo taikyti priešieškinio pateikimo teismui senatį.
Teisme ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį prašė atmesti bei prašė priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai ieškovė paaiškino, jog ginčo butą nutarė parduoti per agentūrą, kuri ir surado buto pirkėją. Dėl buto pardavimo ieškovė tarėsi su atsakove Z., ji sakė, kad butą perka savo dukrai S., ieškovė gavo 3000 Lt rankpinigių už butą, apmokėjo skolą už butą, sutarė, kad likusią sumą už butą pirkėja ieškovei sumokės vėliau. Sutarė, jog tik gavus likusią sumą tvarkys buto pardavimo dokumentus, pas notarą sudarys susitarimą dėl buto pardavimo, tačiau konkretaus termino, kada sutartį formins pas notarą, nesusitarė. Ieškovė žodžiu reikalavo sumokėti likusią sumą už butą, ne kartą ėjo pas atsakovę, atsakovė jai siūlė butą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio susitarimo dėl šio buto nesudarė. Ieškovė pripažįsta, jog jos naudai atsakovės 2004-2005 metais buvo perduotos ,,sutarties pratęsime“ (b.l. 13) nurodytos trys pirmos sumos (940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt), ieškovė šias sumas įskaito į buto kainą.
Atsiliepimas
Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad už ginčo butą yra pilnai su ieškove atsiskaityta, kas matyti iš antros sutarties (,,sutarties pratęsimo“), sutartis buvo pilnai įvykdyta, galutinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą ieškovė atidėliojo dėl nesutarimo su sutuoktiniu. Komunalinius mokesčius atsakovės mokėjo. Prašė nuosavybę į butą priteisti atsakovei S. V. M., nes už šį butą buvo pilnai atsiskaityta.
Šalies argumentai
A. Z. V. pateikė teismui priešieškinį, prašė pripažinti buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu, prašė jai pripažinti nuosavybės teisę į butą nuo 2007-03-29, taip pat prašė solidariai iš jos ir iš kitos atsakovės ieškovės naudai priteisti 3038,08 Eur, išieškotų iš ieškovės kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai, prašė priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog visą sutartą sumą už butą atsakovė ieškovei sumokėjo per kelis kartus, tai ieškovė patvirtino 2007-03-29. Dėl ieškovės kaltės, jos vengimo nueiti pas notarą nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Iki 2009 metų atsakovė už ginčo butą mokėjo visus mokesčius, tačiau ieškovei nevykdant sutarties, pradėjo nebemokėti komunalinių mokesčių, tokiu būdu atsakovė norėjo priversti ieškovę vykdyti sutartį. Išsikeldinti iš buto atsakovė nesutinka, nes mano, jog butas teisėtai jai priklauso, butą atsakovė taip pat remontavo, į jį investavo daug lėšų.
Teismo posėdyje atsakovė Z. V. prašė patenkinti priešieškinį jame išdėstytais argumentais, atsakovė papildomai paaiškino, jog jos dukra S. turėjo neįgalumą, todėl tariantis dėl buto pirkimo tikėjosi gauti beprocentrinę paskolą ir tokiu būdu visiškai atsiskaityti su ieškove, tačiau paskolos atsakovė negavo. Su ieškove susitarė, jog įsigyjant butą, atsakovė padengs įsiskolinimą už butą ir ši suma bus išminusuota iš buto rinkos kainos. Konkretaus buto įsigijimo termino su pardavėja nesusitarė. Ieškovei perdavė 3000 Lt, likusios sumos atsakovė neturėjo. Ieškovės sutuoktinis atsisakė parduoti butą, todėl sutarties neįformino pas notarą. Bute atsakovės apsigyveno ne iš karto, tačiau mokesčius už butą atsakovės mokėjo, maždaug iki 2008 m., vėliau mokesčių nebemokėjo, norėjo priversti ieškovę vykdyti susitarimą dėl buto pardavimo, tikėjosi, jog antstoliui paskelbus varžytines dėl skolų už buto išlaikymą, atsakovei bus perrašytas butas, tokiu būdu, atsakovė tikėjosi už skolas butą išsipirkti. Priteisto įsiskolinimo už butą atsakovė neginčija. ,,Sutarties pratęsimą“ pasirašė, nes ieškovės dukrai reikėjo pinigų, šiuo dokumentu atsakovė įformino didesnių sumų perdavimą. 2006-07-01 dienai buvo konstatuotas 27000 Lt likutis už butą. Manė iki 2007-03-29 galutinai atsiskaitys su ieškove. 26000 Lt sumą atsakovė Z. V. perdavė V., kai ieškovei davė raktus nuo vieno kambario buto (duomenys neskelbtini), galvojo mainyti butą. Šią sumą ieškovei perdavė adresu Puzino g. 2, kur buvo atsakovės įmonės kontora (atsakovė vertėsi nekilnojamojo turto prekyba), iš savo asmeninių lėšų, šių lėšų atsakovė nedeklaravo, nes to nenumatė tuo metu galioję įstatymai. ,,Sutarties pratęsime“ įrašus, išskyrus trečią, padarė atsakovė Z. V.. Po visų įrašų padarymo, kai ,,sutarties pratęsimą“ atsakovė Z. V. parsinešė namo, tik tada parašą ant šio dokumento padėjo atsakovė S. V.. Perdavus 26000 Lt sumą ieškovei, atsakovė nesitarė su ieškove, kada eis pas notarą įforminti buto pardavimo sutarties, teigia, jog atsakovė be ieškovės negalėjo tvarkyti buto pardavimo dokumentų, nes į Registrų centrą dėl pažymų buto pardavimui turėjo nueiti ieškovė su savo sutuoktiniu kaip būsto savininkai, o ne buto pirkėjas. Ieškovę ragino eiti pas notarą įforminti buto pardavimo sutarties, tačiau dėl ieškovės nesutarimų su sutuoktiniu ieškovė atsisakydavo nueiti pas notarą.
Atsiliepimas
A. S. V. M. atsiliepime sutiko su priešieškinyje išdėstytais reikalavimais. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo pranešta tinkamai.
Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį.
Trečiojo asmens AB ,,Panevėžio energija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo P. V. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra ieškovės pusėje, mano, jog ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovės iškeldintinos iš ginčo buto ir iš atsakovių priteistina susidariusi skola, nes atsakovės nemokėjo mokesčių už butą. Paaiškino, jog jis (trečiasis asmuo) kaip ieškovės sutuoktinis sutiko, jog ginčo butas atsakovei būtų parduotas, tačiau tiesiogiai nedalyvavo susitarime dėl buto pardavimo, jis taip pat nežino, kiek už butą buvo atsiskaityta, kokios sumos buvo sumokėtos, jam tik yra žinoma, jog už butą buvo duoti rankpinigiai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Byloje nustatyta, jog tarp ieškovės I. V. ir atsakovės S. V. 1998 m. sausio 28 d. buvo sudaryta Rankpinigių mokėjimo sutartis (b.l. 4), pagal kurią S. V. įsipareigojo už 36000 Lt sumą iki 1998 m. vasario 9 d. iš ieškovės (buto savininkės) nupirkti keturių kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog ,,Visas sutartis ir finansinius mokesčius, atlieka motina Z. V.“ (byloje atsakovė). Pagal sutartį I. V. (byloje ieškovė) gavo 3000 Lt rankpinigių sumą. Ginčo dėl to byloje nėra. Vėliau, sutarties šalys pratęsė susitarimo vykdymą, pasirašė ,,Sutarties pratęsimą“ (b.l. 13). Ginčo byloje nėra, jog esant būtiniems buto savininkės I. V. poreikiams, per kelis kartus buvo papildomai sumokėta 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt sumos, ieškovė šias sumas įskaito į buto kainą. Bylos šalys (ieškovė, atsakovė Z. V. ir atsiliepime atsakovė S. V. M., b.l. 34) nesutaria, jog iki 2007-03-29 (toks galutinis terminas nurodytas ,,Sutarties pratęsime“) pagal susitarimą buvo pilnai atsiskaityta už butą (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, ,,Sutarties pratęsime“ b.l. 13 nurodytos 26000 Lt sumos ji (nei jos sutuoktinis kaip buto bendrasavininkis, byloje trečiasis asmuo P. V.) nėra gavę, už ginčo butą iki šios dienos nebuvo pilnai atsiskaityta, įrašo ,,Sutarties pratęsime“: ,,Už butą pilnai atsiskaityta... Pretenzijų neturiu ir neturėsiu“ ieškovė nedarė. Atsakovių teigimu, už ginčo butą buvo tinkamai (iki 2007-03-29) atsiskaityta, tačiau tik dėl ieškovės kaltės, jos nesutarimo su sutuoktiniu, ieškovė atsisakė pas notarą įforminti buto pirkimo- pardavimo sutartį, dėl ko atsakovės negali būti iškeldintos iš šio buto, o buto pirkimo-pardavimo sandoris nuo 2007-03-29 pripažintinas galiojančiu.
Dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų tiek daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog šalys ilgą laiką, daugiau kaip 20 metų tinkamai, notarine tvarka neįformino buto (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio, ieškinio pateikimo metu (2018-08-08) taipogi jau yra pasibaigusi reikalavimo pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ginčo butą senatis ir nėra objektyvių aplinkybių ją atnaujinti, atsakovėms ilgą laiką, nuo 2008 m. nemokant mokesčių už buto išlaikymą (b.l. 26 esantys rašytiniai įrodymai rodo, jog paskutinis atsakovės mokėjimas buvo padarytas 2008-01-31), teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju šalių nebesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovų iškeldinimas iš ieškovei (savininkei) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovai ieškovės nekilnojamuoju daiktu naudotųsi nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Nustačius, kad ieškovei I. V. nuosavybės teisėmis priklausančiame turte: bute (duomenys neskelbtini), atsakovės būna be teisinio pagrindo ir nemoka būsto išlaikymo mokesčių, konstatuotinas ieškovės kaip būsto savininkės teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Įvertinus aptartų įrodymų visetą darytina išvada, kad atsakovės neišsikeldamos iš ieškovei priklausančio buto pažeidžia ieškovės, kaip teisėto daikto savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise įgytu daiktu ir juo disponuoti. Nustačius tokį pažeidimą, ieškovė įgyja teisę reikalauti atsakovių iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
Kadangi byloje nėra ginčo dėl ieškovės paskaičiuotų nuostolių 3038,08 Eur sumai, nuostoliams pagrįsti ieškovė pateikė antstolio pažymas apie vykdomus išieškojimus, šie nuostoliai ieškovės naudai priteistini solidariai iš atsakovių, kurios abi naudojosi ginčo butu ir nemokėjo būsto išlaikymo mokesčių (CK 6.245, 6.246 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis, CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl priešieškinio pripažinti buto pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu.
Kaip matyti, priešiekinyje atsakovė savo reikalavimą grindžia CK 6.393 str. 4 d., kur yra numatyta, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Sutiktina su ieškovės atstovu (pozicija išdėstyta atsiliepime į priešieškinį, b.l. 35), jog atsakovė priešieškinyje klaidingai nurodė teisinį pagrindą pažeistai teisei ginti, nes CK 6.393 str. 4 d. reguliuoja santykius, kai šalys notarine tvarka yra sudariusios sandorį, tačiau sandorio nėra įregistravusios. Nagrinėjamu atveju, ginčo šalys nebuvo sudariusios notarinės buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, todėl aukščiau nurodyta teisės norma ginčui netaikytina. Šiuo atveju, taikytina CK 1.93 straipsnio 4 dalis, teisinis santykis teismo perkvalifikuotinas.
CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
A. Z. V. priešieškiniu prašė pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia nuo 2007-03-29, nes už butą pilnai atsiskaitė, tokią galimybę numato aukščiau teismo nurodyta CK 1.93 straipsnio 4 dalis. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės argumentu ir laiko, jog atsakovė neįrodė, jog pilnai už ginčo butą atsiskaitė iki 2007-03-29 ar vėliau. Kaip teisme paaiškino atsakovė Z. V., ji inicijavo ir ji (o ne jos dukra S.) surašė ,,Sutarties pratęsimą“ (b.l. 13), kadangi buto savininkės poreikiams patenkinti buvo pareikalauta sumokėti didesnes sumas, šias sumas atsakovė Z. V. perdavė buto savininkei ir jos dukrai Ligitai, tai užfiksavo minėtame dokumente. Dokumente užfiksavo 27000 Lt dydžio įsiskolinimą už buto įsigijimą 2006-07-01 datai ir iš šios sumos išskaitė ,,Sutarties pratęsime“ nurodytas sumas. ,,Sutarties pratęsime“ prierašą ,,Už butą pilnai atsiskaityta .... Pretenzijų neturiu ir neturėsiu“ surašė atsakovė Z. V., nedalyvaujant jos dukrai S. V., kuri taipogi nematė ir nedalyvavo atsakovei Z. V. pinigus, nurodytus ,,Sutarties pratęsime“ už buto įsigijimą, perduodant ieškovei bei jos dukrai Ligitai. Kaip nurodė teisme atsakovė Z. V., be jos žodinio paaiškinimo apie 26000 Lt sumokėjimą už ginčo buto įsigijimą iš ieškovės I. V. ir jos pačios (atsakovės) prierašo tokiai sumai padarymą ,,Sutarties pratęsime“ (prierašas nepasirašytas niekieno), kitų (rašytinių) įrodymų aukščiau nurodytai aplinkybei (pilno atsiskaitymo už buto buvimą) patvirtinti ji neturinti, nors kaip teisme ši atsakovė paaiškino, 26000 Lt sumą ji ieškovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, tuo metu atsakovė vertėsi nekilnojamojo turto prekyba ir gautų sumų nedeklaruodavo. Kad atsakovė pilnai atsiskaitė už butą (duomenys neskelbtini), teisme neigė tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis, byloje trečiasis asmuo P. V.. Byloje nesant jokių įrodymų apie tai, jog Z. V. 26000 Lt sumą turėjo nuo pat rankpinigių sutarties sudarymo 1998-01-28 iki ,,Sutarties pratęsimo“ surašymo, ir vėliau, kai buvo sutartas galutinis atsiskaitymas už butą 2007-03-29, taip pat nesant objektyvių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės Z. V. subjektyvų paaiškinimą, apie aukščiau nurodytos sumos perdavimą buto savininkei, tokiu būdu, jog būtų pilnai atsiskaityta už butą, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog su ieškove kaip buto savininke ji pilnai atsiskaitė, todėl jai neperėjo nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ir dar daugiau, iš atsakovės Z. V. teisme duoto paaiškinimo matyti, jog ji pradėjo nemokėti buto išlaikymo mokesčių, nes tikėjosi ateityje butą parduodant iš varžytinių, pigiai nusipirkti, kas dar labiau patvirtina, jog ši atsakovė už butą nėra pilnai atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovės teiginys, jog tik dėl buto savininkės I. V. kaltės – jos nesutarimo su sutuoktiniu dėl buto pardavimo, buto pirkimo-pardavimo sutartis nustatyta tvarka nebuvo įforminta pas notarą. Teismas mano, jog šios aplinkybės atsakovė taip pat neįrodė. Apie ieškovės nesutarimus su sutuoktiniu nepatvirtino nei ieškovė, nei trečiasis asmuo (ieškovės sutuoktinis), byloje nėra pateikti atsakovės rašytiniai raginimai ieškovei įforminti susitarimą dėl buto perleidimo pas notarą. Tačiau teismo vertinimu, netgi esant tokiai situacijai, jeigu buvo kokie tai ieškovės nesutarimai su sutuoktiniu dėl buto pardavimo, ši aplinkybė nėra reikšminga, nes sutarties šalys buvo susitarusios pas notarą įforminti susitarimą dėl buto pardavimo, kai buto pirkėja (atsakovė) pilnai atsiskaitys už butą, sumokės sutartą kainą. Kaip jau teismas minėjo, atsakovė neįrodė, jog pilnai atsiskaitė už butą. Esant tokioms aplinkybėms, nesant visų sąlygų, numatytų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, t.y. pagal sutarties šalių susitarimą, visiško sandorio įvykdymo (pilno atsiskaitymo už butą) bei nesant antrosios sandorio pusės (buto pardavėjos) vengimo įforminti sandorį notarine tvarka, teismas laiko, jog sutarties šalių susitarimas nebuvo įvykdytas pilnai, todėl teismas nepripažįsta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio galiojančiu.
Dėl (prieš)ieškinio senaties. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Ieškovė mano, jog atsakovė pateikė priešieškinį praleidusi terminą pažeistai teisei ginti, todėl jos reikalavimas, suformuotas priešieškinyje, turėtų būti atmestas. Teismas sutinka, jog nuo 2007-03-29 prasidėjo ieškinio senaties eiga, nes toks pagal atsakovės paaiškinimą buvo numatytas galutinis terminas pilnai atsiskaityti už butą, taip pat į bylą nepateikus jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė ir po 2007-03-29 ieškovės naudai mokėjo buto kainos dalį. Šiuo atveju, teismas kritiškai vertina teisme liudytoja apklaustos L. V. parodymus apie tai, jog būtų logiška manyti, jog po 2007-03-29 buvo pildomas ,,sutarties pratęsimas“ ir daromi mokėjimai 940 Lt, 1000 Lt, 400 Lt sumomis, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų šiai aplinkybei patvirtinti. Kaip matyti, priešieškinį atsakovė teismui pateikė tik 2018-10-16, t.y. praėjus maksimaliam 10 metų senaties terminui pažeistai teisei apginti. Todėl ir šiuo pagrindu, pasibaigus (prieš)ieškinio pateikimo senačiai, teismas atmeta atsakovės reikalavimą dėl nuosavybės pripažinimo į butą. Pažymėtina, jog atsakovė CPK nustatyta tvarka iki baigiamųjų kalbų šioje civilinėje byloje nepateikė prašymo atnaujinti senaties termino bei nenurodė svarbių priežasčių, teismas išnagrinėjęs bylą, taip pat nenustatė, jog per visą laikotarpį nuo 2007 metų egzistavo kokios tai objektyvios priežastys, dėl ko atsakovė negalėjo teismui pateikti ieškinio apginti pažeistą teisę. Priešingai, nemokant būsto išlaikymo mokesčių ir prasidėjus išieškojimams priverstine tvarka iš būsto savininkės, atsakovė toliau delsė išlaikyti ginčo butą, toliau darė būsto savininkei nuostolius ir vengė savo vardu įforminti buto pirkimo sandorį. Tokiu būdu, atsakovės teisė pasibaigus (prieš)ieškinio pateikimo senačiai nebegali būti ginama teismine tvarka. Priešieškinis atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.
Ieškovė byloje patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 143 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, turėjo 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų (800 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą, 400 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą).
A. Z. V. 2018 m. spalio 8 d. sprendimu (b.l. 27-28) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš 2018 m. spalio 19 d. pažymos (b.l. 33) matyti, jog byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 117 Eur sumą teikiant atsakovei teisinę pagalbą.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį patenkinus, o priešieškinį (priešpriešinį reikalavimą) atmetus, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, o išlaidos valstybei atsakovei Z. V. teikiant teisinę pagalbą neatlygintinos.
Byloje susidarė 24,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Atsakovėms pralaimėjus bylą, ½ dalis aukščiau nurodytų išlaidų priteistina iš atsakovės S. (V.) M., kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.
Iškeldinti atsakoves Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos narius iš ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovių Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3038,08 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt aštuonių eurų 8 ct) sumą, išieškotą iš ieškovės I. V. kreditoriaus AB ,,Panevėžio energija“ naudai, nuostoliams atlyginti.
Priteisti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvienos po 671,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės S. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.