- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1535-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26313-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- M. V.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., H. V., A. S., E. S.
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2SP-2759-924/2017 pagal pareiškėjo M. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., H. V., A. S., E. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė patvirtinti 2012 m. lapkričio 20 d. surašytą A. S. asmeninį testamentą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo jai priklausiusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė palikti pareiškėjui M. V. ir suinteresuotam asmeniui I. S.. 2012 m. lapkričio 20 d. ji pakeitė savo valią ir savo ranka surašė asmeninį testamentą, kuriuo nusprendė palikti visą aukščiau nurodytą butą tik pareiškėjui M. V.. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Kadangi A. S. savo asmeninio testamento neperdavė saugoti CK 5.31 straipsnio nustatyta tvarka, todėl teikia jį teismui ir prašo patvirtinti.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo M. V. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė, priteisė iš pareiškėjo M. V. suinteresuotam asmeniui A. S. 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš pareiškėjo M. V. valstybei 15,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui pagal 2013 m. balandžio 16 d. Rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ginčijama Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-954-555/2017.
5. Byloje nekilo ginčo, kad prašomas patvirtinti 2012 m. lapkričio 20 d. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas surašytas jos pačios. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentą dėl testamento sudarymo vietos nenurodymo, kadangi apie jo sudarymo vietą sprendė iš kitų aplinkybių.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendė, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, nėra aišku ar ji šiuo dokumentu siekė sukurti paveldėjimo teisinius santykius ar rentos teisinius santykius.
7. Teismas nurodė, kad iš dokumento turinio galima suprasti, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, todėl dokumentą nelaikė asmeniniu testamentu. Teismas iš dokumento turinio padarė išvadą, kad A. S. turto palikimą jos anūkui M. V. siejo su rentos teisiniais santykiais, t. y. išlaikymu, rūpinimusi tiek ja pačia, tiek jai priklausančiu turtu. 2013 m. balandžio 16 d. buvo pasirašyta rentos sutartis. Kad A. S. savo valią dėl turto perleidimo pareiškėjui įgyvendino kitu būdu, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats pareiškėjas (per atstovą). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po šio „Testamento“ surašymo, buvo nuspręsta šiuos santykius įforminti kitu būdu, t. y. buvo pasirašyta rentos sutartis, kuria tas pats turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas pareiškėjui. Nuo dokumento surašymo datos (2012 m. lapkričio 20 d.) iki pat A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) šis dokumentas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti notarui. Pareiškėjas taip pat dėl jo patvirtinimo kreipėsi į teismą tik 2016 m. gruodžio 22 d., t. y. praėjus beveik vieneriems metams po testatoriaus mirties.
8. Teismas sprendė, kad A. S. rašytas dokumentas neatitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingos paskirties – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), jis negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į turto (palikimo) palikimą, ir tvirtinamas kaip asmeninis testamentas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. V., atstovaujamas advokato Lino Šarkio, prašo panaikinti 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-2759-924/2017 ir patvirtinti 2012 metų lapkričio 20 dieną A. S. surašytą asmeninį testamentą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad A. S. turto palikimą pareiškėjui siejo su rentos teisiniais santykiais, t. y. išlaikymu, rūpinimusi tiek ja pačia, tiek jai priklausančiu turtu. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas pateiktą tvirtinti asmeninį testamentą kaip rentos sutartį, nenurodė teisinio pagrindo, t. y. kokius konkrečius teisinius santykius šis dokumentas sukūrė ir kokios teisės normos juos reglamentuoja.
9.2. Analizuojant asmeninio testamento tekstą matyti, kad A. S. pirmoje dokumento dalyje išreiškė ir pagrindė savo norus (pageidavimus) dėl bendravimo su savo anūku – kad gyventų su ja, kad prižiūrėtų, kad rūpintųsi, kad mokėtų mokesčius už butą, „nes kiti anūkai gyventi bute, manimi rūpintis ir globoti nepageidauja“, o antroje dalyje konstatavo faktą, kad butą pareiškėjui po savo mirties palieka už tai, kad jis sutinka gyventi su ja ir ja rūpintis. Akivaizdu, kad A. S., rašydama asmeninį testamentą, nesiekė sukurti rentos teisinių santykių, bet motyvavo savo sprendimą – pakeisti 2010-08-10 oficialiame testamente išreikštą valią.
9.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, kad po asmeninio testamento sudarymo 2012 m. lapkričio 20 d., A. S. su pareiškėju 2013 m. balandžio 16 d. sudarė rentos sutartį, kuria tas pats turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas pareiškėjui, t. y. ji savo valią dėl turto perleidimo pareiškėjui įgyvendino kitu būdu.
9.4. A. S. surašytas dokumentas yra jos pačios pavadintas būtent testamentu, o ne sutartimi, laišku ar kitu pavadinimu. Pagal asmens suteiktą pavadinimą jo rengiamam dokumentui galima daryti pagrįstas išvadas apie to asmens ketinimus. Bet kuris asmuo, net ir neturintis teisinio išsilavinimo, aiškiai skiria testamentą nuo bet kokios kitos sutarties – rentos, išlaikymo, dovanojimo ar kitos. Todėl teiginys, kad A. S. siekė sukurti rentos santykius rašydama testamentą, taip pat yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nepagrįstai 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą jo prašymo trūkumams pašalinti, t. y. įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis visus asmenis, galinčius pretenduoti į A. S. palikimą (įpėdinius pagal testamentą ir pagal įstatymą, kadangi CK 5.2 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Atsiliepimas
9.6. Suinteresuotas asmuo A. S. asmeniškai pateikė į bylą bendrą savo ir suinteresuotų asmenų I. S. ir E. S. atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Atsiliepimą A. S. pasirašė ne tik už save, bet ir už kitus suinteresuotus asmenis – I. S. ir E. S.. Kartu su atsiliepimu A. S. pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų notaro patvirtintus įgaliojimus, patvirtinančius jo teisę atstovauti I. S. ir E. S.. CPK 56 straipsnio normos nesuteikia teisės suinteresuotam asmeniui A. S. pagal pavedimą atstovauti I. S. ir E. S. teisme, byloje nėra duomenų, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, abejotina ar A. S. pateikti įgaliojimai turi juridinę galią Lietuvos Respublikoje – apostilėje, kuria JAV pareigūnas patvirtino notaro parašą, yra nurodyta, kad apostilė galioja naudoti tik Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jos teritorijose.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš pareiškėjo M. V. suinteresuotam asmeniui A. S. 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą ir advokato atstovavimą teisme. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, privalėjo motyvuoti, kodėl yra nukrypstama nuo pagrindinės bendros normos – nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kuo pasireiškė skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi arba priešingi interesai, kodėl nebuvo pasirinktas būdas proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, bet jos priteistos tik iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
10.1. Teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog A. S. valia nebuvo besąlygiškai palikti 2012 m. lapkričio 20 d. surašytu dokumentu turto pareiškėjui, nes ji nuo dokumento surašymo datos iki pat savo mirties, t. y. 4 metus neperdavė asmeninio testamento įstatymo nustatyta tvarka saugoti notarui. A. S. toks elgesys, neįgyvendinant savo valios pagal įstatymo reikalavimus, buvo nebūdingas, nes ji dar 2010 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudariusi oficialų testamentą pas notarę, kuri testamentą patvirtino ir saugojo, o oficialiu testamentu tas pats turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), po jos mirties buvo paliktas po 1/2 dalį I. S. ir pareiškėjui M. V.. Be to A. S. tiek 2012, tiek 2013, tiek 2014 m. yra atlikusi ne vieną notarinį veiksmą pas notarą, dėl ko akivaizdu, jeigu jos valia iš tiesų būtų buvusi asmeniniu testamentui turtą perduoti pareiškėjui, ji galėjo sudaryti oficialų testamentą pas notarą ar bent jau asmeninį testamentą perduoti saugoti notarui, vieno iš vėlesnių apsilankymo metu.
10.2. Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad pateiktas tvirtinti A. S. asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, nėra aišku ar ji šiuo dokumentu siekė sukurti paveldėjimo teisinius santykius ar rentos teisinius santykius.
10.3. Pirmos instancijos teismui nustačius, kad pateiktame testamente A. S. valia nėra aiškiai suformuota ir apskritai dokumento turinys siejamas su rentos santykiais, teismui nekilo pareiga nei šio dokumento kvalifikuoti rentos sutartimi, nei nurodyti CK normas, kurios reglamentuoja rentos santykius ir juo labiau išaiškinti pareiškėjui kokius teisinius santykius A. S. 2012 m. lapkričio 20 d. surašytas dokumentas jam sukėlė ar galėjo sukelti. Šios bylos dalykas buvo tik asmeninio testamento vertinimas ir jo atitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams.
10.4. Pareiškėjas nusprendė pateikti A. S. surašytą dokumentą teismui kaip asmeninį testamentą tik besibaigiant kitos civilinės bylos Nr. e2-954-555/2017, kurioje Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą pripažinti 2013 m. balandžio 16 d. Rentos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, nagrinėjimui. Įsiteisėjus šiam sprendimui būtų panaikintos ir pareiškėjo nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), ir šis butas būtų padalintas pagal oficialų A. S. 2010 m. rugpjūčio 10 d. testamentą po 1/2 dalį I. S. ir pareiškėjui. Tuo tarpu patvirtinus pareiškėjo pateiktą A. S. dokumentą, kaip asmeninį jos testamentą, pareiškėjas ir vėl įgytų visas nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nagrinėjamai bylai buvo ir yra svarbios.
10.5. Visi į bylą įtraukti asmenys turi tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, yra galimi paveldėtojai bei visiems galimi išduoti paveldėjimo liudijimai.
Šalies argumentai
10.6. Ypatingosios teisenos bylose šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tuo atveju, kai byloje nėra ginčo. Nagrinėjamu atveju buvo ginčas, dalis suinteresuotų asmenų A. S., I. S. ir E. S. nesutiko su pareiškimu ir prašė jo netenkinti. Suinteresuotų asmenų bei pareiškėjo tiek suinteresuotumas bylos baigtimi, tiek interesai buvo skirtingi ir priešingi. Todėl teismas visiškai pagrįstai atmesdamas pareiškėjo M. V. pareiškimą, suinteresuoto asmens naudai priteisė dėl bylos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti 2012 m. lapkričio 20 d. surašytą A. S. asmeninį testamentą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi prašymą atmetė motyvuodamas, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, o iš dokumento turinio galiam suprasti, kad dokumento paskirtis kita. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas pagrįstai buvo netenkintas.
14. Teismų praktikoje nustatyta, jog nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. U. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. notarė J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią. Atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus. Tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu. Asmuo, siekiantis, kad su jo turtu būtų pasielgta pagal jo valią, suvokia, kad apie tą valią turi sužinoti ją įgyvendinti galintys asmenys, todėl pasirūpina ne tik savo valios išdėstymu, bet ir jos perteikimu apie ją turintiems sužinoti asmenims. Valios išdėstymas, nesiimant veiksmų ją perduoti kompetentingiems asmenims, gali reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo vėliau arba ketinimai pasikeitė. Asmens valia, išdėstyta žodžiu ar užrašyta, kol ji tikslingai kokiu nors būdu neperduodama kitiems asmenims, neturi galios sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. S. turto palikimą jos anūkui M. V. siejo su rentos teisiniais santykiais. T.y. iš pateikto asmeniniu testamentu įvardinto dokumento matyti, kad A. S. siekė, kad pareiškėjas ja rūpintųsi, mokėtų mokesčius ir pan. ir už tokius veiksmus pareiškėjui pereitų A. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad A. S., rašydama asmeninį testamentą, nesiekė sukurti rentos teisinių santykių. Kaip rodo byloje nustatytos aplinkybės, kad A. S. tapo žinoma apie I. S. ydingą gyvenimo būdą, piktnaudžiavimą alkoholiu, skolas ir problemas su teisėsauga, kas buvo papildomu motyvu visą butą palikti tik pareiškėjui. Teismo vertinimu, testatorė paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių pasikeitė jos valia išdėstyta 2010 m. rugpjūčio 10 d. oficialiame testamente, galėjo jį pakeisti ar panaikinti pas notarą. Dokumento pavadinimas testamentu nesudaro pagrindo jį tvirtinti, neatsižvelgiant į nustatytinas aplinkybes. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testatorė turto palikimą siejo su rentos teisiniais santykiais patvirtina ir 2013-04-16 pasirašyta rentos sutartis. Nors pagrįstai atskirajame skunde nurodoma, kad testatorius yra laisvas su savo turtu elgtis kaip tinkama jam pačiam – jeigu po testamento sudarymo jis nusprendžia tą patį turtą testamente nurodytam įpėdiniui parduoti, padovanoti ar perleisti rentos sutarties pagrindu, nereiškia, kad prieš tai sudarydamas testamentą testatorius suklydo. Tačiau kaip jau nurodyta, tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Nagrinėjamu atveju šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas išanalizavo, detaliai nurodė, kodėl atsisako tvirtinti asmeninį A. S. testamentą. Apeliacinės instancijos teismas su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis sutinka ir jas laiko pagrįstomis.
16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą jo prašymo trūkumams pašalinti, t. y. įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis visus asmenis, galinčius pretenduoti į A. S. palikimą. Pažymėtina, kad terminas prašymo trūkumams pašalinti, tame tarpe įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis visus asmenis, galinčius pretenduoti į A. S. palikimą, nustatytas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta nutartimi, turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą, tačiau šia teise neapsinaudojo. 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis įsiteisėjusi todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamos 2017 m. balandžio 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nevertina įsiteisėjusios 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, jog CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atskirajame skunde nurodoma, kad suinteresuoto asmens pateikto atsiliepimo reikšmė nebuvo svarbi teismui sprendžiant bylą, todėl ir jo patirtos išlaidos atsiliepimui parengti neturėjo būti priteistos iš pareiškėjo vien dėl to, kad šis siekė gauti jam palikto asmeninio testamento teisinį įvertinimą. Be to, šioje byloje buvo nagrinėjamas tik pareiškėjo pateiktas pareiškimas. Suinteresuoti asmenys pareiškimų su savarankiškais reikalavimais teismui neteikė, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti skirstomos taikant jų priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas, taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nepagrįsti šie atskirojo skundo argumentai. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su prašomu patvirtinti asmeniniu testamentu bei atsiliepime į prašymą nurodyta aplinkybe, kad kitoje civilinėje byloje yra ginčijama rentos sutartis, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų interesas bylos baigtimi yra priešingas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų dydžio pagrįstumo nepasisako.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisingai išaiškino ir taikė tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis pripažintina pagrįsta ir teisėta bei paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios pateiktais duomenimis sudaro 500 Eur. Atsižvelgiant į CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai nagrinėjamoje byloje yra priešingi, o skolininkės atskirasis skundas atmestas, yra pagrindas suinteresuotam asmeniui priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK98 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens A. S. sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.16 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta bei atsiliepime į prašymą ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, bylos apimtį, sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 100 Eur ir jas priteisia iš apelianto suinteresuotam asmeniui A. S..
Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vienas šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.