Kauno apylinkės teismo nutartis

suinteresuotam asmeniui A. S., kuris taip pat yra suinteresuotų asmenų I. S. ir E. S. įgaliotas atstovas,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., H. V., A. S., E. S. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo teismo patvirtinti 2012 m. lapkričio 20 d. surašytą A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, kuriuo pareiškėjui buvo paliktas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui pagal 2013-04-16 Rentos sutartį Nr. VL-1136. 2013-04-16 Rentos sutartis, pagal kurią ginčo butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui M. V. bei kuris buvo paliktas pareiškėjui pagal prašomą patvirtinti A. S. asmeninį testamentą, yra ginčijama teisme (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-954-555/2017).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Byloje nekilo ginčo, kad prašomas patvirtinti 2012 m. lapkričio 20 d. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninis testamentas surašytas jos pačios. Nors suinteresuoti asmenys I. S., A. S., E. S. išreiškė abejones, kad šis dokumentas galėjo būti surašytas vėliau, t.y. 2015 m., kai ji buvo labai blogos sveikatos būklės, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Juolab, kad nebūtų logiška po 2013-04-16 Rentos sutarties, pagal kurią butas nuosavybės teise jau buvo perleistas pareiškėjui M. V., dėl to paties buto rašyti testamentą. Vien tai, kad 2012 m. lapkričio 20 d. testamente nenurodyta jo surašymo vieta, taip pat nedaro jo negaliojančiu, nes apie jo sudarymo vietą galima spręsti iš kitų aplinkybių. Byloje nustayta, kad A. S. jo surašymo metu gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, t.y. adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir tame pačiame prašomame patvirtinti testamente, be to tokiu pačiu adresu yra ir turtas nurodytas prašomame patvirtinti testamente, todėl labai didelė tikimybė, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas nuolatinėje A. S. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Todėl atmetamas suinteresuotų asmenų argumentas dėl testamento sudarymo vietos nenurodymo.

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą sprendžia, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnyje numatytų reikalavimų, kadangi testamento tekste nėra aiškiai ir vienareikšmiškai suformuluota testatorės valia, nėra aišku ar ji šiuo dokumentus siekė skurti paveldėjimo teisinius santykius ar rentos teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad: testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Nagrinėjamu atveju, iš prašomo patvirtinti dokumento turinio galima suprasti, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, todėl toks dokumentas nelaikytinas asmeniniu testamentu. Prašomame patvirtinti testamente nurodoma, kad „Aš, S. A. <...> noriu, kad mano anūkas V. M. gyventų su manimi man priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), manimi rūpintųsi, prižiūrėtų ir mokėtų mokesčius už butą, nes kiti anūkai gyventi bute, manimi rūpintis ir globoti nepageidauja. Už tai, kad anūkas V. M. sutinka gyventi mano bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir manimi rūpintis aš S. A. <...> po savo mirties man priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) palieku savo anūkui M. V..“ Iš šio dokumento turinio galima suprasti, kad A. S. turto palikimą jos anūkui M. V. siejo su rentos teisiniais santykiais, t.y. išlaikymu, rūpinimusi tiek ja pačia, tiek jai priklausančiu turtu. Tą rodo ir vėlesni A. S. veiksmai, nes 2013-04-16 buvo pasirašyta rentos sutartis. Kad A. S. savo valią dėl turto perleidimo pareiškėjui įgyvendino kitu būdu bylos nagrinėjimo pripažino ir pats pareiškėjas (per atstovą). Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po šio „Testamento“ surašymo, buvo nuspręsta šiuos santykius įforminti kitu būdu, t.y. buvo pasirašyta rentos sutartis, kuria tas pats turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistas pareiškėjui. Tai, kad šio dokumento paskirtis buvo visai kita, t.y. pareiškėjos valia nebuvo besąlygiškai palikti šiuo dokumentu turto pareiškėjui, rodo ir tai, kad nuo jo surašymo datos (2012-11-20) iki pat A. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) šis dokumentas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti notarui (CPK 5.31 straipsnis). Pareiškėjas taip pat dėl jo patvirtinimo kreipėsi į teismą tik 2016-12-22, t.y. praėjus beveik vieneriems metams po testatoriaus mirties, teismo vertinimu, suprasdamas, kad A. S. savo valią dėl jai priklausiusio buto atitekimo pareiškėjui yra išreiškusi kitu būdu (rentos sutartimi). Visa tai gali reikšti, kad asmens valia nebuvo galutinai susiformavusi ir nesusiformavo vėliau arba ketinimai pasikeitė. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo aiškinti, kad A. S. siekė, jog jos 2012 m. lapkričio 20 d. atlikti veiksmai sukeltų konkrečius teisinius padarinius – paveldėjimo santykius.

Dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad A. S. rašytas dokumentas neatitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingos paskirties – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), jis negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į turto (palikimo) palikimą, ir tvirtinamas kaip asmeninis testamentas. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmestinas (CK 5.30 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo A. S. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis): 400,00 Eur išlaidų advokatui už atsiliepimo parengimą, 500,00 Eur už advokato atstovavimą teisme.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Suinteresuoto asmens patirtos išlaidos teisinei pagalbai (už atsiliepimo parengimą) apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių už suteiktas teisines paslaugas, todėl laikytinos pagrįstomis. Tačiau sprendžiant suinteresuoto asmens prašomų priteistų išlaidų už advokato atstovavimą teisme pagrįstumą, įvertintina tai, kad 2017-04-13 teismo posėdis truko iki vienos valandos, o tokių paslaugų kaina šalių susitarimu nustatyta 70,00 Eur/val. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotam asmeniu priteistina 70 Eur išlaidų už advokato atstovavimą teisme, taip pat 400,00 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą, iš viso 470 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Šioje byloje valstybė patyrė 15,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat, įvertinus bylos baigtį, priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. V. patikslintą pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo M. V. suinteresuotam asmeniui A. S. 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjo M. V. valstybei 15,18 Eur (penkiolika eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.