- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- 1-988-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-21396-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulion
- Kaltinamasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. P. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t. y. jis, 2022 m. birželio 8 d. apie 2 val. būdamas (duomenys neskelbtini), bare „P. P. P.“, tyčia smurtavo prieš J. G., t. y. abejomis rankomis pagriovė pastarąjį ant grindų. Po to J. G. atsistojus vieną kartą dešinės rankos kumščiu suduodamas pastarajam į dešinę veido pusę, padarė nukentėjusiajam J. G. poodines kraujosruvas abipus vokuose bei žanduose su dešinės pusės akiduobės dugno lūžiu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiu, dešinės pusės skruostikaulio lūžiu, nosies nugarėlės nubrozdinimą su nosikaulio lūžiu, 11, 12, 42, 43 dantų nuskilimus, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1969/2002 vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog nukentėjusįjį pargriovė ant grindų, tačiau nurodė, kad sudavė jam į kairę veido pusę, nes smūgiavo dešine ranka. Pripažįsta, kad galėjo dėl jo veiksmų atsirasti nukentėjusiajam kraujosruvos. Tačiau nepripažįsta, kad dėl jo veiksmų atsirado lūžiai ir nuskilo dantys. Dėl nosies, jo manymu, geriausiu atveju galėjo sukelti skausmą, o blogiausiu atveju galėjo sulaužyti nosį, nes pamena, kad nukentėjusiajam lašėjo kraujas iš nosies. Iš dalies pripažįsta nosies nugarėlės nubrozdinimą ir nosikaulio lūžį.
Parodė, kad jis, birželio 8 d. apie 1 val. ar 1.30 val. su draugais atvyko į barą. Nebuvo apsvaigę nuo alkoholio, nes buvo tik atvykę į barą. Stovėjo eilėje. Šalia jo (kaltinamojo), metro atstumu, susiginčijo J. G. su mergina. Suprato, kad nukentėjusysis yra agresyvus. Nukentėjusysis apsistumdė su mergina. Jam (kaltinamajam) pasirodė, kad nukentėjusysis merginai trenkė, tada įvyko šurmulys. Tiek prie nukentėjusiojo, tiek prie merginos puolė žmonės. Mergina „nulėkė“ per baro duris į virtuvę, ant žemės. Kadangi jis (kaltinamasis) buvo šalia, nusprendė įsikišti ir nukentėjusįjį apraminti. Negali pasakyti, ar nukentėjusįjį tuo metu kas nors mušė, nes buvo šurmulys. Kai nukentėjusįjį sugriebė, nukentėjusysis buvo labai agresyvus. Bandė nukentėjusįjį nuraminti žodžiais, bet nepavyko ir tada pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, po ko pripuolė žmonės. Prieš pargriaudamas nukentėjusiajam sakė „ką tu darai, apsiramink“ ir, kai pastarasis pradėjo plėšytis, draskytis, jis (kaltinamasis) jį pargriovė, nes tikėjosi, kad taip apsiramins. Jis (kaltinamasis) nukentėjusįjį tik parvertė ant žemės, nelaikė jo, tik stovėjo šalia. Suėmė abiem rankomis ir pargriovė. Tada pribėgo kažkoks vaikinas, bet nepamena, ar vaikinas bandė nukentėjusįjį mušti. Tada nukentėjusysis atsistojo, greitai (trumpiau nei po 5 s) ir bandė pabėgti iš baro, bet jį (nukentėjusįjį) laikė vienas ar du vaikinai. Tuo metu jam nukentėjusysis atrodė, kaip beprotis, nes jis stumdėsi su aplinkiniais, trenkė merginai, ar ją pastūmė pro duris, plėšėsi ir bandė pabėgti. Tada pamatė, kad nukentėjusysis bėga nuo vaikinų, tada jis (kaltinamasis) priėjo, bet jokių smūgių nesudavė po nukentėjusiojo pargriovimo iki išėjimo, buvo tik parvertimas. Kai matė, kaip mergina skrido pro duris, jis nukentėjusiojo nelaikė silpnesniu, neatrodė tada nukentėjusysis silpnas. Kai parvertė nukentėjusįjį ant grindų, jis (kaltinamasis) nuo jo buvo atsitraukęs, nelietė jo. Kai vėl prie jo priėjo, nukentėjusysis neatrodė grėsmingas, bet po to, kai nukentėjusysis atsistojo, jis mosavo rankomis į visas puses, kad niekas prie jo neitų. Dar kartą priėjo, nes matė, kaip nukentėjusįjį bando sulaikyti kitas vaikinas, o nukentėjusysis norėjo nuo jo pabėgti. Norėjo tiesiog jį sulaikyti, neketino jam trenkti, neturėjo pagrindo. Tuo metu viskas įvyko žaibiškai. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis pirmas trenks, todėl instinktyviai trenkė nukentėjusiajam dešiniu kumščiu. Jis galvojo, jog nukentėjusysis jam trenks, nes iki to momento nukentėjusysis buvo labai agresyvus rankomis, bet vienu momentu buvo pauzė ir tuo metu susidūrė jų akys, todėl ir pagalvojo, kad dabar jam (kaltinamajam) klius, dėl to instinktyviai sudavė. Nukentėjusysis jam žodžiais nieko nesakė. Nesakė, kad trenks jam (kaltinamajam). Tuo metu, kai jam (kaltinamajam) pasirodė, kad nukentėjusysis jam trenks, nukentėjusysis nebuvo užsimojęs smūgiui, bet jo rankos nebuvo prie savęs ir atrodė, kad jis agresyviai elgėsi.
Toje vietoje, kur pargriovė nukentėjusįjį yra lygios grindys, ten nėra jokių baldų. Pargriovė ant grindų. Toje vietoje, kur jam sudavė, nukentėjusiajam už nugaros buvo stalas, bet nukentėjusysis krito ne ant stalo, o prieš save. Nukentėjusysis sukniubo.
Jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Nukentėjusysis buvo išgėręs, atrodo, kad stipriai išgėręs. Kai trenkė nukentėjusiajam, norėdamas jį sulaikyti, matė, kad nukentėjusysis nepabėgs, todėl nuėjo. Nusprendė, kad jis nepabėgs, nes aplink buvo daug žmonių ir neatrodė, kad jis bėgs. Daugiau nesikišo. Pasiėmė gėrimus nuo baro ir buvo su draugais. Kovos menų nėra lankęs. Nukentėjusįjį sulaikinėjo, nes nebuvo jokios apsaugos. Jeigu būtų susimušę du vaikinai, tai jis (kaltinamasis) nebūtų kišęsis, bet matė, kad jis trenkė merginai, todėl norėjo nukentėjusįjį sulaikyti. Nukentėjusiojo nesulaikė po to, kai trenkė jam, nes aplinkui buvo žmonių, jis jau kaip ir buvo sulaikytas. Mergina neprašė pagalbos, nes ji „skrido“ pro duris į virtuvę. Tuo metu negalvojo, jog nukentėjusysis nuo jo smūgio gali nukristi. Supranta, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti griūdamas ir atsitrenkdamas į kokį nors daiktą. Tik vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis merginą pastūmė, o tuo metu jam atrodė, kad nukentėjusysis jai sudavė smūgį. Kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, jis (kaltinamasis) nuėjo prie merginos. Mergina buvo virtuvėje.
Dėl 10 000 Eur civilinio ieškinio, tai nieko nenorėtų mokėti, nes jaučiasi teisingai pasielgęs, nors ir sudavė smūgį, dėl kurio gailisi. Mano, kad sutiktų sumokėti 500 Eur.
Teisme pagarsinus specialisto išvadą (b. t. 1, b. l. 48-50) kaltinamasis dėl nukentėjusiojo sužalojimų nurodė, kad prieš jį (kaltinamąjį) ar po jo (kaltinamojo) nukentėjusiajam dar kažkas smogė, nes tuo metu vyko krepšinio varžybos, buvo daug girtų vyrų, kurie taip pat matė šį įvykį.
Nukentėjusysis J. G. apklausiamas teisme parodė, kad kartu su bičiuliu atvyko į barą. Su draugu išgėrė sidro, vėliau atsistojo į eilę prie baro, nes norėjo dar užsakyti. Eilėje, arčiau baro pamatė mokyklos laikų pažįstamą. Priėjo prie jo pasisveikinti, paklausti kaip sekasi. Kai jis (nukentėjusysis) kalbėjosi su mokyklos draugu, prie jo (nukentėjusiojo) priėjo nepažįstama mergina. Tada įvyko nesusipratimas. Mergina pasakė, kad jis (nukentėjusysis) užėmė jos vietą eilėje ir liepė jam išeiti. Jis (nukentėjusysis) jai paaiškino, kad jos vietos neužėmė, kad atėjo pasilabinti su pažįstamu, bet ji to nesuprato. Mano, kad mergina to nesuprato, nes bare garsiai grojo muzika. Mergina pradėjo jį užgaulioti, bandė provokuoti. Kiek jis (nukentėjusysis) atsimena, ji jį pavadino „pediku“. Jis prarado savitvardą ir tą merginą abiem rankomis nustūmė nuo savęs. Stūmė ją rankomis į krūtinę, pilvą. Matė, kad mergina pargriuvo. Mergina nuo jo atšoko apie 2 metrus. Matė, kad ji nukrito ant sėdmenų. Matė, kad ji nukrito link virtuvės durų, kurios prie baro. Virtuvės durys slankiojančios, pačios užsidaro. Kažkas jam už nugaros garsiai sušaukė „žiūrėkit, jis pastūmė merginą“. Po to pamena, kad jam kažkas smogė į veidą ir jis nukrito arba, kad jis pirma krito ir po to jam smogė į veidą. Tai įvyko toje vietoje, kur pargriovė merginą, 3-4 m spinduliu, bare. Pamena, kad tuo metu prarado orientaciją erdvėje. Atsimena, kad gavo smūgį į dešinę veido pusę, jam pradėjo suktis galva, prarado suvokimą, kur yra. Neprisimena, ar krito ant baldų ar ant grindų. Atsimena, kad po smūgio krito ant grindų ir bandė dengti savo veidą, kad negautų kitų smūgių į veidą. Kol gulėjo ant grindų, girdėjo aplink save šurmulį. Kai atsistojo, prie jo priėjo jo bičiulis su kuriuo atvyko į barą. Bičiulis jį pasisodino už baro staliuko. Jis (nukentėjusysis) nusiėmė nuo galvos kepurę, nes pajuto kraujosruvą, jautė, kad jam nuskelti dantys. Nusiėmė kepurę ir ją laikė prie nosies, nes bėgo/lašėjo kraujas. Jo bičiulis A. Š. pasakė, kad kieme ir bare yra labai daug krepšinio fanų. Tą vakarą vyko krepšinio varžybos. Draugas pasakė, kad jam (nukentėjusiajam) yra labai pavojinga, nes aplinkui yra krepšinio fanai, kurie norės jį (nukentėjusįjį) sumušti arba ištempti į lauką. Nusprendė, kad reikia kreiptis į barmenus, kad jie padėtų jam (nukentėjusiajam) pasišalinti iš įvykio vietos. Barmenė pasakė jam nekviesti policijos ir rekomendavo išsikviesti taksi. Jis su draugu taip ir padarė. Iškvietė taksi. Draugas su barmene jį (nukentėjusįjį) palydėjo iki taksi durelių, įsėdo į taksi ir nuvažiavo namo. Niekas jam nebandė sutrukdyti išeiti iš baro. Ant galvos užsimetė gobtuvą, kad nesimatytų jo veidas ir aplinkiniai nepastebėtų, kaip jis pasišalina iš baro. Kitą rytą kreipėsi į medikus „Centro poliklinikoje“. Iš karto kreipėsi į traumatologą, nes jo veidas buvo sutinęs, jam buvo sunku kvėpuoti, kramtyti taip pat negalėjo. Labai skaudėjo žandikaulį. Traumatologas jį nukreipė į Lazdynų ligoninę, o iš ten į Žalgirio kliniką, kad jį paguldytų kitą dieną operacijai. Į klausimą kodėl anamnezėje nurodyta, kad sumušė keli žmonės, atsakė, kad kai jo paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad jį užpuolė iš nugaros. Jis nematė, kiek buvo asmenų, kurie jį užpuolė. Jam atrodė, kad jį užpuolė du ar trys asmenys. Taip galvojo iki tol, kol nesusitiko su tyrėju duoti parodymų. Jis net nematė kas jį mušė, kas jį pargriovė, nes tie asmenys ar asmuo tai darė priėję iš už nugaros ar šono. Jis net nespėjo pamatyti kiek buvo tų asmenų ir kaip atrodo tas asmuo. Kadangi buvo daug lūžių (žandikaulis, skruostikaulis, akiduobė, nosikaulis, nuskilę dantys), manė, kad buvo ne vienas asmuo. Kai buvo suduotas smūgis, krepšinio varžybos jau buvo pasibaigusios, jos baigėsi apie 20-21 val. Jam atrodė, kad buvo bent du smūgiai į veidą, bet nustatytas vienas smūgis. Tie smūgiai buvo suduoti tuo metu, kai mergina parkrito ir už nugaros kažkas pribėgo. Smūgius pajuto tą pačią akimirką. Neatrodė, kad buvo dvi užpuolimo sesijos. Smūgis buvo labai stiprus, nes po jo akimirkai nustojo orientuotis erdvėje. Nepavadintų jo atsitiktiniu ar prevenciniu. Jam atrodė, kad jį norėjo sumušti, kad jis patirtų kuo didesnius galvos sužalojimus. Neprisimena ar buvo pargriautas. Pamena, kad smūgiuota. Atsimena, kad krito, bet nėra tikras, kad buvo griaunamas. Jis po to stipraus smūgio griuvo ant lygių grindų šalia baro staliukų, krito ant kelių ir iš karto ėmė dengtis veidą. Jis negalvojo trenkti kaltinamajam, nes nuo to laiko, kai krito mergina dėl to, kad ją pastūmė, buvo šoke, nes nesitikėjo, kad ji kris ir nukris nuo jo už 2 metrų. Jis (nukentėjusysis) buvo šoke nuo to, kokia buvo jėgų santykio disproporcija tarp jo ir merginos. Tuo metu pyko ant savęs dėl to, kad neapskaičiavo jėgų, kad nesusitvardė. Kaltinamojo jis nematė. Nematė asmenų, kurie jį mušė. Barmenė į situaciją pažiūrėjo supratingai, ji norėjo jam padėti. Neprisimena, kaip išėjo iš baro, nes buvo šoke.
Teisme pagarsinus ištrauką iš Bendrojo pagalbos centro duomenų (b. t. 1, b. l. 7) nukentėjusysis nurodė, kad nežino, kiek smūgių sudaro smūgių seriją. Jo draugas A. Š. teigė, kad buvo penki užpuolikai. Draugas nesakė, kad ji primušė penki asmenys. Jis sakė, kad pamatė jį (nukentėjusįjį) gulintį, bet mano, kad draugas neskaičiavo ant pirštų.
Teisme pagarsinus ištrauką J. G. pranešimo apie įvykį (b. t. 1, b. l. 13-15), nukentėjusysis parodė, kad A. Š. sakė, kad jų buvo penki. Kai rašė pranešimą policijai, prieš tai susiskambino su draugu, kuris jam (nukentėjusiajam) pasakojo tai, ką jis prisiminė. Draugas sakė, kad aplink jį (nukentėjusįjį) buvo 5 asmenys. Nepamena, ar draugas sakė, kad jį (nukentėjusįjį) mušė 5 asmenys, ar kad aplinkui buvo 5 asmenys.
Pagarsinus ištrauką iš J. G. apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 28), nukentėjusysis parodė, kad jis davė šiuos parodymus. Nežino, kas yra tie 5 asmenys, ar jie užpuolikai, ar ne, nes nematė. Net nežino, kiek smūgių jam suduota.
Teisme pagarsinus anamnezės 5 punktą (b. t. 1, b. l. 51) nukentėjusysis parodė, kad nuo krepšinio varžybų pabaigos iki merginos pastūmimo bare jis nebuvo sumuštas. Vėmė namie, bet čia užrašyti ne jo (nukentėjusiojo) žodžiai. Gydytojas nėra tyrėjas, jis kiekvieno paciento žodžio nesurašo tiksliai. Gydytojo tikslas nebuvo surašyti jo papasakotas aplinkybes pažodžiui. Nebuvo namie nualpęs, iki šiol skauda veidą, yra kitokie pojūčiai nei iki patirtos traumos, valgant jaučia, kad žandikauliui nėra gerai. Po traumos mėnesį buvo mėlynės, du mėnesius buvo su nuskeltais dantimis, buvo pooperaciniai randai. Ateityje vengs barų. Jei išeis į miestą, bandys neužsivėlinti, šalinsis bet kokių konfliktinių situacijų. Jaučia baimę. Ieškinys pareikštas tik M. P., nors sakė, kad užpuolikų buvo du-trys, nes matėsi su tyrėju pirmą kartą vasarą, o antrą kartą šiais metais. Kai pirmą kartą matėsi su tyrėju, jam reikėjo duoti parodymus. Tyrėjas paskaitė tai, ką buvo surašęs policijai birželio 10 d. ir pasakė, ką jo draugas A. Š. pasakė dėl penkių asmenų. Tyrėjas pasakė, kad nebuvo taip, kad jį mušė 5 asmenys. Jis pasakė, kad vaizdo įraše matosi du asmenys, kurie galimai jam kažką darė. Todėl nieko keisto, kad jis nesilaikė tos pozicijos, kad jį sumušė 5-6 asmenys.
Nukentėjusysis J. G. apklausiamas 2022 m. birželio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 23 val. kartu su savo pažįstamu A. Š. atėjo į barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 8 d. apie 2 val. baro eilėje, prie baro jį išprovokavo jam nepažįstama mergina ir jis merginą nustūmė. Mergina nestipriai krito ant sėdmenų, sužalojimų patirti neturėjo, nes neišreiškė skausmo bei nustūmė merginą be intencijos sužaloti - tiesiog pasidavė žodinei provokacijai. Savo poelgio nepateisina, nes moterys yra neliečiamos. Toje pat vietoje, ta pačią akimirką jį stipriai kažkas sumušė. Kas sumušė nematė, kiek jam buvo suduota smūgių irgi negali atsakyti. Pats nesimušė, tik gynėsi nuo smūgių, muštynių neinicijavo. Po patirtos smūgių serijos krito ant žemės, kad apsaugotų savo galvą bei šonkaulius nuo galimai mirtinų užpuolikų smūgių. Patyrė fizinį skausmą. Kiek užpuolikų buvo tiksliai pasakyti negali, nes pačių smūgių ir asmenų nematė bet bare yra kameros, tad viskas matytųsi įraše. Muštynes matęs jo pažįstamas A. Š. teigė, jog asmenų buvo 5. Vėliau pažįstamas pasodino jį už staliuko, davė jam servetėlių stipriam kraujavimui sustabdyti, padėjo jam išsikviesti taksi, o baro darbuotojos iškvietė apsauginį, kuris greitai jį įsodino į taksi. Pamiegojęs iš ryto kreipėsi į medikus, greitąja buvo vežamas į ligonines, o ketvirtadienį galutinai paguldytas į Žalgirio ligoninę. Bare išgėrė du sidrus ir vieną stiklinę „Jagermeister“. Kas jį sumušė nežino, šių asmenų neatpažins (b. t. 1, b. l. 28-30).
Teisme apklausiant liudytoją G. K., nukentėjusysis parodė, kad kaip jis supranta, jo klausė, dėl ko įvyko konfliktas. Jis paaiškino, kaip prasidėjo konfliktas. Pats konfliktas prasidėjo nuo to, kad pamatė mokyklos laikų pažįstamą eilėje prie baro, o vėliau pamatė merginą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas O. P. apklausiamas teisme parodė, kad palaiko gydytojo S. C. surašytą specialisto išvadą, pastabų neturi. Jo manymu, tik nelabai tikėtina, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, suduodant į dešinę veido pusę. Vienu trauminiu smūgiu galėjo būti padarytas dešinės akiduobės lūžis, dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis. Nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas su anksčiau minėtais lūžiais, o kaip atskiras trauminis poveikis yra dantų sužalojimai, nes tai anatomiškai žemesnė lokalizacija. Sužalojimai dantims galėjo būti padaryti tiek griūvant, tiek suduodant kietu buku daiktu į sužalotų dantų sritį. Dešinės veido pusės kaulų lūžiai yra būdingi, kai smūgio kryptis yra į veidą. Nuskelti dešinės pusės viršutinio žandikaulio pirmas kandis, antras kandis, dešinės pusės apatinio žandikaulio antras kandis ir trečias iltinis — trauminis poveikis turėjo būti labiau į smakrą. Dantys vienas su kitu susikala ir tokiu būdu padarytas nuskilimas. Vienas trauminis poveikis turėjo būti iš apačios į smakrą, o veido sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant tiesiai į veidą. Negalima pasakyti, kurie trauminiai poveikiai padaryti suduodant smūgį, o kurie griūnant, atsitrenkiant. Bet kuris iš jų galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokį kietą buką daiktą ar paviršių. Jo nuomone, labiausiai tikėtina, kad turėjo būti mažiausiai du trauminiai poveikiai. Ch. nurodo, kad buvo mažiausiai trys trauminiai poveikiai. Gali būti, kad jis išskiria kaip trauminį poveikį kraujosruvą kairės akies vokuose. Jis (ekspertas O. P.) jo neišskirtų kaip atskiro trauminio poveikio, nes yra nosies kaulų lūžis. Esant nosies kaulų lūžiui būdinga tai, kad kraujas išsilieja į minkštuosius audinius ir į abiejų akių vokus. Sunku pasakyti, ar buvo keli trauminiai poveikiai, ar vienas į nosies sritį. Jeigu būtų tik kaulų lūžiai, o dantys būtų likę sveiki, kūno sužalojimo sunkumas būtų tas pats. Bet kokio kaulo lūžis jau yra mažiausiai nesunkus sveikatos sutrikdymas. Labai individualus pojūtis, nes būna, kad žmonės, turėdami panašius lūžius, nesikreipia savaičių savaitėmis, valgo, geria, kenčia skausmą, o kiti negali daryti nieko panašaus. Nuo žmogaus savijautos priklauso, kiek jis gali leisti sau fiziškai dirbti. Fiziškai dirbant pakyla spaudimas, žmogus labiau prakaituoja, atsiranda infekcijos tikimybė pooperacinėse žaizdose, gali atsirasti kraujavimas iš sužalojimų, todėl nerekomenduojama fiziškai dirbti, kol gyja sužalojimai.
Liudytojas E. A. apklausiamas teisme parodė, kad prisimena, kad įvykis buvo praeitais metais birželio pradžioje. Jie su draugais atvyko į barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini) g. Visi stovėjo eilėje, šnekučiavosi. Išgirdo, kaip nukentėjusysis ir jam nepažįstama mergina pradėjo vienas ant kito kelti intonaciją, pyktis, bet nežino dėl kokių priežasčių. Nukentėjusysis ir mergina atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Išgirdo, kad jie barasi. Vienu metu atsisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis ją sviedė, stūmė į virtuvės patalpą. Durys buvo varstomos, be rankenos. Mergina krito galva ar nugara ant žemės. Merginą pastūmė nukentėjusysis. Tada kaltinamasis nukentėjusįjį parvertė ant žemės. Jam atrodė, kad nukentėjusysis spruko, bėgo link baro išėjimo. Nuo to momento daugiau nieko nebematė, nes liko stovėti prie baro. Jie, tai kaltinamasis, G. P. ir D. V.. Jie visi laukė eilėje. Kiek pamena, kaltinamasis pervertė nukentėjusįjį ant žemės. Matė tik pervertimą. Tiksliai neatsimena, bet griūdamas nukentėjusysis niekur negalėjo atsimušti, nes toje vietoje nėra stalų.
Teisme pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 103), liudytojas nurodė, jog parvertimą prisimena, bet kad kaltinamasis suduotų nukentėjusiajam į veidą, neprisimena. Tuo metu, kai davė parodymus, tyrėjas juos abu pasikvietė duoti parodymus kartu. Parodymus davė su G. P., buvo vienoje patalpoje. Jam atrodo, kad tyrėjas jau buvo susidaręs nuomonę, kaip viskas buvo. Prieš parodymų davimą, tyrėjas jiems nepaaiškino, už ką jie atsakingi. O kadangi jis nėra dalyvavęs tokiame procese, tai jam neatrodė išskirtinis dalykas. Tyrėjas parašė tekstą, jis (liudytojas) tekstą peržiūrėjo ir pasirašė. Nematė, kaip kaltinamasis sudavė dešine ranka nukentėjusiajam į veidą.
Liudytojas E. A. apklausiamas 2022 m. spalio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 8 d. apie 2 val. su draugais G. P., M. P. atėjo į naktinį barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini). Sustojo į eilę prie baro. Tuo metu pastebėjo, kad už jo, tarp stovinčio nepažįstamo vaikino ir nepažįstamos merginos prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu šis vaikinas pastūmė merginą, kuri per dureles nukrito į baro pagalbinę patalpą. Nurodytas nepažįstamas vaikinas buvo neramus, iš išvaizdos atrodė neblaivus ir agresyvus. Tada M. P. priėjo prie šio vaikino bei savo abejomis rankomis parvertė šį vaikiną ant grindų. Po ko šis vaikinas pradėjo keltis. Toje vietoje atsirado aplinkui daug žmonių. Kai vaikinas bandė keltis, tai M. P., atrodo dešine ranka sudavė šiam vaikinui į veidą. Kur tiksliai nematė, ar kumščiu, ar delnu taip pat nematė. Vaikinas po smūgio pargriuvo, vėl atsistojo ir pradėjo bėgti link išėjimo iš baro, iš paskos pradėjo bėgti kažkokie kiti vaikinai, kas buvo toliau nestebėjo, liko eilėje prie baro. Po to M. P. nuėjo prie pargriautos merginos pasiteirauti apie savijautą. Viskas įvyko labai greitai. Po to visiems stovint eilėje prie baro, priėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris ragino išeiti iš baro, nes iškviesta policija (b. t. 1, b. l. 103-106).
Liudytojas G. P. apklausiamas teisme parodė, kad prisimena ikiteisminio tyrimo metu vykusią apklausą. Apklausoje dalyvavo jo pažįstamas E. ir tyrėjas S. Jis, E. ir kaltinamasis nuvyko į „P.“ barą, esantį (duomenys neskelbtini) pr. Nuėjo prie baro užsakyti gėrimų. Pastebėjo lyg kažkas kivirčijasi. Iš pradžių į tai nelabai kreipė dėmesį. Kai ginčas įsiliepsnojo, atsisuko ir pastebėjo, kaip nukentėjusysis stumia merginą pro baro duris. Durys atsidarė ir mergina ganėtinai stipriai krito ant žemės. Viskas vyko prie baro. Kai mergina nukrito į virtuvę, durys prisivėrė. Matė, kad ten buvo nukentėjusysis, priėjo kaltinamasis. Tada jo pažįstamas kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė jį ir išvedė iš virtuvės patalpų ir lyg pervertė nukentėjusįjį, ar tempiant nukentėjusįjį pastarasis pargriuvo. Gerai nepamena. Suėjo dar daugiau žmonių. Tada atėjo kiti asmenys ir nusitempė nukentėjusįjį už kolonos. Jis (liudytojas) liko stovėto prie baro. Dar buvo nuėjęs pažiūrėti, kas ten vyksta, bet matė, kad nukentėjusysis sėdi prie baro. Tada prie jo (liudytojo) priėjo jam nepažįstami asmenys ir pasakė, kad „tu su tuo draugu nešdinkitės, nes atvažiuoja policija, mes taip pat prie jo lindome“. Jie (liudytojas su draugais) liko bare.
Teisme pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 97-100) liudytojas nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir pervertė jį abiem rankomis ant grindų. Nematė, ar kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį. Jo ir E. apklausa vyko 30 min. Žodžiai tie patys. Toliau jo parodymuose parašyta tiesa. Nepamena, ar perskaitė savo parodymus, nes visa apklausa įvyko labai greitai. Neteisingai užfiksuota tai, kad matė smūgį. Nematė, kad nukentėjusįjį tempė, bet buvo daugiau asmenų, ne tik kaltinamasis, bet negali pasakyti, kuris laikė, už kur paėmė. Matė tik tiek, kad jie kartu nuėjo už tos kolonos. Per apklausą buvo kartu su E. Tyrėjas pasakojo ir klausė, ar tai tiesa, o jie tik galėjo kažką pridėti. Apie smūgį išgirdo iš paties tyrėjo. Nepamena, ar taip sakė, nes viskas vyko prieš metus. Labiau linksta, kad taip nesakė (kad matė smūgį). Jam nedavė paskaityti protokolo, pasirašė po protokolu, bet nelabai skaitė. Nepamena, ar jam nedavė paskaityti surašyto protokolo, ar jis jo neskaitė.
Liudytojas G. P. apklausiamas 2022 m. spalio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 8 d. apie 2 val. su draugais E. A., M. P. atėjo į naktinį barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini). Sustojo į eilę prie baro. Tuo metu pastebėjo, kad už jo, tarp stovinčio jam nepažįstamo vaikino ir nepažįstamos merginos prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu šis vaikinas pastūmė merginą, kuri per dureles nukrito į baro pagalbinę patalpą. Nurodytas nepažįstamas vaikinas buvo neramus, iš išvaizdos atrodė neblaivus ir agresyvus. Tada M. P. priėjo prie šio vaikino bei savo abejomis rankomis parvertė šį vaikiną ant grindų. Po ko šis vaikinas pradėjo keltis. Toje vietoje atsirado aplinkui daug žmonių. Kai vaikinas bandė keltis, tai M. P., atrodo dešine ranka sudavė šiam vaikinui į veidą. Kur tiksliai nematė, ar kumščiu, ar delnu taip pat nematė. Vaikinas po smūgio pargriuvo, vėl atsistojo ir pradėjo bėgti link išėjimo iš baro, iš paskos pradėjo bėgti kažkokie kiti vaikinai, kas buvo toliau nestebėjo, liko eilėje prie baro. Po to M. P. nuėjo prie pargriautos merginos pasiteirauti apie pastarosios savijautą. Viskas įvyko labai greitai. Po to visiems stovint eilėje prie baro priėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris ragino išeiti iš baro, nes iškviesta policija. Be to šis vaikinas kažką sakė, kad ir pats eis iš šio baro, nes neva taip pat trenkė tam pačiam nepažįstamam vaikinui, kuriam trenkė ir M. P., tačiau tiksliau nežino (b. t. 1, b. l. 97-100).
Liudytoja G. K. apklausiama teisme parodė, kad ji dirbo už baro. Kai įvyko incidentas, atėjo kolegė ir pasakė, kad įvyko muštynės. Ji nuėjo pažiūrėti, pamatė nukentėjusįjį. Jo veidas buvo kraujuotas. Tada bandė aiškintis kas nutiko, kaip nutiko, bet nukentėjusysis tiksliai negalėjo atsakyti, nes buvo išsigandęs. Pasiūlyta greitoji pagalba, bet atsisakė. Ji prie nukentėjusiojo prisėdo ir paklausė, ar reikės pagalbos, nes įvyko incidentas, kurį reikia užfiksuoti. Nukentėjusysis jai pasakė, kad jis bijo išeiti iš baro, nes jį gali sumušti ar nužudyti. Ji suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas dėl merginos. Nukentėjusysis kalbėjo nerišliai. Ji norėjo nukentėjusįjį palydėti iki išėjimo, bet kadangi jis pasakė, kad bijos išeiti vienas, iškviesta apsauga. Atvažiavo trys vyrai ir padėjo jiems išlydėti nukentėjusįjį. Jie iškvietė nukentėjusiajam taksi. Negali pasakyti, kodėl nekviesta nei policija, nei greitoji. Nukentėjusysis atsisakė greitosios pagalbos. Dėl policijos iškvietimo taip pat kalbėjo, bet nukentėjusysis atsisakė. Jis tiesiog norėjo išeiti, nes bijojo būti sumuštas to paties asmens ar kitų. Ji klausė, kas jį sumušė. Nukentėjusysis sakė, kad vaikinas, galimai pažįstamas. Sakė, kad jį sumušė vyras, su kuriuo kilo konfliktas dėl kažkokios merginos. Buvo sunku jį suprasti. Ji nematė įvykio, nes tuo metu buvo už baro. Jos kolegė irgi buvo tarnybinėse patalpose. Kai kolegė ėjo valyti kraują, pakvietė ir ją. Jos atitvėrė gal pusę baro teritorijos, nes buvo neįmanoma praeiti dėl kraujo. Kraujo dėmė buvo prie sienos, ten kur jie su nukentėjusiuoju sėdėjo, netoli išėjimo iš baro. Nukentėjusysis sėdėjo vienas, o ji visada buvo šalia, kol atvažiavo iškviesta apsauga.
Teisme pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 110), liudytoja parodė, kad nukentėjusįjį sumušė senas pažįstamas, kuris buvo pažįstamas iš mokyklos laikų. Buvo sunku suprasti, ką sako nukentėjusysis, nes jis nerišliai kalbėjo, buvo išgėręs, jam buvo šokas. Jis sunkiai su ja kalbėjo vien dėl to, kad jautė baimę. Nukentėjusysis pasakė taip pasakė „senas pažįstamas“, vyriškis, kuris tikėtina, yra pažįstamas iš mokyklos laikų, kad konfliktas įvyko dėl kažkokios merginos. Ji nukentėjusiojo klausė, kodėl kilo konfliktas, ar atsimena, kaip atrodė asmuo ir ar reikės pagalbos. Ji nesuprato, kodėl nukentėjusysis buvo sumuštas, nes pati gerai nesuprato jo atsakymo.
Liudytoja G. K. apklausiama 2023 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną ir naktį, t. y. 2022 m. birželio 8 d. apie 2 val. dirbo kartu su K. Tuo metu prie jos priėjo K. ir pasakė, kad baro patalpoje yra sumuštas vaikinas. Tada ji su K. priėjo prie vieno staliuko, kur sėdėjo vaikinas, vilkintis juodos spalvos džemperiu ir su gobtuvu ant galvos. Šio vaikino veidas buvo kruvinas. Kiek atsimena, šis vaikinas paaiškino, kad pastarasis buvo sumuštas vieno asmens, lyg tai pažįstamo nuo senų laikų. Daugiau nieko neaiškino. Ji sumušimo nematė, daugiau šio vaikino prie jos niekas nemušė. Buvo iškviesti apsaugos darbuotojai. Iki apsaugos atvykimo šis vaikinas sėdėjo prie staliuko, niekur išėjęs nebuvo, kadangi vaikinas sakė, kad bijo išeiti pro pagrindinį išėjimą į lauką, sakė, kad pastarąjį gali užmušti. Kai atvyko apsauga, tai šis vaikinas buvo išvestas į lauką bei pasodintas į taksį bei išvažiavo. Kas vaikiną ir už ką sumušė, kaip sumušė - negali pasakyti (b. t. 1, b. l. 110-113).
Liudytojas B. M. apklausiamas teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas nuo mokyklos laikų, tai vieninteliai ryšiai. Įvykis buvo vasarą, praeitais metais, bare „P.“ (duomenys neskelbtini) pr. Jis su drauge G. P. atėjo į barą, atsistojo į eilę, nes norėjo nusipirkti išgerti ir pavalgyti. Abu tuo metu buvo išgėrę. Eilė buvo pakankamai ilga. Prie jo priėjo nukentėjusysis. Tuo metu jo neatpažino. Tik po savaitės sužinojo, kad jis yra jo (liudytojo) pažįstamas. Jie pradėjo kalbėtis, bet nepamena apie ką. Pokalbis truko keletą minučių, tada jis nusisuko pažiūrėti į barą pažiūrėti meniu ir išgirdo garsą. Kai išgirdo garsą, atsisuko, pamatė, kad jo draugė „skrenda“ pro virtuvės duris ant žemės. Tada labai greitai pribėgo kažkoks vyrukas, griebė nukentėjusįjį, o gal pasakė „einam į lauką“. Pamena, kad priėjo aukštas vyrukas trumpais plaukais ir garsiai sušaukė „einam į lauką“. Jam atrodo, kad tada nukentėjusysis nubėgo, o vyrukas nubėgo paskui jį. Tada jie išėjo. Jis (liudytojas) pakėlė savo draugę, išėjo į lauką ir išvažiavo namo. Nematė, kad kaltinamasis atliktų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Jis (liudytojas) nukentėjusiojo nemušė.
Liudytojas A. S. (A. S.) apklausiamas teisme parodė, kad šioje byloje atliko pusę ikiteisminio tyrimo. Jis neapklausinėjo tokiu būdu liudytojų, kad jie būtų apklausiami jiems abiem kartu būnant tame pačiame kabinete. Gali būti, kad jie tuo pačiu metu buvo komisariate. Kadangi jis žinojo, jau kalbėjo su vienu liudytoju, todėl su kitu jam buvo lengviau. Ta apklausa buvo tokia pati, kaip pirmo liudytojo. Per minutę galima aptarti antro liudytojo apklausą ir per kelias minutes ją sutvarkyti. Be to, tie liudytojai yra kaltinamojo draugai. Ar gali būti tiesa tai, ką teigia liudytojai G. P. ir E. A.. Jis (liudytojas) negalėjo rašyti to, ko pats nežino. Rašė tai, ką jie kalbėjo. Nebuvo G. P. apklausos aptarimo, buvo bendravimas apie ką bus kalba. Komisariate žmonės sėdi ir laukia savo eilės, jis (liudytojas) jiems pasako, apie ką bus apklausa. Nežino, kodėl abu liudytojai nurodė, kad jie nesakė vienos frazės. Jie perskaitė protokolus, pasirašė. Liudytojus įspėjo apie atsakomybę. Jie žinojo tai, kad jeigu jie kalbės netiesą, bus taikoma atsakomybė. Duodamas protokolas, išaiškinamos teisės, surašoma pažyma ir vykdoma apklausa. Liudytojai negalėjo girdėti vienas kito parodymų. Apklausiant liudytoją E. A., liudytojo G. P. nebuvo tame pačiame kabinete. Dalis teksto buvo paimta iš pirmos apklausos, po to jo paklausė, kaip buvo iš tikrųjų, jis patvirtino, kad buvo taip pat, todėl tas sakinys buvo nukopijuotas iš pirmos apklausos, todėl antra apklausa taip greitai sutvarkyta. Jeigu liudytojas jam sakė, kad buvo taip pat, kaip sakė prieš tai buvęs liudytojas, tada jis tą sakinį nukopijuoja. Jie kalbėjo praktiškai vienodai. Nebuvo taip, kad atspausdino vieno liudytojo parodymus, vėliau nukopijavo kito liudytojo parodymus ir davė pasirašyti. Tie žmonės buvo kartu tame pačiame bare, todėl jų parodymai mažai skiriasi. Liudytojai meluoja, kad jie buvo apklausiami jiems kartu būnant toje pačioje patalpoje, gal jie painioja su tuo, kad buvo iškviesti į vieną apklausą. Jis visą medžiagą gavo, kai buvo nustatytas asmuo. Pateikta byloje, kaip pareigūnai nustatinėjo tą asmenį. Kai būna nustatytas įtariamasis, medžiaga dedama į procesą. Iki tol medžiagą renka veiklos padalinys. Pagal vaizdo medžiagą matėsi kaltinamasis, matėsi, kad muša vienas žmogus, o ne 2-3 žmonės. Jis (liudytojas) matė, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Dėl to, kad nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė keli asmenys, buvo tikrinamos įvairios versijos. Pagal tyrimo medžiagą buvo taip, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam tokius sužalojimus suduodamas vieną smūgį. Dėl to, kad vienas baro lankytojas įspėjo kaltinamąjį ir kitus apie tai, kad iškviesta policija, kad jis sakė, kad ir jie nukentėjusiajam „davė“, tai gali būti, kad jis kalbėjo ne apie šį nukentėjusįjį. Mano, kad jeigu nukentėjusysis būtų tvirtinęs, kad jį mušė penkiese, būtų buvusi kita bylos baigtis. Negali pasakyti, kad kaltinamajam sakė, kad civilinio ieškinio šioje byloje nebus. Gali būti, kad tuo momentu, kai kalbėjosi, nebuvo pateiktas civilinis ieškinys.
Liudytoja G. P. apklausiama teisme parodė, kad ji su draugu B. M. atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) pr. „p.“. Jie norėjo pavalgyti, buvo išgėrę. Buvo labai daug žmonių. Stovėjo eilėje prie maisto ir gėrimų ir laukė, kol B. M. nusipirks pavalgyti. Vėliau pamena, kad gulėjo ant žemės. Neprisimena, kad prie jos ir B. M. buvo priėjęs kažkoks asmuo, kalbėjo su B. M., nes buvo išgėrusi. Neatsimena ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Ji labiau pasakojo tai, ką jai draugas pasakojo. Ji tiesiog patvirtino tą patį.
Teisme pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. t. 1, b. l. 92-94), liudytoja parodė, kad prisimena šiuos savo parodymus. Nepamena, ar po įvykio prie jos buvo priėjęs nukentėjusysis. Nemano, kad nukentėjusysis buvo prie jos priėjęs, nes jo nepamena. Iš to vakaro pamena tik B. Vėliau su nukentėjusiuoju irgi nebendravo. Kažkoks vaikinas buvo priėjęs, bet neatsimena kas. Kai gulėjo ant žemės, kažkas buvo priėjęs ir klausė ar jai viskas yra gerai. Po įvykio jai buvo mėlynė ant kojos, bet dėl to niekur nesikreipė. Šalia jos nevyko joks susistumdymas ar muštynės. Visą vakarą nematė jokių muštynių ar susistumdymo. Tuo metu, kai nukrito, taip pat nei baro viduje, nei lauke nematė jokių muštynių ar susistumdymo. Tuo metu, kai ji nukrito ir priėjo B., nieko nematė, nes jai buvo didelis stresas. Ji atsisėdo ant laiptų ir pusę valandos žodžio negalėjo pasakyti, nesidairė, tiesiog sėdėjo ir verkė.
Liudytoja G. P., apklausiama 2022 m. birželio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 8 d. apie 00.20 val. atvyko kartu su savo draugu B. M. į barą „P.“ (duomenys neskelbtini). Į minėtą barą atvyko išgėrę alkoholinių gėrimų. Beveik nieko neatsimena iš šios nakties. Prisimena, kad atėję nuėjo iš karto prie baro. Prisimena, kad buvo visame bare labai daug žmonių. Ar su kuo nors bendravo stovint eilėje nežino, neprisimena. Kas vyko stovint eilėje taip pat neprisimena. Kitas atsiminimas, kurį ji prisimena, kad ji guli ant žemės, aplink ją mato stovinčius padavėjus, jai nepažįstamus, kitus galimai baro lankytojus, kurie vis teiravosi ar jai viskas gerai. Pamatė taip pat ir B., kuris jai padėjo atsistoti nuo žemės, ji atsistojusi B. paprašė, kad eitų į lauką. Išėjo į lauką ir atsisėdo ant laiptų. Ji prisimena, kad labai verkė, nes buvo tarsi streso būsenoje. Jai nurimus B. pasakė, kad stovint eilėje ją pastūmė kažkoks nepažįstamas vaikinas. Ji pradėjo klausinėti už ką ją pastūmė, tačiau B. nežinojo taip pat. Nori pasakyti, kad pačio įvykio, kai ji buvo pastumta neprisimena, už ką ją pastūmė taip pat neprisimena. Kitą dieną B. jai užsiminė, kad vaikinas, kuris ją pastūmė yra iš pastarojo buvusios mokyklos. Ji atpažinti vaikino, kuris ją pastūmė negali, nes neprisimena visiškai kaip atrodė (b. t. 1, b. l. 92-94).
Liudytoja K. S. apklausiama teisme parodė, kad tą dieną dirbo, įėjo į barą ir pamatė, kad dešinėje pusėje išvartytos kėdės, indai, bokalai sudaužyti, yra milžiniška kraujo bala. Pamačiusi kraują labai išsigando. Kraujas buvo baro patalpose (įėjus - dešinėje), pačioje salėje, buvo išmėtytos kėdės, buvo didelė kraujo bala su šukėmis. Nežino iš kur buvo tas kraujas, gal iš nukentėjusiojo. Neatsimena, ar tuo metu dar matė sužalotų asmenų. Nuėjo pasiimti priemonių, kad galėtų išvalyti kraują. Eidama link darbinių patalpų, pamatė merginą, kuri gulėjo ir verkė. Mergina buvo toje vietoje (prie baro), kur iš dešinės pusės yra įėjimas į darbines patalpas. Neprisimena, ar ji tupėjo ar gulėjo prie durų ant žemės ir verkė. Darbinės patalpos yra siena, kur dedami bokalai, iš dešinės pusės yra virtuvės zona, iš kairės pusės - baras. Durys stumdomos. Mergina pasakė, kad jai viskas gerai, kad jai nereikia pagalbos. Užėjusi į darbines patalpas pasiėmė reikiamas priemones ir išėjo. Kai išėjo valyti kraują, merginos jau nebebuvo. Tada bandė išprašyti žmones iš tos salės pusės, kad galėtų viską aptverti, kad lankytojai ten neitų ir nesusipjaustytų rankų ar kojų. Nepastebėjo nukentėjusiojo. Ėmė viską užtverti kėdėmis ir tada pamatė, kad kampe sėdi kažkoks vaikinas prisidengęs veidą. Priėjo prie jo, nes norėjo paprašyti, kad jis išeitų. Tada pamatė, kad jam iš veido bėga kraujas. Klausė kas atsitiko, o jis atsakė, kad jis nori išeiti pro darbines patalpas, nes jį kažkas nori sumušti ar užmušti. Ji klausė, kur yra tie žmonės, kurie jo laukia, bet jis tiksliai neatsakė. Ji nuskubėjo į barą ir paklausė savo kolegės G. K. ką daryti. Jos kartu su ja nuėjo link nukentėjusiojo klausti kas atsitiko. Buvo sunku suprasti ką jis sako, nes buvo labai triukšminga, buvo labai daug žmonių, nes tą dieną vyko varžybos, o ir nukentėjusysis neaiškiai kalbėjo, nes buvo girtas, jam bėgo kraujas ir buvo užsidengęs veidą. Išsikvietė apsaugą. Kai sulaukė apsaugos, iškvietė „Bolt“ ir vėliau kartu su apsauga palydėjo jį link „Bolt“. Labai daug žmonių juokėsi, kad nukentėjusysis yra „Žalgirio“ fanas ir jį sumušė „Ryto“ fanai. Kiti sakė, kad jo merginai trenkė. Buvo visokių kalbų. Neatsimena, ar buvo grasinimų, kad jį muš. Tą dieną pas juos vyko riaušės. Pas juos daužė stalus. Buvo, kad ir į ją metė bokalą, „Ryto“ fanai buvo netekę galvos. Taip buvo gal apie 5-6 val., bet taip buvo visą vakarą nuo pat laimėjimo.
Liudytojas A. Š. apklausiamas teisme parodė, kad susitiko su nukentėjusiuoju vakare po krepšinio varžybų ir nutarė nueiti į barą. Nuėjo į vieną barą, vėliau į kitą, esantį (duomenys neskelbtini) pr. Užsisakė išgerti alkoholinių gėrimų. Kurį laiką sėdėjo. Vėliau nukentėjusysis pasakė, kad nueis nupirkti dar gėrimų, o jis tuo metu išėjo parūkyti. Grįžo, nukentėjusiojo nerado prie staliuko, pradėjo jo ieškoti. Bare buvo žmonių, jie buvo nepažįstami. Pamatė, kad nukentėjusysis guli ant grindų bare, prie durų, esančių arčiau įėjimo į barą. Kai pamatė nukentėjusįjį gulintį, prie jo buvo kažkokie asmenys, neskaičiavo, kiek jų buvo. Jie lyg stovėjo. Negali pasakyti, ar jie smūgiavo, nes jau daug laiko praėjo. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, jam iš nosies bėgo kraujas. Jis (liudytojas) pakėlė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo su kepure. Kad sustabdytų nukentėjusiajam kraujavimą, uždengė ja nukentėjusiajam nosį, pasodino jį prie staliuko, prie kurio nebuvo žmonių. Paėmė servetėlių, buvo su juo. Priėjo padavėja ar barmenė, paklausė, kuo gali padėti ir vėliau iškvietė taksi. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis pats iškvietė taksi ar padavėja. Iš kažkur atsirado apsauginiai, kurie nukentėjusįjį palydėjo iki taksi, o jam (liudytojui) pasakė, kad nereikia eiti. Jis (liudytojas) liko bare, dar išgėrė. Negali pasakyti, ar kai jis liko bare, dar kalbėjo apie įvykį. Jis (liudytojas) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet orientavosi aplinkoje. Nepamena ar bendravo su kuo nors.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus( (b. t. 1, b. l. 84-86), liudytojas parodė, kad tikrai atsimena, jog buvo išėjęs parūkyti. Atėjo parūkęs. Nelabai pamena šiuos savo parodymus. Sunku pasakyti, ar matė, kad kas nors spyrė nukentėjusiajam. Jam po apklausos davė paskaityti apklausos protokolą, perskaitė ir patvirtino, kad viskas teisingai. Tuo metu patvirtino, tai ką matė. Neatsimena, ar matė, kad du vyrai spyrė po vieną smūgį. Neprisimena, kad šaukė „ką jūs darote?“. Gal taip ir buvo, kad nukentėjusysis pats išsikvietė taksi. Buvo su nukentėjusiuoju susitikęs kitą dieną, jis (nukentėjusysis) sakė, kad susimušė, bet neprisimena, ar nukentėjusysis sakė su keliais asmenimis susimušė. Jam nukentėjusysis paskambino ir pasakė, kad važiuos į ligoninę. Nukentėjusysis pats viską sakė dėl tos nepažįstamos merginos.
Teisme pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos protokolą (b. t. 1, b. l. 87-90), liudytojas parodė, kad dabar sako tai, ką atsimena. Spyrių nepamena. Negali pasakyti, kad tikrai matė, kaip kažkas sudavė smūgį nukentėjusiajam. Prieš šį barą su nukentėjusiuoju buvo kitame bare prie Mindaugo tilto. Ten išgėrė po vieną bokalą alaus. Į barą „P.“ nukentėjusysis atėjo sveikas, nesumuštas. Kitą dieną nukentėjusysis jam pasakojo, kad įvyko kažkoks konfliktas. Nukentėjusysis pasakojo, kad eilėje prie baro susitiko su savo mokyklos laikų pažįstamu, su kuriuo norėjo tik pasikalbėti, o kažkokia nepažįstama moteris jį (nukentėjusįjį) provokavo ir jis ją pastūmė, todėl kažkas nukentėjusįjį sumušė ar užpuolė. Nepamena, kad nukentėjusysis būtų sakęs, kiek žmonių jį užpuolė. Pačio įvykio nematė. Neatsimena, ar jis nukentėjusiajam pasakojo tai, ką pasakojo pirmos apklausos metu. Kai nukentėjusysis nuėjo atsistoti į eilę, jis dar nebuvo sumuštas. Praėjo gal maždaug 10 min., kai nukentėjusysis nuėjo atsistoti į eilę iki, kai jis (liudytojas) pamatė nukentėjusįjį gulintį. Po to, kai rado nukentėjusįjį, visą laiką buvo šalia jo, kol jis išėjo iš baro. Tuo metu niekas prie jo nebuvo priėjęs. Jį (liudytoją) apklausinėjo moteris. Antrą kartą apklausė tyrėjas vyras. Tyrėjas paskambino ir iškvietė į dar vieną apklausą. Jis (liudytojas) nepamena tų spyrių. Tyrėjas jo klausė, o jis atsakinėjo. Tyrėjas dėstė klausimus, kas po ko buvo. Jis pasakė, ką atsiminė. Tyrėjas klausė, ar jis matė smūgius, o jis atsakė, kad nepamena smūgių. Negali pakomentuoti, kodėl jo apklausoje parašyta, kad jokių spyrių gulinčiam nukentėjusiajam nebuvo. Negali pakomentuoti, kodėl nukentėjusysis nurodė, jog jis (liudytojas) teigė, kad užpuolikų buvo penki, nes jis pats nei matė, nei pamena.
Teisme peržiūrint vaizdo įrašą 15116, liudytojas nurodė, kad šalia nukentėjusiojo stovi jis.
Liudytojas A. Š. apklausiamas 2022 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 22 val. kartu su savo draugu J. G. atvyko į barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant buvo išgėrę po vieną bokalą alaus. Bare bendravo su vis skirtingais nepažįstamais žmonėmis. Būnant bare vis eidavo prie baro užsisakyti alkoholinių gėrimų. Apie 1 val. (jau 8 d.) jo draugas J. nuėjo užimti eilę prie baro, kad nupirktų alkoholio, o jis tuo momentu nebuvo su J. G., o buvo nuėjęs kažkur toliau. Ar J. bendravo stovėdamas eilėje su kokiais nors kitais lankytojais, jis nematė. Prisimena tiek, kad jau norėjo eiti susirasti savo draugą, tačiau eidamas salėje pamatė ant žemės gulintį vaikiną. Įsižiūrėjęs suprato, kad tai jo draugas J. guli ant žemės. O šalia J. galimai du vaikinai, vienas iš vaikinų aukštas su dryžuotais baltai - juoda marškinėliais. Kitas vaikinas jam neįsiminė iš vis, jokių vaikino bruožų ar drabužių neatsimena. Jis tik pamatė, kaip abu šie vaikinai spyrė kiekvienas po vieną smūgį J. Viskas įvyko labai greitai, todėl pasakyti kuria koja ar į kurią kūno vietą buvo spirta J., jis nežino. Jis garsiai sušaukė „ką jūs darot?“. Po šių žodžių jis nematė, kur vaikinai nuėjo, nes iš karto nubėgo prie gulinčio draugo. Padėjo draugui atsistoti, kiek matė draugas nebuvo praradęs sąmonės. J. atsistojo ir jis pamatė, kad ant žemės pilna kraujo ir draugo visas veidas kraujuotas. Jis pasodino draugą prie staliuko ir davė servetėlių su tikslu sustabdyti kraujavimą iš nosies. J. pats išsikvietė iš savo telefono taksi ir išvyko namo, o jis dar liko. Kitą dieną susiskambino su J., pakalbėjo ir J. jam pasakė, kad buvo sumuštas nepažįstamų vaikinų dėl to, kad stovint eilėje prie baro pastūmė nepažįstamą merginą. Dėl kokių priežasčių J. pastūmė tą merginą jis nežino. J. sunkiai irgi prisimena detales, tačiau minėjo, kad mergina pastarąjį provokavo. Taip pat tą pačią dieną vakare J. parašė žinutę, kad yra Žalgirio ligoninėje ir bus atlikta operacija dėl sumušimų. Vaikinų, kurie sumušė J. atpažinti negali (b. t. 1, b. l. 84-86).
Liudytojas A. Š. apklausiamas 2022 m. gruodžio 21 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu, kai buvo bare „P.“ sumuštas draugas J. G., gali pasakyti, kad jis su J. G. prieš tai buvo šiame bare, vartojo alkoholinius gėrimus. Po ko J. G. atsistojo į eilę, nupirkti bare dar alkoholio, o jis nuėjo į lauką parūkyti. Neužilgo grįžę atgal į barą pamatė, kad draugas J. G. guli ant grindų, draugo veidas buvo kruvinas. Šalia J. G. stovėjo kažkokie jam nepažįstami asmenys, tarp kurių buvo, kaip sakė ankščiau, aukšto ūgio vaikinas, su dryžuotais baltais-juodais kvadratais marškinėliais. Vaikino atpažinti negali. Ankstesnėje apklausoje jis pasakė, kad lyg tai matė, kad prie jo du vaikinai spyrė J. G. po kartą į kūną, tačiau jis šiuo metu gali pasakyti, kad jokių spyrių gulinčiam J. G. nebuvo. Jis klaidingai tuo metu pagalvojo, kad buvo spyriai, nes prie J. G., kaip sakė, buvo kažkokių asmenų, bet viskas vyko greitai, asmenys judėjo ir dėl to jam pasirodė, kad buvo spyriai. Pamatęs J. G. jis priėjo, jį pakėlė bei pasodino prie staliuko, po ko J. G. buvo nuvalytas kraujas, jis paprašė padavėjų iškviesti taksi. Neužilgo J. G. persėdo prie kito staliuko ir buvo iki to momento, kol atvažiavo apsauga ir taksi automobilis. Jis visą laiką buvo su J. G., pastarasis nebuvo niekur išėjęs iš baro (b. t., b. l. 87-90).
J. G. teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį 2022 m. birželio 10 d. parodymų protokolas, kuriame nurodyta, kad bare „P.“ eilėje prie baro jį išprovokavo jam nepažįstama mergina ir jis ją nustūmė. Ji nestipriai krito ant sėdmenų, sužalojimų patirti neturėjo, nes neireiškė skausmo ir jis ją nustūmė be intencijos sužaloti – tiesiog pasidavė žodinei provokacijai. Savo poelgio nepateisina. Toje pat vietoje, tą pačią akimirką jį stipriai sumušė jį išprovokavusios merginos, kai įtaria, draugai/pažįstami. Pats nesimušė, tik gynėsi nuo smūgių, muštinių neinicijavo. Po patirtos smūgių serijos krito ant žemės, kad apsaugotų savo galvą ir šonkaulius nuo galimai mirtinų užpuolikų smūgių. Patyrė fizinį skausmą. Negali pasakyti tiksliai, kiek užpuolikų buvo, nes pačių smūgių ir smūgiuojančių nematė, bet bare yra kameros. Muštynes matęs jo pažįstamas A. Š. teigia, kad jų buvo 5. Vėliau pažįstamas pasodino jį už staliuko, davė servetėlių stipriam kraujavimui sustabdyti, padėjo jam iškviesti taksi, o baro darbuotojos iškvietė apsauginį, kuris greitai įsodino jį į taksi. Pasak jo pažįstamo, kol jis buvo vežamas iki namų, taksi automobilį lydėjo du policijos ekipažai, bet to patvirtinti negali. Iš ryto kreipėsi į medikus, greitąja buvo vežamas į ligonines, o ketvirtadienį galutinai paguldytas į Žalgirio ligoninę. Bus operuojamas. Iki šiol jaučia fizinį skausmą. Įvykis įregistruotas 2022 m. birželio 10 d. 22.40 val. (b. t. 1, b. l. 13-15)
Bendrojo pagalbos centro pažymoje nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės, kaip 2022 m. birželio 10 d. parodymų protokole (b. t. 1, b. l. 9).
Iš įvykio vietos 2022 m. birželio 14 d. apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta UAB „P.“ baro lankytojų salė. Vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota minėto baro salė, įėjimas į tarnybines patalpas (b. t. 1, b. l. 20-25).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centro poliklinikos ambulatorinio 2022 m. birželio 8 d. apsilankymo aprašyme nurodyta, jog vakar vakare sumušė pacientą keli žmonės. Dešinė akis patinusi, raudona. Abiejų akių vokai su mėlynėmis, sutinę. Nosis nubrozdinta, bėga kraujas. Skauda abiejų žandikaulių dantis, nuskelti 12, 11, 42, 43 dantys, jie skauda. Sukandimas pakitęs. Pacientas blogai jaučiasi, svaigsta galva. Buvo namie nualpęs (b. t. 1, b. l. 46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. birželio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 1969/2022(01) nurodyta, kad J. G. nustatyta poodinės kraujosruvos abipus vokuose, bei žanduose su dešinės pusės akiduobės dugno lūžiu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiu, dešinės pusės skruostikaulio lūžiu, nosies nugarėlės nubrozdinimas su nosikaulių lūžiu, 12, 11, 42, 43 dantų nuskilimai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 1, b. l. 48-50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte dėl tyrimo atlikimo Nr. (1.9) SD-01-1899 nurodyta, jog nėra galimybės pasakyti kokie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, o kurie suduodant smūgį kumščiu (b. t. 1, b. l. 64).
Iš vaizdo įrašų ir jų 2022 m. birželio 20 d. apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė baro „P.“ administracija. Vaizdo įrašai gauti elektroniniu paštu. Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja minėto baro įėjimą į tualetus, įėjimą į barą, sales, virtuvę bei kasas. Pateikti vaizdo įrašai iš 5 skirtingų vaizdo kamerų, vaizdo įrašuose fiksuojamas laikas. Įrašai prasideda 2022 m. birželio 8 d. 01:45:59 val.:
1. Vaizdo įraše, pavadinimu „D05_20220608014558.m4a“, apatiniame dešiniame kampe užrašyta „baro salė“, vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja vidaus barą, įėjimą iš kitos salės, stalus bei baro kasas. Vaizdo įrašas prasideda 01:45:59 val. Prie kasos stovi daug jaunuolių. 2022 m. birželio 8 d. 01:48:02 val. nukentėjusysis, kuris apsirengęs baltais marškinėliais, juodos spalvos megztiniu su gobtuvu, tamsios mėlynos spalvos kepure su logotipu, juodomis kelnėmis bei tamsiais batais, asmuo garbanotais tamsiais plaukais, su tamsiais ūsais, neaukštas, kalbasi su A. Š., kuris apsirengęs pilkus marškinėlius, tamsia striuke, su tamsiomis pilkomis kelnėmis bei tamsiais batais su baltu padu. Asmuo tamsių trumpų plaukų. Vaizdo įrašo 01:48:37 val. pasirodo kaltinamasis, stoja į eilę. 01:48:44 nukentėjusysis pasisveikina su liudytoju B. M., kuris apsirengęs baltu megztiniu su gobtuvu, baltomis kelnėmis, ant galvos žydros spalvos kepure, tamsiais plaukais. Veido nesimato, stovi nugara į vaizdo stebėjimo kamerą. B. M. stovi su G. P., kuri apsirengusi ilgu pilku švarku. Po švarku užsidėjusi juodus trumpus šortus, susegtais šviesiais plaukais, ausyse su auskarais. Nukentėjusysis bendrauja su B. M., vaizdo įrašo 01:50:02 val. mergina pasilenkia prie jų. Kaltinamasis stovi eilėje ir žiūri į barą. Vaizdo įrašo 01:50:24 val. G. P. truputi paeiną nuo vaikinų. Nukentėjusysis su B. M. aktyviai bendrauja, tada vaizdo įrašo 01:50:33 G. P. vėl pasilenkia prie vaikinų, o 01:50:36 val. nukentėjusysis kaire ranka nustumia G. P.. Vaizdo įrašo 01:50:38 val. mergina patraukia nukentėjusiojo ranką, o jis ją atstumia. Prie nukentėjusiojo tada prieina A. Š., G. P. kažką sako nukentėjusiajam, o šis vaizdo įrašo 01:50:48 kažką atsako pakėlęs rankas ir toliau kažką sako B. M.. Kaltinamasis, apsirengęs juodais marškinėliais, baltais batais, tamsiai pilkomis kelnėmis, languotais marškiniais (baltomis, pilkomis, juodomis linijomis), su sidabro spalvos grandinėle ant kaklo, su tamsiu žiedu ant dešinės rankos piršto, šviesiais plaukais, aukštas, vis žvilgtelna iš šono į nukentėjusįjį ir toliau žiūri į barą. Po to, vaizdo įrašo 01:51:26 val. kaltinamasis vėl stebi situaciją. Po to vėl žvilgteli ir bendrauja su draugais. Vaizdo įrašo 01:52:04 matyti, jog kaltinamasis kažką pastebėjo, B. M. veidas surimtėjo ir kaltinamasis puolė link nukentėjusiojo pusės. Vaizdo įrašo 01:52:08 val. kaltinamasis iš nugaros sugriebė abiem rankom bandantį ištrūkti nukentėjusįjį ir 01:52:10 parbloškė ant grindų. Šį veiksmą stebėjo liudytojas A. Š., liudytojai G. P., E. A.. Vaizdo įrašo 01:52:10 val. vaikinas juodai apsirengęs pasilenkė link nukentėjusiojo, matėsi kaip kaltinamasis dar patraukė link savęs nukentėjusįjį, bet viso vaizdo nesimato. 01:52:17 val. matosi, kad kaltinamasis ir kiti nuėjo kažkam iš paskos. Vaizdo įrašo 01:52:47 val. kaltinamasis pasirodo ir nueina link tos vietos, kur buvo pastumta mergina – liudytoja G. P.. 01:53:42 val. kaltinamasis pasirodo ir atsistoja prie baro kasų. 01:55:48 val. nusiperka alkoholinį gėrimą atsiskaito banko kortele. 01:58:19 val. kaltinamasis išėjo iš salės. Vaizdo įrašas baigiasi 02:00:00 val.;
2. Vaizdo įraše, pavadinimu „D02_20220608015015.m4a“, dešiniame apatiniame kampe užrašyta „virtuvė“, vaizdo stebėjimo kamera filmuoja virtuvę, plovyklą, įėjimą į prekių saugojimo vietą. Vaizdo įrašas prasideda 01:50:16 val. Virtuvės durys atsidaro 01:52:02 val. ant dešinio šono nukrenta G. P. matosi tik jos galva. Merginai padeda atsistoti baro darbuotoja, B. M., 01:52:52 įeina kaltinamasis, prieina prie merginos (liudytojos G. P.). Vaizdo įrašo 01:52:58 val. matyti kaip kaltinamasis pasilenkia prie merginos. 01:53:31 val. apsiverkusi mergina atsistoja ir išeina iš virtuvės. Vaizdo įrašas baigiasi 01:56:17 val.;
3. Vaizdo įraše, pavadinimu „D08_20220608015116.m4a“, dešiniame apatiniame kampe užrašyta „iejimas“, vaizdo stebėjimo kamera filmuoja baro stalus bei įėjimą į lauką. Vaizdo įrašas prasideda 01:51:16 val. 01:52:20 matosi kaip lik išėjimo bando patekti nukentėjusysis, jį prilaiko už džemperio rankovės nenustatytas vaikinas juodais drabužiais, greta nukentėjusiojo eina kaltinamasis, pastumia į stalą nukentėjusįjį, nukentėjusysis nežiūrėdamas į kaltinamąjį bando apeiti baro kėdę ir pasiekti išėjimą, rankomis nemosikuoja, jos nukreiptos į priekį, kaltinamasis ramiai stabtelėjęs stebi situaciją iš šono ir 01:52:23 val. matosi, kaip kaltinamasis užsimojęs dešinės rankos kumščiu, nukentėjusiajam būnant užpakaliu ir dešiniu šonu į kaltinamąjį, žingsniu priekyje, kaltinamasis smūgiuoja dešiniu kumščiu iš apačios į viršų į dešinę veido pusę, žingsniu priekyje jo buvusiam nukentėjusiajam, nuo smūgio nukentėjusiojo, kuris buvo priekyje kaltinamojo ir šonu į jį, galva atsilošia. Nukentėjusysis nukrenta ant kelių, vėliau ant šono. Iš nugaros kaltinamajam stovi liudytojas A. Š., bando už peties sulaikyti kaltinamąjį nuo pakartotinių smūgių. Niekas kitas nukentėjusiajam nesmūgiuoja. 01:52:39 prie nukentėjusiojo prieina juodai apsirengęs vaikinas ir ranka šiek tiek pastumia jį. Matosi kraujo dėmės ant grindų prie susilenkusio ir klūpinčio nukentėjusiojo. 01:52:44 kaltinamasis nueina. A. Š. padeda atsistoti nukentėjusiajam. Tamsiai apsirengęs vaikinas filmuoja nukentėjusįjį. Tamsiai apsirengęs vaikinas, kuris filmuoja nukentėjusįjį, 01:53:01 val. nestipriai įspiria nukentėjusiajam į užpakalį, nukentėjusysis išlieka stovėti. Liudytojas A. Š. atsistoja nukentėjusiajam iš užpakalio, kad negalėtų niekas prieiti. dar vienas baro lankytojas visus ramina pakėlęs rankas. Prie nukentėjusiojo lieka tik liudytojas A. Š., daugiau smūgių neužfiksuota. Matyti, jog nukentėjusysis kraujuoja. Iš šono matyti, kaip nukentėjusysis užsideda kapišoną, kepure prisidengia veidą, sėdi ant kėdės prie išėjimo į lauką pasisukęs į sieną, dengia veidą. Vietoje, kurioje buvo nukritęs nukentėjusysis, matosi kraujo dėmės. 01-54-:45 liudytojas A. Š. nuveda nukentėjusįjį nuo įėjimo, pasodina už staliuko. 01:55.50 ateina liudytoja su kibiru valyti kraują, sustato baro kėdes, neleidžia kitiems eiti prie sėdinčio nukentėjusiojo Vaizdo įras baigiasi 01:58:18 val.;
4. Vaizdo įraše, pavadinimu „D02_20220608015104.m4a“, dešiniame apatiniame kampe užrašyta „stalo futbolas“, vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja stalo futbolą, baro stalus, išėjimą į lauką. Vaizdo įrašas prasideda 01:51:05 val. 01:52:18 val. nukentėjusysis bėga link išėjimo, jį stabdo kaltinamasis bei už džemperio rankovės laiko nenustatytas asmuo, kuris vėliau filmavo nukritusį nukentėjusįjį telefonu. Paskui eina liudytojas A. Š.. 01:52:21 val. kaltinamasis stipriai pastumia nukentėjusįjį, kuris atsitrenkia į baro kėdes, kėdės nuvirsta. Pastūmimo metu nukentėjusiojo džemperio rankovę paleidžia nenustatytas asmuo. Nukentėjusysis bando pasiekti išėjimą, o kaltinamasis smūgiuoja. Nukentėjusysis nukrenta ant kelių ant žemės, galvą saugo rankomis. 01:52:41 val. kaltinamasis išeina prie baro kasų. Nukentėjusysis atsistoja, jam padeda atsisėsti A. Š.. Dar vienas baro lankytojas (baltais marškinėliais) rankomis neleidžia eiti prie nukentėjusiojo nenustatytam asmeniui. 01:53:11 nukentėjusysis lieka su liudytoju A. Š.. Vėliau nukentėjusysis, lydimas A. Š., atsisėda prie stalo arčiau sienos. Toje vietoje, kurioje buvo parkritęs nukentėjusysis, matosi kraujo dėmės. 01:57:35 baro darbuotoja, atėjusi išvalyti kraujo, pastebi nukentėjusįjį, užtveria link jo praėjimą baro kėdėmis. 01:58:48 val. A. Š. atneša nukentėjusiajam alkoholinį gėrimą. Pats išgeria alkoholinį gėrimą. 01:59:45 val. mergina ir B. M. išeina iš baro. Vaizdo įrašas baigiasi 02:03:02 val.;
5. Vaizdo įraše, pavadinimu „D13_2022060802020303.m4a“, dešiniame apatiniame kampe užrašyta „stalo futbolas“, vaizdo stebėjimo kamera filmuoja stalo futbolą, baro stalus. Vaizdo įrašas prasideda 02:03:08 val. Matyti, kaip nukentėjusysis sėdi prie stalo su gobtuvu ir kepurę laiko prie nosies. Su juo būna liudytojas A. Š.. Prieina dvi baro darbuotojos, A. Š.. Baro darbuotojos kalbasi su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis kraują stabdo servetėlėmis. Vaizdo įrašas baigiasi 02:13:06 val.;
6. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš vaizdo įrašų, nespalvotos. Nuotraukose užfiksuotas kaltinamasis (b. t. 1, b. l. 136-139).
Iš Banko kvito Nr. 378616, „Swedbank“ ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. S/6338, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnio tyrėjo P. R. (P. R.) 2022 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens nustatymo matyti, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad 2022 m. birželio 8 d. smurtą prieš nukentėjusįjį naudojęs asmuo UAB „P.“ bare atsiskaitė banko kortele. Tyrimo metu nustatyta, kad atsiskaityta „Swedbank“ kortele Nr. **** **** **** 0819, kuri priklauso M. P., kuris yra užfiksuotas vaizdo įrašuose (b. t. 1, b. l. 146, 153, 155).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Byloje nekyla ginčas, kad kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, bare „P. P. P.“, po to, kai nukentėjusysis J. G. pastūmė merginą (liudytoją G. P.) į baro virtuvės pusę, jis (kaltinamasis) pargriovė J. G. ant grindų. Po to, nuėjęs paskui J. G. link išėjimo iš baro, sudavė pastarajam į veidą vieną smūgį.
Kaltinamasis nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis sudavė J. G. į dešinę veido pusę. Pasak kaltinamojo jis galėjo suduoti į kairę veido pusę, nes smūgiavo dešine ranka į prieš jį stovintį nukentėjusįjį. Nesutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuo jo smūgio galėjo nukentėjusiajam nuskilti dantys ir lūžti kaulai, nurodė, kad blogiausiu atveju galėjo sulaužyti nukentėjusiajam nosį, nes pamena, kad nukentėjusiajam lašėjo kraujas iš nosies. Iš dalies pripažįsta nosies nugarėlės nubrozdinimą ir nosikaulio lūžį.
Taip pat kaltinamojo teigimu jis pargriaudamas norėjo apraminti itin agresyvų nukentėjusįjį, pargriovė tik po to, kai nukentėjusysis nereagavo į jo žodžius apsiraminti, pradėjo „plėšytis“, „draskytis“. Po to bandė sulaikyti bandantį pasišalinti iš baro nukentėjusįjį, kurį laikė vienas ar du vaikinai. Kai vėl prie nukentėjusiojo priėjo, nukentėjusysis neatrodė grėsmingas, bet po to, kai nukentėjusysis atsistojo, jis mosavo rankomis į visas puses, kad niekas prie jo neitų. Norėjo tiesiog nukentėjusįjį sulaikyti, neketino jam trenkti, neturėjo pagrindo. Tuo metu viskas įvyko žaibiškai. Jam pasirodė, kad nukentėjusysis pirmas trenks, todėl instinktyviai trenkė nukentėjusiajam dešiniu kumščiu. Jis galvojo, jog nukentėjusysis jam trenks, nes iki to momento nukentėjusysis buvo labai agresyvus „rankomis“, bet vienu momentu buvo pauzė ir tuo metu susidūrė jų akys, todėl ir pagalvojo, kad dabar jam (kaltinamajam) klius, dėl to instinktyviai sudavė. Taip pat kaltinamojo teigimu, kad prieš jį (kaltinamąjį) ar po jo (kaltinamojo) nukentėjusiajam dar kažkas smogė, nes tuo metu vyko krepšinio varžybos, buvo daug girtų vyrų, kurie taip pat matė šį įvykį, nurodė, kad po to, kai jis nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, pribėgo kažkoks vaikinas, bet nepamena, ar vaikinas bandė nukentėjusįjį mušti.
Teismas ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo nurodytos smurto panaudojimo aplinkybės neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, o tai rodo, kad kaltinamojo parodymai yra paremti tik siekiu įrodymus pateikti sau palankia linkme juos subjektyviai interpretuojant.
Visus byloje surinktus įrodymus vertinant pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. vertinant tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, lyginant juos tarpusavyje, M. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą ir kaltinime aprašytą nusikaltimą abejonių nekelia. Esant šioms aplinkybėms teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai ir jais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nesivadovauja liudytojų E. A. ir G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad matė kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam, kai šis bandė keltis po to, kai kaltinamasis pastarąjį pargriovė ant žemės, nes šis smūgis nėra kaltinamajam inkriminuotas. Tokio smūgio nėra neabejotinai užfiksuota ir vaizdo kameromis (matosi tik kaip pasilenkia kaltinamasis prie pargriauto nukentėjusiojo). Be to, šiuos protokoluose (kurie yra identiški, o vieno liudytojo apklausa tetruko kelias minutes) nurodytus teiginius paneigė abu liudytojai teisme. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų liudytojų apklausos protokolai ikiteisminiame tyrime yra iš esmės identiški, teismui kyla abejonių dėl liudytojų parodymų teisingo aprašymo ikiteisminio tyrimo metu.
Vertinant liudytojo A. Š. parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl dalis jo parodymų (kada ir kur buvo, kada ėjo parūkyti) neatitinka vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių. Iš šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, kaip du asmenys, gulinčiam nukentėjusiajam spyrė. Vienas iš jų aukštas, vilkintis dryžuotais baltais-juodais kvadratais marškinėliais, kito apibūdinti negalėjo. Iš šių parodymų turinio matyti, kad liudytojas kalbėjo apie nukentėjusįjį, buvusį netoli prie išėjimo durų, po to, kai kaltinamasis jau buvo sudavęs smūgį į veidą, nes liudytojas nurodė, kad atsikėlus nukentėjusiajam buvo daug kraujo, draugo veidas taip pat buvo kruvinas. 2022 m. gruodžio 21 d. papildomos apklausos metu liudytojas patikslino, kad ankstesnėje apklausoje jis pasakė, kad lyg tai matė, kad prie nukentėjusiojo buvę du vaikinai spyrė J. G. po kartą į kūną, tačiau patikslino, kad jokių spyrių gulinčiam J. G. nebuvo, kad jis klaidingai tuo metu pagalvojo, kad buvo spyriai, nes prie J. G., kaip sakė, buvo kažkokių asmenų, bet viskas vyko greitai, asmenys judėjo ir dėl to jam pasirodė, kad buvo spyriai. Teisme nurodė, kad spyrių neprisimena, nežino kiek asmenų susimušė. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas vadovaujasi šio liudytojo teisme duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis nematė ar neatsimena matęs smūgio/smūgių sudavimo faktus nukentėjusiajam, nes jis pirminius parodymus apie spyrius patikslino dar ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindamas parodymų pakeitimo priežastį, be to, teisme taip pat nurodė nepamenantis smūgio ar smūgių sudavimo fakto. Kita dalimi šio liudytojo parodymų teismas taip pat vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviems duomenims, nes liudytojas negali tiksliai atgaminti įvykių sekos, o dalis jo parodymų neatitinka vaizdo įrašų: dėl laiko kada jis išėjo parūkyti, kada grįžo (pavyzdžiui, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad jis buvo bare ir matė, kai kaltinamasis pargriovė nukentėjusįjį, tačiau liudytojo teigimu jo nebuvo. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad jis buvo netoliese, kai buvo nukentėjusiajam smūgiuota, tačiau smūgio neprisimena. Be to, per 40 sekundžių liudytojas nebūtų spėjęs nueiti parūkyti ir vėl grįžti); dėl nukentėjusiojo kūno padėties grįžus (sakė matė gulintį, nors iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis po smūgio nebuvo atsigulęs ant žemės, buvo suklupęs) ir kt.).
Liudytojos (baro darbuotojos) K. S. ir G. K. (dirbo už baro), taip pat liudytoja G. P. naudoto smurto prieš nukentėjusįjį nematė.
Nukentėjusysis taip pat negalėjo atsakyti nei kiek asmenų, nei kas jį mušė, nes nematė. Paaiškino, kad iš pradžių manė, kad sumušė keli asmenys, nes taip jam sakė liudytojas A. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo J. G. parodymais, nes vaizdo įrašai patvirtina, kad smurtaujančio asmens nukentėjusysis galėjo nematyti. Pargriautas kaltinamojo, pastarajam būnant nukentėjusiajam būnant nugara į jį. Suduota nukentėjusiajam būnant žingsniu priekyje, pasisukus šonu ir nematant suduodančio asmens.
Taigi, iš išdėstyto matyti, kad vieni iš objektyviausių įrodymų apie smurto panaudojimo aplinkybes yra vaizdo įrašai ir teismo medicinos specialisto išvada bei specialisto paaiškinimai dėl nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų atsiradimo galimybės suduodant vieną smūgį į dešinę veido pusę. Sugretinus bare darytus vaizdo įrašus įvairiu kampu, matyti, kad kaltinamojo kaltinamajame akte panaudotas smurtas truko trumpiau nei minutę (apie 40 sekundžių). Taip pat matyti, kad nukentėjusiojo veidas prieš smurtą, panaudotą prieš jį, buvo sveikas, jis aktyviai bendravo su kitais baro lankytojais. Liudytoja G. P. nukentėjusiojo pastumta link virtuvės buvo 01:52:02, kaltinamas nukentėjusįjį, būnat nukentėjusiajam nugara į jį, sugriebė sulenkta dešine ranka už nukentėjusiojo kaklo ir su pakankamai didele jėga parvertė 01:52:08 (galima sakyti permetė iš vienos pusės į kitą); kaltinamasis dar patraukė link savęs bandantį ištrūkti ir išeiti nukentėjusįjį. 01:52:17 dalis lankytojų nuseka paskui nukentėjusįjį, kaltinamąjį ir nenustatytą asmenį, apsirengusį tamsiai, judančius link išėjimo (vaizdo įrašas „baro salė“). Iš vaizdo įrašo „iejimas“ matyti, kad iš baro salės nukentėjusysis bando patekti link išėjimo iš baro (01:52:20), jį už džemperio rankovės laiko nenustatytas asmuo, vilkintis juodais drabužiais, greta eina kaltinamasis, iš paskos eina liudytojas A. Š. ir dalis kitų lankytojų. Kaltinamasis pastumia į nukentėjusįjį, kuris atsitrenkia į kelias baro kėdes, jos nugriūna. Nukentėjusysis, nežiūrėdamas ir neatsisukdamas į kaltinamąjį, bando apeiti baro kėdę ir pasiekti išėjimą, rankomis nemosikuoja, jos nukreiptos į priekį, kaltinamasis ramiai stabteli stebėdamas situaciją iš šono ir 01:52:23 matosi, kaip kaltinamasis užsimojęs dešinės rankos kumščiu, nukentėjusiajam būnant dešiniu šonu į kaltinamąjį, žingsniu priekyje nuo kaltinamojo, kaltinamasis smūgiuoja dešiniu kumščiu iš apačios į viršų į dešinę veido pusę žingsniu priekyje jo buvusiam nukentėjusiajam. Nuo smūgio nukentėjusiojo kūnas ir veidas atsisuka į kaltinamojo pusę, o galva nuo smūgio atsilošia atgal. Nukentėjusysis nukrenta ant kelių, vėliau atsigula ant šono. Liudytojas A. Š. bando kūnu užstoti nukentėjusįjį, taip pat kitas baro lankytojas ramina bandančius prieiti prie nukentėjusiojo. Niekas kitas nukentėjusiajam nesmūgiuoja. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 01:52:39 prie nukentėjusiojo prieina minėtas nenustatytas, juodai apsirengęs vaikinas ir ranka šiek tiek pastumia nukentėjusįjį, po to filmuoja nukentėjusįjį, o 01:53:01 val. nestipriai įspiria nukentėjusiajam į užpakalį, nukentėjusysis išlieka stovėti. Kaltinamasis į baro salę sugrįžta 01:52:47. Iš virtuvėje daryto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis prie pastumtos merginos prieina 01:52:54. Taip pat vaizdo įrašai patvirtina, kad po kaltinamojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam, pastarajam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, matyti, kad nukentėjusysis, bendraudamas su liudytoju A. Š., rodo sau į burnos sritį, ją liečia. Taip pat vaizdo įrašuose nėra užfiksuota jokio smurto (be panaudoto kaltinamojo), kuris galėtų sukelti specialisto išvadoje nurodytus padarinius.
Tai, kad vienu smūgiu kaltinamasis galėjo sukelti kaltinime nurodytus padarinius (poodines kraujosruvas abipus vokuose bei žanduose su dešinės pusės akiduobės dugno lūžiu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžiu, dešinės pusės skruostikaulio lūžiu, nosies nugarėlės nubrozdinimą su nosikaulio lūžiu, 11, 12, 42, 43 dantų nuskilimus) patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1969/2002, kuri parengta atlikus nukentėjusiojo apžiūrą ir medicininių dokumentų apžiūrą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai galėjo atsirasti trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Burnos chirurgas nustatė lūpos ir burnos ertmės žaizdą, pakitusį sukandimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus rašte dėl tyrimo atlikimo Nr. (1.9) SD-01-1899 nurodyta, jog nėra galimybės pasakyti kokie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant, o kurie suduodant smūgį kumščiu (b. t. 1, b. l. 64). Teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas O. P. palaikė gydytojo S. C. surašytą specialisto išvadą, tik eksperto manymu, nelabai tikėtina, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, suduodant į dešinę veido pusę. Pasak eksperto, vienu trauminiu smūgiu galėjo būti padarytas dešinės akiduobės lūžis, dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis. Nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas su anksčiau minėtais lūžiais. Tačiau eksperto nuomone, kaip atskiras trauminis poveikis yra dantų sužalojimai, nes tai anatomiškai žemesnė lokalizacija. Sužalojimai dantims galėjo būti padaryti tiek griūvant, tiek suduodant kietu buku daiktu į sužalotų dantų sritį. Dešinės veido pusės kaulų lūžiai yra būdingi, kai smūgio kryptis yra į veidą. Nuskelti dešinės pusės viršutinio žandikaulio pirmas kandis, antras kandis, dešinės pusės apatinio žandikaulio antras kandis ir trečias iltinis — trauminis poveikis turėjo būti labiau į smakrą. Visgi teismas remiasi specialisto išvada, kad visi kaltinime nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu smūgiu, tai yra kontakto su kietu buku daiktu metu. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į eksperto paaiškinimus, kad dantys trauminį poveikį galėjo patirti smūgiuojant labiau į smakrą ir vaizdo įraše „iejimas“ užfiksuotas smūgio sudavimo aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis užsimojęs dešinės rankos kumščiu, nukentėjusiajam būnant dešiniu šonu į jį, žingsniu priekyje, smūgiuoja dešiniu kumščiu iš apačios į viršų į dešinę nukentėjusiojo veido pusę, nuo smūgio nukentėjusiojo, kuris buvo priekyje kaltinamojo ir šonu į jį, kūnas ir veidas atsisuka į kaltinamąjį ir galva stipriai atsilošia atgal. Nukentėjusysis nukrenta ant kelių, pasipila iš nukentėjusiojo nosies kraujas. Taigi, nustatytos smūgio sudavimo aplinkybės rodo, kad vienu smūgiu ne tik padarytas dešinės akiduobės lūžis, dešinio viršutinio žandikaulio lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis padaryti, bet ir dantų sužalojimai yra to paties smūgio pasekmė. Teismo nuomone, smūgiuojant šonu buvusiam nukentėjusiajam į dešinę veido pusę tiesiai, pastarojo kūnas būtų sukęsis į priešingą pusę, o galva nebūtų atsilošusi atgal. Teismas atkreipia dėmesį, kad trauminis poveikis yra siauresnė sąvoka nei smūgis, nes su vienu smūgiu gali būti susiję keli trauminiai poveikiai (pvz. dantims kontaktuojant su vidine lūpų puse, o kietam bukam daiktui kontaktuojant su išorine lūpų puse (vienas smūgis, du trauminiai poveikiai), ar dantims kontaktuojant su kitais dantimis, o kietam bukam daiktui su smakru ir pan.). Taigi, įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad būtent dėl užfiksuoto tokio kaltinamojo smūgio dantys vienas su kitu „susikalė“, t. y. vienu smūgiu buvo padaryti keli trauminiai poveikiai, kuriais sukeltos kaltinime nurodytos pasekmės.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nustatyti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Vaizdo įrašai taip pat paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jo veiksmai buvo nukreipti siekiant sulaikyti bandantį pabėgti nukentėjusįjį ar ginantis nuo nukentėjusiojo ketinimo suduoti jam, nes iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad nukentėjusysis bandė ištrūkti nuo prieš jį smurtavusio kaltinamojo ir asmens, kuris jį laikė už rankovės. Teismo nuomone, kaltinamojo veiksmai, kai jis su didele jėga sugriebęs iš už nugaros už kaklo nukentėjusįjį, jį parverčia (galima sakyti meta iš vienos vietos į kitą), o po to bandantį pasišalinti traukia link savęs, nukentėjusiajam galėjo sukelti realią baimę dėl savo sveikatos ar net gyvybės. Vaizdo įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusysis bandė šalintis nuo kaltinamojo ir kito jį laikiusio asmens. Taip pat vaizdo įrašai akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamojo tikslas nebuvo sulaikyti nuo pabėgimo iš baro nukentėjusįjį ar gintis nuo neva agresyvaus nukentėjusiojo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis iš esmės iš karto pradėjo savo neteisėtus veiksmus po to, kai nukentėjusysis pastūmė liudytoją G. P.. O po to nebandė kaip nors sulaikyti nukentėjusįjį (pvz. suimdamas už rankų, apkabindamas iš nugaros, užstodamas išėjimo duris ar kt.), o priešingai, bandantį pasiekti išėjimą iš baro nukentėjusįjį stūmė, o po to šaltakraujiškai, tikslingai smūgiavo ir neužilgo nuėjo į baro gilumą bendrauti su savo draugais. Daugiau nukentėjusiuoju nesidomėjo, t. y. nesidomėjo ar jis pasišalino, ar vis dar yra bare, niekam apie smurtą prieš merginą nepranešė. Be to, pats kaltinamasis teisme paneigė, kad nukentėjusysis būtų rodęs kokią nors agresiją, nukreiptą į jį. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis jam negrasino, neketino trenkti. Vaizdo įrašai patvirtina šiuos kaltinamojo parodymus ir paneigia kitą kaltinamojo nurodytą aplinkybę apie neva susidūrusius jų žvilgsnius, kurie sudarė pagrindą kaltinamajam galvoti, jog nukentėjusysis prieš jį netrukus panaudos smurtą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusysis prieš smūgį buvo šonu į kaltinamąjį, žingsniu priekyje, o kaltinamasis stabtelėjęs, ramiai sekundę pastovėjęs, užsimojo ir smūgiavo jo nematančiam nukentėjusiajam. Taigi, kaltinamojo parodymai apie gintį ir ketinimą sulaikyti nukentėjusįjį, kad pastarasis nepabėgtų iš baro, laikytini gynybine versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį. Teismo vertinimu, nustatyti kaltinamojo veiksmai ryškiai peržengė adekvačios reakcijos ribą atsakant į netinkamus nukentėjusiojo veiksmus (merginos pastūmimą).
Pažymėtina ir tai, kad nei vienas liudytojas nepatvirtino matę, kad prieš nukentėjusįjį būtų smurtavę kitas/kiti asmenys. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip nenustatytas asmuo, vilkintis juodais drabužiais, laiko nukentėjusiojo džemperio rankovę, stumteli nestipriai klūpantį nukentėjusįjį, o atsistojusiam nestipriai įspiria į užpakalį, tačiau nei vienas iš šių veiksmų tokių pasekmių, kurios nurodytos kaltinime, negalėjo sukelti.
Kaltinime nurodyta, kad dėl kaltinamojo smūgio nukentėjusysis pargriuvo ir griūdamas atsitrenkė į bare esančius baldus, tačiau tai vaizdo įrašai nepatvirtina. Iš vaizdo įrašų matyti, kad dar prieš smūgio sudavimą kaltinamasis stūmė nukentėjusįjį, dėl ko pastarasis atsitrenkė į baro kėdes, tačiau šis kaltinamojo veiksmas nėra jam inkriminuotas, dėl jo nenustatytos kokios nors kilusios neigiamos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad po kaltinamojo smūgio nukentėjusysis ne pargriuvo, o suklupo, siekdamas apsaugoti galvą ją uždengė rankomis. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinimo minėtos aplinkybės šalintinos, jos perteklinės, nėra esminės, jų pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės, kilusių padarinių vertinimo bei teismo padarytų išvadų, todėl jas pakanka aprašyti ne kaltine, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, vertinant įvykio eigą.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad M. P., veikdamas tiesiogine tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį, iš pradžių nukentėjusįjį pargriovė, o pastarajam atsistojus ir bandant ištrūkti, išeiti iš baro, siekiant išvengti tolesnio smurto prieš jį (nukentėjusįjį), sudavė smūgį į dešinę nukentėjusiojo veido pusę, dėl ko nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos abipus vokuose bei žanduose su dešinės pusės akiduobės dugno lūžiu, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės skruostikaulio lūžis, nosies nugarėlės nubrozdinimas su nosikaulio lūžiu, 11, 12, 42, 43 dantų nuskilimai, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1969/2002 vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tokiais savo veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes. Nenustatyta kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
M. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, bylos nagrinėjimo metu studijavo (duomenys neskelbtini) kurse. Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, nėra. 2022 m. rugsėjo 21 d. duomenimis per 3 metus administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už greičio viršijimą, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b. t. 2, b. l. 24). Kaltinamasis praeityje neteistas (b. t. 2, b. l. 20). Taigi, pagal byloje esantys duomenys kaltinamąjį charakterizuoja iš esmės teigiamai, nes nėra duomenų, kad pastarasis piktybiškai ir sistemingai nesilaikytų įstatymų. Visa tai ir veikos padarymo aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
Įvertinus visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje M. P. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą pačią švelniausią – laisvės apribojimo bausmę. Nors prokurorė siūlė kaltinamajam skirti 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenys, tai, kad jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nedaro administracinių nusižengimų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti pakaks paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, tikslinga kaltinamajam skirti ir įpareigojimus. Nors prokurorė siūlė kaltinamąjį įpareigoti šešis mėnesius lankytis elgesio pataisos programoje, tačiau, teismas įvertinęs, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, prieš tai nebuvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jo veiksmai nebuvo intensyvus ar ilgai trunkantys, sprendžia, kad tokio įpareigojimo paskyrimas netikslingas. Tačiau tikslinga kaltinamąjį bausmės atlikimo metu įpareigoti būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (BK 48 straipsnio 6 dalis), taip mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat tikslinga skirti kaltinamajam įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) bei tęsti mokslą arba dirbti (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Teismas sprendžia, jog būtent tokia bausmė ir jos dydis, kartu su paskirtais įpareigojimais padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.
V. Civiliniai ieškiniai
BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. P. atsakingas už nukentėjusiojo J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, vieną iš jų pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas ir nukentėjusysis J. G., prašydamas atlyginti turtinę žalą, negautas pajamas, neturtinę žalą ir proceso išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Dėl J. G. civilinio ieškinio
Byloje pateiktas nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti 1 315,71 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas išlaidas už advokato pagalbą procese su priedais (b. t. 2, b. l. 60-82, 104-107).
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. prašo iš kaltinamojo priteisti jo naudai 1 315,71 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog turtinę žalą sudaro: 43,71 Eur – išlaidos vaistams, 583 Eur – sužalotų dantų atstatymo ir gydymo paslaugos ir 689 Eur – negautos pajamos.
Civiliniame ieškinyje prašoma priteisti negautas pajamas ir nurodyta, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų turėjo lankytis pas gydytojus: lankėsi VĮ Centro poliklinikoje 2022 m. birželio 8 d.; gydėsi stacionare VUL ŽK nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. birželio 15 d.; lankėsi poliklinikoje 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. rugsėjo 23; lankėsi VUL ŽK 2022 m. liepos 15 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d.; gydėsi stacionare VUL Santaros klinikose nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. vasario 27 d. 2023 m. vasario 23 d. buvo dar kartą operuotas. Nurodyta, jog dėl pastovių kenčiamų skausmų ir vizitų pas gydytojus, gydymosi stacionare nukentėjusysis buvo nedarbingas 20 darbo dienų. Iki šiol nukentėjusysis vykdo individualią veiklą, savo pajamas už 2022 m. deklaravo 2023 m. kovo 9 d. J. G. pajamos 2022 metais sudarė 8 645,76 Eur, todėl įvertinus, kad 2022 m. buvo 251 darbo diena, vidutinės nukentėjusiojo dienos pajamos sudarė 34,45 Eur per dieną, o per visą 20 dienų nedarbingumo laikotarpį J. G. negavo 689 Eur pajamų.
Su civiliniu ieškiniu pateikti ir papildomi dokumentai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus: ambulatorinio apsilankymo 2022 m. birželio 8 d., 2022 m. birželio 27 d., 2022 m. liepos 5 d., 2022 m. rugsėjo 26 d. aprašymai, iš kurių matyti, jog nukentėjusiajam buvo teikta planinė pagalba, taip pat iš išrašų matyti, jog jam atlikta operacija, nuskilę dantys, įstatytas įtvaras. Taip pat matyti, jog įgyta nosies deformacija, t. y. po traumos pasikeitė nosies forma (b. t. 2, b. l. 66-69). Taip pat pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. birželio 15 d. atslūgus patinimui buvo operuotas bendrinėje nejautroje. Jam atlikta viršutinio žandikaulio repozicija ir osteosintezė, dešinės pusės skruostikaulio kūno repozicija ir osteosintezė, dešinės pusės paakinio nervo dekompresija, dešinės pusės akiduobės dugno rekonstrukcija. Pooperaciniu laikotarpiu taikytas medikamentinis gydymas (b. t. 2, b. l. 70). 2022 m. rugpjūčio 3 d. gydytojo (kitų specialistų) įrašas, kuriame nurodyta, jog nulūžę 12, 11, 41, 42 dantų kandamieji kraštai. Indikuotinas nuskilimų estetinis atstatymas. Paskirtas vizitas plombavimui (b. t. 2, b. l. 73). 2023 m. rugpjūčio 19 d. gydytojo (kitų specialisto) įrašas, kuriame nurodyta, nuskilę dantys izoliuoti koferdmau, nuskilę kandamieji kraštai nusmėliuoti, aplikuoti, atstatyti (b. t. 2, b. l. 74). 2023 m. vasario 23 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta diagnozė – iškrypusi nosies pertvara (b. t. 2, b. l. 75). 2023 m. vasario 23 d. stacionaro epikrizė, kurioje nurodyta, jog pagrindinė diagnozė – iškrypusi nosies pertvara, o lydinčios diagnozės – lėtinis rinitas ir įgyta nosies deformacija. Nurodyta, jog nukentėjusysis skundžiasi apsunkintu kvėpavimu per nosį, nosies užgulimu (b. t. 2, b. l. 76). Taip pat pateikta nukentėjusiojo pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus, kurioje nurodyta, jog deklaruota visų pajamų suma yra 8 645,76 Eur (b. t. 2, b. l. 79-80). Taip pat pateikti kvitai: iš UAB „Prodentum“ 41 Eur sumai, UAB „Evadenta“ 1 Eur sumai, „Benų“ vaistinės kvitas 9,18 Eur sumai, „Eurovaistinės“ kvitas kvitai 10,19 Eur ir 24,34 Eur sumoms, UAB „Evadenta“ kvitai 30 Eur, 300 Eur, 170 Eur sumoms (b. t. 2, b. l. 81-82). Taip pat teisme pateikta 2023 m. kovo 14 d. sąskaita Nr. 23-03-14/1 770 Eur sumai. Šią sumą sudarė konsultacija 110 Eur, susipažinimas su bylos medžiaga 220 Eur, civilinio ieškinio parengimas 440 Eur (b. t. 2, b. l. 104). Taip pat pateiktas mokėjimo nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog nukentėjusysis advokatui 2023 m. kovo 14 d. pervedė 770 Eur už suteiktas paslaugas (b. t. 2, b. l. 105). Taip pat pateikta 2023 m. kovo 21 d. sąskaita Nr. 23-03-21/1 880 Eur sumai, kurią sudaro 8 valandos pasirengimo teismo posėdžiams ir nukentėjusiojo atstovavimas teisme (b. t. 2, b. l. 106). Taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog nukentėjusysis 2023 m. kovo 22 d. advokatui pervedė 880 Eur už teisinę pagalbą (b. t. 2, b. l. 107).
BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. su atstovu pagrįsdami turtinę žalą dėl išlaidų vaistams bei sužalotų dantų atstatymo ir gydymo paslaugų pateikė papildomus duomenis. Su civiliniu ieškiniu pateikti kvitai: iš UAB „Prodentum“ 41 Eur sumai, UAB „Evadenta“ 1 Eur sumai, „Benų“ vaistinės kvitas 9,18 Eur sumai, „Eurovaistinės“ kvitas kvitai 10,19 Eur ir 24,34 Eur sumoms, UAB „Evadenta“ kvitai 30 Eur, 300 Eur, 170 Eur sumoms (b. t. 2, b. l. 81-82). Teisme Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. nurodė, jog turtinę žalą sudaro jo nuskilusių 4 priekinių dantų plombavimas, apžiūra prieš plombavimą, konsultacija pas odontologą dėl žandikaulio skausmo po atliktos operacijos, tepalas nuo randų po pjūvio, išlaidos vaistams. Taigi, teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, daro išvadą, jog 626,71 Eur suma yra įrodyta ir pagrįsta.
Kaip jau minėta, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo M. P. 689 Eur jo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 20 d. ir nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2023 m. vasario 27 d.
Taigi, kaip pirmiau minėta, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, jog nukentėjusiojo akis po patirtų sužalojimų buvo patinusi, raudona, abiejų akių vokai su mėlynėmis, sutinę. Nukentėjusiojo nosis buvo nubrozdinta, bėgo kraujas. Jam skaudėjo abiejų žandikaulių dantis, nuskelti 12, 11, 42, 43 dantys, jie skaudėjo. Sukandimas pakitęs, nukentėjusysis blogai jaučiasi, jam svaigsta galva. Nukentėjusysis nurodė, kad namie buvo nualpęs. Dėl tokio nukentėjusiojo būklės jam išrašytas siuntimas pas specialistą gydytoją burnos chirurgą. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, jog nukentėjusysis 2022 m. birželio 15 d. atslūgus patinimui buvo operuotas bendrinėje nejautroje. Jam atlikta viršutinio žandikaulio repozicija ir osteosintezė, dešinės pusės skruostikaulio kūno repozicija ir osteosintezė, dešinės pusės paakinio nervo dekompresija, dešinės pusės akiduobės dugno rekonstrukcija. Nukentėjusiajam pateiktos rekomendacijos netraumuoti dešinio skruosto, paakių sričių 4-6 savaites, vengti fizinio krūvio 3 mėnesius, vartoti analgetikus esant skausmui, įtvarus laikyti 3 savaites nuo uždėjimo, taip pat paskirta minkšto maisto dieta 2-3 mėnesius. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam 2022 m. birželio 27 d. pakeistos įtvaro gumytės pagal burnos chirurgo rekomendaciją, o 2022 m. liepos 5 d. nuimti įtvarai, pašalintos siūlės. O iš 2022 m. rugsėjo 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog nukentėjusiajam dėl jo būklės rekomenduotas operacinis gydymas 2023 m. vasario 15 d., o iš 2023 m. vasario 23 d. stacionaro epikrizės matyti, jog nukentėjusiajam 2023 m. vasario 23 d. atlikta operacija, o po jos pateiktos rekomendacijos vengti karštų patalpų, patiekalų 2 savaites, riboti fizinį krūvį 3-4 savaites ir kt.
Specialisto išvadoje Nr. G 1969/2022(01) nurodyta, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. (smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taigi, įvertinus išdėstytą, daryti išvada, jog nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo veiksmais ir dėl kurių jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir dėl gydymo nukentėjusysis negalėjo vykdyti individualios veiklos.
Nukentėjusiojo atstovas teisme nurodė, jog neskaičiavo laikotarpio, kai buvo atliekamos operacijos, kai buvo stacionare. Skaičiavo tik darbo dienas, o tuo laikotarpiu buvo 20 darbo dienų. Metinės pajamos padalintos iš metuose buvusių 251 darbo dienos, dienos vidurkis padaugintas iš 20.
Taigi, teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad ieškinys dėl turtinės žalos (dėl 43,71 Eur – išlaidų vaistams, 583 Eur – sužalotų dantų atstatymo ir gydymo paslaugų ir 689 Eur – negautų pajamų) visiškai įrodytas ir pagrįstas, o su ieškiniu pateikti objektyvūs medicininiai duomenys patvirtina, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai su tuo susiję vizitai pas gydytojus, trukdė jam dirbti (vykdyti individualią veiklą), todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiojo naudai priteistini 1 315,71 Eur (626,71 Eur išlaidos, susijusios su suteiktu gydymu ir vaistais bei 689 Eur – nukentėjusiojo negautos pajamos).
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. su atstovu taip pat prašė nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo M. P. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.
Nukentėjusysis pagrįsdamas prašomos neturtinės žalos dydį, nurodė, kad po patirtų sužalojimų buvo operuotas. Jam į veidą įdėti metalai, su kuriais reikės gyventi visą gyvenimą (skruostikaulis po akimi, akiduobė). Nurodė, kad buvo daug lūžių dešinėje veido pusėje. Chirurgas jam pasakė, kad jeigu vėl būtų sumuštas, jis nėra garantuotas, kad pavyktų surinkti veido kaulus. Jam visą gyvenimą reikės saugotis smūgių ar atsitiktinių susižalojimų. Nurodė, kad jam visą gyvenimą teks gyventi su nerimu, nes žino, kad kita operacija gali būti nesėkminga. Jis dirba pagal individualią veiklą. Užsiima dviem individualiomis veiklomis. Pirma susijusi su informacinėmis technologijomis, o kita – su aktyviu sportu, dirba dviračiu, o dviratis yra transporto priemonė, nuo kurios galima nukristi, atsitrenkti, gali automobilis partrenkti, todėl jam dabar su tokiu veidu pavojinga dirbti tokį darbą. Jam teko investuoti daug laiko, kad surastų gydytojus, teko planuoti laiką operacijoms, teko koreguoti vasaros planus, nes tikėjosi turėti gražią vasarą, o vasara tapo košmaru. Nurodė, kad po atliktos operacijos apie 1,5 mėnesio jam teko maitintis per šiaudelį, galėjo valgyti tik skystą maistą. O kol susitvarkė jo dantis jau buvo ir vasaros pabaiga. Visą vasarą vaikščiojo su nuskeltais dantimis ir visi klausinėjo, kas nutiko, o jis dėl to patyrė stresą. Tai sukelia jam spaudimą iki šiol. Mintimis jis yra su šia byla, jis nepailsi, neatsipalaiduoja, nes laukia teismo. Iki 2022 m. gruodžio mėnesio jam buvo uždrausta valgyti kietesnį maistą. Po pirmos operacijos išeidamas į gatvę, jis jausdavo baimę, kad jį kas nors užpuls, kad jo ieško. Užsidėdavo akinius, gobtuvą, kad tik liktų nepastebėtas. Vasarą stengėsi neišeiti iš namų. jam buvo sunku. Turėjo dirbti dviračiu, nes tai jo pagrindinės pajamos. Jam teko važinėti su pilnu veido šalmu ir akiniais. Bijojo net greičiau važiuoti, nes žino, kad nukritęs gali susižaloti veidą. Jam buvo sumušta nosis, dešine nosies puse beveik neprakvėpavo ir tai tęsėsi iki kol jo 2023 m. vasario 23 d. neišoperavo. Kadangi jam reikėdavo kvėpuoti per burną, jausdavo diskomfortą. Kvėpavimas per nosį atstatytas.
Teismui nekelia abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas sutinka, kad nukentėjusysis po įvykio jautė baimę dėl savo sveikatos, tai, kad galėjo ilgą laiką jausti nerimą ir baimę, kad jį kažkas ieško ir nori sumušti. Taip pat yra ir liekamieji reiškiniai po operacijų, lūžiai sutvirtinti metalinėmis plokštelėmis. Taigi, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pripažįsta ir kaltinamasis, tik mano, kad neturtinė žala turėtų būti įvertinta 500 Eur.
Nustatydamas nukentėjusiajam žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytų sužalojimų pobūdį (daugybiniai kaulų lūžiai veide), kurie aprašyti pirmiau, į tai, kad, pasak nukentėjusiojo, jis yra ribojamas dėl darbinės veiklos, nes patyrus antrinę traumą galvoje (pavyzdžiui nukritus nuo dviračio), situacija gali komplikuotis, todėl turi ypatingai saugotis ir būti atsargus užsiimdamas fizine veikla. Teismas neturi pagrindo netikėti ir tuo, kad dėl smurto panaudojimo viešoje vietoje sumažėjo ir nukentėjusiojo socialinis aktyvumas, išliko baimė dėl ateities, galimų vėlesnių padarinių.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, kad M. P. yra jauno amžiaus, studentas, nors nedirbantis, tačiau duomenų, kad jis negali dirbti, byloje nėra, kas rodo, kad kaltinamasis gali dirbti, užsidirbti ir atlyginti žalą. Taip pat atsižvelgia, kad M. P. turės atlyginti nemenką žalą ir Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltininkui padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, iš kurios matyti, kad neturtinės žalos dydis svyruoja maždaug nuo 289,62 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-489/2023 (priteista 3 000 Eur), 2K-227-691/2022 (priteista 1 000 Eur), 2K-92-511/2022 (priteista 3 500 Eur), 2K-289-693/2019 (priteista 4 000 Eur), 2K-291-942/2018 (priteista 1 000 Eur), 2K-15/2013 (priteista 1 000 Lt/289,62) ir kt.). Taip pat atsižvelgia į pasikeitusią ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra aukštesnis nei minėtos praktikos metu. Teismas nukentėjusiojo elgesio, t. .y merginos pastūmimo nevertina, kaip neturtinę žalą mažinančio kriterijaus, nes smūgis, dėl kurio patirti sunkiausi sužalojimai, suduotas po to, kai nukentėjusysis, priešingai nei nurodo kaltinamas asmuo, jokios agresijos prieš baro lankytojus nerodė. Priešingai, kaltinamojo neteisėti veiksmai akivaizdžiai peržengė adekvačios reakcijos ribą atsakant į netinkamus nukentėjusiojo veiksmus (merginos pastūmimą).
Taigi, teismas įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, taip pat į be šių sumų priteistiną kitų sumų dydį (turtinei žalai atlyginti, už advokato pagalbą, Vilniaus teritorinei ligonių kasai), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo atveju nukentėjusiojo J. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 3 000 Eur. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo atmeta.
Dėl išlaidų už teisinę pagalbą
Taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Kaip minėta, byloje pateiktos sąskaitos 770 Eur ir 880 Eur sumoms ir mokėjimo nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimai (b. t. 2, b. l. 105, 107), patvirtinantys, jog nukentėjusysis atstovui sumokėjo šias sumas. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, jog nukentėjusysis už advokato paslaugas sumokėjo 1 650 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisme vyko iš esmės tik trys posėdžiai, į kuriuos susirinko proceso dalyviai, į tai, kad baudžiamosios bylos medžiaga nėra didelė (du tomai 168 ir apie 130 lapų), advokatas rengė civilinį ieškinį, į tai, kad civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas turi būti mažinamos iki 1 500 Eur. Būtent tokio dydžio išlaidos atitiks protingumo reikalavimus, nebus akivaizdžiai per didelės, per mažos ar neprotingos.
Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2022 m. rugsėjo 5 d. civilinį ieškinį Nr. 32700, kuriame prašo už nukentėjusiajam J. G. dėl patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas (21,32 Eur vertės radiologo atliktą tyrimą; 21,32 Eur vertės veido ir žandikaulio chirurgo konsultaciją; 21.32 Eur vertės burnos chirurgo konsultaciją; 21,32 Eur vidaus ligų gydytojo konsultaciją; 71,47 Eur vertės kompiuterinės tomografijos tyrimą; 2 082,99 Eur vertės viršutinio žandikaulio operaciją; 21,32 Eur vertės otorinolaringologo konsultacijos (dvi konsultacijos po 21.32 Eur, bendra vertė 42,64 Eur) – iš kalto asmens priteisti iš viso 2 282,38 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 69-71). Civilinė ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bet pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovės atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė.
Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo M. P. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš M. P. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 282,38 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, aptartais nuosprendžio aprašomojoje dalyje, – paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, M. P. įpareigoti: bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; per 8 (aštuonis) mėnesiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą nukentėjusiajam turtinę žalą – 1 315,71 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų ir 71 euro centą).
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. (J. G.) ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. P. civiliniam ieškovui J. G. priteisti 1 315,71 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų ir 71 euro centą) turtinei bei 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš M. P. priteisti 2 282,38 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 38 euro centus) už nukentėjusiajam J. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už J. G. gydymą“.
Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.