- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-18
- Bylos Nr.
- 1-1374-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44961-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- R. U.
- Nukentėjusysis
- V. I., Rafal Medzul
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) (nuo 2015-10-08 iki 2017-12-31 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), teistas 8 kartus, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams (nuosprendis neįsiteisėjęs).
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284, 286 str., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. U. kaltinamas tuo, kad 2017-09-01 apie 13.30 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), šalia ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilės girtumas), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam V. I. pareikalavus sumokėti 80 eurų už važiavimo taksi paslaugas bei grąžinti paskolintus 70 eurų, iš kišenės išsitraukė sulankstomą peilį ir, laikydamas jį rankoje, pastarajam pagrasino, kad, jei jis neatstos nuo jo prašydamas atsiskaityti už važiavimo paslaugas ir grąžinti paskolintus pinigus, jį nudurs.
R. U. 2017-09-01 apie 14. 30 val., už viešosios tvarkos pažeidimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų atvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (toliau – 2PK), esantį Algirdo g. 20, Vilniuje, minėto policijos komisariato kieme, išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio atsisakė eiti į komisariato patalpas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-jo būrio vyriausiajam patruliui Rafal Medziul paėmus jį už kairės rankos alkūnės ir vedant į komisariatą, ėmė muistytis ir, pasakęs „tuoj gausi į galvą“, dešinės rankos kumščiu smogė minėtam policijos pareigūnui į galvą, pataikydamas į dešinį skruostą bei sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino savo tarnybines pareigas atlikusiam minėtam policijos pareigūnui.
Kaltinamasis R. U., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad buvo išleistas iš Lukiškių TI-K. Grįžęs namo griebėsi butelio, turėjo su alkoholiu problemų. Išvažiavo į Gariūnus, išsikvietė taksi. Pritrūko pinigų, išsiaiškino su vairuotoju, kad dirbo vienoje įmonėje. Pasiskolino iš jo 50 eurų, nes trūko pinigų vaikui dovanai nupirkti. Nuvažiavo su taksi į namus, norėjo pinigus grąžinti vairuotojui, bet sugyventinė juos paslėpė, nenorėjo, kad juos pragertų. Turėjo brangų laikrodį, norėjo jį užstatyti ir grąžinti pinigus, bet nepavyko. Nuvažiavo į namus pas senelį, kad įteiktų vaikui dovanas. Jis ketino kitą dieną atsiskaityti, tačiau taksi vairuotojas nenorėjo jo paleisti. Turėjo peiliuką, nieko nenorėjo su juo daryti. Tik norėjo, kad vairuotojas atstotų, todėl jį išsitraukė. Iš vairuotojo V. I. išviso pasiskolinau 70 eurų ir 80 eurų pravažinėjo. Konfliktas su taksi vairuotoju įvyko prie mašinos (duomenys neskelbtini), prie namo. Jis išlipo iš taksi automobilio, paėmė vaiko dovaną, taksi vairuotojui sakė, kad atsiskaitys vėliau, tačiau vairuotojas nuo jo neatstojo. Tada jis išsitraukė peiliuką ir liepė taksistui atstoti. Tuo metu jie abu buvo išlipę iš automobilio. Peilis buvo nedidelis, kišeninis, gal 10 cm. Ilgio, jį laikė rankoje, vairuotojui sakė, kad atstotų, kad rytoj atiduos pinigus. Pripažįsta, kad išsakė grasinimus nukentėjusiajam. Po grasinimo vairuotojas išvažiavo, po kiek laiko atvyko su policija. Taksi sustojo ant keliuko prie namo, konflikto, ten ir vyko grasinimas. Grasinimo greičiausiai, niekas nematė, nes anūkas atėjo tik taksi vairuotojui išvažiavus. Tuo metu jo senelis skaldė malkas, jis net priėjęs nebuvo. Vaikas atėjo tada, kai taksistas išvažiavo. Atvykę policijos pareigūnai norėjo jį vežti nustatyti asmenybės į policiją. Pareigūnas tempė jį už rankovės, suplėšė striukę. Jis pasakė pareigūnui, kad jo netemptų. Jis pasipriešino pareigūnams, sudavė pareigūnui į veidą ranka. Atsisakė išlipti iš automobilio ir eiti į komisariatą. Jeigu nebūtų išgėręs, taip nebūtų įvykę.
Nukentėjusysis V. I., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad kaltinamasis R. U. sakė tiesą. Gavo iškvietimą į Gariūnus. Keleiviui R. U. trūko pinigų, todėl jam paskolino. Nuvyko namo, jo žmona nedavė pinigų, jis norėjo užstatyti laikrodį, bet nepavyko, paskui nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). R. U. paskolino 70 eurų ir 80 eurų pravažinėjo. Jis norėjo, kad kaltinamasis jam paliktų užstatą, prašė palikti laikrodį. Kai būtų grąžinęs pinigus, būtų atidavęs laikrodį. Jis laikrodžio nedavė. Kaltinamasis supyko, nes jis gal penkis kartus pasakė, kad jam užstatą paliktų, tuo metu išsitraukė tą mažą peilį. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo automobilyje, o peilį kaltinamasis išsitraukė lauke, gal vieno ar dviejų metrų atstumu nuo jo. Gal ir buvo tuo metu išlipęs iš automobilio, bet stovėjo prie pat durelių. Kaltinamasis išsakė tokius grasinimus, kad jis (nukentėjusysis) jo nesupranta, kad reikia jį pamokyti. Dabar negali prisiminti, kad kaltinamasis jį grasino padurti. Kaltinamasis laikė rankoje peilį ir ėjo link jo. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad nieko jam nereikia. R. U. grįžo prie namo, o jis išvažiavo. Peilis buvo nedidelis, gal 10 cm. Jis neišsigando. Išvažiavo, nes norėjo nutraukti konfliktą. Konfliktas vyko prie nuosavo namo. Grasinimo, jo manymu, niekas nematė. Tas vyriškis, pas kurį, jie atvažiavo tuo metu buvo nuėjęs į namą kažką paimti. Daugiau nieko nebuvo. Nepastebėjo, kad kažkas matytų konfliktą, kad būtų kažkokia jų reakcija. Policiją iškvietė, nes R. U. neatsiskaitė už paslaugas, jam svarbiausia buvo, kad atsiskaitytų. Gal kažkiek išsigando, kai R. U. jam grasino peiliu, nors neturėjo pagrindo manyti, kad jį nužudys ar sužalos. Kaltinamasis buvo išgėręs, mano, kad tiesiog nusibodo, kad jis (nukentėjusysis) vis prašo užstato.
Nukentėjusysis Rafal Medziul, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad 2017-09-01, dirbdamas su vyriausiuoju patruliu Sigitu Dudučiu, gavo pranešimą, kad asmuo neatsiskaito už taksi paslaugas prie (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo prie gyvenamojo namo. Kai jie atvyko, senelis skaldė malkas, gal ir vaikas bėgiojo. Taksistas paaiškino, kad asmuo neatsiskaitė, kad jam dar paskolino pinigų, kad ištraukė peilį ir grasino. Su nukentėjusiuoju nuvažiavo pas kaltinamąjį, jis sėdėjo ant žolės, gėrė viskį. Taksistas pasakojo, kad asmuo žadėjo atsiskaityti kitą dieną, kad nedavė užstato, kad pagrasino peiliu. Jie nenustatė, kad tuo metu, kai kaltinamasis grasino, aplinkui buvo kitų asmenų. Jeigu senelis būtų matęs įvykį, būtų užsirašę jo duomenis. Kaltinamasis savanoriškai įsėdo į automobilį. Nuvykus į policijos komisariatą, atidarė duris ir paprašė kaltinamojo išlipti. Kaltinamasis atsisakė, tada jį paėmė už striukės. Kaltinamasis išlipo, atsirėmė į automobilį, porininkas nuėjo atidaryti durų. Jis (nukentėjusysis) pasakė „einame“. Kaltinamasis nėjo, tada jį paėmė už alkūnės, kad nuvestų. Kaltinamasis pasakė, kad tuoj gausi į galvą. Tada jis kaltinamąjį truputį truktelėjo, o jis iš dešinės rankos jam sudavė į veidą, į dešinį skruostą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, paraudimas ant skruosto, į medikus nesikreipė.
Liudytojas Sigitas Dudutis, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad detaliai įvykio aplinkybių neprisimena, gavo iškvietimą, kad keleivis neatsiskaito už taksi paslaugas ir grasino vairuotojui. Nuvykus į vietą juos pasitiko taksi vairuotojas ir parodė, kur vežė tą žmogų. Dar kažkas buvo su juo. Įvykis buvo sodų gyvenvietėje. Taksistas sakė, kad vežiojo po miestą klientą, o jis su juo neatsiskaitė, sakė, kad peiliu grasino. Nežino, ar kas nors matė grasinimą, ar ne. Ten nieko nebuvo, jokių liudytojų nenustatė. Jiems atvažiavus kažkoks žmogus malkas dėliojo, jis sakė, kad nieko nematė, nieko nepažįsta. Kaltinamąjį nuvežė į policijos komisariatą. Atvykus jis (liudytojas) nuėjo atidaryti durų. Išgirdo, kaip kaltinamasis porininkui kažką pasakė, kad gausi į galvą. Jis atsisuko ir tuo metu pamatė kaip kaltinamasis porininkui sudavė smūgį į galvą.
2017-09-01 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtu adresu yra nuosavas namas, šalia kurio yra neasfaltuotas kelias (b. l. 7-9).
2017-09-01 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas keleivinis taksi automobilis "VW Touran", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Algirdo g. 20, Vilniuje. Nustatyta, kad automobilio salono priekinėje dalyje įdėtas planšetinis kompiuteris "Lenovo", kuriame įdiegta e-taxi programėlė. Programėlėje yra užfiksuotas nuvažiuotas atstumas (82.3 km), važiavimo trukmė (3.03 val.), priskaičiuota suma (87.10 eurai) (b. l. 10-12).
2018-03-13 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad tyrimo objektas yra lenktinis peilis su automatiškai atsilenkiančia ir užsifiksuojančia geležte. Bendras peilio ilgis esant atidarytai geležtei yra 155 mm, peilio geležtė tiesi, vienašmenė, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis pasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis yra 68 mm, plotis ir storis atitinkamai 19 ir 14 mm. Geležtės smaigalį sudaro apie 40? kampu susijungiantys ašmenų ir penties išlenkimai 21 mm ilgio, geležtės penties dalyje, esančioje arčiausiai peilio rankenos, yra suformuoti dantukai. Geležtėje yra 4 apvalios 3-4 mm skersmens kiaurymės. Peilio geležtė rankenoje įtvirtinta šarnyriniu būdu. Rankenos ilgis 87 mm, plotis ir storis vidurinėje dalyje atitinkamai 33 ir 28 mm. Rankenos pagrindas pagamintas iš šviesiai pilkos spalvos metalo, pasižyminčio magnetinėmis savybėmis. Abiejose pagrindo šonuose yra pritvirtintos varžteliais medinės, rudos spalvos kriaunos, kurių ilgis 53 mm. Rankenos pagrindo vidinėje dalyje yra 8 apvalios 2,9-3,3 mm skersmens kiaurymės. Rankenoje yra įmontuota atidarančioji spyruoklė ir geležtės fiksavimo mechanizmas, kuris fiksuoja geležtę atidarytoje arba uždarytoje padėtyje ir susideda iš mygtuko fiksatoriaus bei jį blokuojančios svirtelės (b. l. 23-24).
Specialisto, atlikusio objekto tyrimą, išvadoje konstatuota, kad apžiūrėtas lenktinis peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 4 d. išvardintų kriterijų, todėl nepriskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams (b. l. 23-25).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
BK 284 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šiame straipsnyje numatyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467-976/2015).
Nagrinėjamoje byloje R. U. kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, šalia gyvenamojo namo, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam V. I. pareikalavus sumokėti už važiavimo taksi paslaugas iš kišenės išsitraukė sulankstomą peilį ir, laikydamas jį rankoje, pastarajam pagrasino, kad, jei jis neatstos nuo jo prašydamas atsiskaityti už važiavimo paslaugas ir grąžinti paskolintus pinigus, jį nudurs.
Tačiau teismo posėdžio metu ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad R. U. padarė BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. U. nurodė, kad sulankstomą peilį išsitraukė, nes jam įkyrėjo nukentėjusiojo V. I. reikalavimas gražinti pinigus už taksi paslaugas arba duoti užstatą. Peilis buvo nedidelis. Konflikto niekas nematė, nes tuo metu jo senelis skaldė malkas, prie jų priėjęs nebuvo, o vaikas atėjo jau taksistui išvažiavus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. I., kuris taip pat patvirtino, kad R. U. išsakyto grasinimo niekas nematė, nes vyriškis, pas kurį, jie atvažiavo, tuo metu buvo nuėjęs į namą kažką paimti. Daugiau nieko aplinkui nebuvo. Gal kažkiek išsigando, kai R. U. jam grasino peiliu, tačiau nemanė, kad pastarasis jį gali nužudyti ar sužaloti. Policijos pareigūnus iškvietė dėl to, kad kaltinamasis jam negražino pinigų. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. Medziul ir S. Dudutis taip pat nurodė, kad nenustatė, jog tuo metu, kai kaltinamasis grasino, aplinkui būtų buvę kitų asmenų. Jeigu kas nors būtų matęs įvykį, jie būtų užsirašę tų asmenų duomenis. Jiems atvažiavus kažkoks žmogus malkas dėliojo, jis sakė, kad nieko nematė. Atvykę į įvykio vietą jie nenustatė, kad tarp kaltinamojo R. U. ir nukentėjusiojo V. I. įvykęs konfliktas būtų sukėlęs kokią nors aplinkinių reakciją.
Taigi, aukščiau aptarti kaltinamojo R. U. ir kitų teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymai leidžia teismui konstatuoti, kad, nagrinėjamu atveju, nekilo viešosios tvarkos pažeidimui būdinti padariniai. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad dėl kaltinamojo R. U. veiksmų aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.
Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 284 str. būtina nustatyti, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (pvz., kasacinės nutartys 2K-426/2008, 2K-159/2009). Ši kaltės forma nustatoma tada, kai asmuo supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Šioje byloje teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. I. ir kaltinamojo R. U., kurio metu pastarasis išsitraukė turistinį peilį ir juo grasino nukentėjusiajam, kilo dėl to, kad nukentėjusysis nuolat reikalavo kaltinamojo gražinti pinigus už taksi paslaugas. Tokie nukentėjusiojo reikalavimai suerzino kaltinamąjį, ir jis išsitraukė peilį, kad V. I. nustotų reikalavęs pinigų. Nukentėjusysis V. I. teismui patvirtino, kad kaltinamasis peilį išsitraukė supykęs, nes jis jam gal penkis kartus pasakė, kad paliktų užstatą.
Šių aplinkybių visumą leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. U. tyčia atliekant kaltinamajame akte nurodytus veiksmus nebuvo nukreipta demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti viešąją tvarką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, jog R. U. veikoje yra visi būtini BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis dėl kaltinimo pagal minėtą straipsnį išteisintinas.
Be to, nukentėjusysis V. I. nurodė, kad R. U. grasinimų tyrinys buvo toks jis (nukentėjusysis) jo nesupranta, kad reikia jį pamokyti. Teismo posėdyje nukentėjusysis negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis jį grasino padurti. Peilis buvo nedidelis, jis gal kažkiek ir išsigando, tačiau neturėjo pagrindo manyti, kad jį nužudys ar sužalos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. U. veikoje nėra ir BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).
Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. U., atvežtas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio atsisakė eiti į komisariato patalpas, o vyriausiajam patruliui Rafal Medziul paėmus jį už kairės rankos alkūnės ir vedant į komisariatą, rankos kumščiu smogė minėtam policijos pareigūnui į galvą, pataikydamas į dešinį skruostą bei sukeldamas jam fizinį skausmą. Be to, byloje nustatyta, kad prieš suduodamas smūgį, kaltinamasis R. U. išsakė policijos pareigūnui grasinimą - „tuoj gausi į galvą“. Kaltinamasis R. U., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad, siekdamas pasipriešinti, sudavė policijos pareigūnui smūgį. Nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. Medziul bei liudytojas S. Dudutis. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. U. sąmoningai siekė panaudoti fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, siekdamas jam pasipriešinti, t. y. nenorėdamas būti pristatytas į policijos komisariatą. Atsižvelgiant į tai, tokie kaltinamojo R. U. veiksmai atitinka BK 286 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 str. ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę R. U. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, panaudojant smurtą prieš policijos pareigūną. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę - R. U. iki realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, yra nusikaltimo recidyvas, nes ankščiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tarp jų – ir už smurtinius nusikaltimus bei viešosios tvarkos pažeidimus, ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, dėl ko galėjo būti taikomas BK 64¹ str. nuostatos, D. Š. skirtina BK 286 str. sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis.
R. U. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-09-01 iki 2017-09-02. Kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos), vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-27 nuosprendis, kuriuo R. U. pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. yra neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu R. U. paskirta bausme nebendrintina.
R. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - sulankstomas peilis, supakuotas į voką 2018-03-13 nutarimu pagal kvitą serija BBB Nr. 2PK002900 perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 27, 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Nukentėjusysis V. I. pareiškė 150 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. U. pagal BK 284 str. išteisinamas, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo V. I. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis Rafal Medziul pareiškė 300 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 45). Teismo posėdyje nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį, jam sukėlė fizinį skausmą, jis, kaip policijos pareigūnas, pasijuto pažemintas, nes smūgį matė jo kolegos. Neseniai dirba policijos pareigūnu, tai pirmas toks atvejis jo praktikoje.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį R. Medziul pobūdį ir aplinkybes, jam sukeltas pasekmes, teismo posėdyje išsakytus argumentus, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra proporcingas, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti, todėl R. Medziul civilinis ieškinys tenkintinas pinai ir priteistinas atlyginti iš R. U..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti R. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-01 iki 2014-09-02 (dvi paras).
R. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).
R. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulankstomą peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš R. U. 300 eurų nukentėjusiajam Rafal Medziul neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. I. pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.