Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių,

– pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimu, M. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi subendrinus Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, M. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 34 MGL dydžio (1 700,00 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmę M. A. paskirta atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią M. A. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 6 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir visa bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. ir 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžius.

Priimtas nukentėjusiosios R. V. atsisakymas nuo civilinio ieškinio ir civilinio ieškinio procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

M. A. nuteistas už tai, kad jis 2018-10-13 tiksliau nenustatytu laiku, būdamas nukentėjusiosios R. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – R. V. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir, žinodamas PIN kodą, taip įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos laikė iki 2018-10-14 09.00 val., kol neteisėtai atlikęs finansines operacijas kortelę grąžino.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad jis 2018-10-13, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą – R. V. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 16.09 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios R. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur, po to, 16.27 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios R. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 15 Eur.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad jis 2018-10-13, turėdamas svetimą – R. V. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 16.09 val., (duomenys neskelbtini), esančiame „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) bei 16.27 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, prisijungė prie R. V. sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, ir joje atliko finansines operacijas, taip neteisėtai prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Be to, M. A. nuteistas už tai, kad jis 2018-10-13, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą – R. V. išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 16.09 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemai taip identifikuodamas save kaip R. V. ir ją suklaidindamas bei iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios R. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 300 Eur, po to, 16.27 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB „(duomenys neskelbtini)“ sistemai taip identifikuodamas save kaip R. V. ir ją suklaidindamas bei iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios R. V. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino 15 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai R. V. priklausantį turtą – 315 Eur.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant M. A. paskirtas bausmes (Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu M. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, tačiau nuosprendyje pirmosios instancijos teismas tokio bausmių subendrinimo būdo nemotyvavo.

Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad M. A. BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė viena veika tuo pačiu metu, t. y. įdėdamas svetimą R. V. priklausančią mokėjimo kortelę į bankomatą ir elektroninės banko sistemos prašymu suvesdamas PIN kodą, save elektroninei banko sistemai pateikė kaip asmenį, turintį teisę disponuoti R. V. sąskaitoje esančiomis lėšomis, t. y. panaudojo apgaulę, ir taip suklaidino elektroninę banko sistemą, dėl ko užvaldė svetimus, R. V. priklausančius, 315 Eur. Taigi, BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudarė idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir už šias veikas paskirtos bausmės skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, nes šie nusikaltimai sudarė idealiąją sutaptį.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad bausmė, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, turėjo būti bendrinama taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, o ne apėmimą, nes ši veika su kitomis M. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, sudarė ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu ar neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2010, 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012; 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-385/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015; Teismų praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl sudėtingų pavienių nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veikų sutapčių apžvalga Nr. AB-44-1). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais.

Iš teismo nuosprendžio matyti, kad M. A. 2018-10-13 būdamas nukentėjusiosios R. V. namuose, pagrobė svetimą – R. V. išduotą mokėjimo kortelę ir, žinodamas PIN kodą, taip įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei juos laikė iki 2018-10-14 09.00 val., kol neteisėtai atlikęs finansines operacijas kortelę grąžino. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. A. šią neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę ir jos PIN kodą bankinėms operacijoms inicijuoti panaudojant apgaulę panaudojo 2018-10-13 16.07 val. ir 16.27 val. Taigi, nuteistojo M. A. padarytą BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (neteisėtą svetimo mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą ir laikymą) ir kitas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skyrė laiko tarpas. Be to, nusikaltimai buvo padaryti skirtingomis pavojingomis veikomis. Taigi BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta M. A. padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Esant realiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės bendrinamos bausmių sudėjimo būdu, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. M. A. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra apysunkiai, o BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje – nesunkūs). Be to, M. A. padaryti nusikaltimai nesiskiria ir pagal pavojingumą, kadangi visais nusikaltimais buvo kėsintasi į nuosavybę bei finansų sistemą (panaudojant neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo kortelę ir PIN kodą užvaldytos svetimoje banko sąskaitoje esančios lėšos), jie padaryti tiesiogine tyčia, o už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai nuteistajam apylinkės teismas paskyrė panašias bausmes.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta M. A. padaryta nusikalstama veika sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį su kitomis jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2010, 2K-508/2014, 2A-7-489/2008). Taigi, esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai M. A. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė su kitomis paskirtomis bausmėmis turėjo būti bendrinama taikant ne apėmimą, o bausmių dalinį sudėjimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas, M. A. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrindamas vien tik apėmimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-06 nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. A. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie M. A. paskirtos ir subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-20 nutartimi subendrinus Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-18 ir 2019-03-26 nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 11 mėnesių ir 34 MGL (1 700Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.