- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1870-153/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01160-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- AS „Reverta“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AS „Reverta“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1834-329/2015 pagal pareiškėjo AS ,,Reverta“ skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., V. B., D. B. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0023/12/01825.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolio 2015-02-11 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo ir tęsti vykdymo veiksmus tiek, kiek tai susiję su V. B. ir D. B. skolos išieškojimu iš įkeisto turto: 0,1284 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Nurodė, jog skundžiamas patvarkymas priimtas remiantis netinkamu teismų precedentu – Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2280-601/2014. Ši nutartis priimta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 pateiktu aiškinimu, kurioje buvo nagrinėjamos ne tapačios bylos faktinės aplinkybės, todėl teisės normų taikymas ir aiškinimas remiantis minėtu teismo precedentu nėra aktualus nagrinėjamo ginčo atveju. Taip pat nurodė, jog pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Minėto straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytos daiktinės teisės reiškia išimtinę reikalavimo patenkinimo teisę bei tai, jog nustatant daiktinėms teisėms taikytiną teisę (jos apimtį) pagal Reglamentą reikia remtis ne tik 5 straipsniu, bet ir Reglamento 11 ir 25 konstatuojamųjų dalių nuostatomis, kuriomis remiantis būtent siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus, įskaitant hipotekos kreditorius, nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės teisės poveikio, kadangi daiktinėms teisėms turėtų būti taikoma lex situs ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Reglamento normas ir Lietuvos Respublikos teismų pateiktus Reglamento 5 straipsnio nuostatos taikymo išaiškinimus, skolininkams V. B. ir D. B. bankroto bylos iškėlimas negali daryti poveikio, įskaitant ir procedūrinio, hipotekos kreditoriaus AS ,,Riverta“, kuris šioje vykdomojoje byloje įgyvendina savo daiktinę teisę – hipoteką, dėl to vykdymo veiksmai neturi būti stabdytini, o įkeistas turtas turi būti realizuojamas CPK nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, jog bankroto byla skolininkams iškelta daugiau kaip prieš du metus, tačiau iki šiol įkeistas turtas nebuvo vertinamas bei realizuojamas bankroto administratoriaus, dėl to mano, jog jis nebus pardavinėjamas bankroto byloje.
Antstolis A. A. 2015-03-16 patvarkymu pareiškėjo 2015-03-05 skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, vykdomąją bylą persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-05-26 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad 2013-04-02 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gauti duomenys iš Bankroto tarnybos, jog 2013-02-07 Bristolio grafystės teismo sprendimais, nuorodos numeriai 93 iš 2013 ir 94 iš 2013, skolininkams V. B. ir D. B. paskelbtas bankrotas. Atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byla yra iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininkų V. B. ir D. B. turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, teismas darė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalį Bristolio grafystės teismo sprendimai, nuorodos numeriai 93 iš 2013 ir 94 iš 2013, yra automatiškai pripažįstami Lietuvoje, o pagal 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto, teisė. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Tą patį nustatė ir Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, jog kreditorius turi teismo leidimą vykdyti priverstinį išieškojimą iš skolininkų, kuriems paskelbtas bankrotas, turto, todėl pareiškėjo reikalavimas antstoliui tęsti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus yra nepagrįstas.
Teismas taip pat nurodė, kad išieškotojo AS ,,Reverta“ naudai įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, be to, šis turtas yra kitoje valstybėje narėje – Lietuvoje, nei iškelta fiziniams asmenims bankroto byla. Tačiau, pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Darė išvadą, kad Didžiojoje Britanijoje Bristolio grafystės teismo skolininkams V. B. ir D. B. iškelta bankroto byla ir pradėta nemokumo procedūra neturės įtakos Lietuvoje esančių kreditorių daiktinėms teisėms, t. y. šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas nedarys jokio poveikio įkaito turėtojo AS ,,Reverta“ daiktinėms teisėms – hipoteka įkeisto turto turėtojas (nagrinėjamos bylos kreditorius) turės pirmumo teisę į skolos išieškojimą iš įkeisto skolininkų turto kitų kreditorių atžvilgiu. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra tik procesinis veiksmas, iš esmės neįtakojantis ir nekeičiantis hipotekos kreditoriaus konkrečių materialiųjų daiktinių teisių (jų pobūdžio, apimties ir t. t.).
Teismas sprendė, kad antstolis, įgyvendindamas Reglamento nuostatas po bankroto bylos skolininkams V. B. ir D. B. iškėlimo, tinkamai sprendė sustabdyti vykdomąją bylą, kartu atkreipė dėmesį, jog visi bankrutuojančių V. B. ir D. B. kreditoriai, siekdami patenkinti savo interesus, turi teisę pateikti reikalavimus Bristolio grafystės teisme iškeltoje V. B. ir D. B. bankroto byloje, dalyvauti nagrinėjant bankroto bylą lygiomis galimybėmis su kitais kreditoriais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas AS „Reverta“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2015-02-11 patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Su teismo nutartimi nesutinka remdamasis šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino Reglamento 5 straipsnį. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Reglamento 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, jog 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos daiktinės teisės, inter alia, reiškia ir išimtinę reikalavimo patenkinimo teisę. Nustatant daiktinėms teisėms taikytiną teisę (jos apimtį) pagal Reglamentą, reikia remtis ne tik 5 straipsniu, bet ir Reglamento 11 ir 25 konstatuojamųjų dalių nuostatomis. 11 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta būtinybė numatyti specialias su taikoma teise susijusias taisykles dėl ypač svarbių teisių ir teisinių santykių (pvz., teisės in reni). Reglamento 25 konstatuojamoji dalis numato, jog daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą. Be to, šioje dalyje konstatuota, jog tuo atveju, kai šalutinė byla neiškeliama, perviršis už parduotą turtą, priklausantį pagal daiktines teises, turi būti sumokėtas likvidatoriui pagrindinėje byloje. Tai yra Reglamentu siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus (įsk. hipotekos kreditorius) nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės teisės poveikio, kadangi daiktinėms teisėms turėtų būti taikoma lex situs ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iškėlimo. Šią poziciją patvirtina ir paskutinis 25 konstatuojamosios dalies sakinys, kuriuo pabrėžiama galimybė realizuoti įkeistą turtą (daiktines teises) ir perviršį, gautą patenkinus reikalavimą iš tokio įkeisto turto realizavimo sandorio, pervesti bankroto administratoriui (likvidatoriui). Lietuvos Respublikos aukštesniųjų instancijų teismai savo praktikoje yra pažymėję daiktinės teisės turėtojų (hipotekos kreditorių) teisę realizuoti savo daiktines teises, nepriklausomai nuo iškeltos bankroto bylos užsienio valstybėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-26/2012, 2014-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-69/2014).
2. Bristolio grafystės teismas bankroto bylą skolininkams V. B. ir D. B. iškėlė 2013-02-07, t. y. prieš daugiau nei du metus, tačiau iki šiol įkeistas turtas nebuvo nei vertinamas, nei realizuojamas bankroto administratoriaus, todėl, manytina, kad jis ir nebus pardavinėjamas bankroto byloje. AS „Reverta“ pranešimą apie bankroto bylų iškėlimą skolininkams gavo ir nurodytais kontaktais pateikė savo kreditorinį reikalavimą bei prašė bankroto administratorių teikti kreditoriui informaciją apie bankroto proceso eigą, bandė susisiekti ir nurodytu elektroniniu paštu, tačiau iš bankroto administratoriaus daugiau jokių pranešimų, susijusių su tolesnėmis bankroto procedūromis, turto realizavimu, nebuvo gauta.
3. Šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje, nes faktinės aplinkybės ir, atitinkamai, teisės normų taikymas ir aiškinimas nėra aktualūs nagrinėjamo ginčo atveju dėl vykdymo veiksmų iš įkeisto turto sustabdymo. Šioje Nr. 3K-3-580/2013 byloje buvo nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos, likusios iš varžytynių pardavus įkeista nekilnojamąjį turtą, išieškojimo, o nagrinėjamu atveju – antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo dalykas – vykdomosios bylos sustabdymas pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai fiziniam subjektui, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas, ne Lietuvos Respublikoje iškelta bankroto byla, ir kai kreditorius vykdomojoje byloje siekia įgyvendinti savo daiktinę teisę – hipoteką.
Nustatyta, jog antstolis A. A. vykdo kreditorius AS ,,Reverta“ 2012-12-13 pateiktą vykdomąjį įrašą dėl 41 191,94 Eur (142 227,53 Lt) dydžio skolos, 6 mėn. VILIBOR + 2,5 proc. dydžio metinių palūkanų ir 116,66 Eur (402,80 Lt) notarinių išlaidų išieškojimo iš skolininkų/įkaito davėjų V. B. ir D. B., realizuojant kreditoriaus AS ,,Riverta“ naudai įkeistą turtą: 0,1284 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, kuris yra įkeistas 2008-05-27 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2013-04-02 pateikta informacija iš teismo vykdytojo biuro Bristolyje, jog 2013-02-07 Bristolio grafystės teismas iškėlė bankroto bylą skolininkams V. B. ir D. B.. 2013-11-11 vyko įkeisto turto antrosios varžytines, antstolis 2013-11-12 priėmė patvarkymus dėl neįvykusių varžytinių ir dėl neparduoto iš varžytinių turto perėmimo. Kreditorius 2014-11-21 ir 2014-12-31 kreipėsi į antstolį su prašymu tęsti vykdymo veiksmus ir organizuoti įkeisto turto varžytines. Antstolis 2015-02-11 patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė, motyvuodamas tuo, kad iškėlus bankroto bylą skolininkams kitoje valstybėje narėje, priverstiniai išieškojimo veiksmai sustabdomi. Su antstolio 2015-02-11 priimtu patvarkymu sustabdyti vykdomąją bylą pareiškėjas (išieškotojas) nesutinka, nes skolininkams priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, todėl bankroto bylos iškėlimo faktas ne Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykdant išieškojimą iš hipoteka suvaržyto turto. Antstolis pareiškėjo skundą atmetė, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (2013-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013) ir Kauno apygardos teismo 2014-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2280-601/2014. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, spręsdamas, kad antstolis, įgyvendindamas Reglamento nuostatas po bankroto bylos skolininkams iškėlimo, pagrįstai sustabdė vykdomąją bylą, kartu atkreipdamas dėmesį, jog kreditorius, siekdamas patenkinti savo interesus, turi teisę pateikti reikalavimus Bristolio grafystės teisme iškeltoje V. B. ir D. B. bankroto byloje, šias išvadas atskirajame skunde ginčija pareiškėjas.
Šioje byloje nėra ginčo, kad taikytinas 2000-05-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kad šiuo atveju pareiškėjas (išieškotojas) siekia įgyvendinti savo teisę patenkinti reikalavimą iš skolininkų įkeisto turto, kad įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, be to, šis turtas yra kitoje valstybėje narėje – Lietuvoje, nei iškelta fizinio asmens bankroto byla -Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje.
Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus atvejus, kai šis reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla (lex fori concursus), teisė. Pagal to paties straipsnio 2 dalį valstybės, kurioje iškelta byla, teisė nustato tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą. Ji konkrečiai nustato: <...> c) atitinkamus skolininko ir likvidatoriaus įgaliojimus; <...> f) bankroto bylų pasekmes individualių kreditorių iškeltoms byloms, išskyrus neišspręstas bylas; g) reikalavimus, kurie turi būti nukreipti į skolininko turtą, ir reikalavimų, atsiradusių iškėlus bankroto bylą, vertinimą; h) taisykles, reglamentuojančias reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą. Reglamento 16 straipsnyje nustatytas automatinio sprendimų pripažinimo kitose valstybėse narėse principas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose, į tai, kad skolininkams bankroto byla iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininkų kreditorių yra Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal Reglamento 16 straipsnio 1 dalį 2013-02-07 Bristolio grafystės teismo sprendimai, nuorodos numeriai 93 iš 2013 ir 94 iš 2013, dėl bankroto bylos skolininkams V. B. ir D. B. iškėlimo automatiškai pripažįstami Lietuvos Respublikoje, o pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikytina Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto, teisė.
Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, kad esama lex fori concursus taisyklės išimčių, kurios nustatytos Reglamento 5–15 straipsniuose.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad šioje byloje nebuvo aiškinamas Reglamento 5 straipsnio taikymas bei hipotekos kreditoriaus teisės realizuoti savo teises kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje faktiškai yra įkeistas skolininko turtas.
Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta daiktinių teisių sąvoka – valstybiniame registre įrašyta ir vykdytina trečiosios šalies atžvilgiu teisė, pagal kurią galima įgyti daiktinę teisę, apibrėžtą šio straipsnio 1 dalyje.
Šios išimties esmė yra tai, jog bankroto bylos iškėlimas neliečia daiktinėmis teisėmis apsaugotų kreditorių teisių – joms taikomas lex rei sitae – valstybės, kurioje yra daiktas, teisių apsaugos režimas. Kreditorių įkaito turėtojų teisinė padėtis bankroto procese yra itin reikšmingas faktorius valstybėje besiklostantiems kreditavimo teisiniams santykiams bei šalies investiciniam patrauklumui. Tokių kreditorių teisinis statusas ir galimybė bankroto procese gauti finansinių reikalavimų patenkinimą prioritetine tvarka sudaro sąlygas mažesnei kreditorių rizikai ir atitinkamai kreditavimo kainos mažėjimui. Todėl pagrįsta manyti, jog kreditoriai įkaito turėtojai vienaip vertintų galimybes gauti finansinio reikalavimo patenkinimą skolininko nemokumo atveju, jei atitinkamos valstybės teisės aktuose būtų numatyta privilegijuota kreditorių įkaito turėtojų teisinė padėtis, ir kitaip vertintų riziką, žinodami, jog jiems gali tekti reikšti finansinius reikalavimus nemokiam skolininkui bankroto procese, vykstančiame užsienio valstybėje, kurios teisės aktai galėtų numatyti kitokią kreditorių įkaito turėtojų teisinę padėtį ir reikalavimų tenkinimo tvarką. Atsižvelgiant į kreditavimo teisinių santykių svarbą valstybių ekonomikai bei įkeitimu (plačiąja prasme) apsaugotų kreditorių įtaką valstybės kreditavimo sistemai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nebūtų pagrįsta ir racionalu dėl skolininko nemokumo modifikuoti šių kreditorių teisinę padėtį. Būtent šios priežastys ir yra Reglamento 5 straipsnyje nustatytos išimties esminė priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-69/2014).
Vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjas (kreditorius) siekia realizuoti savo teisę patenkinti reikalavimą iš skolininkų įkeisto turto (hipoteka), esančio Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties iš Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl taikytinos teisės.
Taip pat sutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013, kurios faktinės aplinkybės (radio decidenti) skiriasi, jos nėra tapačios ir šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis nepagrįstai, sužinojęs apie skolininkams iškeltą bankroto bylą ES narėje, sustabdė vykdomąją bylą, kurioje kreditorius, kurio reikalavimo teisė užtikrinta hipoteka, siekia nemokaus skolininko prievolės įvykdymo iš įkeisto turto, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Reglamento nuostatas, nepagrįstai antstolio veiksmų nepripažino neteisėtais ir nepanaikino antstolio 2015-02-11 patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo AS ,,Reverta“ skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo AS ,,Reverta“ skundą dėl antstolio A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti, panaikinti antstolio 2015-02-11 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo.