- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-2280-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12256-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB SEB banko, atstovaujamo advokato A. M., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas D. M., kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti antstolio V. K. 2014 m. gegužės 28 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta patenkinti D. M. prašymą – sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) stabdyti.
Nurodė, kad antstolis V. K. vykdo išieškojimą pagal Kauno m. 4-ojo notarų biuro 2013-01-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 737 363,52 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2013-01-09 iki vykdomojo dokumento visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų G. M. ir D. M. išieškotojo AB SEB banko naudai. 2014-05-07 Notingemo grafystės teismas priėmė nutartį, kuria D. M. buvo pripažintas bankrutavusiu (bankroto Nr. 0201 of 2014). Remiantis šia nutartimi yra paskirtas likvidatorius Apex teismas, City Link, Nottingham, NG2 4LT (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu antstoliui V. K. buvo pateiktas prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino 2014 m. gegužės 28 d. antstolio V. K. patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti D. M. prašymą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė (b. l. 35-38).
Motyvuose teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla yra iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininko turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Teismas darė išvadą, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalį Notingemo grafystės teismo sprendimas yra automatiškai pripažįstamas Lietuvoje, o pagal 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė. Teismas darė išvadą, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Tą patį nustatė ir Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Atmetė kaip nepagrįstus antstolio motyvus, kad automatinio sprendimų bankroto pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo. Konstatavo, kad draudimas iškėlus bankroto bylą vykdyti individualų išieškojimą nėra priverstinio vykdymo priemonė, o priešingai – ribojanti priverstinio vykdymo veiksmus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas AB SEB bankas, atstovaujamas advokato A. M., atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų atmesti (b. l. 45-47).
Motyvuose nurodė, kad dėl vykdomo priverstinio skolos išieškojimo procese patirta nemaža laiko ir piniginių lėšų, vykdomosios bylos sustabdymas trukdo banko, kaip hipotekos kreditoriaus, lūkesčiams – kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Bankui įkeistas turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, dėl skolininko skolos naštos yra nepakankamai prižiūrimas, todėl nuvertėja. Pripažinus D. M. bankrutuojančiu, jam paskirtas administratorius, kuris bankui įkeisto turto neadministruoja ir pretenzijų dėl antstolio atliekamų veiksmų nereiškia. Bankroto byla iškelta tik D. M., o bankas skolos išieškojimą nukreipė ir į skolininkės G. M. bankui įkeistą turtą. Vykdomosios bylos sustabdymas yra kliūtis banko, kaip kreditoriaus, teisės – nukreipti skolos išieškojimą į G. M. turtą – realizavimui. Šiuo atveju būtų protinga sudaryti galimybes antstoliui atlikti savo darbą – varžytinėse realizavus bankui įkeistą turtą, gautas lėšas, likusias po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi, antstolis perduotų D. M. bankroto bylos likvidatoriui, o pastarasis jas paskirstytų kreditoriams pagal eiliškumą. Lietuvos Respublikoje nėra iškelta nei pagrindinė, nei šalutinė byla, nors yra pagrindo manyti, kad skolininko pagrindinis turtas yra Lietuvoje. Nėra duomenų, kad teismas, iškėlęs bankroto bylą pagal Reglamento 16 punktą, būtų taikęs laikinąsias ar apsaugos priemones. Nėra duomenų, kad likvidatorius yra kreipęsis į Lietuvoje esančius teismus dėl tų valstybių narių, kuriose yra skolininkui priklausanti įmonė, dėl tų valstybių narių teisėje numatytų apsaugos priemonių taikymo. Likvidatorius nėra prašęs iškelti šalutinę bylą dėl sudėtingumo administruoti skolininko nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. Reglamentas nenurodo imperatyvių nuostatų, kurios varžytų kreditoriaus teises. Šiuo atveju AB SEB bankas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą pagal hipotekos instituto procedūras vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Antstolis V. K. atsiliepimu prašo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties panaikinimo patenkinti (b. l. 59).
Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-580/2013. Antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl to, kad D. M. ir G. M. prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra užtikrinta įkeitimu. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) siekiama realizuoti hipoteka įkeistą turtą, kuris laikytinas daiktine teise 2000-05-29 Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnio prasme. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ginčijamame patvarkyme. Atsiliepime pažymėjo, kad jis skolininko atstovo G. G. yra informuotas apie tai, kad G. M. Notingemo grafystės teismo nagrinėjamoje byloje taip pat pripažinta bankrutavusia, todėl išieškotojo atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad bankroto byla iškelta tik D. M., neatitinka tikrovės. Tačiau faktas, kad bankroto byla užsienio valstybėje iškelta ir G. M., neturi įtakos bylos išsprendimui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas D. M. atsiliepimu prašo AB SEB banko atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 60-62).
Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 25 straipsniu ir Europos Teisingumo Teismo pasisakymu dėl Reglamento 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies skolininkui D. M., bankrutavusiam Didžiojoje Britanijoje, automatiškai laikoma, kad jis bankrutavo ir Lietuvoje. Toks automatinio pripažinimo principas taikomas ir vykdant visas kitas su bankroto byla tiesiogiai susijusias procedūras. Vykdomosios bylos sustabdymas yra veiksmas, kuris tiesiogiai susijęs su pačios fizinio asmens bankroto bylos vykdymu. Esant įsiteisėjusiam procesiniam dokumentui, kuriuo skolininko D. M. atžvilgiu iškelta bankroto byla ir jį Reglamento 16 straipsnio pagrindu pripažįstant visose kitose ES valstybėse narėse, toks procesinis sprendimas turi įsiteisėjusio ir visuotinai privalomo oficialaus dokumento, sukuriančio pasekmes vykdymo procese, galią. Kitoje valstybėje narėje (nei Lietuvoje) fizinio asmens bankroto procesas turi būti baigtas pagal tą pačią teisę, kuri taikoma sprendžiant prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta antstolio pareiga sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolio pareigos egzistavimas siejamas ne su tam tikro kompetentingo teismo priimto sprendimo leisti vykdyti tam tikrus priverstinius veiksmus faktu, o su pačiu faktu, jog subjektui yra iškelta bankroto byla. Tiek pagal Didžiosios Britanijos, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę – iškėlus subjektui bankroto bylą draudžiama vykdyti ne tik visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau taip pat draudžiama išieškoti skolas iš subjekto, kuriam yra iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos nagrinėjimo dalykas – vykdomosios bylos sustabdymas pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai fiziniam subjektui, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas, ne Lietuvos Respublikoje iškelta bankroto byla.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, antstolis V. K. vykdo Kauno m. 4-ojo notarų biuro 2013-01-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 737 363,52 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 2013-01-09 iki vykdomojo dokumento visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų G. M. ir D. M. išieškotojo AB SEB banko naudai. Vykdymo metu antstoliui buvo pateiktas skolininko D. M. advokato G. G. prašymas sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos Notingemo grafystės teismo 2014-05-07 nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo G. M. ir D. M.. Antstolis V. K. 2014 m. gegužės 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti D. M. advokato G. G. prašymą motyvuodamas, kad pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas, iškeltai bankroto bylai taikoma valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė, jei jo nuostatuose nenustatyta kitos taikytinos teisės. Antstolis nurodė, kad būtent tokios 4 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtys yra numatytos 5-15 straipsniuose, siekiant apsaugoti teisėtus lūkesčius ir užtikrinti sandorių teisinį saugumą kitose valstybėse narėse. Nustatant daiktinėms teisėms taikytiną teisę pagal Reglamento nuostatas, reikia remtis 5 straipsnio ir 11 bei 25 konstatuojamųjų dalių nuostatomis. Reglamento Nr. 1346/2000 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad daiktinės teisės pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų būti taikomi pagal lex situs ir nepriklausyti nuo bankroto bylos iškėlimo. Antstolis pažymėjo, kad skolininkams D. ir G. M. priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, todėl bankroto bylos iškėlimo faktas ne Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykdomosios bylos sustabdymui, parduodant hipoteka suvaržytą turtą.
Kadangi bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybėje narėje, o dalis pareiškėjo D. M. turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai bylai taikytinas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Reglamento preambulės 21 punkte yra įtvirtintas kreditorių lygiateisiškumo principas, 20 straipsnyje taip pat nustatyta, kad kreditorius, kuris, iškėlus 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bylą, bet kokiomis priemonėmis, ypač priverstinio vykdymo būdu pasiekia, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkintas jo reikalavimas, nukreiptas į kitos valstybės narės teritorijoje esantį skolininko turtą, grąžina likvidatoriui tai, ką yra gavęs, kaip numatyta 5 ir 7 straipsniuose, t. y. po pagrindinės bankroto bylos iškėlimo atliktos individualaus išieškojimo priemonės yra neteisėtos, o gautas turtas turi būti grąžintas likvidatoriui, kad jį būtų galima panaudoti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Reglamento 32 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė pateikti reikalavimą pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje. Šie bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo, todėl nagrinėjamoje byloje, skolininkams D. M. ir G. M. iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė, o Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Apygardos teismas pažymi, kad tokie proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, kai skolininkui, fiziniam asmeniui, bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybės narės teismo procesiniu sprendimu, aiškinimo ir taikymo išaiškinimai yra išdėstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys antstolis R. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išieškotojas akcinė bendrovė „Swedbank“). Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento 40 str.). Reglamento 39 straipsnyje nustatyta privaloma rašytinė forma kreditorių reikalavimams pareikšti, o 42 straipsnio 2 dalyje – reikalavimai dėl kalbos, kuria turi būti surašytas kreditoriaus reikalavimas. Reglamento 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimus kiekvienoje tiek pagrindinėje, tiek šalutinėje byloje gali pareikšti ne tik patys kreditoriai, bet už juos tai gali padaryti ir likvidatoriai. Reglamento 2 straipsnyje pateikta likvidatoriaus apibrėžtis – tai bet kuris asmuo ar institucija, kurių funkcija yra administruoti arba likviduoti turtą, į kurį iš skolininko atimtos teisės, arba kontroliuoti skolininko reikalų administravimą. Reglamento 4 straipsnio 2 dalies h punkte nustatyta, kad taisyklės, reglamentuojančios reikalavimų pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą, nustatomos pagal valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisę, tačiau tai nedaro įtakos Reglamento 32 ir 39 straipsniuose tiesiogiai numatytoms kreditorių teisėms pateikti reikalavimus pagrindinėje byloje ir bet kurioje šalutinėje byloje.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis nurodo, kad nekvestionuoja pareiškėjo skunde nurodomo automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo ES valstybėse narėse principo, tačiau automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima šių sprendimų priverstinio vykdymo (LAT 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012), t. y. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą ne Lietuvos Respublikoje, automatiškai netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad antstolis netinkamai aiškina nurodytą teisės normą, kuri iš esmės reiškia, kad automatinio sprendimų bankroto bylose pripažinimo principas neapima sprendimų, priimtų bankroto bylose (t. y. sprendimų, susijusių su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, kuriems taikoma sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra pagal Briuselis I), o ne privalomąjį vykdomosios bylos, kai vykdomasis dokumentas išduotas kitoje, ne bankroto byloje, sustabdymą. Tai reiškia, kad vykdomosios bylos sustabdymas nepatenka į sprendimų priverstinio vykdymo kategoriją, todėl Didžiojoje Britanijoje Notingemo grafystės teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažintinas automatiškai ir turės tokius pačius padarinius, kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje.
Be to, antstolis nurodė, kad skolininkams D. ir G. M. priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, todėl bankroto bylos iškėlimo faktas ne Lietuvos Respublikoje neturi įtakos vykdomosios bylos sustabdymui, parduodant hipoteka suvaržytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad AB SEB banko naudai įkeistas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuri laikytina daiktine teise Reglamento 5 straipsnio prasme, be to, šis turtas yra kitoje valstybėje narėje – Lietuvoje, nei iškelta fizinio asmens bankroto byla (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė). Tačiau Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų asmenų daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Taigi, remiantis nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo visetu, darytina išvada, kad Didžiojoje Britanijoje Notingemo grafystės teismo iškelta pareiškėjui bankroto byla ir pradėta nemokumo procedūra neturės įtakos Lietuvoje esančių kreditorių daiktinėms teisėms, t. y. šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas nedarys jokio poveikio įkaito turėtojo AB SEB banko daiktinėms teisėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra tik procesinis veiksmas, iš esmės neįtakojantis ir nekeičiantis hipotekos kreditoriaus konkrečių materialiųjų daiktinių teisių (jų pobūdžio, apimties ir t.t.). Taigi antstolis, įgyvendindamas Reglamento nuostatas po bankroto bylos skolininkams iškėlimo, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, o visi bankrutuojančio asmens D. M. kreditoriai turi teisę pateikti reikalavimus Notingemo grafystės teisme (Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės) iškeltoje šio fizinio asmens bankroto byloje. Pažymėtina, kad bankroto byla to paties teismo ir tą pačią dieną iškelta ir G. M., kuri taip pat yra AB SEB banko skolininkė.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Reglamento nuostatas, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.