Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-10371-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
2-10371-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06615-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
B. Š.
Atsakovas
G. K.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-10371-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06615-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei B. Š., ieškovės atstovei advokatei J. B., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž., nedalyvaujant atsakovui G. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5), prašydama:

1) priteisti iš atsakovo G. K. sūnaus E. K. išlaikymą po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; E. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną B. Š.;

2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 1500,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą;

3) nustatyti E. K. gyvenamąją vietą motina B. Š..

Ieškovės atstovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu G. K. gyveno kartu ketverius metus. Gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K.. Ieškovė nurodė, kad po sūnaus gimimo iki 2013 m. lapkričio 1 d. sūnumi rūpinosi kartu su atsakovu, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėnesio su atsakovu pradėjo gyventi atskirai, nes atsakovas paliko šeimą ir nuo to laiko neteikia sūnui jokio išlaikymo. Ieškovė prašo nustatyti nepilančio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Nurodo, kad sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra labai prie jos prisirišęs. Ieškovė teigia, kad bendrauti atsakovui su sūnumi nedraudžia, tačiau atsakovas nuo to laiko kai bylos šalys pradėjo gyventi atskirai, su vaiku nebendrauja. Ieškovė nurodė, kad sūnumi ji rūpinasi viena, šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje. Ieškovės teigimu, šeimos turtinė padėtis yra sunki, ji augina du nepilnamečius vaikus, todėl galimybės susirasti darbą yra ribotos. Ieškovė nurodė, kad gaunamos pajamos yra apie 1304,00 Lt, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, šiuo metu nuomojasi butą už 250,00 Lt sumą per mėnesį. Prie vaiko poreikių tenkinimo prisideda ieškovės motina. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio sūnaus, E. K. poreikiai per mėnesį yra apie 600,00 Lt, kurias sudaro išlaidos maitinimui – 200,00 Lt, aprangai, avalynei – 50,00 Lt, higienos priemonėms - 20,00 Lt, vitaminams, vaistams – 40,00 Lt, žaislams, knygelėms – 10,00 Lt, būsto išlaikymui (sūnui tenkanti dalis) – 83,00 Lt, darželiui - 160,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių, jam nuo trijų mėnesių nustatyta bronchinė astma, dažnai serga peršalimo ligomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350,00 Lt kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Ieškovės teigimu, atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2013 m. lapkričio 1 d., todėl ieškovė prašo teismo priteisti sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-04-01, iš viso 1500,00 Lt.

Atsakovui procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, po paieškos atlikimo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, teismui nepateikė jokio procesinio dokumento. Byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašte dėl šeimos aplinkos nurodė, kad įvertinus ieškovės B. Š. gyvenimo ir buities sąlygas, materialinę padėtį, socialinę aplinką, galima teigti, kad vaikui sudarytos buitinės, socialinės sąlygos augti ir vystytis. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas E. K. šiuo metu gyvena kartu su mama, į vaiko amžių ir poreikius, E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina B. Š. neprieštarautų vaiko interesams, iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo interesams. Išvadą teikianti institucija rašte dėl šeimos aplinkos nurodė, kad B. Š. su nepilnamečiais vaikais S. Š. ir E. K. gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame senos statybos mediniame name. Name gyvena dvi šeimos. B. Š. šeima nuomojasi du kambarius, naudojasi bendra virtuve, vonia, tualetu. Namas šildomas kietu kuru (malkomis), yra vandentiekis, kanalizacija, vonia. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai, žaislai. Namuose gana tvarkinga. Vaikai miega atskirose lovose, sudarytos sąlygos vaikų miegui, poilsiui, laisvalaikiui. Institucija, įvertinusi ieškovės B. Š. gyvenimo ir buities sąlygas, materialinę padėtį, socialinę aplinką, teigia, kad vaikui yra sudarytos buitinės, socialinės sąlygos augti ir vystytis.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta yra nustatytina su vaiko motina B. Š. (ieškove).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį savo nepilnamečio vaiko išlaikymui ji skiria apie 600,00 Lt, kurias sudaro išlaidos maitinimui – 200,00 Lt, aprangai, avalynei – 50,00 Lt, higienos priemonėms - 20,00 Lt, vitaminams, vaistams – 40,00 Lt, žaislams, knygelėms – 10,00 Lt, būsto išlaikymui (vaikui tenkanti dalis) – 83,00 Lt, darželiui – 160,00 Lt. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti po 350,00 Lt. Nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, nes nuo trijų mėnesių serga bronchine astma. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikui, įvertino, kad nepilnamečiui yra diagnozuota astma (b. l. 9), todėl vaikui yra reikalingos papildomos išlaidos, susijusios su jo sveikatos būkle. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog leistinomis įrodinėjimo priemonėmis yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo, tenkančio mokėti atsakovui, kaip nepilnamečio sūnaus tėvui, dydžio – 350,00 Lt per mėnesį.

Nustačius, kad nepilnamečio bylos šalių sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 600,00 Lt, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos B. Š. ir tėvo G. K. turtinės padėties. Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b. l. 11) nustatyta, kad ieškovė gauna 540,88 Lt nedarbo draudimo išmoką. Iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė gauna išmokas vaikui ir socialinę pašalpą, kurios per mėnesį sudaro apie 628,00 Lt (b. l. 12). Byloje nustatyta, kad atsakovas G. K. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus žmogus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbi. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas G. K. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 350,00 Lt. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo G. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. K. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2014 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina B. Š..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas, pradėjęs gyventi atskirai nuo šeimos, teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad išlaikymas vaikui nėra teikiamas nuo 2013 m. lapkričio 1 d. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad gyvendamas skyrium jis reguliariai teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1500,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas (išlaikymas už 5 mėn., išlaikymui iš tėvo pusės skiriant po 300,00 Lt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybinė antrinė teisinė pagalba. Ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Teismas nustatė, kad valstybė šioje byloje patyrė 446,80 Lt (129,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, todėl iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 446,80 Lt (129,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 79 straipsnis).

Ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas 145,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 126,00 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (350,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.), iš viso 271,00 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 5,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 – 101,36 EUR) per mėnesį nuo išlaikymo atsiradimo dienos (2014 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) ( nuo 2015-01-01 – 434,43 Eur) išlaikymo įsiskolinimą (už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-04-01) nepilnamečiui sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 446,80 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt šešis Lt 80 ct) (nuo 2015-01-01 – 129,40 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 271,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt vieną Lt) (nuo 2015-01-01 – 78,48 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė