Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nukentėjusiajai ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. K. šeimos narei (mamai) E. K.,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. K. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), nevedusiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nedirbančiam, neįgaliam (nustatytas 25 % darbingumas), neteistam,

dėl visuomenei pavojingos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. 2022 m. spalio 20 d. apie 13.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – mamą E. K. (tyčia kompiuterine žaidimų konsole 2 kartus sudavė jai į viršugalvį, o nukentėjusiajai E. K. nuo smūgių dengiantis galvą rankomis, sudavė 1 kartą žaidimų konsole jai į kairę plaštaką) ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kaktoje, kairės plaštakos antro delnakaulio kaklelio lūžį).

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad 2022 m. spalio 20 d., tikslaus laiko nepamena, buvo namuose ir sudavė mamai E. K. žaidimų konsole per galvą. Sudavė tris kartus. Sudavė mamai į galvą, nes mama neleido naudotis nešiojamu kompiuteriu. Tada tėtis iškvietė policiją ir medikus. Medikai jį nuvežė į ligoninę, o po to pareigūnai atvežė į areštinę. Dėl savo poelgio gailisi, daugiau jis nesmurtaus (2 t., 45 b. l.).

2.2. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu M. K. ir sūnumi M. K.. Sūnus turi psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini). Šis psichikos sutrikimas sūnui buvo nustatytas kaip jam buvo (duomenys neskelbtini) metų (nuo (duomenys neskelbtini)). Iš pradžių buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), o po to – (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. spalio 9 d. iki 2022 m. spalio 19 d. sūnus buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Po gydymo grįžęs į namus sūnus buvo neramus, jiedu (nukentėjusioji ir jos sutuoktinis) galvojo, kuo gali padėti sūnui. Nutarė nupirkti sūnui telefoną, bet nuvykus į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) sūnus telefono nenorėjo, todėl nupirko sūnui nešiojamą kompiuterį. Bet sūnui nupirktas kompiuteris nepatiko, nes kompiuteryje nebuvo lietuvių kalbos. Kitą dieną, t. y. 2022 m. spalio 20 d. į sūnaus kompiuterį buvo įvesta lietuvių kalba, bet sūnus vis tiek buvo nepatenkintas dėl nupirkto kompiuterio, todėl apie 13–14 val. jis (sūnus) ėmė ardyti kompiuterį. Pamačiusi tai ji (nukentėjusioji) paėmė iš sūnaus kompiuterį ir išnešė kompiuterį į kitą kambarį. Jai sugrįžus, sūnus M. K. pasitiko ją su virš galvos iškelta žaidimų konsole, kuria sudavė jai į galvą. Sudavė jai 3 kartus – 2 kartus pataikė į galvą (į kaktą) ir vieną kartą į ranką, kuria ji dengėsi savo galvą. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Tuo metu sutuoktinis gulėjo kitame kambaryje (buvo prigulęs pietų miego). Ji (nukentėjusioji) sušuko sutuoktiniui, kad šis iškviestų pagalbą, nes sūnus buvo apimtas pykčio, kėlė jai grėsmę ir ji bijojo, kad sūnus nesužalotų jos labiau. Sutuoktinis iškvietė pagalbą. Jai (nukentėjusiajai) buvo nustatytas kairės rankos antrojo delnakaulio lūžis ir nubrozdinimai galvoje. Po įvykio sūnus atsiprašė jos. Sūnus tiek prieš aptariamą įvykį, tiek po jo, buvo ne kartą gydytas stacionariai (duomenys neskelbtini), tačiau lyginant su (duomenys neskelbtini) metais, jo būklė blogėja, nes pastaruoju metu jam vis dažniau pasireiškia psichozės. Mano, kad sūnui neparinkti tinkami vaistai. Sūnus vaistus vartoja nuolat, tačiau būna, kad jis vaistus vartoja ne taip, kaip paskirta gydytojo, t. y. vartoja mažesnes dozes (nesilaiko gydytojų nurodymų). Taip pat ji pati (nukentėjusioji) neduoda sūnui nustatytų vaistų dozių ir mažina vaistų kiekį. Šiuo metu ji nežino ir nesupranta, kuo daugiau galėtų padėti sūnui, kad gydymas būtų efektyvus. Mano, kad ambulatorinis gydymas nėra efektyvus, todėl neprieštarauja, kad sūnui būtų paskirtas ilgesnis stebėjimas ir gydymas stacionare specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Apie tai ji kalbėjosi su savo sūnumi, kuris sutinka būti gydomas (duomenys neskelbtini).

2.3. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto prieškambaryje. Iš įvykio vietos paimta žaidimų konsolė (1 t., 10–11, 13–18 b. l.).

2.4. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai E. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kaktoje, kairės plaštakos antro delnakaulio kaklelio lūžis; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 20 d.; sužalojimai nukentėjusiajai E. K. padaryti ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; sužalojimai nukentėjusiajai E. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; M. K. veiksmai sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą; nukentėjusiajai E. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 62 b. l.).

2.5. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. spalio 20 d. policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad sūnus M. K. (turintis psichikos sutrikimą) buto koridoriuje žaidimų konsole 3 kartus sudavė jai į galvą. Saugodama galvą ji užsidengė rankomis, dėl ko sūnus žaidimų konsole pataikė jai į kairę ranką. Dėl sūnaus elgesio ji juto fizinį skausmą. Nukentėjusiosios E. K. sužalojimai – kaktoje įdrėskimas ir kraujosruva, kairėje rankoje patinimas ir kraujosruva. Nukentėjusiosios būklė – didelis susijaudinimas. M. K. sulaikytas, po medikų apžiūros pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 34–37 b. l.).

2.6. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, jog garso įraše užfiksuota kaip 2022 m. spalio 20 d. 13.30 val. M. K. pranešė apie namuose smurtaujantį sūnų (1 t., 48–49 b. l.).

2.7. Žaidimų konsolės apžiūros protokolu ir pakvitavimu, iš kurių matyti, kad žaidimų konsolė yra juodos spalvos, viršutinėje dalyje per vidurį užrašas „Playstation 3“, dešinėje pusėje užrašas „Sony“, kairėje pusėje lipdukas su serijiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Po apžiūros konsolė grąžinta nukentėjusiajai E. K. (1 t., 20–21, 23–25, 30 b. l.).

2.8. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. K. sirgo ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini); aptariamos veikos padarymo metu M. K. dėl savo psichikos sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir tinkamai valdyti savo veiksmų; psichikos sutrikimų paūmėjimo metu M. K. gali būti pavojingas sau ar kitiems asmenims; M. K. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ((duomenys neskelbtini)) (1 t., 174–181 b. l.).

2.9. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė E. Z. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas patvirtino ir paaiškino, kad M. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. K. yra pavojingas sau ir visuomenei. Siūlo M. K. taikyti priverčiamojo pobūdžio medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje ligoninėje. Ekspertizės atlikimo metu buvo konstatuoti ryškūs M. K. mąstymo sutrikimai, kliedesinės įvykių interpretacijos, kas trukdo M. K. suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. M. K. psichikos sutrikimas yra nuolatinis, lėtinio tipo. Stabilią būseną pasiekti galima esant nuolatiniam medikamentiniam gydymui, priežiūrai ir stebėjimui, tačiau M. K. sutrikimas yra labai sunkus (dėl išsivysčiusio defekto). Toks psichikos sutrikimas nėra išgydomas, asmuo pats nepasveiksta, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir kontrolė. Šiuo metu M. K. reikalinga ne ambulatorinė pagalba (ne gyvenimas globos namuose), o hospitalizavimas (stacionarinis gydymas). Iki ekspertizės atlikimo M. K. 18 kartų buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, tai yra labai daug, jam buvo taikytos įvairios priemonės, įvairūs medikamentai, netgi buvo taikytas labai retas gydymas – (duomenys neskelbtini) (tai yra taikoma išskirtinai sunkių sutrikimų atvejais), tačiau ankstesnis jo gydymas buvo neefektyvus, nes išrašant iš gydymo įstaigos M. K. būklė būdavo šiek tiek pagerėjusi, o po to vėl pablogėdavo. Nuo (duomenys neskelbtini) metų M. K. psichikos sutrikimo būsena yra blogėjanti. Tai rodo, kad jam reikalingas ilgesnis gydymo ir stebėjimo laikotarpis, ko ambulatoriškai gydant pasiekti neįmanoma. Be to, kaip girdėjome teisiamojo posėdžio metu, mama savarankiškai mažina M. K. paskirtų vaistų dozes, kas nepadeda stabilizuoti M. K. būklės ir efektyviai ambulatoriškai gydyti M. K. Negydant M. K., jo būklė ne gerėtų, o blogėtų ir jo pavojingumas visuomenei didėtų. M. K. yra nekritiškas savo ligos atžvilgiu. Ambulatorinis gydymas M. K. yra nepakankamas ir neefektyvus, stacionarinis gydymas būtų saugesnis ir efektyvesnis tiek pačiam M. K., tiek aplinkiniams.

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir kiti klausimai

3.1. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. 2022 m. spalio 20 d. apie 13.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – mamą E. K. (tyčia kompiuterine žaidimų konsole 2 kartus sudavė jai į viršugalvį, o nukentėjusiajai E. K. nuo smūgių dengiantis galvą rankomis, sudavė 1 kartą žaidimų konsole jai į kairę plaštaką) ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimą kaktoje, kairės plaštakos antro delnakaulio kaklelio lūžį). Tai, kad M. K. padarė šią veiką įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios E. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu, žaidimų konsolės apžiūros protokolu ir kitais byloje esančiais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

3.2. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, padaręs įstatymu uždraustą veiką, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Tokiam asmeniui teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

3.3. Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad M. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, t. y. jis dėl (duomenys neskelbtini) visiškai negalėjo suvokti savo pavojingos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Iš teisiamojo posėdžio metu duotų ekspertės paaiškinimų matyti, kad M. K. psichikos sutrikimas yra nuolatinis, lėtinio tipo, pasiekti stabilią būseną galima tik esant nuolatiniam medikamentiniam gydymui, priežiūrai ir stebėjimui, jis savaime neišgys, todėl sergant tokiu psichikos sutrikimu būtinas gydymas. Įvertinus tai, M. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

3.4. Nustatydamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad iki ekspertizės atlikimo M. K. net 18 kartų buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, kad jam buvo taikytos įvairios priemonės ir medikamentai, netgi buvo taikytas išskirtinai sunkių sutrikimų atvejais taikomas retas gydymas (duomenys neskelbtini), bet ankstesnis jo gydymas buvo neefektyvus, nes išrašant iš gydymo įstaigos M. K. būklė būdavo šiek tiek pagerėjusi, o po to vėl pablogėdavo. Svarbu tai, kad, pasak E. K., jos sūnus M. K. jam skirtus vaistus vartoja ne taip, kaip paskirta gydytojo, o mažesnėmis dozėmis, ji pati (E. K.) taip pat neduoda M. K. nustatytų dozių ir savarankiškai mažina vaistų kiekį, kas, pasak ekspertės, neleidžia stabilizuoti M. K. sveikatos būklės ir efektyviai ambulatoriškai gydyti M. K.. Jis nekritiškas savo ligos atžvilgiu, jo psichikos sutrikimas yra labai sunkus (dėl išsivysčiusio defekto) ir jo sveikatos būklė tik blogėja. Pasak ekspertės, ambulatorinis gydymas M. K. yra nepakankamas ir neefektyvus, šiuo metu M. K. dėl jo sveikatos būklės nėra pajėgus gydytis ambulatoriškai, jam reikalingas ilgesnis gydymo ir stebėjimo laikotarpis, ko ambulatoriškai gydant pasiekti neįmanoma, todėl stacionarinis gydymas būtų saugesnis ir efektyvesnis tiek pačiam M. K., tiek aplinkiniams. Kartu teismas atsižvelgia į paties M. K. ir jo šeimos narės (mamos) E. K. poziciją – E. K. neprieštarauja, kad jos sūnui M. K. būtų paskirtas ilgesnis stebėjimas bei gydymas stacionare specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) ir, pasak E. K., pats M. K. sutinka būti gydomas (duomenys neskelbtini). Įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, M. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 ir 98 straipsniai, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas).

3.5. M. K. taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 51–53 b. l.), kuri paliekama galioti iki priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti priverčiamąją medicinos priemonę – panaikinama.

3.6. Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 575,37 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., 118–124 b. l.). Tačiau baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje M. K. buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamu. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama ir, kaip jau buvo paminėta pirmiau, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Todėl iš M. K. negali būti priteistas civilinis ieškinys. Be to, teismas nenustatė jokių M. K. globėjos (nukentėjusiosios) E. K. neteisėtų veiksmų ir šioje byloje negalima tvirtinti, kad turtinė žala būtų tiesiogiai susijusi su M. K. globėjos (nukentėjusiosios) E. K. veiksmais ar neveikimu. Tokiu būdu Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys negali būti priteistas iš M. K. ar jo globėjos (nukentėjusiosios) E. K., todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Kartu teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio Panevėžio teritorinei ligonių kasai ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Tokios nuomonės laikosi aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-236-316/2021 ir kt.).

3.7.1. žaidimų konsolė, grąžinta nukentėjusiajai E. K. (1 t., 27–28, 30 b. l.), paliekama nukentėjusiajai E. K.;

3.7.2. dokumentų kopijos, saugomos byloje (1 t., 78–79, 82–87, 88, 91 b. l.), paliekamos saugoti kartu su bylos medžiaga.

3.8. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau atsižvelgiant į šios nutarties 3.6. punkte išdėstytas aplinkybes, proceso išlaidos iš M. K. negali būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 straipsniais teismas

nutaria:

M. K., padariusiam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini).

M. K. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki priverčiamosios medicinos priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti priverčiamąją medicinos priemonę – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

- žaidimų konsolę, grąžintą E. K., palikti E. K.;

- dokumentų kopijas, saugomas byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.