- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- A15.-1736-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01318-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. E.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais R. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas R. E. kaltę pripažino, nurodė, jog apie nusižengimą sužinojo kitą dieną po įvykio, nes nejuto, jog važiuodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Važiavo lėtai (duomenys neskelbtini), atvažiavo priešais automobilis ir jis staigiai pasuko į dešinę, pajuto, jog užvažiavo ant bordiūro. Kai praleido atvažiuojantį automobilį, išvažiavo ir nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Gavo iš policijos komisariato pranešimą ir tada suprato, kad kažkas negerai, nuėjo apžiūrėti savo automobilio ir pamatė ant jo įbrėžimus. Kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, prašė skirti kuo mažesnę baudą, kadangi gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Pajamos per mėnesį 500 eurų. Šiuo metu nedirba, nes karantino metu patenka į rizikos grupę, gauna neįgalumo pensiją 160 eurų. Per mėnesį iš viso pajamos yra apie 600 eurų, iš jų turi išlaikyti sūnų, butą, nupirkti maisto. Baudos vienu kartu sumokėti negalėtų, galėtų mokėti kas mėnesį po 100 eurų. Prašė teismo skirti kuo mažesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio rašytinio R. E. paaiškinimo matyti, jog 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19 val., išvažiuodamas iš kiemo automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę ir pradėjo lėtai važiuoti. Priešais pamatė atvažiuojantį mikroautobusą, kurio vairuotojas pamatė, kad jis važiuoja ir pradėjo važiuoti atgal, kad leistų jam išvažiuoti. Nuvažiavęs tam tikrą atstumą, jis važiavo toliau, sukdamas į dešinę staiga pamatė atvažiuojančią mašiną. Kad išvengti susidūrimo, jis pasuko į dešinę pusę ir pajuto, kad automobilio dešinės pusės ratai atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Kitų susidūrimų nepastebėjo ir nematė, nes visas dėmesys buvo sutelktas į atvažiuojantį automobilį, kuris sudarė avarinę situaciją. Sėkmingai išvažiavęs, nuvažiavo namo. Buvo labai tamsu, lietinga, susidūrimo su kita transporto priemone (automobiliu), nepajuto ir nepastebėjo. Prašė paskirti kaip įmanoma švelnesnę bausmę (b.l. 17).
Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. (teismo vertinimu akivaizdu, jog tarnybinio pranešimo tekste padaryta datos įrašymo klaida, kadangi įvykis iš tiesų įvyko 2019 m. lapkričio 10 d., ką patvirtina ir nurodyta tarnybinio pranešimo surašymo data (2019-11-10), todėl pagrįstai laiko, jog tarnybinio pranešimo tekste norėta nurodyta būtent 2019 m. lapkričio 10 d., o ne 11 d.), apie 19.50 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu N. P., iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėjas matė, kaip šalia (duomenys neskelbtini) namo, į stovintį automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir pasišalino automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu, šalia (duomenys neskelbtini) namo kampo, pastebėjo pranešime nurodytą „TOYOTA“, automobilio priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairysis žibintas buvo „šviežiai“ apgadinti. Suradus „TOYOTA“ automobilio savininką (G. B.), jis atėjo prie savo automobilio ir patvirtino, kad tokių apgadinimų nebuvo. Patikrinus registre buvo išsiaiškinta, kad automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. E., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Nuvykus sužinotu gyvenamosios vietos adresu, buvo rastas baltos spalvos „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus automobilio kėbulą buvo pamatyta, kad ant baltos spalvos dešinės pusės užpakalinių durų yra įbrėžimas, kuris tęsiasi per beveik visas duris ir dešinės pusės galinį sparną, „VW“ automobilis buvo purvinas, o apgadinimai buvo švarūs ir aiškiai matėsi, kad apgadinta neseniai (b.l. 3).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 10 d., 19.20 val., gautas pranešimas, jog prieš 30 min. pranešėja matė, kaip stovintį automobilį „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (b.l. 4).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vieta bei smūgio vieta (b.l. 5).
Iš G. B. paaiškinimo nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., jis priparkavo savo automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia namo esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį nuėjo namo. Automobilis buvo tvarkingas, neapgadintas. 20.20 val. pas jį atėjo policijos pareigūnas ir pasiteiravo, ar tai jo automobilis. Jis pasakė, kad automobilis „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo. Pareigūnas pranešė, kad stovintis jo automobilis yra apgadintas. Nuėjęs į įvykio vietą rado apdaužytą automobilio priekinį kairės pusės sparną ir bamperį bei žibintą. Kaltininko įvykio vietoje nebuvo (b.l. 6).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ vyr. transporto žalų eksperto M. M. elektroninio laiško nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala įvertinta 811,16 Eur (b.l. 7). Iš kartu su laišku atsiųstų nuotraukų matyti automobiliui „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b.l. 8-11), o iš pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros kopijos matyti automobilio remontui patirtos išlaidos (b.l. 12).
Iš AB „Lietuvos draudimas“ atsiųstų nuotraukų matyti automobiliams „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b.l. 14).
Iš įvykį mačiusios liudytojos atsiųsto el. laiško matyti, kad ji tiesiogiai matė eismo įvykį ir pabėgimą iš įvykio vietos 2019 m. lapkričio 10 d. Nurodė, kad 18.25 val. ji įvažiavo į kiemą, kur jai teko praleisti iš kiemo išvažiuojančią mašiną, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pravažiavusi pamatė, kad ant kampo stovėjusi mašina „TOYOTA“ yra apibrozdinta, su įlenkimu visas šonas, todėl greitai pradėjo apsisukinėti ir važiuoti paskui automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo labai dideliu greičiu, ji jį pasivijo (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Vijosi tam, kad spėtų nufotografuoti automobilį. Vairuotojas pamatęs, kad ji važiuoja už jo, viršijo greitį, spruko, važiavo per visas juostas nerodydamas posūkio signalų. Prie laiško pridėta automobilio nuotrauka (b.l. 15).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. E. (b.l. 16).
ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Kaip matyti iš R. E. rašytinio paaiškinimo, jis kaltės dėl to, jog 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neginčijo, teigė, jog neprisimena, kad būtų kliudęs ir apgadinęs kitą automobilį, tačiau neneigė, kad galėjo kliudyti nepastebėdamas, kadangi buvo tamsu, lietinga, dėmesys buvo sutelktas į kitą, priešais atvažiuojantį, automobilį. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus R. E. šias aplinkybes patvirtino, nurodė, jog prisipažįsta, dėl to kas įvyko gailisi. Šias aplinkybes patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuoti abiems įvykyje dalyvavusiems automobiliams („TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b.l. 3), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių nustatyta, jog pranešėja matė visą eismo įvykio eiga (b.l. 4), G. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog iki įvykio, 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., jis priparkavo sveiką, be apgadinimų savo automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), AB „Lietuvos draudimas“ atsiųstos nuotraukos bei el. laiškas, kuriame nurodytas automobiliui „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukeltos žalos dydis (b.l. 7-12, 14), įvykį mačiusios liudytojos el. laiškas (b.l. 15) ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad R. E. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl R. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją (pareigą) ignoruodamas, pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Tiek byloje esančiame R. E. rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. E. pripažino, jog jam vairuojant automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo kliudyti ar apgadinti gretimai stovėjusį automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė supratęs, kad jo vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Teigė, jog neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kontakto su kitu automobiliu, smūgio nejuto, jo vairuotam automobiliui padarytus apgadinimus pamatė tik kitos dienos rytą. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančios medžiagos visumą, konstatuoja, kad R. E. suvokė, jog būtent jis sukėlė eismo įvykį, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti automobiliams „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai, kontaktas tarp minėtų automobilių buvo stiprus, padaryti gana gilūs ir aiškiai matomi abiejų automobilių apgadinimai, todėl akivaizdu, jog R. E. negalėjo nepajusti kliudęs kito automobilio, kadangi smūgis, įvertinus padarytų automobilių apgadinimų mastą, turėjo būti stiprus. Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja el. laišku pateiktoje informacijoje patvirtino, kad prasilenkiant su R. E. vairuojamu automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo garsų trenksmą, o po to, praleidusi minėtą automobilį, pastebėjo kitam automobiliui „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apibrozdinimus su įlenkimu per visą automobilio šoną. Akivaizdu, jog aukščiau pateikta informacija leidžia spręsti, kad R. E. nurodytos aplinkybės, jog jis nepajuto smūgio su kitu automobiliu ir iš įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, yra nepagrįstos ir laikomos jo gynybine pozicija, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ne tik būta stipraus smūgio tarp minėtų automobilių, kuris turėjo būti jaučiamas vairuotojui, tačiau ir buvo girdėti garsus trenksmas, kurį girdėjo šalia buvusio automobilio vairuotoja, kas rodo, jog jį turėjo girdėti ir pats R. E., kadangi pastarasis buvo automobilio, turėjusio tiesioginį kontaktą su greta stovėjusio G. B. automobiliu ir jį apgadinusio, vairuotojas. Taigi akivaizdu, jog R. E. greitas pasitraukimas iš įvykio vietos nebuvo atsitiktinis, o logiška pasekmė to, jog jam vairuojant automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas greta stovėjęs automobilis „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir siekdamas išvengti atsakomybės R. E. iš įvykio vietos pasišalino. Pagal nustatytą reguliavimą, jog asmens veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, reikia nustatyti aplinkybę, kad padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokį žalos dydį pagrindžia byloje esanti UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad įvykio metu apgadinto automobilio remonto pagal sąmatą išlaidos yra 811,16 Eur (b.l. 12), taigi R. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje visiškai įrodyta, jog R. E. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino automobilį „TOYOTA VERSO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl R. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.
R. E. atsakomybę administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, atžvilgiu lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ANK 36 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – neįgalus, dirbantis, tačiau Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu darbinės veiklos nevykdo dėl patekimo į rizikos grupę, vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti mažesnę baudą negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu, ir tokios švelnesnės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi atsižvelgiant į pažeidėjo amžių, turimą neįgalumą, jo poziciją nusižengimo atžvilgiu (itin gailisi, pergyvena, smerkia savo elgesį), į tai, kad praeityje R. E. nebuvo baustas už KET pažeidimus, administracine tvarka baustas tik vieną kartą už mažareikšmio administracinio nusižengimo padarymą, baudą yra sumokėjęs, kas leidžia iš esmės teigiamai charakterizuoti pažeidėją, pagrįstai manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą mažesnę, nei sankcijos nurodyta žemiausioji riba, baudą. Teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. E. asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, aptartus šiame nutarime anksčiau, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jam netaikytina ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. E. gaunamos pajamos nedidelės, iš gaunamų pajamų išlaiko sūnų studentą, šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino nedirba, santaupų neturi, yra neįgalus, taip pat į paskirtos baudos dydį, nutaria, kad nagrinėjamu atveju galimas nesumokėtos baudos mokėjimo išdėstymas 10 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
R. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
R. E. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. E. paskirti galutinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudos sumokėjimą išdėstyti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Išaiškinti, kad pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115018697.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.