- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 1-115-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38634-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. B., K. B., A. J.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutinė faktinė gyv. vieta iki suėmimo– (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, vedęs, nedirbantis, teistas 27 kartus, paskutinius iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 n. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 59 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
A. J. (buvusi – Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., K. B. ir A. J. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jie, 2023 m. spalio 6 d., apie 20.21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, A. B. būnant apsvaigusiu nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai, veikdami kartu, tyčia rankomis sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip penkis smūgius S. B. į veidą, tuo padarydami jam dešinio momens, dešinės ausies kaušelio, dešinio antakio, apatinės lūpos žaizdas, daugines poodines kraujosruvas veide, 1-o ir 21-o dantų vainikų lūžius, nedidelę subkraujosruvą virš kairės kaktinės skilties, nosikaulių lūžį, t. y. padarė nukentėjusiajam S. B. sužalojimus atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.
Šiais savo veiksmais A. B., K. B. ir A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. B. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Viskas įvyko K. B. bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną su nukentėjusiuoju susipažino prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir nuėjo kartu pas K. B. į namus vartoti alkoholio. Be nukentėjusiojo pas K. B. kartu su juo (A. B.) atvyko ir R. B. (buvusi – K.) su vaiku bei kaltinamoji A. Z. Su nukentėjusiuoju iki tol nebuvo pažįstamas, susitiko prie parduotuvės ir pakvietė kartu eiti vartoti alkoholio. Būdami bute, jie vartojo alkoholį, jis (A. B.) jau prieš eidamas į tą butą buvo vartojęs alkoholį. Tą vakarą kažkas iš bute buvusių asmenų – kas konkrečiai – nepamena, pasakė, kad S. B. kabinėjosi prie bute buvusio vaiko, tokius dalykus išgirdęs jis (kaltinamasis) sudavė smūgius nukentėjusiajam. Pamanė, jog prie vaiko lytiškai kabinėjasi, dėl to sudavė smūgius; buvo girtas – blogai suprato, jei būtų gerai supratęs – nebūtų smūgių sudavęs. Nepamena, kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas. Sudavė ranka arba su koja, bet turbūt, kad su ranka. Ar dar kažkas be jo mušė nukentėjusįjį – nematė. Sudavė smūgius ir nuėjo parūkyti, nekreipė dėmesio, ar po smūgio nukentėjusysis nukrito ar ne, kaip nukentėjusysis atrodė. Jis (A. B.) buvo balkone, kai atvyko policija ir jį sulaikė. Po smūgių sudavimo, policija atvyko gal po 5 min., jis net nespėjo surūkyti cigaretės. Kiek jis buvo išgėręs tą vakarą, jau nepamena, bet kai buvo tikrinamas jo blaivumas, tai buvo praėjusios kelios valandos po jo sulaikymo. Bute be jo ir nukentėjusiojo konflikto, daugiau konfliktų nebuvo. Kuomet jis konfliktavo su S. B., jo sutuoktinė miegojo, K. B. buvo balkone. Bute taip pat buvo ir K. B. sutuoktinis D. B., jam vakaras praėjo normaliai, nieko įsimenančio nebuvo. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, jog, prieš ateidamas į butą, S. B. jokiais skausmais nesiskundė. Taip pat nepamena, kad būtų sakęs, kad jį kas nors sumušė. Būdami bute, jie tarpusavy mažai kalbėjosi. Tas butas yra vieno kambario ir dar yra virtuvė. Kurioje buto vietoje jis nukentėjusiajam sudavė smūgius – nepamena. Ar kas matė, kai jis sudavė smūgius – nepamena. Tuo metu A. Z. žiūrėjo R. B. vaiką virtuvėje, o pati R. B. miegojo. Jis parūkė, išeidinėjo iš balkono ir pamatė pareigūnus, kurie pasakė, kad jam reikia ruoštis, nes bus išvežtas. Nežino, kiek laiko praėjo nuo smūgių sudavimo iki policijos atvykimo, taip pat nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Jis (kaltinamasis) valė bute kraują, kad galėtų policininkai užeiti į butą. Nepamena, kad jis būtų nenorėjęs įsileisti į butą policininkų ar kad jų atžvilgiu būtų vartojęs necenzūrinius žodžius. Kraują, kurį valė, pamatė tik išėjęs iš balkono, kai jau buvo policija. Kraujas buvo toje buto vietoje, kurioje jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis taip pat nurodė, kad nežino, ar prieš ateidamas į butą nukentėjusysis buvo blaivus. Bute alkoholio nevartojo tik A. Z., nes ji prižiūrėjo R. B. vaiką, ji buvo blaivi. Kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu, išklausęs liudytojo M. R. parodymus, nurodė, kad šio liudytojo net nebuvo bute ir jis negalėjo matyti, kad neva K. B. valė kraują.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. B. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. vakare, tiksliai laiko nurodyti negali, bet maždaug apie 19.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Išėjęs iš parduotuvės, susipažino su asmeniu, kuris prisistatė vardu S., kuris jam pasiūlė išgerti alkoholio. Jis buvo aukšto ūgio, vyresnio amžiaus, daugiau nieko apie jį negali nurodyti. Jis (A. B.) tam vyrui pasiūlė nueiti pas jo pažįstamą K., adresu (duomenys neskelbtini), ir S. B. sutiko. Jie abu nuėjo pas ją į svečius. Pas K. buvo jam iš matymo pažįstami du vyrai, vienas iš jų buvo apie 35 metų amžiaus, neaukšto ūgio, tamsių plaukų, jo vardo jis nežino. Kitas vyras buvo apie 45 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, postambio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų. Taip pat kambary miegojo kažkokia moteris su vaiku, jis jų nepažįsta. Kai atėjo į butą, ten buvę trys asmenys – tai yra K. ir du vyrai, nepasakytų kad būtų buvę stipriai neblaivūs, jie buvo normalūs. Jis nutarė nueiti parūkyti ir išėjo į balkoną, kur rūkė vienas. Kambaryje liko K., S., du jam iš matymo pažįstami asmenys ir moteris, kuri miegojo su vaiku. Balkone jis buvo porą minučių, tiek kiek užtenka cigaretei surūkyti. Parūkęs, jis grįžo iš balkono atgal į butą ir bute pamatė jau uniformuotus policijos pareigūnus bei koridoriuje ant grindų kraujo balą, kurią jis išvalė. S. B. bute jau nebuvo, bute buvo tik policija, K., du vyrai ir moteris su vaiku. Kas atsitiko S. B. jis nežino ir nematė. Jis buvo ramus ir atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Už ką jį sulaikė – jis nežino, nes jis S. nemušė ir nieko jam nedarė. Kas jį mušė ar apskritai mušė – jis nežino (T. 2, b. l. 71-73).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. B. papildomai nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. po to, kai jis atėjo iš balkono parūkęs, pamatė, kad kraujo buvo pilnas buto koridorius. Tuo metu S. B. nebuvo bute ir koridoriuje, buvo atidarytos buto durys ir bendrame koridoriuje prie buto durų stovėjo du pareigūnai. Buto koridoriuje buvo daug kraujo, kraują koridoriuje liepė kažkam iš esančių valyti, bet šiuo metu neprisimena, kam. Jis pats esantį koridoriuje kraują nuvalė kažkokiu skuduru, nes norėjo, kad policininkai įeitų į butą neišsipurvinę krauju. Balkone kraujo nematė. Jam buvo parodytos nuotraukos iš įvykio vietos balkone, tuo metu, kai jis rūkė balkone, jokio kraujo ir skuduro nematė, nes tamsu buvo. Jis, kai atvažiavo policijos pareigūnai, agresyvus nebuvo, net jiems išvalė kraują, kad užeitų į butą. Atvykus antram ekipažui, jam liepė rengtis ir jį išvežė. Santykiai su asmenimis buvusiais bute: K. B. pažįstama, ji kilusi iš (duomenys neskelbtini) kaip ir jis. Jos vyro ir ten buvusio kito vyro nepažinojo. R. K. yra jo sugyventinė, būsima žmona. A. Z. yra R. vaiko auklė. Santykių su ja nepalaiko. Jis būdamas bute girdėjo apie tai, kad S. B. priekabiavo prie vaiko, bet kas tai sakė – neprisimena. Girdėjo tik kalbas. Pats S. B. nemušė, nematė, kas jį mušė, ar jis buvo sumuštas prieš ateinant į butą (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Vizualiai nesimatė, kad jis buvo sumuštas (2 T., b. l. 99-102).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. J. (buvusi – Z.) nurodė, kad kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažįsta. Paaiškino, kad ji su R. B. atvažiavo pas K. B. į butą, nes prižiūrėjo R. B. vaiką. Visą vakarą ji buvo blaivi. Kas vyko tame bute – nematė. Kas dar buvo bute – nežino. Ji, būdama bute, tik pamaitino vaiką ir nuėjo miegoti šalia R. B. Būdama bute ir prižiūrėdama vaiką, ji buvo virtuvėje. Neatsimena, kada atvažiavo policijos pareigūnai, iki jiems atvykstant ji visą laiką miegojo. Jokių konfliktų bute negirdėjo. Ji su atvykusiais policijos pareigūnais nebendravo. Nurodė, jog nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė prie parduotuvės, nežino, kas pasiūlė jam išgerti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji A. Z. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. ji prižiūrėjo R. K., dabar jau B., vaiką, kuriam 5 metai. R. B. vakare taip pat paprašė prižiūrėti vaiką, nes pati R. B. tuo metu buvo labai girta. Ji sutiko ir kartu su R. B., A. B. ir vaiku nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pas K. B. į svečius. Prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. B. sutiko kažkokį keistą vyrą, keistas buvo todėl, kad jis buvo panašus į narkomaną. Ji su juo nesusipažino, su juo nebendravo. Ji tuo metu prie (duomenys neskelbtini) sutiko savo mamą ir liko su ja pakalbėti, o A. B., R. su vaiku, tas vyras nuėjo pas K. į butą. Ji ten nuėjo po pusvalandžio. Pas K. bute buvo K. vyras, jo vardo nežino, taip pat bute buvo dar vienas vyras, kurio ji irgi nepažįsta. Ten ji nuvedė vaiką į virtuvę, kur virtuvėje buvo tik ji ir vaikas, ten jam pagamino valgyti, jį pamaitino ir kartu su vaiku nuėjo į kambarį, kur ji su vaiku atsigulė šalia tuo metu ant grindų, ant čiužinio, miegojusios R. ir ji kietai užmigo. Prabudo nuo skambučio į duris, nes skambino daug kartu. Pamatė bute daug pareigūnų. Pareigūnai kažko klausinėjo K., ji prabudusi buvo šoke. Kraujo niekur nematė. To vyro narkomano irgi pas K. bute jau nebuvo. Matė kaip pareigūnai iš buto išvedė A. B., kodėl jį išvedė – nežino, jokių muštynių nematė, nes miegojo. Kas vyko bute irgi nežino. Pati to vyro nemušė (T. 2, b. l. 20-23).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji K. B. nurodė, kad kaltinime nurodytą vakarą buvo bute, kuriame taip pat buvo jos sutuoktinis D. B., A. B., J. I., nukentėjusysis S. B., A. Z., R. B. bei pastarosios vaikas. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. S. B., atėjęs pas ją į butą, nebuvo sumuštas ir jokių sužalojimų ant jo veido nematė. R. B. iškart užmigo. Nežino, kaip viskas gavosi, nes ji (K. B.) pradėjo konfliktuoti su savo vyru balkone. Sunkiai pamena įvykio aplinkybes, nes visi nemažai buvo išgėrę. Ji kaltinamojo A. B. ir nukentėjusiojo S. B. konflikto nematė, nes kažkaip viskas tyliai įvyko. Nematė, kad A. B. būtų mušęs S. B. Buto koridoriuje ji matė kraują, bet ji balkono durimis praskėlė savo vyrui kojos pirštą, dėl ko buvo nemažai kraujo. Po to, kai ji privėrė pirštą, jos vyras nuėjo plauti kojos į vonią, tai tas kraujas per visą kambarį buvo. Su vyru ji balkone susiriejo, susistumdė, dėl to kaimynė išsigando ir iškvietė policiją. Kaltinamoji nurodė, jog ji nukentėjusįjį išstūminėjo iš savo buto, nes, kai jie išgėrinėjo, nukentėjusysis pradėjo keistai elgtis, nusišnekėti. Ji nukentėjusiajam nurodė, kad jis yra nepageidaujamas ir išstūmė iš buto. Po to nukentėjusįjį matė tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, jis stovėjo laiptinėje, bet jokio kraujo ant jo nematė. Jos manymu, nukentėjusįjį galėjo sumušti ir laiptinėje. Ji nukentėjusįjį iš buvo išvarė dar prieš jos konfliktą su sutuoktiniu. Nežino, gal nukentėjusysis grįžo į butą ir tada A. B. jį sumušė, nes durys nebuvo užrakintos. Kai ji konfliktavo su savo sutuoktiniu, balkone taip pat buvo ir J. I., o kur buvo A. B. – nežino. Po jos ir sutuoktinio konflikto, policija labai greit atvažiavo, jos vyras tik spėjo nusiplauti koją, užsidėti rankšluostį ir pamatė, kad jau policija atvažiavo. Jos sutuoktinis tuomet pasislėpė po čiužiniu, kodėl taip pasielgė – nežino. Balkone taip pat buvo kraujo. Pažymėjo, jog pirmiausia ji iš buto išvarė nukentėjusįjį ir tik po to balkone įvyko konfliktas tarp jos ir jos sutuoktinio. Kaltinamoji nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl atvykus policijos pareigūnams, jie nukentėjusįjį pamatė jos bute, o ne laiptinėje. Kaltinamoji, atsakydama į klausimus, taip pat nurodė, kad ji su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, nukentėjusysis kažką pasakė apie sekcijoje stovėjusią vaiko nuotrauką, tačiau ką pasakė – nepamena. Nurodė, jog, kai atvyko policija, konflikto nebuvo, tiesiog jie nenorėjo įleisti policijos pareigūnų, kadangi namuose buvo neblaivi R. B. su savo mažamečiu vaiku, tai nenorėjo, kad būtų iškviesti Vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Vakarėlio metu mažametį vaiką prižiūrėjo A. Z., kuri nevartojo alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji K. B. parodė, kad A. B. yra jos pažįstamas, R. K. yra A. B. sugyventinė, A. Z. yra lyg tai R. K. vaiko auklė. Ji nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), gyvena tik su vyru D. B.. 2023 m. spalio 6 d. vakare pas ją bute buvo ji, vyras D. ir J. I., jam 43 metai, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, tiksliai laiko nepasakys, pas jas į butą atėjo A. B. su R. K. ir jos vaiku M., 5 metų, A. Z. ir vyriškis, kurio vardo nežinojo, bet dabar jau žino, kad jis yra S. B. Kai jie atėjo, jau buvo tamsu, laiko neprisimena. Jis tada jai neprisistatė, jis buvo panašus į narkomaną, ji jį taip ir vadino – narkomanu. Jie atėjo pas ją todėl, kad R. slapstėsi nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybos, nenorėjo eiti namo, nes ten ją būtų suradę ir būtų atėmę vaiką. A. B. su savimi atnešė alkoholinių gėrimų 0,5 l. Jų butas vieno kambario 27 kvadratinių metrų, virtuvė ir tualetas. Jie visi sėdėjo kambaryje ir gėrė. Po to ji su vyru išėjo į balkoną parūkyti susiginčijo ir susimušė, ji vyrui prispaudė kairės kojos didįjį pirštą balkono durimis, pradėjo bėgti stipriai kraujas, nes praskėlė jam kojos nagą, dabar koja yra ištinusi. Dėl tos priežasties bute ir buvo daug kraujo. Vyras tada jos nemušė, o tik pastūmė. Ji atsitrenkė į staktą. Dėl šios priežasties ir buvo didelis triukšmas balkone, vyras iš skausmo rėkė, ji irgi šaukė. Jie per tą laiką išgėrė nepilną 0,5 l talpos degtinės, tada ji pastebėjo, kad S. B. pradėjo elgtis neadekvačiai, jis pradėjo „kimarinti“, t. y. nuleidęs galvą, akis užmerkęs, „kimarino“, vos nenukrito. Ji pati asmeniškai jį iš buto išvijo. Prie durų jis spyriojosi, nenorėjo išeiti, sulaužė katino tualetą, stovėjusi buto koridoriuje, ji jį išstūmė, niekas bute jo nemušė. Ji jo tikrai nemušė, nemušė nei R. K., nei A. B., nei J. I., nei jos vyras. Kas jį sumušė nežino, gal jį sumušė bendrame namo koridoriuje, nes jų name kažkas prekiauja narkotinėmis medžiagomis, o kadangi tas S. B. panašus į narkomaną, tai jį galėjo sumušti ir koridoriuje narkomanai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ir paskambino jai į buto duris, S. B. stovėjo įsirėmęs į sieną III aukšto bendrame koridoriuje. Ar jis buvo sumuštas, nesimatė, nes koridoriuje tamsu. Policijos pareigūnai įėjo į butą, pamatė kraujo koridoriuje, tualete, balkone ir kambaryje, nes kraujas buvo nuo jos vyro kojos, nes vyras ėjo, o jo pirštas kraujavo. Vyras tuo metu buvo tik su kojinėmis. S. B. niekas jų bute nemušė, tik ji jį išstūmė iš buto, nes jis buvo neadekvatus ir sėdėdamas miegojo kaip narkomanas. Nuo to laiko, kai ji išvarė S. B. į bendrą koridorių iki policijos atvažiavimo praėjo apie 15-20 minučių. Jį ten irgi galėjo kažkas sumušti. A. B. policijos pareigūnų nenorėjo leisti į butą, nes jis nenorėjo, kad K. B. bute policijos pareigūnai pamatytų R. K., nes žinojo, kad iš jos bus atimtas vaikas. Po to pareigūnai įėjo į butą, apžiūrėjo butą, po kurio laiko atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, paėmė R. vaiką ir išvežė. Policijos pareigūnai jos (K. B.) paklausė, kas atsitiko. Ji viską papasakojo, ką ir dabar pasakoja, paėmė iš buto tik A. B. ir jį išvežė. Kur dingo S. nežino, nematė. Pareigūnai dar tada padėjo jai iš buto išvaryti A. Z. ir R. K. J. I. matė pareigūnai, jis buvo užmigęs ant suoliuko balkone. Jis tik kitą dieną išvažiavo į Pabradę. Bute liko ji, jos vyras D. B. ir J. I. Jos vyras tą dieną buvo labai girtas, pamatęs, kad atvažiavo policijos pareigūnai, pasislėpė po lovą. Kodėl jis taip padarė – nežino, bet žino, kad jis bijo policijos pareigūnų nuo senų laikų, todėl jam ir likęs įprotis slėptis. Dar nori parodyti, kad su S. B. bute niekas nekonfliktavo, tik ji jį išvarė, supratusi, kad jis yra pavartojęs narkotinių medžiagų (T. 2, b. l. 35-37).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. B. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą grįžinėjo iš darbo į namus ir (duomenys neskelbtini) mikrorajone sutiko kaltinamąjį A. B., susipažino, pasišnekėjo ir A. B. pakvietė jį eiti iki pažįstamos. Sakė, kad ten turi išgerti viskio ar brendžio. Jis (nukentėjusysis) turėjo dar su savimi keletą alaus skardinių. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį bendrabutį, kur sėdėjo, išgėrinėjo, šnekėjosi. A. Z. turbūt buvo su vaiku, nes su jais kartu jos nebuvo. Bute buvo vaikas, kuris tai prabėgdavo, darė atsispaudimus, jis vaikui pasakė pastabą, nuo ko viskas ir kilo. A. B. parėjo iš balkono, žodis po žodžio ir pradėjo jį mušti. Pirmiausia mušė A. B., o po to įsikišo ir dvi moterys, pradėjo jį tampyti, ištempė į buto koridorių. Kai prasidėjo muštynės, A. Z. iš kažkur atbėgo ir jam sudavė į veidą, K. B. nepamena, kur sudavė. Bute taip pat buvo ir R. B., tačiau ji jo nemušė. Daugiausiai jam buvo suduota smūgių į veidą. Iš viso jį mušė trys žmonės, nors bute buvo ir daugiau žmonių, tačiau kiti nieko nedarė. Daugiausiai smūgių jam sudavė A. B. Mušti pradėjo kambaryje, o po to ištempė į koridorių. Jis pats taip pat nebuvo blaivus, buvo išgėręs alaus ir porą taurelių brendžių. Atsimena, kad K. B. bandė jį išprašyti iš buto, bet jis iš buto nebuvo išėjęs. Nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad jis tikrai nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, buvo po darbo dienos, dirba statybose sunkų fizinį darbą, todėl buvo pavargęs, pavartojo alkoholį ir nuovargis padarė savo. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog tyrimo metu jis įvardino moteris, kurios jį mušė, atpažino A. Z. ir šiuos savo parodymus tvirtina. Jokio kito konflikto bute tą vakarą nebuvo. Jo mušimas prasidėjo dėl to, kad kažkuri moteris apie vaiką kažką pasakė, vos ne iškrypėliu jį išvadino. Mano, kad buvo praradęs sąmonę, nes atsibudo tik ligoninėje. Sąmonės praradimui įtakos turėjo ir alkoholis. Smūgiai jam buvo suduoti tiek rankomis, tiek kojomis, A. Z. koja jam spyrė. Buvo prispaustas prie žemės ir negalėjo gintis, kaip nukrito ant žemės – nepamena. Po panaudoto smurto jautė skausmą, apie mėnesį laiko buvo ligoninėje, skausmus jaučia iki šiol. Nukentėjusysis, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl jo ligoninės dokumentuose užfiksuota, kad neva jis pasakė, jog jį sumušė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, taip įrašyta be pagrindo, kadangi gydytojai jo neklausė, kas jį sumušė. Nepamena ir kaip bendravo su policija, jis tiesiog „atsijungė“ koridoriuje, o atsibudo palatoje. Po įvykio buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pats domėjosi, kas įvyko, tyrėja pasakė, kad vienas asmuo suimtas, apie moteris, kurios jį mušė, jis pats atsiminė, nebuvo taip, kad tyrėja jam sakė. Civilinio ieškinio dėl įvykio nereikš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. B. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d., apie 18 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam priėjus prie parduotuvės, prie jos stovėjo vyras apie 35 metus, stambesnio kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, šviesių plaukų. Minėtas vyras priėjo prie jo (S. B.) ir paprašė pavaišinti jį cigarete, jis davė jam cigaretę, po ko šis prisistatė vardu A. ir pasiūlė jam kartu su juo išgerti šalia esančiame bendrabutyje pas jo sesę. Jis sutiko su jo pasiūlymu ir jie kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio bendrabučio butą, koks tiksliai yra bendrabučio adresas bei buto numeris – nežino. Jiems su A. atėjus į butą, jame jau buvo dvi moterys, iš kurių viena yra apie 25 metų, apie 160 cm. ūgio, tamsių ilgų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kitai - apie 40 metų, apie 170 cm. ūgio, rudos spalvos plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, vyras apie 55 metus, apie 180 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, bei berniukas apie 10 metų, nei vieno iš šitų žmonių jis vardų nežino bei anksčiau jų nėra matęs. Jiems būnant bute, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent brendį „Torres“, apie 0,7 l, kurį gėrė jam nepažįstami asmenys, o jis gėrė vyną iš mažų skardinių po 200 ml, tokių jis išgėrė apie 5 vnt. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, minėtas berniukas apie 10 metų nuolat lakstė bute ir darė atsispaudimus, jam tai stebint jis norėjo duoti jam patarimą ir pasakė, kad nugarą reikia laikyt tiesiai, tačiau tai išgirdusi moteris, kuriai apie 40 metų pradėjo ant jo (S. B.) šaukti bei įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kadangi minėta moteris pradėjo jį įžeidinėti, jis pasakė, kad prie jos vaiko jis nelenda, jam jis šimtą metų nereikalingas, tačiau tai išgirdęs A. iškart atsistojo ir smogė jam savo rankos kumščiu į veido sritį, po ko, iškart pribėgo abi moterys ir taip pat pradėjo jį mušti tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas. Vienu momentu jam praradus pusiausvyrą, jis nukrito ir visi trys asmenys pradėjo jį spardyti bei mušti abejomis rankomis į įvairias kūno vietas, dėl ko jis prarado sąmonę. Kas vyko toliau jis nežino, tačiau sąmonę atgavo jau būnant Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Jam buvo lūžusi nosis, susiūtos ausies, lūpos, dešinės pusės antakio bei galvos žaizdos, bei buvo atlikta operacija dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Šiuo metu jis yra paguldytas į neurochirurgijos skyrių, jo būklė yra stabili ir iš ligoninės jis bus paleistas 2023 m. spalio 9 d. Taip pat nori paminėti, kad prieš jį smurtavo A. ir abi moterys, o minėtas jam nepažįstamas vyras apie 55 metų tiesiog stebėjo ir buvo neutralus. Dėl minėtų asmenų jis pajuto didelį fizinį skausmą ir reikš civilinį ieškinį tyrimo eigoje (T. 1, b. l. 42-44).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. B. papildomai nurodė, kad įvykio dieną A. B. pasiūlė jam kartu su juo išgerti šalia esančiame bendrabutyje pas jo sesę, kaip vėliau sužinojo K. B.. Jis sutiko su jo pasiūlymu ir jis kartu su A. B. ir labai jauna mergina nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Jiems su A. atėjus į butą, jame jau buvo dvi kitos moteris, sesuo K. B. ir R. (jai apie 40 metų), kuri vėliau išėjo miegoti ir ji jo (S. B.) nemušė. Bute dar buvo mažas berniukas amžiaus nuo 5 iki 7 metų, bei buvo du vyrai, vienas iš jų K. vyras D., kitas vyras buvo tamsių plaukų ir jo vardas buvo J. Jų jis nepažinojo. Jiems būnant bute, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems bevartojant alkoholinius gėrimus, vaikas nuolat lakstė bute ir darė atsispaudimus, jam tai stebint jis norėjo duoti jam patarimą ir pasakė, kad nugarą reikia laikyt tiesiai, tačiau tai išgirdusi K. pradėjo ant S. B. šaukti bei įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kadangi minėta moteris pradėjo jį įžeidinėti, jis pasakė: „Aš prie jūsų vaiko nelendu, jam jis šimtą metų“, tačiau tai išgirdęs A. iškart atsistojo ir smogė jam su rankos kumščiu į veido sritį, jam apsisuko galva, vienu momentu jam praradus pusiausvyrą, A. paguldė jį ant žemės, prispaudė krūtinę kojomis iš priekio, po ko, iškart pribėgo abi moterys: K. ir ta jauna ir pradėjo jį mušti tiek rankomis, tiek kojomis į įvairias kūno vietas. Smūgių daugiausiai buvo į galvą, jautė didelį skausmą galvoje keturiose vietose, spardė jį kojomis ir rankomis visi trise į įvairias kūno vietas, dėl ko jis prarado sąmonę. Kas vyko toliau jis nežino, tačiau sąmonę atgavo jau būdamas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Jis gulėjo ligoninėje iki 2023 m. spalio 13 d. (T. 1, b. l. 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. B. nurodė, kad papildomai nori pranešti, kad kiek jis matė jį mušė tik trys asmenys: A. B., K. B. ir trečia jauniausia mergina tamsiu plaukų nedidelio ūgio. Mano, kad ją atpažins. Jis nori parodyti, kad sumuštas prieš tai nebuvo (T. 1, b. l. 68-70).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis S. B. nurodė, kad papildomai nori parodyti, kad jis tvirtai laikosi parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metų ir nori parodyti, kad jį mušė trise: A. B., K. B. ir A. Z., kurią nesenai atpažino, kaip asmenį, kuris kartu su A. B. ir K. B. jį mušė 2023 m. spalio 6 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini). Jį pradėjo mušti A. B. buto koridoriuje, balkone jo niekas nemušė, A. B. sudavė jam smūgį į galvą ir jis nukrito ant grindų, tada A. B., K. B. ir A. Z. pradėjo jį spardyti ir daužyti rankomis, pagrinde į galvos sritį. Kiek smūgių buvo suduota jam – negali pasakyti, nes po 3-5 minučių jis prarado sąmonę ir prabudo RVUL palatoje. Kadangi nėra draustas „Sodroje“, jam VRUL pateikė sąskaitą apmokėti gydymą ligoninėje. Jo kaina sudaro 894,54 eurus. Dokumentus į bylą pateikė elektroniniu paštu. Nori, kad ją apmokėtų įtariamieji, dėl to prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu 894,54 eurų sumai (T. 1, b. l. 81-84).
Iš 2023 m. lapkričio 21 d. Asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusiajam S. B. buvo parodyta atpažinti tarp trijų asmenų A. Z. Nukentėjusysis S. B. atpažino A. Z. kaip asmenį, kuri kartu su A. B. ir K. B. jį mušė 2023 m. spalio 6 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini). Atpažino pagal ūgį ir plaukus. Sudavė jam įvykio dieną ranka per veidą, elgėsi labai triukšmingai (T. 1, b. l. 71-76).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B. nurodė, jog įvykio dieną išgėrinėjo, namie buvo K. B., jis, A. B., dvi merginos, kurių jis nepažįsta, ir vyras, kurio taip pat nepažįsta, tik žino iš matymo. Tą vakarą pirmiausia bute buvo jis, jo žmona ir J., paskui atvažiavo A. B. su dviem merginomis ir vaiku. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Matė kaip A. B. atsivestas vyras - nukentėjusysis sėdėjo ir „kimarino“, galvojo, jog yra pavartojęs narkotinių medžiagų, dėl to jo žmona gražiai tą žmogų išprašė iš buto. Ar kas nors matė nukentėjusiojo išprašymą iš namų – nežino. Kiek matė, tai nukentėjusysis tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek žino, nukentėjusysis yra vartojantis narkotikus. Žmona gražiai jį išprašė iš namų, paskui atvažiavo policija. Kodėl atvažiavo policija – nežino, gal šį asmenį kažkas sumušė, tačiau namie jo niekas nelietė. Kad A. B. šį asmenį būtų mušęs – nematė. Tą vakarą buvo konfliktas, nes K. B. prisispaudė jam (D. B.) kojos pirštą balkono durimis, kadangi ėjo rūkyti ir netyčia trinktelėjo. Po sudaužimo kojos pirštas pradėjo kraujuoti. Ar šį konfliktą kas matė – nežino. Tuo metu nukentėjusysis dar buvo bute. Po piršto traumos matė kaip nukentėjusysis sėdėjo ir „kimarino“, todėl ir buvo išvytas iš buto. Kur jis paskui nuėjo – nežino. Sunku pasakyti, kada atvyko policija, po 20-30 minučių, kai išėjo nukentėjusysis. Kai atvažiavo policija jis (D. B.) buvo pasislėpęs po lova. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog tą vakarą namie (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų nebuvo, nematė ginčų, kurie būtų kilę tarp vyrų. S. B. buvo išprašytas iš buto, kadangi manė, jog yra pavartojęs narkotinių medžiagų, taip pat dėl to, kad komentavo apie vaiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad jie su žmona K. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), butas yra III aukšte. 2023 m. spalio 6 d. jis su žmona K. buvo namuose, vakare pas juos atvažiavo J. I. – žmonos pažįstamas iš (duomenys neskelbtini). Jie su juo gėrė alų. Po kokių 2-3 valandų, jau buvo tamsu, atėjo pas juos į butą A. B., žmonos pažįstamas iš (duomenys neskelbtini), su juo kartu atėjo R. K. su mažamečiu vaiku M., atėjo A. Z. ir S. B., iš atėjusiųjų pažinojo tik A. B. A. B. atnešė butelį degtinės lyg tai 0,5 l ar 0,75 l talpos. Jie visi susėdo kambaryje ir gėrė. Po kurio laiko kažkas iš moterų pasakė, kad S. B. kabinasi prie vaiko. Jis suprato, kad jis priekabiavo, nes pamatė tokį vaizdą: sekcijoje buvo padėtą K. vaiko E. nuotrauka, S. B. pažiūrėjo į nuotrauką, pasakė gražus vaikas, jis jį „išpistų“, tai ir suprato, kad priekabiavo prie R. vaiko. Tada jo žmona K. S. B. pradėjo varyti iš namų. Jis nenorėjo išeiti ir jai priešinosi, bet ji S. B. išstūmė iš namų. Niekas jo nemušė, niekas jo nelietė. Kur jis išėjo nežino. Jis (D. B.) išėjo su K. į balkoną parūkyti, kur jie su ja susiginčijo, nes ji jam balkono durimis prispaudė kairės kojos pirštą, jis tuo metu buvo tik su kojinėmis, skausmas buvo žvėriškas, jis riekė iš skausmo, šaukė ant K., net ją pastūmė į staktą. O po to nuėjo į butą ir kadangi jo pirštas stipriai kraujavo, tai kraujo buvo balkone, taip pat paliko kraujo dėmės kambaryje, virtuvėje, koridoriuje ir tualete. Bute buvo tik jo kraujas. Gali parodyti pirštą, kurį jam balkono durimis prispaudė K. K. durimis jam netyčia prispaudė kairės kojos pirštą, jis jai pretenzijų dėl to neturi. Apytiksliai po 20-30 minučių pas juos atvažiavo policijos pareigūnai, su policijos pareigūnais kalbėjosi K. ir A. B., o jis būdamas labai girtas pasislėpė palindęs po lovą, bet po to pats iš po lovos išlindo. Jis S. B., kai buvo atvykę policijos pareigūnai, nematė. Kur jis dingo nežino. Jų bute jo niekas nemušė, tik jo žmona K. jį išvijo iš namų, jis jai priešinosi, sulaužė katino smėlio dėžę ir dėžę batams. Kas, kada ir kur jį sumušė, nežino. Taip pat gali pasakyti, kad niekas jo nemušė. Dar nori parodyti, kad konfliktų tarp buvusių bute nebuvo, tik balkone buvo jo ir žmonos konfliktas dėl prispausto balkono durimis piršto, jie balkone gana garsiai šaukė (T. 1, b. l. 117-120).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. I. nurodė, kad visą įvykio dieną gėrė alkoholį pas K. B. namuose. Iš bute buvusių asmenų pažįstą D. B., K. B. ir A. B., kitų asmenų nepažįsta. Tą vakarą bute buvo iš viso šeši asmenys ir vaikas. Įvykio dieną buvo išgėręs, todėl vakare išėjo į balkoną ir užmigo. Pamena, jog balkone rūkydavo D. B. Vėliau atėjo policija ir išvedė į kambarį, tada ir sužinojo, jog bute įvyko muštynės. Kodėl policija atvyko – nežino, su K. B. ryšio nepalaiko. Tą vakarą jokio konflikto balkone nematė, kraujo taip pat nematė. Nukentėjusiojo nepažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. I. nurodė, kad jis 2023 m. spalio 6 d. kartu su K. ir D. B. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, nuvažiavo tiesiai pas K. į butą (duomenys neskelbtini), butas trečiame aukšte, vieno kambario. Tai buvo po pietų, ten jie trise gėrė. Jis buvo jau gana girtas. Vakare atėjo A. B., dar tuo metu jam nepažįstamas S. B., A. Z. ir R., pavardės nežino, ji buvo su vaiku-berniuku, kiek metų berniukui buvo, nežino, bet berniukas buvo mažas. Jis su jais jau negėrė. Jis ir D. B. išėjo į balkoną ir ten rūkė ir gėrė, be šitų atėjusių asmenų. Ką veikė bute visi atėjusieji ir K. – nematė. Jokio skandalo negirdėjo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, vaikų teisių apsaugos atstovai. S. B. jau bute nebuvo, kur jis buvo nežino, policijos pareigūnai sulaikė A. B., R. vaiką paėmė vaikų teisių apsaugos atstovai. Ir viskas. Jokių muštynių nematė, kur dingo S. B. irgi nežino, jis nieko nematė, nes buvo girtas. Kas sumušė S. B., nežino, nes nematė. Ar buvo kraujo buto koridoriuje, nematė (T. 1, b. l. 145-148).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B. nurodė, jog įvykio dieną atvyko vaiko teisės, kadangi pripūtė promilių, buvo išgėrusi. Tą dieną į K. B. butą atvažiavo, kadangi turėjo problemų su socialiniais darbuotojais, nuo jų slėpėsi. Atvažiavo ji, jos vyras A. B. ir vaiko auklė N. (past. A. J. (buvusi – Z.)), kuri tą vakarą jos vaiką prižiūrėjo. Kodėl buvo iškviesti pareigūnai – nežino, nes miegojo ant pripučiamo čiužinio kartu su vaiku ir aukle. Atsakydama į klausimus, nurodė, jog, kai atvažiavo pareigūnai, tada ir pabudo, kadangi girdėjo beldimą ir skambutį į duris. Kodėl jos vyras buvo sulaikytas po įvykio – nežino. Tuo metu su A. B. dar nebuvo susituokusi, tik kartu gyveno, susituokė po įvykio. Dabar jos vaikui šeši metai, apie įvykį ir ar kažkas jį kuteno ar kilnojo – nekabėjo. Nukentėjusysis jai nėra žinomas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji R. B. (buvusi K.), kurios atžvilgiu 2023 m. gruodžio 5 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas, nurodė, kad A. B. yra jos sugyventinis, A. Z. yra jos kaimynė ir, kai jai reikia, prižiūri jos vaiką. K. B. yra jos pažįstama. 2023 m. spalio 6 d. ji buvo viena namuose tik su vaiku ir iš nervų prisigėrė viena. Jai gerti negalima, nes lanko Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Į vakarą, laiko nepasakys, nes nepamena, pas ją atėjo A. B. kartu su A. A. B. pamatęs ją girtą, nutarė ją paslėpti nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų. Ji A. B. prašymu paskambino K. B. ir papasakojo, kad jai reikia pasislėpti nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, paprašė leisti nuvažiuoti pas ją su nakvyne. K. leido ir jie – ji su vaiku, A. Z. ir A. B. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas K. B., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji buvo labai girta, todėl mažai ką prisimena. Kaip S. B. atsidūrė pas K. bute – nežino, neprisimena, net nežinojo, kad jis ten buvo. Kas jį galėjo atvesti į butą – irgi nežino. Prisimena, kad jie trise ir jos mažametis vaikas atėjo pas K. į butą ir ji su savo vaiku iškart nuėjo miegoti. Miegojo kambaryje už sienos, kur gulėjo čiužinys, ji su vaiku ant jo atsigulė ir beveik iškart užmigo. Jos vaikas irgi miegojo su ja. Prabudo, kai bute buvo policijos pareigūnai ir Vaiko teisių specialistai. Policijos pareigūnai davė papūsti, pripūtė 2,9 promilės. Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai išsivežė jos vaiką. Kas buvo pas K. bute neprisimena, buvo labai girta. Ar pas K. bute kas nors mušėsi – negali pasakyti, nes girta miegojo ir nieko nematė. Ji pati nieko nemušė. Apie sugyventinio A. B. sulaikymą jai pranešė areštinės pareigūnai. Suprato tik dabar, už ką jis buvo sulaikytas ir suimtas, už tai, kad galimai primušė S. B. Ar jį A. mušė, nežino, nes nieko nematė (T. 1, b. l. 158-160).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. K. nurodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta į teismo posėdį. Įvykio dieną ji vakare grįžo iš darbo, kelinta valanda buvo – nepamena. Girdėjo pas kaimynus skandalą – išgirdo baisius garsus, smūgius į žmogaus kūną, tie garsai sklido iš kaimynų balkono. Jos ir tų kaimynų balkonai yra šalia. Iš garsų suprato, kad yra mušamas žmogus ir mušama buvo stipriais smūgiais. Jai buvo baisu išeiti į balkoną, išgirdusi tuos garsus, nusprendė iškviesti policiją. Kaip buvo mušamas žmogus – ji nematė. Mušamas žmogus galimai buvo balkone arba kambaryje. Ji atskiria, koks garsas būna, kai smūgiuojama į medį, knygą ar stiklą ir koks į žmogaus kūną. Vaikystėje ją mušė tėvas, todėl tą smūgių garsą į kūną ji labai gerai žino. Ji suprato, kad žmogui gresia kažkas baisaus, todėl iškvietė policiją ir mano, kad taip išgelbėjo tam žmogui gyvybę. Jokių balsų ar pokalbių negirdėjo tarp bute buvusių asmenų. Su kaimynais, gyvenančiais tame bute, jokių santykių nepalaiko, tik pasisveikina. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad negali pasakyti, kiek buvo smūgių, viskas vyko apie 5 minutes. Matė, kad buvo atvykusi policija, kad buvo išvežtas sužalotas žmogus, o kitą dieną laiptinėje matė kraują.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. K. nurodė, kad ji kaimynus iš 35 buto pažįsta tik iš matymo. Žino, kad jie nuomojasi butą. Kaimynai niekada netriukšmavo. 2023 m. spalio 6 d., kažkur apie 20.30 val., ji būdama savo bute (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kaimynų balkone kažkas mušą žmogų, tikrai girdėjo garsą, kaip muša žmogų, tas garsas yra specifinis, suprato, kad tame bute vyksta muštynės. Ar stipriai mušė žmogų – negali pasakyti, todėl kad nematė, nes jos balkonas užstiklintas, kaimynų balkonas irgi užstiklintas. Langai buvo išprakaitavę, todėl nieko negalėjo matyti. Pati nieko nematė, bet išsigando, kad ten vienas kito neužmuštų, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai gana greitai atvažiavo, po to girdėjo, kad atvažiavo greitoji pagalba, girdėjo, kad išvažiuoja. Pareigūnų buvo labai daug, kokios 3 mašinos, matė pro langą kieme (T. 1, b. l. 110-111).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas gydytojas H. D. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. atvežto ligonio S. B. nepamena. Stacionaro epikrizę surašo gydantis gydytojas arba tą dieną kuruojantis gydytojas, kai ligonis yra išrašomas. Jisai išrašo iš ligos istorijos epikrizę, tai vadinama išrašu. Epikrizėje yra būklė išrašant. Paskutinis punktas „Būklė išrašant“. Grafa „Būklės įvertinimas“, tai čia atvežimo metu pildoma. Jei jis pasirašė, tai reiškia, kad ir buvo gydantis gydytojas arba jam buvo pavesta išrašyti išrašą. Šiuo atveju S. B. buvo nustatyta trauminė subarachnoidinė hemoragija. Epikrizė yra parašoma tą dieną kai ligonis yra išleidžiamas iš stacionaro. Gali būti situacija, kad priėmime apžiūrėjo vienas gydytojas. Ligonis buvo paguldytas į stacionarą. Vedėjas kitą dieną paskyrė kitą gydantį gydytoją. Iš pradžių ligonį apžiūri greitosios pagalbos gydytojas. Jie gali vertinti traumą, padaro tyrimus. Jeigu randa, kad yra neurochirurginė problema, patologija, tada ligonis yra perduodamas gydytojui neurochirurgui. Iš savo pusės surašo skubiosios pagalbos gydytojas. Apžiūros protokolą vėliau surašo neurochirurgas. Ir jisai gali remtis pirmine pirmosios pagalbos gydytojo surašyta informacija. Dažniausiai pirminėje apžiūroje supildo, o toliau nukopijuojama ir remiantis, kad buvo surašyta priėmimo skyriuje. Nebent ligonis kartais pakeičia parodymus. Kaip ligonis pasako, tai taip ir surašo. Kad nukentėjusįjį sumušė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, tai greičiausiai yra surašyta iš paties nukentėjusiojo žodžių. Šita dokumento dalis greičiausiai buvo fiksuota greitosios pagalbos gydytojo. Apžiūros protokole yra rašomi sąmoningumo laipsniai. Jeigu sąmoningas – 15 balų, jei girtas, dezorientuotas – 14 balų Glasgow komų skalėje; 15 balų, tai reiškia pilnai sąmoningas, adekvatus, kontaktiškas žmogus. Šiuo atveju nukentėjusysis buvo adekvatus, Glasgow skalėje 15 balų, tai reiškiasi, kad galėjo mintis dėstyti. Tik gali būti, jei sumuštas, tai šokas, emocinė būklė, ar alkoholio fonas tokioj situacijoj turėjo įtakos. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog negali atsiminti, ar su nukentėjusiuoju bendravo apie įvykio aplinkybes, rėmėsi ligonio parodymais ir pirminės apžiūros surašymu. Informacija, kad nukentėjusįjį galėjo užpulti (duomenys neskelbtini) galėjo tęstis kaip informacijos nukopijavimas.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. T. nurodė, kad įvykio dieną buvo gautas pirminis pranešimas, jog balkone įvyko muštynės. Atvykę iš lauko pusės nieko nepamatė, todėl užėjo į laiptinę. Sutiko kaimynę, kuri parodė butą, iš kurio galimai buvo triukšmas. Beldė, bet durų niekas neatidarė. Galiausiai atidarė duris vyriškis. Kai pradarė duris, iš karto pamatė ant grindų gulintį kitą vyrą šalia kraujo balos. Visur kitur aplinkui irgi buvo kraujas. Pabandė užeiti į butą, bet asmuo nepraleido, labai agresyviai elgėsi. Bandė išstumti, stovėjo tarp durų. Asmens buvo paprašyta pasitraukti. Jisai atsisakė, todėl buvo iškviestas pastiprinimas. Po kelių minučių atvyko kolegos ir užėjo į vidų. Atskyrė nukentėjusįjį. Jam buvo iškviesta pagalba. Bute buvo daugiau žmonių. Buvo kelios moterys ir vaikas. Vieną vyrą vėliau rado pasislėpusį lovoje. Kaltinamasis (A. B.) buvo sulaikytas. Nukentėjusysis gulėjo bute, šalia jo ant grindų buvo kraujo. Nukentėjusysis sunkiai orientavosi aplinkoje, jis buvo išvestas iš buto. Nukentėjusysis nurodė, kad įvyko muštynės, kad kažkas įvyko dėl vaiko. Nukentėjusysis nurodė, kad jį visi spardė. Nukentėjusysis nurodė kaltinamąjį A. B., asmenį, kuris slėpėsi po lova, dar lyg ir moteris nurodė, bet dabar jis (liudytojas) tiksliai nepamena. Ne visas merginas nukentėjusysis nurodė, tos, kuri buvo su vaiku, tai apie ją nieko nesakė. Toliau bute buvo bendraujama su bute buvusiais asmenimis. Kai atvyko, bute buvę asmenys jiems sakė kad nukentėjusysis „gavo“, nes lindo prie vaiko. Labai tiksliai prisimena, kad kai pradarė duris, tas asmuo, kuris stovėjo prie durų ir jų neįleido, sakė, kad greičiau naikink įkalčius ir viena iš moterų su skudru bandė valyti. Ar asmuo, kuris slėpėsi po lova, turėjo kažkokių sužalojimų – neprisimena. Tik pamena, kad kažkurios merginos kojinės buvo truputį kraujuotos. Atsakydamas į klausymus nurodė, jog įvykio vietoje nukentėjusysis buvo sąmoningas, tačiau sunkiai galėjo atsikelti. Ar įvykio vietoje buvo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų – neprisimena. Įvykio vietoje visi policijos pareigūnai turėjo „Body“ kameras, jos buvo įjungtos, vaizdo įrašai išsaugomi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas K. T. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d., dirbant ekipaže V1743 kartu su vyr. patrule D. P., 20.22 val. buvo gautas pranešimas (ROIK 0123000603366), kad adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte kaimynai balkone mušasi, stumdosi, pranešėja bijo, kad vieni kitų neišstumtų iš balkono. Daugiau informacijos nesuteikė. Atvykus 20.28 val. į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėjus balkonus nieko nepastebėjo. Nuėjus ir ilgai beldžiantis į trečiame aukšte esančio buto Nr. 35 duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivi K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai iš burnos sklido aštrus alkoholio kvapas. Už jos, buto koridoriuje pastebėtas gulintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo S. B., kraujuotas asmuo, kruvinu ir ištinusiu veidu, kuris nesiorientavo aplinkoje. Paklausus jo, kas atsitiko ir ar jam nereikia pagalbos, S. B. atsakė, kad reikia. Įžengus 2 žingsnius į butą pro duris prie jų priėjo taip pat bute buvęs, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., kuris taip pat buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir šūkavo, liepė eiti iš buto. Jam pasakius palaukti ir pastovėti nuošalėje šis pradėjo greitu žingsniu artintis ir stumti juos iš buto. Tuo metu ant grindų gulintis ir kraujuojantis S. B. atsistojo ir pradėjo rengtis. Tarp durų agresyviai nusiteikęs A. B. toliau neįleido į butą ir iš jo buvo pareikalauta pasitraukti nuo durų ir paeiti atgal, tačiau asmuo toliau grasino žodžiais „supyzdinsiu abu“, rusiškai sakė šalia esančiai K. B. „trink įkalčius, nes aš juos abu irgi užmušiu“. A. B., stovint tarp durų, stumdė jį nuo durų ir neleido patekti į butą. Per radijo ryšį buvo iškviestas pastiprinimas ir GMP. Bandant nuraminti siautėjantį A. B., sužeistasis S. B. atsistojo ir išėjo iš buto į namo bendrą koridorių. Sumuštasis tada prisistatė kaip S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jį bute sumušė A. B. ir dar vienas asmuo, kurio nurodyti negalėjo. Dėl ko konfliktas kilo nurodyti nesugebėjo, nuo jo taip pat sklido aštrus alkoholio kvapas. Atvykus ekipažams V1772, V1720 ir V1747 buvo patekta į butą. A. B. buvo patalpintas į tarnybinio transporto sulaikymo kapsulę. Po kelių minučių atvyko į įvykio vietą ir GMP brigada 0822. Vieno kambario bute buvo taip pat R. K., su savo vaiku M. V. ir A. Z. Visame buto koridoriuje buvo matomos raudonos spalvos skysčių dėmės, aptaškyti koridoriuje stovintys batai, užėjus į balkoną taip pat ant grindų matomos raudonos spalvos skysčių dėmės. Bute buvo taip pat ant grindų primėtyta žemių. Patikrinus R. K. blaivumą, jai nustatytas 2.03 prom. girtumas, todėl buvo iškviestos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. GMP išvežė S. B. į RVUL suteikti tolimesnę medicininę pagalbą. Būnant bute, po lova pastebėtas pasislėpęs gulintis D. B., kuris įvykio aplinkybių nurodyti nesugebėjo, apsimetinėjo, kad nieko nežino. Iš RVUL gauta diagnozė, kad S. B. nustatyta galvos, antakio, lupos, ausies žaizdos, nosies kaulo lūžis, subarahnoidinė hematoma. Jis buvo paguldytas į neurochirurgijos skyrių. A. B. buvo pristatytas į OVS. Tiksliai prisimena, kad S. B. pačioje pradžioje pasakė, kad jį mušė du vyrai A. B., o kas kitas mušė, nesugebėjo paaiškinti (T. 1, b. l. 113-115). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 12).
Byloje esančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo K. T. 2023 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, jog įvykio vietoje nebuvo apklausti galimi įvykio liuidytojai K. B., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, atsisakė kalbėti apie įvykį ir būti apklausiama, teigė, kad nieko nebuvo; R. K. nebuvo apklausta, kadangi bendravo su atvykusiomis į įvykio vietą vaikų teisėmis; A. Z. apie įvykį bendrauti atsisakė, šaukė ir nuo jos sklido aštrus alkoholio kvapas, teigė, kad S. B. yra pedofilas ir nori, kad jis būtų išvežtas, tačiau konflikto aplinkybių nepatikslino; D. B. nurodė, kad gyvena kartu su K. B., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau telefono numerių nenurodė, apie įvykį paaiškinti nieko negalėjo (t. 1, b. l. 14).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė D. P. nurodė, kad atvažiavę į iškvietimo vietą kelis kartus beldė į duris, po kurio laiko duris atidarė moteris (nurodo salėje esančią kaltinamąją. K. B.). Šalia jos buvo žemesnio ūgio moteris (nurodo ekrane matomą kaltinamąją A. J. (buvusi - Z.). Ant grindų prieškambaryje sėdėjo vyras su praskelta galva. Šalia jo buvo bala raudonos spalvos skysčio. Ant buto sienos buvo raudonos spalvos dėmių. Paskui priėjo dar vienas vyras, kuris buvo labai agresyvus ir nenorėjo mūsų įsileisti į butą (nurodo kaltinamąjį A. B. matomą ekrane). Tada buvo iškviesta pagalba. Atvažiavo kiti policijos ekipažai, buvo iškviesti medikai. Liudytoja nurodė, kad nukentėjusysis, kuriam buvo sužalota galva, buvo bute, tačiau jį iš buto išvedė dar iki atvykstant kitiems kolegų ekipažams. Su kitais ekipažais užėjo į butą. Ten buvo dar du vyrai, moteris ir nepilnametis vaikas. Kaltinamasis labai arti priėjo, sakė, kad jie negali užeiti į butą, pradėjo rėkauti. Ji pati bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau nepamena, ką būtent jis pasakojo, nes bendravo trumpai ir jį iškart išsivežė medikai. Atsakydama į klausimus nurodė, kad įvykio vietoje buvo su „Body“ kamera, buvo filmuojama. Ar filmuotas įrašas buvo blogas ar nepavykęs – neturi informacijos, nes tokia informacija nesuteikiama. Pamena, jog prieškambaryje matė didelę raudonos spalvos dėmę, taip pat buvo kraujo ant kabėjusių rūbų. Taip pat ant K. B. kojinių buvo raudonos spalvos dėmės. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė D. P. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d., dirbant ekipaže V1743 kartu su tyrėju K. T., 20.22 val. buvo gautas pranešimas (ROIK 0123000603366), kad adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte kaimynai balkone mušasi, stumdosi, pranešėja bijo, kad vieni kitų neišstumtų iš balkono. Daugiau informacijos nebuvo suteikta. Atvykus 20.28 val. į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūrėjus balkonus nieko nepastebėjo. Nuėjus ir ilgai beldžiantis į trečiame aukšte esančio buto Nr. 35 duris, jas atidarė akivaizdžiai neblaivi kaip vėliau paaiškėjo, K. B., jai iš burnos sklido aštrus alkoholio kvapas. Už jos, buto koridoriuje pastebėtas sėdintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo S. B., kruvinu ir ištinusiu veidu, prie jo ant grindų buvo didelė raudona dėmė, jis nesiorientavo aplinkoje. Paklausus jo, kas atsitiko ir ar jam nereikia pagalbos, S. B. atsakė, kad reikia. Įžengus 2 žingsnius į butą pro duris, prie jų priėjo taip pat bute buvęs, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., kuris taip pat buvo neblaivus, elgėsi agresyviai ir šūkavo, liepė eiti iš buto. Jam pasakius palaukti ir pastovėti nuošalėje, šis pradėjo greitu žingsniu artintis ir stumti juos iš buto. Tuo metu ant grindų sėdintis S. B. atsistojo ir pradėjo rengtis. Tarp durų agresyviai nusiteikęs A. B. toliau neįleido į butą. Iš jo buvo pareikalauta pasitraukti nuo durų ir paeiti atgal, tačiau asmuo toliau grasino žodžiais „supyzdinsiu abu“, rusiškai sakė šalia esančiai K. B. „trink įkalčius, nes jis juos (pareigūnus) abu irgi užmuš“. A. B. stovint tarp durų stumdė K. T. nuo durų ir neleido patekti į butą. Per radijo ryšį buvo iškviestas pastiprinimas ir GMP. Bandant nuraminti siautėjantį A. B., S. B. atsistojo ir išėjo iš buto į namo bendrą koridorių. Sumuštasis tada prisistatė kaip S. B., pasakė savo telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jį bute sumušė A. B. ir dar kažkas, bet konkrečiai nenurodė, kas, neprisimena ar pasakė, kad jį mušė vyrai, ar moterys. Tuo metu A. B. liepė K. B. valyti kraują, įkalčius. Konfliktas kilo iš K. B. žodžių dėl to, kad S, B. galimai yra pedofilas. Dvi moterys sakė, kad jis bandė kažką blogo padaryti vaikui. Ji (liudytoja) S. B. paklausė, ar tai tiesa. Jis atsakė, kad ne, jis pasakė, kad tik žaidė su vaiku. Bute apart S. B. buvo dar trys vyrai: A. B., D. B. ir J. I. bei trys moterys: K. B., A. Z. ir R. K. ir dar buvo mažametis berniukas. Nukentėjusysis kaip ir visi kiti buvo girtas, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykus ekipažams V1772 ir V1747 buvo patekta į butą. A. B. buvo patalpintas į tarnybinio transporto sulaikymo kapsulę. Po kelių minučių atvyko į įvykio vietą ir GMP brigada 0822. Visame buto koridoriuje buvo matomos raudonos spalvos skysčių dėmės, aptaškyti koridoriuje stovintys batai, užėjus į balkoną taip pat ant grindų buvo matomos raudonos spalvos skysčių dėmės. Bute buvo taip pat ant grindų primėtyta žemių. Patikrinus R. K. blaivumą, jai nustatytas 2.03 prom. girtumas ir todėl buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Būnant bute, po lova pastebėtas pasislėpęs gulintis D. B., kuris įvykio aplinkybių nurodyti nesugebėjo, apsimetinėjo, kad nieko nežino. Iš RVUL gauta diagnozė, kad S. B. nustatyta galvos, antakio, lupos, ausies žaizdos, nosies kaulo lūžis, subarahnoidinė hematoma. Neprisimena, kad S. B. būtų sakęs, kad jį mušė tik vyrai, prisimena, kad jis sakė, kad jį mušė ne vienas A. B., kas jį mušė kartu su A. B. pačioje pradžioje nepasakė, nesugebėjo pasakyti (T. 1, b. l. 126-129).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. Š. nurodė, jog įvykio dieną buvo gautas iškvietimas dėl muštynių. Atvykę įvykio vietą buvo įsijungę „Body“ kameras, buvo daromas įrašas. Bute matė daug asmenų, visi buvo neblaivūs. Pamena K. B. ir jos vyrą, kadangi į tą butą buvo nemažai iškvietimų. Nukentėjusysis buvo su sumuštu veidu, jis buvo bute, o ne bendrose patalpose. Jis buvo sąmoningas, stovėjo ant kojų ir atsakinėjo į klausimus. Taip pat buvo atvažiavusios Vaiko teisių darbuotojai, kadangi bute buvo ir vienas vaikas. Taip pat matė vieną moterį, kuri verkė ir prašė nekviesti Vaikų teisių apsaugos darbuotojų. Dėl kaltinamojo A. B. nieko negali pasakyti. Jis pats tikrino dviejų vyrų girtumą – D. B. ir kitą vyrą, kuris buvo bute, kitus asmenis tikrino kolegos.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. T. nurodė, jog įvykio dieną patruliavo ir su savo porininku policijos pareigūnu D. Š. nuvyko į įvykio vietą, kadangi policijos pareigūnams, kurie jau buvo ten, reikėjo pagalbos. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje buvo muštynės, vienas vyriškis buvo sumuštas. Atvažiavę iškvietė medikus, palydėjo nukentėjusįjį iki automobilio ir medikai jį išsivežė į ligoninę. Nukentėjusysis sakė, jog jį sumušė asmenys, kurie buvo bute. Iš to suprato, jog nukentėjusįjį mušė ne vienas asmuo. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas, atrodė, jog jis yra neblaivus. Bute visiems asmenims buvo patikrintas girtumas. Bute nesimatė grumtynių požymių, tačiau jame buvo vienas vaikas ir jo motina, kuri buvo taip pat neblaivi. Bute ant grindų matėsi kraujo dėmės, tačiau kiti asmenys nebuvo sumušti. Bute buvę asmenys nurodė, jog nukentėjusysis jau atėjo į butą būdamas kruvinas, jį vis bandė išprašyti iš buto.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. Š. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nepamena, kaltinamieji jam nėra matyti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. R. nurodė, kad atsimena nagrinėjamą įvykį, nors jis vyko senokai. Jis su kolega atvažiavo į pagalbą tyrėjams, kadangi bute buvo sumuštas pilietis, o kaltinamasis A. B. grasino pareigūnams ir nenorėjo jų įleisti į butą, teigdamas, kad pareigūnai neturi teisės užeiti į butą. Bute buvo sumuštas pilietis, taip pat bute buvo labai daug kraujo. Pamena, kad bute dar buvo ir moteriškė, kaip suprato – buto šeimininkė, taip pat buvo dar žmonių. Kai jie atvyko į įvykio vietą, nukentėjusysis jau buvo koridoriuje, nepamena, ar jis nurodė, kad jį sumušė. Lyg ir sakė, kad bute sumušė kaltinamasis ar kad visi bute buvę vyrai. Moteris – buto šeimininkė, valė kraują, buvusį bute. Liudytojas nurodė, kad kraują valė ir į butą nenorėjo įleisti kaltinamoji K. B. Kraujo buvo ir ant sienų, buvo aiškiai matyti, kad bute buvo sumuštas žmogus. Nepamena, ar bute buvę asmenys, ką nors būtų sakę, iš kur tas kraujas. Tiksliai neatsimena, ar dar kas nors iš bute buvusių asmenų skundėsi, kokiais nors sužalojimais, bet atrodo, kad nesiskundė. Iš bute buvusių asmenų nelabai, kas ir neigė, kad buvo sumuštas pilietis, bute buvę žmonės aiškino, kad nukentėjusysis buvo sumuštas, nes prie kažko kabinėjosi. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad kaltinamąjį A. B. gerai atsimena, nes iki nagrinėjimo įvykio, jis su A. B. bendravo, kadangi formino jam įvykį dėl vairavimo neblaiviam. Liudytojas nurodė, kad jis bendravo su visais vyriškiais buvusiais bute, nepamena, kad kuris nors iš vyrų, buvusių balkone, būtų buvęs sužalotas, pagalbos iš jų nei vienam nereikėjo, nepamena, kad kuris nors būtų kraujavęs. Kiek pamena, visi bute buvę asmenys, įskaitant ir nukentėjusįjį, buvo neblaivūs, tai akivaizdžiai matėsi, tačiau jo akivaizdoje asmenų blaivumo niekas netikrino. Jis daugiausiai bendravo su A. B. ir K. B. Bute buvę asmenys tvirtino, kad konfliktas įvyko, nes nukentėjusysis kabinėjosi prie vaiko, jie neneigė, kad mušė nukentėjusįjį. Bute buvo daug pėdsakų, kraujo žymių, akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo sumuštas bute, tai jiems nebuvo kaip ir slėpti to. Ką pasakojo pats nukentėjusysis, jis (liudytojas) nelabai pamena, nes jie atvyko į įvykio vietą padėti kolegoms. Įrodymų, kad nukentėjusysis tikrai būtų kabinėjęsis prie vaiko, nebuvo, todėl mano, kad tai tebuvo asmenų pasiteisinimas dėl įvykio. Nebuvo kalbos, kad dar bute būtų kažkas nukentėjęs ir kad kažkam dar reikėtų pagalbos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J. – Š. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. buvo registruotas iškvietimas į butą, (duomenys neskelbtini). Atvyko į butą, esantį trečiame aukšte, apie 20.39 val., nukentėjusysis, kaip vėliau prisistatė S. B., stovėjo buto koridoriuje per vidurį, jau buvo atvykę keli policijos ekipažai, policijos pareigūnų buvo nemažai, buvo ir lauke, ir namo koridoriuje, ir buto koridoriuje. S. B. buvo sumušta galvos sritis ir veido sritis, jam buvo suteikta medicininė pagalba, jis buvo transportuotas į VRUL. S. B. sakė, kad jį sumušė trise, bet nekonkretizavo, kas jį sumušė (t. 1, b. l. 138).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios policijos registruojamo įvykio pažymos nustatyta, kad 2023 m. spalio 6 d., 20 val. 21 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aplinkybės „Kaimynai bute mušasi, stumdosi, bijo, kad vieni kitų neišstumtų iš balkono“, papildomai: RVUL pranešė, kad GMP pristatė S. B., kuris paaiškino, kad ji sumušė (duomenys neskelbtini) 56 nepažįstami, papildoma informacija apie patikrinimą: 2023 m. spalio 6 d., apie 20.21 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute vartojant alkoholinius gėrimus A. B., sudavė nenustatyta smūgių kiekį, į nenustatytas kūno dalimi S. B., kuriam diagnozuotas galvos, antakio, lūpos, ausies žaizdos ir nosies kaulo lūžis, subarhnoidinė hematoma (T. 1, b. l. 7-8).
Iš byloje esančio 2023 m. spalio 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole bei fotolentelėje (t. 1, b. l. 17-22).
Iš 2023 m. lapkričio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas (perklausytas ir išverstas į lietuvių kalbą) Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl pagalbos iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (t, 1, b. l. 23-27).
Iš 2024 m. sausio 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokoluose (t. 1, b. l. 28-31, 32-34).
Iš 2023 m. spalio 7 d. S. B. protokolo - pareiškimo nustatyta, kad nukentėjusysis pateikė tokias įvykio aplinkybes: 2023 m. spalio 6 d., apie 20 val.,. jam būnant (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, tiksliai kuriame bute nurodyti negali, išgertuvių metu, jam mažai pažįstamas vyras, vardu A. bei dvi kitos moteris, iš kurių viena yra apie 25 metų, apie 160 cm. ūgio, tamsių ilgų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kita apie 40 metų, apie 170 cm. ūgio, rudos spalvos plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jis pajuto didelį fizinį skausmą, prarado sąmonę ir buvo paguldytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (T. 1, b. l. 37-38).
Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 10 d. Specialisto išvadoje Nr. G3453/2023(01) nurodoma, kad S. B. nustatytos dešinio momens, dešinės ausies kaušelio, dešinio antakio, apatinės lūpos žaizdos, dauginės poodinės kraujosruvos veide, 11-o ir 21-o dantų vainikų lūžiai. Nedidelė subarachnoidinė kraujosruva virš kairės kaktinės skilties, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2023 m. spalio 6 d., 21.45 val. Sužalojimai visumoje dėl nosikaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad S. B. sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad S. B. nustatytus sužalojimus galėjo padaryti pats sau, tame tarpe ir griūdamas, kadangi sužalojimų lokalizacija yra įvairiose galvos pusėse, taip pat nustatyta sužalojimų kūne. S. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo. S. B. dėl sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 58-60).
Iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo į bylą pateiktos skubiosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kvietėjas – policija, nukentėjo – S. B., kuriam nustatyti sužalojimai galvoje, veide, kakle. S. B. nurodė įvykio aplinkybes – įvykus konfliktui sužalojo trys asmenes (vieną pažįsta, dviejų – ne) (t. 1, b. l. 102-103).
Iš Alkotesterio šaknelės nustatyta, jog 2023 m. spalio 7 d., 00.56 val. A. B. nustatytas 1,19 prom. girtumas. Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARAA-0133 (T. 2, b. l. 64-65)
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamųjų A. J., K. B. ir A. B. kaltė dėl jiems pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Nukentėjusiojo S. B. parodymai apie nagrinėjamą įvykį buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis kategoriškai tvirtino, jog jį bute sumušė trys asmenys – A. B., kuris jį ir pasikvietė į butą, bei dvi moterys, iš kurių viena buvo apie 25 m. amžiaus, 160 cm ūgio, tamsių ilgų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, kitai - apie 40 metų, apie 170 cm ūgio. Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose nukentėjusysis patikslino, kad viena iš jį mušusių moterų buvo K. B., o kitą, atpažino asmens parodymo atpažinti procesinio veiksmo atlikimo metu, t. y. A. J. Tokios pozicijos dėl jį mušusių asmenų nukentėjusysis laikėsi ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Be to, iš byloje esančios Greitosios pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, jog atvykusiems medikams nukentėjusysis S. B. iškart nurodė, kad prieš jį smurtavo trys asmenys. Aplinkybę, jog S. B. buvo sumuštas kaltinamosios K. B. bute patvirtina ir liudytojos T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai apie tai, kad ji, būdama savo bute, girdėjo iš K. B. buto sklindančius žmogaus mušimo garsus. Liudytoja nurodė, kad garsai buvo būtent tokie, kokie būna suduodant smūgius į žmogaus kūną, dėl ko ji išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymų, atvykus pagal T. K. iškvietimą sumuštas nukentėjusysis būtent ir buvo surastas K. B. bute. Be to, iš byloje esančio įvykio vietos, t. y. K. B. buto, apžiūros protokolo taip pat nustatyta, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą bute tiek ant grindų, tiek ant sienų rastos raudonos spalvos, galimai, kraujo dėmės.
Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio buvo nuoseklūs viso proceso metu, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, tuo tarpu kaltinamųjų parodymai dėl jiems pareikštų kaltinimų proceso eigoje kito, jų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia ir kiti bylos duomenys.
Kaltinamojo A. B. pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo proceso eigoje keitėsi kardinaliausiai. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. kategoriškai neigė kaltę dėl S. B. sumušimo, nurodydamas, jog jis K. B. bute vartojo alkoholinius gėrimus kartu su visais, tuomet išėjo į balkoną parūkyti ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė; už ką sulaikė – jam nėra žinoma. Vėlesnės apklausos metu jis jau nurodė, kad grįžęs iš balkono, matė daug kraujo, norėjo jį išvalyti, bute S. B. nebebuvo, nematė, kas mušė S. B.. Visgi teisiamojo posėdžio metu A. B. kaltę dėl S. B. sumušimo pripažino, nurodydamas, jog jis iš tiesų sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau nei kiek smūgių sudavė, nei į kurias kūno vietas – nurodyti negalėjo, tačiau nurodė, kad buvo bute kraujo ir tas kraujas buvo būtent toje buto vietoje, kurioje jis mušė nukentėjusįjį.
Kaltinamosios A. J. ir K. B. viso proceso metu neigė joms pareikštus kaltinimus, teigdamos, jog jos nukentėjusiojo nemušė. Visgi, teismas neturi pagrindo tikėti šių kaltinamųjų pozicija, kadangi tokią jų poziciją paneigia kiti byloje ištirti įrodymai.
Kaltinamoji K. B. teigė, jog jai nukentėjusysis buvo panašus į narkomaną, todėl bandė jį išprašyti iš buto, tačiau jo nemušė, jis, ant jos, galėjo būti sumuštas ne jos bute, o laiptinėje. Pažymėtina, kad tokia kaltinamosios pozicija prieštarauja jau aptartiems kaltinamojo A. B. parodymams, jog jis sumušė nukentėjusįjį pastarajam dar būnant K. B. bute. Be to, kaltinamoji K. B., laikydamasi pozicijos, jog S. B. galėjo būti sumuštas bendroje namo laiptinėje, o ne jos bute, teigė ir tai, jog atvykę policijos pareigūnai jos bute matė kraujo dėmes, kadangi tą vakarą ji, būdama balkone, privėrė savo sutuoktiniui D. B. kojos pirštą ir dėl to jie susikivirčijo, o kojos pirštas smarkiai kraujavo. Visgi, teismo įsitikinimu, ši K. B. įvykių versija tėra jos gynybinė pozicija, neparemta jokiais įrodymais bei prieštaraujanti bylos medžiagai. Pati K. B. teigė, jog ji nukentėjusįjį iš buto išvarė dar prieš jos konfliktą su sutuoktiniu; jos ir sutuoktinio konfliktas vyko balkone, kur taip pat buvo ir liudytojas J. I., būdami balkone jie susiriejo, susistumdė, todėl kaimynė T. K. galėjo pagalvoti, kad vyksta muštynės. Ikiteisminio tyrimo metu ji gi dar nurodė, kad būdamas balkone, jos sutuoktinis rėkė iš skausmo, o ji šaukė. Tuo tarpu teisme apklaustas K. B. sutuoktinis D. B. nurodė, jog iš tiesų jos sutuoktinė balkone jam prispaudė pirštą balkono durimis, tačiau tai, anot jo, skirtingai nei teigė K. B., įvyko dar nukentėjusiajam būnant bute, t. y. iki tol, kol jo sutuoktinė išvarė nukentėjusįjį iš jų buto. Taigi, nors tiek K. B., tiek D. B. abu teigė, jog K. B. prispaudė D. B. kojos pirštą, jis dėl to labai kraujavo ir būtent šį kraują pamatė atvykę policijos pareigūnai, tačiau, pažymėtina, jog jie abu skirtingai nurodė, kada tai įvyko – ar nukentėjusiajam esant bute ar jau po to, kai neva K. B. buvo išvariusi nukentėjusįjį iš buto. Kartu abejones dėl K. B. ir D. B. išdėstytų kraujo dėmių atsiradimo bute aplinkybių sustiprina ir tai, jog teisme apklaustas kaltinamasis A. B. nurodė, kad jokio konflikto be jo ir nukentėjusiojo daugiau bute nebuvo; D. B., anot A. B., vakaras praėjo normaliai, nieko įsimenančio nebuvo. Be to, teisme apklaustas liudytojas J. I. nurodė, jog jis visą vakarą buvo balkone, ten parūkyti ateidavo ir D. B., tačiau jis (J. I.) apie tai, kad bute įvyko muštynės, sužinojo tik tuomet, kai atvyko policijos pareigūnai, jis, nors visą vakarą leido laiką balkone, tačiau jokio konflikto balkone negirdėjo ir nematė, taip pat balkone nematė ir kraujo dėmių. Be to, teisme apklausta liudytoja T. K. nurodė, kad ji negirdėjo jokių riksmų, sklindančių iš kaltinamosios buto ar balkono, kas paneigia K. B. ir D. B. parodymus apie tai, kad neva ji su sutuoktiniu balkone konfliktavo ir garsiai vienas ant kito šaukė.
Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamosios K. B. versija, jog bute buvęs kraujas buvo ne nukentėjusiojo, o jos sutuoktinio, yra visiškai paneigta, kadangi šią jos versiją patvirtino tik D. B., bet jie abu nurodė skirtingą įvykio laiką, nei vienas iš bute buvusių asmenų negirdėjo jokio D. B. ir K. B. konflikto, nors jie abu teigė, kad balkone garsiai rėkė ir šaukė vienas ant kito, be to, niekas viso vakaro metu nematė ir to, kad D. B. pirštas būtų buvęs kruvinas. Teisme apklausti policijos pareigūnai A. T., K. T., M. R. nurodė, jog jiems atvykus į įvykio vietą joks kitas asmuo be nukentėjusiojo sužalotas nebuvo ir sužalojimais nesiskundė.
Be to, kaip minėta, K. B. taip pat teigė, jog ji nukentėjusįjį išvarė iš buto, tačiau, kaip nustatyta iš liudytojų policijos pareigūnų D. Š., K. T., D. P. parodymų, atvykus pagal iškvietimą policijos pareigūnams ir pabandžius patekti į K. B. butą, nukentėjusysis sumuštu veidu buvo būtent bute, o ne laiptinėje.
Iš aptarto matyti, jog viso proceso metu kaltinamoji K. B., gindamasi nuo jai pareikštų kaltinimų, davė parodymus, kuriuos vienareikšmiškai paneigia kitų proceso metu apklaustų liudytojų parodymai, jos parodymai buvo prieštaringi ir visiškai neparemti kitais bylos duomenimis.
Kaltinamoji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisme nurodė, jog ji nematė jokio konflikto bute, nes atėjusi į butą, virtuvėje pamaitino R. B. vaiką ir po to nuėjo miegoti kartu su R. B. ir jos vaiku, prabudo nuo skambučio į duris ir bute pamatė daug pareigūnų. Visgi tokia kaltinamosios A. J. pozicija taip pat prieštarauja bylos medžiagai. Teisme apklausta policijos pareigūnė D. P., kuri pirma atvyko pagal iškvietimą, nurodė, jog į buto duris buvo beldžiama kelis kartus, po kurio laiko buto duris atidarė kaltinamoji K. B., o šalia jos buvo kaltinamoji A. J.. Taigi, šie liudytojos parodymai paneigia kaltinamosios A. J. parodymus apie tai, kad ji visą laiką miegojo, o pabudo tik tuomet, kai bute jau buvo pareigūnai. Be to, tokius šios liudytojos parodymus patvirtina, o kartu kaltinamosios poziciją paneigia, ir įvykio vietoje dirbusio policijos pareigūno K. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog A. J. (buvusi – Z.), atsisakiusi bendrauti dėl įvykio, šaukė ir nuo jos sklido aštrus alkoholio kvapas, teigė, kad S. B. yra „pedofilas“ ir nori, kad jis būtų išvežtas. Čia taip pat pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas kaltinamasis A. B. taip pat nurodė, kad po to, kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, miegojo tik R. B., o A. J. tuo metu su vaiku buvo virtuvėje. Teisme apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad po to, kai A. B. jam sudavė, A. J. iš kažkur atbėgo ir jam sudavė į veidą, kas, atsižvelgiant, į K. B. buto išdėstymą – virtuvė, kambarys ir koridorius, patvirtina būtent A. B. parodymus apie tai, kad A. J. buvo virtuvėje, t. y. ne toje pačioje patalpoje, kurioje jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, o kartu paneigia pačios A. J. parodymus apie tai, jog ji neva visą laiką miegojo kambaryje kartu su R. B. ir jos vaiku.
Iš to, kas aptarta, darytina išvada, jog nukentėjusiojo, kitaip nei kaltinamųjų, parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, jie yra paremti ir kita jau aptarta bylos medžiaga. Priežasčių, kodėl nukentėjusysis galėtų apšnekėti kaltinamąsias A. J. ir K. B. šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, tokių priežasčių nenurodė ir pačios kaltinamosios. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis iš kaltinamųjų nereikalauja jokio žalos atlyginimo (past. – nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau jis civilinio ieškinio byloje nepateikė) . Kaltinamųjų parodymai, kaip yra matyti iš jau aptarto – buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir paneigti byloje esančių įrodymų visuma.
Įvertinus surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamiesiems A. B., K. B., A. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai, jie kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo S. B. atžvilgiu visi trys, veikdami kartu, naudojo fizinį smurtą ir S. B. sukėlė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 30 d. – 2023 m. lapkričio 10 d. Specialisto išvadoje Nr. G3453/2023(01) konstatuotus ir kaltinime nurodytus sužalojimus, taip nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą, todėl tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau neigė, kad tai atliko veikdamas kartu su kaltinamosiomis K. B. ir A. J. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padaryta, veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. B. – iki šio nuosprendžio priėmimo teistas net 28 kartus (T. 3, b. l. 5-50, 143-158), baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesumokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 3, b. l. 160-166), nedirbantis (T. 3, b. l. 159).
Šios aptartos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąją ir leidžia spręsti, jog kaltinamasis A. B. nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, gerbti visuotinai priimtas elgesio taisykles bei moralės normas, jo elgesyje teigiamų nuostatų nematyti, jis nedaro išvadų dėl savo teisės aktus pažeidžiančio elgesio ir jo, akivaizdu, nekoreguoja; nors praeityje jam buvo skirtos ir griežčiausios su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jam nepadarė. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamasis A. B. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pridedamos bausmės dalis nustatytina, įvertinus teismo šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 7 d. 21.15 val. iki 2023 m. spalio 8 d., suėmime nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. spalio 25 d.
Kaltinamajam A. B. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, jog BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-873/2020).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės neskirti, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, jog nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. J. (buvusi – Z.) – neteista (T. 3, b. l. 177), bausta administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesusimokėjusi, kas rodo, jog vengia atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 3, b. l. 177-188), nedirbanti (T. 3, b. l. 189), šiuo metu laukiasi vaiko (T. 5, b. l. 19). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o ypač į tai, jog kaltinamoji yra dar labai jauno amžiaus, kaip minėta, iki šiol ji teista nebuvo, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas smurtinis nusikaltimas, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas išgertuvių metu, jai kartu su bausme skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 4 punkte.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24-27) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Skirdamas bausmę K. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas smurtinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina ir į tai, jog nėra nustatyta kaltinamosios lengvinančių aplinkybių. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. B. – neteista (T. 3, b. l. 167-168), bausta administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesusimokėjusi, kas rodo, jog vengia atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 3, b. l. 169-174), nedirbanti (T. 3, b. l. 175). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas smurtinis nusikaltimas, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas K. B. bute, kuriame vyko išgertuvės, kurių metu ji taip pat vartojo alkoholį, jai kartu su bausme skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 4 punkte, 5 dalies 4 punkte.
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 38-39) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 9,65 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad S. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. 1. 92). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir civilinio ieškovo naudai turtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC centro įrašas, 1 vnt. kompaktinė plokštelė prisegta prie bylos pirmo tomo galinio viršelio; Kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt. kompaktinė plokštelė prisegta prie pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios K. B. priteistinos 558,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato S. K. darbą; 2024 m. spalio 18 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios A. J. priteistinos 766,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokatės I. K. darbą; 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. B. priteistinos 975 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. P. darbą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamiesiems privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (T. 3, b. l. 92-93). Kadangi kaltinamiesiems gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamųjų valią, kaltinamieji yra nedirbantis, pajamų neturi, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamųjų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1, 4 dalimis, A. B. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdų subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 7 d. 21.15 val. iki 2023 m. spalio 8 d., suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 21 d. iki 2024 m. spalio 25 d. bei bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. sausio 9 d.).
Kardomųjų priemonių A. B. neskirti.
Pripažinti A. J. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme A. J. įpareigoti pirmus penkis bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
A. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesėjus – panaikintina.
Pripažinti K. B. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme K. B. įpareigoti pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
K. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsitesėjus – panaikintina.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai iš kaltinamųjų priteisti civilinio ieškovo naudai 9,65 Eur (devynis eurus 65 centus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, supakuotus į vokus, prisegtus prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. J. ir K. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam ar bausmę atliekančiam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.