Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys – D. D. ir V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų pridėti įrodymų būtinybė kilo susipažinus su atskirojo skundo turiniu bei įvertinus, jog apeliantui buvo sudaryta galimybė susipažinti ir pateikti vertinimą dėl šių naujų įrodymų, nauji įrodymai pridėtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas duoti leidimą paimti vaiką iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

12. Geriausių vaiko interesų apsaugos principas yra plačiai išanalizuotas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, nurodant, kad geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Duomenys neskelbtini prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

14. Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš mamos V. V., tačiau teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad sūnui gyventi su tėvu būtų nesaugu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju, įvertinus, jog byloje yra pateikti raštiški apelianto sūnaus paaiškinimai, jie pagrįstai laikytini įrodymais ir vertintini kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

16. Bylos duomenimis, Skyriaus darbuotojai bandė įkalbėti Duomenys neskelbtini gyventi su mama arba tėčiu, tačiau vaikas kategoriškai atsisakė gyventi su tėvais. Atsižvelgiant į vaiko esamą psichologinę būseną tuo metu, ir į tai, kad neatsirado artimų žmonių nepilnamečio aplinkoje, kurie galėtų juo pasirūpinti, buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir kreiptasi į teisiną dėl leidimo leisti paimti vaiką ir nustatyti rūpybą. Leidimas buvo gautas ir 2019 m. gegužės 17 d. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-364 nustatyta rūpyba.

17. Kaip nurodyta atsiliepime į atskirąjį skundą, tėvams išaiškinta, kad nustatyti vaikui globą (rūpybą) reikalingas teismo leidimas, o atsiradus sąlygoms, kada vaikas gali grįžti į šeimą, įsakymas dėl globos (rūpybos) panaikinimo priimamas be teismo leidimo ir vaikas nedelsiant gali grįžti į šeimą. Skyrius atkreipia dėmesį, jog tėvas D. D. pas sūnų į globos namus nuvyko tik vieną kartą, susitikimas neįvyko, nes vaikas tuo metu buvo išvykęs.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Duomenys neskelbtini atsisako gyventi su tėvais. Iš pateikto 2019 m. gegužės 29 d. vaiko paaiškinimo matyti, kad Duomenys neskelbtini nenori ne tik gyventi su tėvu, tačiau atsisako ir bendrauti. Vaikas nurodo, jog nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. tėvas skambino tik vieną kartą ir pažymi, kad atsisakė susitikti su tėvu. 2019 m. gegužės 30 d. Duomenys neskelbtini rajono savivaldybės Duomenys neskelbtini globos namų raštu Nr. R2-28 direktorė R. K. nurodė, jog Duomenys neskelbtini užtikrintai išreiškia savo nuomonę, kad su tėvais nenori palaikyti jokių ryšių, nenori bendrauti ar svečiuotis jų namuose. Vaikinas išsakė, kad norėtų susitikti tik su savo seserimis, tuo metu galėtų būti ir tėvas. Vaikino teigimu, apie šeimą jam jau nebeįdomu kalbėti, jis tėvais nepasitiki, nes daug kartų yra įskaudintas ir apgautas.

19. Šių nurodytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai (grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas ir kt.) pagrindžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką G. D. iš vaiko tėvų V. V. ir D. D.. Šią išvadą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti bei aukščiau aptarti įrodymai.

20. Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės teikti paaiškinimus, pasisakytina, kad pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokie prašymai išduoti teismo leidimą teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą paimti vaiką iš jo tėvų, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant pakankamai rašytinių įrodymų, teismas galėjo tenkinti pareiškėjo prašymą rašytinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Pažymėtina, kad apeliantas visus savo argumentus taip pat turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui teikdamas atskirąjį skundą. Todėl negalima sutikti, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes bei procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.