Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-17-383/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-15
Bylos Nr.: 1A-17-383/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-69-3-00114-2014-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas (pirm.), Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis
Advokatai: Rasa Kalkauskienė, Eugenijus Senovaitis

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-17-383/2016

Teisėjas Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00114-2014-2

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Indrei Vitkutei, Daivai Aliulienei, privačiam kaltintojui ir išteisintajam pagal priešpriešinį skundą E. Š., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, išteisintajai ir privačiai kaltintojai pagal priešpriešinį skundą G. B., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintosios ir privačios kaltintojos pagal priešpriešinį skundą G. B. ir privataus kaltintojo ir išteisintojo pagal priešpriešinį skundą E. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžio, kuriuo G. B., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. dėl E. Š. šmeižimo ir įžeidimo, išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. Š., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. dėl G. B. šmeižimo ir įžeidimo, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. B. civilinis ieškinys E. Š. dėl 4400 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

E. Š. civilinį ieškinį G. B. dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas, o pagal priešpriešinį skundą kaltinamasis E. Š. kaltino G. B. padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. už tai, kad ji, dirbdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)" korespondente, 2012-09-25 atleidus ją iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p., nenorėdama sutikti su pagrįstu atleidimu iš darbo, iškėlusi ieškinį dėl tariamo neteisėto jos atleidimo iš darbo, kartu pradėjo savo šmeižikišką ir įžeidžiančią veiklą, o būtent, per portalą (duomenys neskelbtini) skleisdama apie E. Š. neteisingą, melagingą, įžeidžiančią informaciją:

- 2013-03-16 (duomenys neskelbtini) išplatino tikrovės neatitinkančią, melagingą, jį žeminančią ir įžeidžiančią informaciją straipsnyje "Ar "(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas". O būtent, minėtame straipsnyje nurodė:

„(...) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)" nuo 2007 metų dirbusi G. B. iš darbo atleista 2012 metų rugsėjo 25 dieną, antrą darbo dieną grįžus po ligos, jai pritaikius Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kad nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos";

„(...) apie atleidimą ji nebuvo informuota, todėl toliau dirbo redakcijoje ir atliko korespondentės užduotis iki 2012 metų spalio 2 dienos";

„Įmonės direktorė L. Š. 2012 m. rugsėjo 25 d. darbo pabaigoje, pasikvietusi žurnalistę į savo kabinetą, parodė du dokumentus /.../ 2012 09 24 skirtą nuobaudą už prieš tris mėnesius neparašytus straipsnius (vietoje jų žurnalistė redakcijai pateikė kitus) ir dokumentą, kodėl prieš du mėnesius buvo neįvykdytos liepos mėnesio užduotys, ir pareikalavo pasirašyti, nepaimdama pasiaiškinimo...";

„Žurnalistė, prieš pasirašydama ant dokumentų, bandė prirašyti savo paaiškinimus. Tačiau darbdavys, neatsižvelgdamas į tai, su darbuotoja vienašališkai nutraukė darbo sutartį, o nepateiktus iki numatytų terminų žurnalistinius darbus įvardino drausmine nuobauda";

„(...) parašyti 5 straipsnius, kuriems jos (G. B.) tiesioginis vadovas - laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š. skyrė tik dvi nepilnas darbo dienas, neįmanoma";

„Sudarant darbo sutartį (...) nebuvo numatyta, kad jai (G. B.) reikės birželio ir liepos mėnesiais parengti (iki vadovo nurodytų datų) žurnalistinius referatus ar tiriamojo pobūdžio kūrinius";

„(...) (G. B.) drausminės nuobaudos buvo skirtos už neparašytus straipsnius, kuriems net pavadinimus sugalvojo pats redaktorius E. Š.. Įvykdyti užduotį reikėjo specialistų konsultacijos, įvairios tiriamosios medžiagos. Žurnalistė per tokį trumpą laiką negalėjo net surasti pašnekovų, kurie atsisakė kalbėti, nes dar nebuvo duomenų apie atliktus tyrimus";

„Juolab, kad redakcijoje G. B. nebuvo aprūpinta net būtiniausiomis darbo priemonėmis - kompiuteriu, interneto ryšiu, telefonu";

„Pasak G. B., darbdavys jau anksčiau reikalavo, kad ji rašytų pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Redaktorius buvo supykęs, kad žurnalistė 2011 metais atsisakė per savo atostogas be atlygio atlikti iš darbo išėjusios kolegės užduotį. G. B. sutiko tai daryti su sąlyga, kad ji bus atšaukta iš atostogų ir jai bus sumokėta už darbą";

„(duomenys neskelbtini)" redakcijoje, iš kurios vien per 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį išėjo keturi darbuotojai, yra didelė kadrų kaita. Įprasta, kad darbuotojai pusę savo atostogų dirba be atlygio. Taip anksčiau dirbo ir G. B.";

„Skirtumas tik tas, kad 2011 metų rugpjūčio antroje pusėje iš jos buvo reikalaujama dirbti ne tik už save, bet ir už kolegę. Dėl to ir kilo konfliktas";

„(...) keršydamas už nepaklusnumą, laikraščio redaktorius E. Š. žodžiu nurodė žurnalistei dirbti savo namuose (...)";

„sužinojęs, kad ji (G. B.) 2012-03-07 gavo nedarbingumo pažymėjimą, už kovo 5-6 d. parašė pravaikštas";

„Žurnalistei nemokėjo atlyginimo ir nereagavo į jos prašymą apie tai paaiškinti, nes ji to mėnesio užduotį atliko ir net surado reklamos užsakovą";

„G. B. pareikalavus sudaryti Darbo ginčų komisiją, kaip atsaką redaktorius E. Š. jai pateikė užduočių lapą su jo nurodytomis darbų atlikimo datomis (...)";

„(...) paskui vienas užduotis keitė kitomis, atidėdamas neribotam laikotarpiui";

„Liepos mėnesio pradžioje žurnalistei buvo pateiktos jau kitos analogiškos užduotys irgi su konkrečiomis datomis, kurios sutapo su jos atostogomis. G. B. pradėjus atostogauti, paskambinęs redaktorius E. Š., pareikalavo (vienintelei iš viso kolektyvo) grįžti į darbovietę";

„Liepos 24-ąją, antrąją savo atostogų dieną, kaip darbdavys reikalavo, atvykau į darbą, tačiau negalėdama patekti į redakcijos patalpas (buvo įjungta signalizacija), aš kreipiausi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių. Skundą tyrusi vyresnioji inspektorė I. B. mano atžvilgiu rado daug pažeidimų ir patarė kreiptis į teismą. Kadangi dėl darbdavio psichologinio spaudimo, net naktimis atsiųstų mane žeminančių elektroninių laiškų pablogėjo sveikata, tai aš pirmiausia pradėjau gydytis. Grįžusi po ligos, jau antrą darbo dieną buvau atleista iš darbo už drausmines nuobaudas, kurių nepadariau".

Be to, straipsnyje, pavadintame „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" ((duomenys neskelbtini), 2013-12-28), buvo išplatinta tokia tikrovės neatitinkanti, paniekinanti, pažeminanti ir pakertanti pasitikėjimą juo, kaip vadovu ir kaip žmogumi, ir raštu jį užgauliai per visuomenės informavimo priemones žeminanti jo orumą ir garbę informacija:

„Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?";

„(...) pats laikraštis neuždaromas, nes yra žmonių, jį užsiprenumeravusių 2014 metams";

„Gal šis atsisveikinimas yra tik apgalvotas ilgamečio vadovo noras dėl to sulaukti finansinės paramos (...)?";

„Pastaruoju metu du vadovaujančius postus viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)" (direktoriaus ir redaktoriaus) užimantis (...)";

„(...) septintą dešimtį baigiantis, radijo inžinieriaus išsilavinimą turintis E. Š. (...)";

„(...) redakcija dar nėra pilnai atsiskaičiusi už 2012-2013 metais savo noru redakciją palikusiais žurnalistais";

„Kalbama, kad ir anksčiau po vedamųjų įmonė sulaukdavo finansinių „injekcijų";

„2013 metų rugsėjo 6 dienos laikraščio numerio vedamajame dėl laikraščio skolų bei ir gerokai padidinęs teismo priteistą sumą žurnalistei, parašęs nebūtų nuodėmių apie atleistąją, tikriausiai sulaukė finansinės paramos";

„Tačiau neatsiskaitė su neteisėtai atleista darbuotoja, pasisamdė advokatę apeliacinio skundo nagrinėjimui Kauno apygardos teisme";

„Dar vieną ieškinį gali pateikti ir buvęs redakcijos žurnalistas G. V.";

„(...) G. B. 2013-ųjų rugpjūčio 9-ąją laimėjusi bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)";

„(...) E. Š. nenori sutikti pažeidęs Lietuvos įstatymus ir sumokėti atleistai darbuotojai priteistą sumą?";

„Anksčiau redakcija nusivylę darbuotojai iš darbo išeidavo tykiai ramiai, nesukėlę didesnio šurmulio ir problemų. /.../ „už akių" besiskundžiančių darbuotojų buvo ne vienas ir ne du";

„Du iš trijų laikraščio steigėjų žurnalistei teigė, kad negalį įtakoti redaktoriaus darbo. Tai gali daryti tik dalininkė direktorė L. Š."

„Kas pakeis nuo 2001 metų šias pareigas einantį vadovą, nepranešama."

Be to, G. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio 19 dieną į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ keliais adresais atsiuntė elektroninį laišką. Laiškas rašytas neva dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. G. B. kaltinama tuo, kad ji laiške grasinančiai ir šmeižikiškai nurodė:

„Tai, kad bijodami šaukimų panaikinot adresų dėžutes, o inspektorei pranešėte negaliojančius adresus, nors jie nepanaikinti ir nepakeisti viešoje internetinėje erdvėje, nieko nereiškia, todėl ir išsisukinėjimas, kad negavote, nieko nežinote nėra pretekstas pabėgti nuo atsakomybės."

„Katalikišku save laikomam laikraščiui labai neetiška šmeižti žmones, nes tai absoliučiai prieštarauja pačiai krikščionybei. Žinoma labai neetiška buvo į gatvę dėl asmeninių ambicijų ir antipatijų išmesti neįgalų žmogų be cento kišenėje. Tačiau dorovės principai VšĮ „(duomenys neskelbtini)" kaip ir (apart vieno jūsų kolegos) katalikiška artimo meilė, čia negalioja."

„Taip pat labai norėčiau padėkoti buvusiam kolegai R. B., kaip tikram katalikui ir sąžiningam žmogui, už M. ir Š. teismo procese paskleistą melą, kad man redakcijoje buvo skirtas pats geriausias kompiuteris. Įdomu, kuris, pono Š. ar pono B., nes nežinau, kuris iš jų buvo geresnės kokybės? Ar ne gėda šitaip meluoti? Ar baimė tokia didelė, kad galima ir sąžinę parduoti?“

Be to, ji kaltinama tuo, kad tą pačią dieną atsiųstame kitame laiške toliau įžeidinėja E. Š., o taip pat ir buvusius kolegas bei pačią įstaigą:

„Tiesa, pamiršau paklausti, kodėl laikraštyje parašėte, kad palaidojote K. D.???? Kokia garbinga įmonė rūpinasi bendradarbiu. Įdomu būtų žinoti kiek iš tikrų prisidėjote prie jo laidotuvių? Kodėl neparašėte, kas iš tiesų D. laidojo? kam reikia savintis tai ko iš tiesų nebuvo. Ot, kokie mes geri. Ir kas pačiose laidotuvėse dalyvavo? Kiek žinau buvo R. ir L...“.

Šalies argumentai

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinama G. B. pateikė priešpriešinį skundą, kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. ir nuteisti E. Š., kurį kaltino tuo, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. redaktoriaus E. Š. vedamajame straipsnyje „ (duomenys neskelbtini) " Nr. 33, 3 psl., bei autoriniame E. Š. straipsnyje „(duomenys neskelbtini).", išspausdintame 2014 m. sausio 10 dieną, buvo paskleisti ją žeminantys teiginiai, o būtent:

- publikacijoje „(duomenys neskelbtini)!“ teigiama: „Tai – nesąžiningos ir išskirtinių sąlygų sau reikalavusios darbuotojos G. B. pretenzijos mums. <...> po kelių terorizavimo aktų, po įžūlaus psichologinio spaudimo <...> ši darbuotoja, siekdama mums atkeršyti, kreipėsi į teismą, kad mus „pamokytų" ir išsireikalautų milžiniškų jai nepriklausančių pinigų. Siekdama sau išskirtinių sąlygų, neateidama į darbą net po dvi savaites <...> penkerius metus neatliko konkrečių jai pavestų darbo užduočių, o tik slapta įrašinėjo vadovų pokalbius, rinko įvairią „kompromituojančią" medžiagą ir siekė visaip trikdyti redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. <...>;

- publikacijoje „(duomenys neskelbtini)." („(duomenys neskelbtini)", 2014-01-10, Nr. 2) teigiama: „<...> po penkerių metų atleistos iš mūsų leidyklos už intrigų rezgimą, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą.", „<...> ji nevykdė darbinių pareigų, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą, galbūt todėl ir nesusitvarkydavo su užduotimis", „<...> netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama „inkriminuojančius" įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KGB pasiųsti agentai). ", „<...> tik parodo, kad teismuose savo teisingumą kartais „įrodyti" gali ir nesąžiningi asmenys <...>", „<...> teismo posėdyje G. B. atvirai išsakė tą šmeižikišką paistalą teisme. <...> šmeižto laviną, trykštančią iš ieškovės burnos.", ,,<...> kai kuriuos darbuotojus šizofrenikais vadinusiai „žurnalistei" padarant kuo didesnę žalą leidyklai <...>" tokiai žurnalistei" pačiai viešai, teismo posėdyje, skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus.", „Nebūtų ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo <...>", „<...> ji Kaune labiau išgarsėjusi kaip intrigų mezgėja <...>".

Tokiais savo veiksmais E. Š. dar iki skundo padavimo dienos ir net iki G. B. atleidimo iš darbo, nuo 2011 metų ją įžeidinėjo, žemino ir niekino, taikydamas psichologinio poveikio (mobingo) priemones ir gąsdinimus, sukurdamas nebūtus kaltinimus ir perfrazuodamas jos išsakytus teiginius. 2012 metų vasarą ir rudens pradžioje jis atsiuntė jai du elektroninius laiškus, kuriuose buvo teiginiai:

- 2012-08-29 jai atsiųstame elektroniniame laiške teigiama: „Tu esi griovėja, visa ko griovėja. Vienas žmogus yra sakęs: protingas žmogus mokosi visą gyvenimą, kvailas – moko kitus. Tu neatsakinga už nieką, tau rūpi tik apgauti, išsisukti nuo užduočių, apšmeižti. Gal tu ligonė? <...> Iš viso, ar tu turi sąžinės, kai tu kasmet turėdavai po dieną ar net dvi per savaitę laisvų dienų, t. y. iki 100 dienų per metus? Tu vis stengiesi pabrėžti, kad darbdavys nesuteikia tau teisėtų atostogų, <...>. Bet tu sąžinės neturi ir išsireikalauji visas „dokumentuotas" atostogas <...>. Nuo tokių perėjūnų, terorizuojančių darbdavį, kuris turi dar mokėti beveik nieko neveikiančiam, rašančiam skundus į visas puses, grasinančiam uždėti dešimttūkstantines baudas ir taip nuskriausti visus darbuotojus, reikia laikytis kuo toliau. Bet kai jis kanda savo nuodais ir dar jaučia pasitenkinimą – kaip nuo jo pabėgti, kaip išsivaduoti, išsigelbėti? Tu jau įskundei mus VDI apie tavo „persekiojimą", „psichologinį spaudimą", skundi ŽS, skundi teismui. Bet ar nematai, kad tai tavo charakteris daro tave tokią pasalūnišką? Kokiose sąlygose tu gyvenai, kad tokia tapai? ";

-2012 09 25 jai atsiųstame elektroniniame laiške teigiama: „Matosi, kad nesugebi parengti straipsnio pagal savo „rašymo "kampą" – rašydama apie savanorius, pateiki kažkokią skaitytojui nesuprantamą medicininę teoriją (gal „analizę"?) ir tvirtini, kad tai žurnalisto „rašymo kampas ". <...> Beje, tau redaktorius sakė, kad visiškai iškraipei temos apie bedarbystę kryptį („rašymo kampą") ir redaktoriui sergant „prastūmei" per B. į laikraštį, <...> Dėl „didžiulio " darbo krūvio esą tu dirbi net laisvadieniais.<...> (Net nuo pernai metų lapkričio mėnesio esi neįvykdžiusi kai kurių užduočių). Tad tikrai neesi bitutė darbštuolė <...> Tad didžiausią laiko dalį leidi skundų rašymui, susiejant tai su tariamu mūsų įstatymų nesilaikymu.<...> Jeigu nesugebi vykdyti vienos ar kitos užduoties, tai taip ir reikėjo seniai pasakyti, o ne išsisukinėti. Nesugebant vykdyti darbo, reikia keisti darbo pobūdį, juo labiau, kad, kaip vis skundiesi, dirbti tau neleidžia sveikata. (Nors tuo tikrai turime suabejoti: atėjusi pas mane ar redaktorių į kabinetą, įrodinėji savo tiesas stovėdama 2-3 valandas, nors mes siūlome tau atsisėsti – tokios sveikatos mes abu ir bet kas turime pavydėti: išstovėti 3 valandas!). Ir jeigu staiga „primeni", kad neturi „nei darbui pagal sveikatą turimų darbo sąlygų, nei darbui būtinų priemonių", todėl „negali atlikti ir pavestų užduočių nurodytu laiku" (t. y. vykdyti užduotis pagal pasirašytą darbo sutartį), tai keisk darbovietę ar gyvenamąją vietą. <...> O gal turi pakankamai pinigų (ar gali pasiūlyti būdą jų užsidirbti), kad surastum leidyklai išsinuomoti patalpas, kur kiekvienas darbuotojas turėtų savo kabinetą, savo kompiuterį, savo telefoną (ir mobilų, ir diktofoną)? Deja, to neturi net Amerikos žurnalistai. Jeigu nuvyktum į Ameriką, tai pamatytum, kad ten didžiausio (ir turtingiausio) laikraščio „New York Times" darbuotojai dirba didžiulėje salėje, tik iki pusės perskirti atskiromis stiklinėmis „būdelėmis". Beje, to laikraščio metinis pelnas – keli milijardai dolerių. (O mūsų leidyklos – 200 tūkst. litų įsiskolinimų, nors tas tavęs visai nedomina). Jeigu dirbtum tokiomis sąlygomis, kaip redaktorius, pamatytum, ką reiškia tikras darbas. Todėl neveidmainiauk dėl viršvalandžių – tu jų tikrai nedirbi. Kaip iki žurnalistinio darbo („korespondentės") kas savaitę pasiimdavai beveik po dvi darbo dienas kaip laisvas (nieko nedirbdama) (taip ~ per metus iš mūsų įstaigos pasiglemždama iki 100 darbo dienų per metus), taip ir dabar tavo darbas susiveda ne į naudingą darbą, bet tik į klastos darbus. Visas tavo sugebėjimas – kaip atsisakyti vykdyti užduotis (už užduočių nevykdymą atlyginimą galima tik sumažinti, bet ne padidinti). Tu siūlai mums kažkokius rašytinius darbuotojo „sutikimus" - ar neaišku, kad tu jų nepasirašysi, t. y. ir vėl visomis priemonėmis vengsi vykdyti užduotis. Kokių ribų siekia tavo įžūlumas? Tikrai nesuprantama. Apie kokias „nenumatytas ar atsitiktines kliūtis esamomis techninėmis gamybos sąlygomis" kalbi, kad neįvykdei darbo užduočių? Gal „sugedo medžiagos ar įrenginiai ir kt."? Tau maloniau gaišti laiką ieškant įstatymuose landų, kaip nevykdyti užduočių, bet ne sąžiningai atlikti jas, apsieinant be skundų ir išsisukinėjimų. Ar nereikėtų sąžiningai parašyti: neįvykdžiau užduoties? Prašau daugiau mūsų netrukdyti kvailais išvedžiojimais ir nedaryti psichologinio spaudimo, o vykdyti užduotis. Mes neturime laiko užsiimti niekingais tavo išvedžiojimais“.

Be to, E. Š., tęsdamas savo veiką, paneigime, kuris 2014 m. liepos 04 d. (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas laikraštyje „(duomenys neskelbtini)" ir įkeltas į interneto svetainę, baigiantis ŽEIT terminui, po jos redakcijai išsiųsto elektroninio laiško su reikalavimas tai padaryti, nebuvo pateiktas atitinkamas paaiškinimas bei atsiprašymas, parašant dvigubai ilgesnį įžeidų komentarą jos ir ŽEIT adresais, iškraipius inspektorės kalbą ir skaitytojams pateikus tik dalį savaip perfrazuotos tiesos, kas iš tiesų yra melas ir skaitytojų dezinformavimas, o būtent:

- <..>Prie šio teksto turime paaiškinti, kad kai kurios šios informacijos apie G. B. dalinis paneigimas (maždaug trečdalis iš jos reikalauto kiekio) tampa išvis neaiškus ir nesuprantamas.

- <..> Todėl kai kur rašome pilnesnį tekstą, kaip ir reikalavo pati B, - mums tai nėra sudėtinga. Tik tenka nustebti, kad mūsų tikslas nenurodyti darbuotojos pavardės nueina perniek, - pati B. stengiasi pasigarsinti.

- <..> Visgi etikos inspektoriaus tarnybos spendimas kai kur tampa nesuprantamas. Pavyzdžiui, dėl tokios informacijos, kaip slapta įrašinėjo vadovų pokalbius, paneigimas tampa išvis neteisėtas ir net absurdiškas, nes tokį neteisėto pokalbių įrašinėjimo faktą konstatavo ir teismas. Kai pernai B. pateikė teismui slapta įrašytą pokalbį, teisėja pasakė: Neteisėtai atliktus garso įrašus teismas priimti atsisako. Vadinasi, toks jos pateiktas įrašas buvo, ir pati B. tam net neprieštaravo teisme.

- <...> Mums, susidūrusiems su darbuotojos pravaikštomis, pavestų darbo užduočių nevykdymu (nors už tai buvo sumokėtas visas sutartas atlyginimas), patyrusiems neteisėtą slaptą pokalbių įrašinėjimą, taip pat su reikalavimu dvigubai sumažinti darbo užduotis, nė kiek nesumažinant atlyginimo (tai yra užfiksuota net keliuose B. mums atsiųstuose reikalavimuose - pareiškimuose, taip pat ir skunduose į kelias instancijas), kokiu spaudimu reikėtų tai vadinti?

<...> O B. siekį pateikti įvairią „kompromituojančią" medžiagą net teisme matėme ne vieną kartą - ji to neslėpė.

<...> Visi tokie jos poelgiai trikdė redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. Kaip mes galime jaustis, kai esame verčiami paneigti tai, ką patys girdėjome iš B. lūpų, jog vienas darbuotojas yra šizofrenikas, kiti du - idiotai, ir panašiai?

Be to, E. Š. parašė šiuos teiginius:

- Publikacijoje „(duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)", o vėliau ir leidinio internetinėje svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini), E. Š. autorinio rašinių ciklo „(duomenys neskelbtini) publikacijoje rašoma apie prasidėjusią teisminę byla su V. M. ir dviem jį skriaudžiančiais darbuotojais. Kadangi nuo 2013 m. vyko teismų procesai ir jie nebuvo pasibaigę, apie juos buvo rašoma, tai skaitytojui nesunku buvo suprasti, kad net neįvardijus vienas tų judų esu aš, o būtent:

<..> Didįjį penktadienį pradėjau rašyti priešpriešinį skundą, kurį antradienį per dešimt dienų pateikti įpareigojo teisėja. Buvo labai sunku, bet nenusimenu, į depresiją nepuolu, žinau, kad šėtonas labai pagiežingas. Visų trijų mane puolančių priešų smūgiai buvo suduoti šventinėmis dienomis - kaltintojas kaip savo pagalbininkus turi dar du mano priešus. Tai - naujųiu laikų judai, naujos išdavystės - juk tai du mūsų darbuotojai, kuriems padėjau, gelbėjau, dabar jie mane daužo.

- Publikacijoje „(duomenys neskelbtini)" Nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. devyniuose „(duomenys neskelbtini)" laikraščio numeriuose buvo spausdinama tęstinė šių rašinių serija, kuri paskelbta ir interneto portale. Straipsnis parengtas remiantis E. Š. baigiamąja kalba kitoje baudžiamoje byloje, iškeltoje jam dėl šmeižto, kur jis buvo pripažintas padaręs nusikaltimą. Publikacijų autorius teisme melavo, teigdamas, kad tai jo „originali" kalba, bet ji buvo keičiama. „<...> Kai ką šioje publikacijoje tenka trumpinti, kai ką paredaguoti, kai ką paaiškinti - to šiame įvade nesiryžtu plačiau nagrinėti, nes daug kas paaiškės iš mano baigiamosios kalbos teksto<...>“. „<...> Pirmajame straipsnyje, kurį, kaip ir antrąjį, vėliau vadinau paskviliu, nes jie šmeižė ir įžeidė tiek mane asmeniškai, tiek laikraštį „(duomenys neskelbtini)", buvo kalbama apie tarp mūsų leidyklos (viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“) ir buvusios jos darbuotojos G. B., atleistos už darbo pareigų nevykdymą, civilinę bylą, tiksliau jos pradžią. Dauguma pirmojo straipsnio teiginių buvo šmeižikiški ir įžeidžiantys (nepaisant to, kad jo tariamas autorius, kaip vėliau aiškino, parašė „šventą teisybę", nors toji teisybė nebuvo patvirtinta net po 5 mėnesių priimtame teismo sprendime <...>“. „<....> Kaip minėjau, teisminio proceso metu paaiškėjo, kad paskvilius į portalą kaunozurnalistai.lt rašė, o tiksliau, „pasakojo“, buvusi mūsų darbuotoja G. B., atleista už darbo pareigų ir piktybišką užduočių nevykdymą, - ji paliudijo, kad kažkieno užrašytą jos „pasakojimą" (rašančiųjų pavardes atskleisti ji kol kas atsisakė) ji ir perdavė portalui (persiuntė elektroniniu paštu ar perdavė įrašytą diską <...>“. „<...> Taigi tas teisminis procesas (tarp B. ir mūsų leidyklos, vykęs nuo B. atleidimo iš darbo 2012 m. rugsėjį iki 2014 m. gegužės 20 d., be jokio pagrindo buvo atidėliojamas. Be jokio pagrindimo (teisėjai pritariant), ieškovės B. ar jos advokatės iniciatyva, vyko tokie vis perkeliami posėdžiai: 2013 01 18, 2013 02 15, 2013 03 15, 2013 05 13, 2013 05 20 (tęsinys), 2013 06 03, 2013 06 25 (turėjo būti priimta nutartis, tačiau teisėja tą dieną „staiga" susirgo ir nutartis atidėta iki neapibrėžto laiko, faktiškai pusantro mėnesio), pagaliau sprendimas 2013 08 09. Taigi šis procesas, kuris turėjo tęstis apie du mėnesius pagal teisinius reikalavimus, faktiškai tęsėsi beveik metus. Galutinis tos bylos sprendimas (nes buvo tik tarpinis neįsigaliojęs sprendimas) buvo priimtas tik 2014 m. gegužės 20 d. <...>“. „<...> Net dabar, aiškinantis, kaip turime sumokėti mokesčius valstybei, mokesčių specialistai mums sako, kad mes paskubėjome sumokėti tą 615 Lt mokestį B., nes vėliau apygardos teismo nutartis tą apylinkės teismo sprendimą panaikino, t. y. panaikino ir 600 Lt išmokėjimą B. <....>“. „<...> Bet juk B. šiame rašinyje meluoja: pasiaiškinimas buvojau atsiųstas, kad ji, t.y. B., nevykdysianti užduoties. O apie penkias užduotis, kurias reikėjo atlikti per dvi dienas - tai ištisas melas: juk tos užduotys buvo neįvykdytos beveik du mėnesius <...>“. „<...> Aišku, kerštaudama B. savo paslaugas M. pasiūlė ne dėl to, kad taip išreiškė „kritiką vadovams"<....> Žemų tikslų vedina, viename teismo posėdyje ji pradėjo skleisti piktą šmeižtą prieš mane apie KŽS namų užpuolimą, galimai sugalvotą paties M. <...>. Iš B. net 2013 metais teismo posėdžio metu išgirdau, kaip supratau, M. paskleistą kaltinimą man neva užpuolus KŽS namus pernai balandį.<...> (2014 11 14, Nr. 43) ir <...> Manau, kad M. spąstus man spendė jau seniai, ne tik „patardamas" mūsų buvusiai darbuotojai B., kaip įrašinėti pokalbius slapta, tai jis daryti sugebėjo jau prieš 15 metų (apie tai pranešė tuometė spauda), bet ir per savo paslaugią tarnaitę pasiūlęs į savo portalą įdėti kai kuriuos jai tinkančius „(duomenys neskelbtini)" straipsnius, pirmiausia, jos pačios. Toks kai kurių „ (duomenys neskelbtini) " rašinių patekimas į portalą (duomenys neskelbtini) įvyko dar 2010 metais, o tai tik patvirtina, kad M. su B. artimai bendradarbiauja jau seniai, ne tik nuo 2013 metų kovo, kaip aiškino M. ((duomenys neskelbtini)) <...>“. „<...> (mano sutikta žurnalistė tiksliai neišgirdusi, kuris jų kurią datą sakė, tik faktas tas, jie abu labai domėjosi tuo „bendru frontu“prieš mane). Ir tik nežymiai KŽS narė prisiminė tą B. „apdovanojimą kalaviju, kurį, kaip sakė žurnalistė, salėje nelabai kas ir atkreipė dėmesį - labai jau nepatraukliai atrodė tas spektaklis (2014 11 21d. Nr.44) <...>“. „<...> Dar daugiau iš M. ir B. parodymų tapo aišku, kad buvo sudaryta grupuotė, vykdanti nusikalstamą veiklą, turint tikslą pakenkti jo reputacijai, padaryti kuo didesnę žalą. Apie tos grupuotės egzistavimą labai aiškiai prasitarė B., pasakydama, kad apie teisminę jos bylą esą „pasakojo" ji pati, o rašė dar du kolegos, kaip turintys santykių su laikraščiu „(duomenys neskelbtini)“ <...> ((duomenys neskelbtini))“.

Be to, redakcijos 2015 m. sausio 9 d. vedamajame „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) G. B. buvo šmeižiama, o būtent: „<...> Dėl mūsų kerštaujančios darbuotojos nesąžiningumo, kuri pažeidė taikos sutartį ir Apygardos teismo sprendimą, šiemet netekome paramos iš Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo <...>“.

Šalies argumentai

Privatus kaltintojas ir išteisintasis pagal priešpriešinį skundą E. Š. apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžio dalį, kurioje G. B., kaltinama pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. dėl E. Š. šmeižimo ir įžeidimo, išteisinta. Pripažinti G. B. kalta, padarius nusikaltimus numatytus LR BK 154 str. 2 d., ir 155 str. 1 d. ir priimti jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskiriant jai bausmę sankcijos numatytose ribose ir tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš kaltinamosios G. B. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, jog atsižvelgiant į G. B. ir E. Š. parodymus bei liudytojo R. B. parodymus, akivaizdu, kad G. B. pasisakymai tiek viešoje erdvėje, tiek elektroniniuose laiškuose negali būti laikomi tik kaip vertinamojo pobūdžio. G. B. straipsniuose ir el. laiškuose nurodyti teiginiai yra ne nuomonė, o neegzistuojantys faktai. Būtent išdėstytus G. B. teiginius galima patikrinti. E. Š. teigimu, G. B. pateikė absoliučiai neegzistuojančius iškraipytus faktus, kurie tiesiogiai apšmeižė jį. Akivaizdu, kad G. B. paskleisti duomenys yra tikrovės neatitinkanti informacija, o jos paskleidimas per visuomenės informavimo priemones sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d. sudėtį. E. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas, net nesprendė atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimo. Svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Išteisintoji paskleidusi apie E. Š. tikrovės neatitinkančias žinias, peržengė leistinos kritikos ir savo nuomonės pareiškimo ribas.

Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad tam tikrų straipsnių pasirodymą viešojoje erdvėje suponavo įsisenėjęs konfliktas dėl darbo santykių. Šmeižikiškas straipsnis pasirodė 2013-03-16, t. y. ne darbinio konflikto metu, kuris dėl darbuotojos pareigų nevykdymo pagal darbo sutartyje įtvirtintais punktais apytiksliai vyko nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. rugsėjo pabaigos, o tik prasidėjus civ. bylai 2013-03-15, tada ir buvo paskleistas pirmasis šmeižikiškas GB rašinys portale (duomenys neskelbtini). Skunde pažymima, kad taikos sutarties sąlygas darbdavys VšĮ „(duomenys neskelbtini)" įvykdė tinkamai ir laiku, t.y. sumokėjo visą sutarties sąlygoje sulygtą sumą buvusiai darbuotojai G. B.. Priešingai, G. B., pažeisdama taikos sutarties sąlygas, toliau šmeižė ne tik darbdavį, tačiau ir nukentėjusįjį, dėjo visas pastangas tam, kad buvęs darbdavys pagal G. B. pateiktą reikalavimą būtų nubaustas už etikos pažeidimus ir taip negautų paramos iš spaudos rėmimo fondo. G. B. piktybiškai nesilaikė taikos sutarties sąlygų, netgi nurodė, jog nukentėjusysis E. Š. nesilaiko taikos sutarties sąlygų, laiku nesumoka sutartyje nurodytos pinigų sumos. Dėl pastarosios priežasties, nesuėjus mokėjimo terminui pagal taikos sutartį, G. B. trimis elektroniniais adresais parašė šmeižikiškus ir įžeidžiančius elektroninius laiškus, kuriuos adresavo ne tik nukentėjusiajam, bet ir tretiesiems asmenims.

E. Š. atkreipia dėmesį, jog publikacijoje „Ar „(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas", minimas ne darbdavys VšĮ „(duomenys neskelbtini)", bet nukentėjusysis E. Š., darbinio konflikto metu dirbęs pagal darbo sutartį redaktoriaus pareigose. Visa publikacija mini nukentėjusįjį E. Š.:

„/.../ parašyti 5 straipsnius, kuriems jos tiesioginis vadovas E. Š. - laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š. skyrė tik dvi nepilnas darbo dienas, neįmanoma."

„/.../ (G. B.) drausminės nuobaudos buvo skirtos už neparašytus straipsnius, kuriems net pavadinimus sugalvojo pats redaktorius E. Š.. Įvykdyti užduotį - reikėjo specialistų konsultacijos, įvairios tiriamosios medžiagos. Žurnalistė per tokį trumpą laiką negalėjo net surasti pašnekovų, kurie atsisakė kalbėti, nes dar nebuvo duomenų apie atliktus tyrimus."

Pasak G. B., darbdavys jau anksčiau reikalavo, kad ji rašytų pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Redaktorius buvo supykęs, kad žurnalistė 2011 metais atsisakė per savo atostogas be atlygio atlikti iš darbo išėjusios kolegės užduotį. G. B. sutiko tai daryti su sąlyga, kad ji bus atšaukta iš atostogų ir jai bus sumokėta už darbą."

„Skirtumas tik tas, kad 2011 metų rugpjūčio antroje pusėje iš jos buvo reikalaujam (turbūt: „reikalaujama" - E.Š.) dirbti ne tik už save, bet ir už kolegę. Dėl to ir kilo konfliktas."

/.../ keršydamas už nepaklusnumą laikraščio redaktorius E. Š. žodžiu nurodė žurnalistei dirbti savo namuose /.../".

„sužinojęs, kad ji (G. B.) 2012-03-07 gavo nedarbingumo pažymėjimą, už kovo 5-6 d.d. parašė pravaikštas“

„G. B. pareikalavus sudaryti Darbo ginčų komisiją, kaip atsaką redaktorius E. Š. jai - pateikė užduočių lapą su jo nurodytomis darbų atlikimo datomis /.../".

„/.../ paskui vienas užduotis keitė kitomis, atidėdamas neribotam laikotarpiui".

“Kadangi dėl darbdavio psichologinio spaudimo, net naktimis atsiųstų mane žeminančių elektroninių laiškų, pablogėjo sveikata, tai aš pirmiausia pradėjau gydytis. Grįžusi po ligos, jau antrą darbo dieną buvau atleista iš darbo už drausmines nuobaudas, kurių nepadariau".

Šalies argumentai

E. Š. nurodė, jog iš pateiktų publikacijos citatų matyti, kad nukentėjusysis prilyginamas darbdaviui ir kaltinamas G. B. atžvilgiu, neva už kažką pastarajai keršydamas, pažeidinėjęs jos kaip darbuotojos teises. Pirmosios intancijos teismas priimdamas šį skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į tai, kad G. B. dėl redaktoriumi dirbusio E. Š. tariamai blogo elgesio nė karto nėra kreipusis į darbdavio administraciją su pretenzijomis ar nusiskundimais.

Apeliaciniame skunde E. Š. taip pat nurodė, jog svarbu paminėti, kad G. B., kurios atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, teisiamųjų posėdžių metu davė nenuoseklius parodymus. Nuo bylos pradžios, kuomet bylą nagrinėjo kitos sudėties teismas, G. B. teigė, jog yra nurodytų straipsnių bendraautorė. Vėliau nurodo, kad ji neatskleisianti autorių bei nurodė, jog be jos dar yra du autoriai. Kai šios baudžiamosios bylos nagrinėjimą tęsė naujos sudėties teismas, G. B. staiga nurodo, kad straipsnių autorius yra tik vienas asmuo, kuris šiuo metu jau yra miręs, tačiau jo mirties mėnesio ar datos nežinanti ir nesakysianti. Išteisintosios nenuoseklūs parodymai teisiamajame posėdyje tik patvirtina, kad ji desperatiškai bando nuslėpti savo autorystę, ir teismas daro klaidingą sprendimą, nuimdamas kaltę nuo G. B. dėl rašinių autorystės.

E. Š. teigimu, antroje 2013-12-28 paskleistoje publikacijoje pavadinimu - „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" G. B. vėl kalba ne apie darbdavį tiesiogiai, tačiau apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)" darbuotoją, nukentėjusį E. Š.:

„Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?"

„/.../ pats laikraštis neuždaromas, nes yra žmonių jį užsiprenumeravusių 2014 metams."

„Gal šis atsisveikinimas yra tik apgalvotas ilgamečio vadovo noras dėl to sulaukti finansinės paramos/.../?

„Pastaruoju metu du vadovaujančius postus viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)" (direktoriaus ir redaktoriaus) užimantis/..../"

„/.../ septintą dešimtį baigiantis, radijo inžinieriaus išsilavinimą turintis E. Š./.../

„/.../ redakcija dar nėra pilnai atsiskaičiusi už 2012-2013 metais savo noru redakciją palikusiais žurnalistais".

„Kalbama, kad ir anksčiau po vedamųjų įmonė sulaukdavo finansinių „injekcijų"."

„Tačiau neatsiskaitė su neteisėtai atleista darbuotoja, pasisamdė advokatę apeliacinio skundo nagrinėjimui Kauno apygardos teisme."

„Dar vieną ieškinį gali pateikti ir buvęs redakcijos žurnalistas G. V.".

„/.../ G. B. 2013-ųjų rugpjūčio 9-ąją laimėjusi bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo Všį „(duomenys neskelbtini)"."

„/.../ E. Š. nenori sutikti pažeidęs Lietuvos įstatymus ir sumokėti atleistai darbuotojai priteistą sumą?"

„Du iš trijų laikraščio steigėjų žurnalistei teigė, kad negalį įtakoti redaktoriaus darbo. Tai gali daryti tik dalininkė direktorė L. Š.."

„Kas pakeis nuo 2001 metų šias pareigas einantį vadovą nepranešama."

E. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. B. neneigia ir prisiima autorystę, kad šis straipsnis taip pat yra bendras jos ir jos kolegų darbas, o rašinys, kaip ir pirmasis, suderintas ir aprobuotas jos pačios, jos pačios pasiųstas iš jos kompiuterio. Visa nurodyta informacija buvo paskleista per visuomenės informavimo priemones ir šios tikrovės neatitinkančios žinios (klaidinanti informacija) paniekino ir pažemino E. Š..

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog G. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2014-06-19 į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)", net keliais adresais pasiuntė elektroninį laišką. Laiškas rašytas dėl G. B. skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. E. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino elektroniniame laiške jos išsakytų šmeižikiškų teiginių. G. B. suvokė ir sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančia informaciją teigdama, kad nukentėjusysis bijodamas šaukimų panaikino adresų dėžutes ir inspektorei pranešė negaliojančius adresus. G. B. nurodė, kad „Katalikišku save laikomam laikraščiui labai neetiška šmeižti žmones, nes tai absoliučiai prieštarauja pačiai krikščionybei". Taip pat nurodė, kad „labai neetiška buvo į gatvę dėl asmeninių ambicijų ir antipatijų išmesti neįgalų žmogų be cento kišenėje." Išteisintoji šį el. laišką atsiuntė tuomet, kai byla dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo pabaigta taikos sutartimi, šalys taikos sutartyje patvirtino, kad ateityje jokių pretenzijų iki taikos sutarties pasirašymo dienos viena kitai nereiškia. Vis dėlto, G. B., kuriai pagal apygardos teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir buvo pilnai atsiskaityta, vėl šmeižia nukentėjusįjį, jog jis išmetė neįgalų žmogų be cento kišenėje į gatvę. E. Š. įsitikinimu, išteisintoji elektroniniu paštu į kitų asmenų (buvusių kolegų) elektroninius paštus išsiuntinėdamas anksčiau nurodyto turinio laiškus paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją paniekinančią ir pažeminančią jį ir pakertančią pasitikėjimą juo. G. B. siųstuose elektroniniuose laiškuose nurodo iškreiptas aplinkybes, pramanydama, jog nukentėjusysis savo iniciatyva bijodamas šaukimų panaikino pašto dėžutės korespondencijai.

Tiek publikacijose, tiek išsiuntinėtuose elektroniniuose laiškuose nurodytais teiginiais yra pateikiamas neigiamas asmens (E. Š.) apibūdinimas, atskleidžiamas visuotinai priimtoms moralės normoms priešingas nukentėjusiojo E. Š. elgesys, ir ši informacija neatitinka tikrovės, žemina privataus kaltintojo garbę ir orumą. Bylos nagrinėjimo metu surinkti ir aukščiau aptarti duomenys vienareikšmiškai parodo G. B. veiksmų tiesioginę tyčią, kuri buvo sąlygota ne įstatymų reglamentuota žurnalisto pareiga objektyviai ir nešališkai informuoti visuomenę apie reikšmingus visuomenės gyvenimo reiškinius, o jos siekiu patenkinti savo asmenines ambicijas, keršyti nukentėjusiajam ir atitinkamai sumenkinti redaktoriaus E. Š. autoritetą.

Apeliantas pažymi, jog teismas nepagrįstai įvertino, jog G. B. veika neturi nusikalstamos veikos numatytos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. sudėties. Iš pateiktų straipsnių turinio yra aiškiai, ironiškai, paniekinamai apibūdinamas nukentėjusysis E. Š.. Pateikiama melaginga informacija, kuri šmeižia ir įžeidžia E. Š..

Šalies argumentai

E. Š. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog G. B. būdama straipsnių bendraautorė ir elektroninių laiškų autorė ne tik apšmeižė nuteistąjį, bet ir sukėlė jam nepatogumus, kurie yra vertinami 5000 Eur, todėl ši suma turi būti iš jos priteista.

Išteisintoji ir privati kaltintoja pagal priešpriešinį skundą G. B. apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžio dalį, kurioje E. Š., išteisintas, kaip nepadaręs veikų pagal LR BK 154 str. 2 ir 155 str. 1 d., kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti išteisintąjį E. Š. kaltu padarius nusikaltimus numatytus LR BK 154 str.2 ir 155 str. 1 d. ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei paskirti baudą. Tenkinti G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisiant iš E. Š. 4400 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iš E. Š., bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nuosprendyje išdėstytų subjektyvių ir faktine medžiaga nepagrįstų išvadų.

Šalies argumentai

Skunde G. B. nurodė, jog teismas nepatikslinęs ką liudytojas G. G. turėjo omenyje kalbėdamas apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvusią konfliktinę situaciją, neteisingai konstatavo, kad įvertinus įrodymu visetą, darytina išvada, kad G. B. ir E. Š. yra nusiteikę konfliktiškai vienas kito atžvilgiu ir šis konfliktas tęsiasi ilgą laiką. Apeliantės teigimu, tokia išvada nėra teisinga, nes esant darbo santykiams tarp G. B. ir E. Š. jokios įtampos darbinėje aplinkoje nebuvo. Įtampa atsirado tik darbo sutarties pabaigoje dėl neteisėtai užrašytų pravaikštų, darbo sutartimi nepagrįstų reikalavimų ir bandymo neteisėtu būdu atleisti iš darbo. Apeliantės teigimu ji nesutiko iš darbo išeiti savo noru, be kompensacijos, o darbdavys remdamasis vien principais atsisakė jai mokėti išeitinę kompensaciją, pateikti įspėjimą dėl būsimo atleidimo ir nuo 2012 m. kovo mėnesio ėmė ieškoti drastiškų būdų kaip ją atleisti pagal LR DK 136 str. G. B. įsitikinimu, tokia nuosprendyje pateikta išvada yra neteisinga, todėl šalintina iš nuosprendžio.

Skunde G. B. pažymėjo, jog nuosprendyje neteisingai yra konstatuojama, kad: kad privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų pasisakymai yra vertinamojo pobūdžio, tai yra jų nuomonė apie faktus, apie situaciją, kuri susidarė bendraujant darbo aplinkoje, kaip iš darbo santykių kilusio konflikto asmeninis vertinimas, nuomonė, kurią abi pusės, norėdamos apginti savo teiginius, rašė laiškuose ir eskalavo į viešąją erdvę. Apeliantės teigimu, kadangi ji apie savo atleidimą iš darbo papasakojo tikrus faktus, kurie buvo įrodyti teisme ir tikrai nerašė E. Š. jokių asmeninių laiškų ar straipsnių ir neeskalavo jų į viešąją erdvę, tai tokios išvados nepagrįstos ir toks teiginys nuosprendyje yra netikslus, todėl taisytinas.

G. B. įsitikinimu, E. Š. rašiniuose buvo reiškiama ne nuomonė, o tyčia paskleistos ją juodinančios žinios, turint tikslą pakenkti, todėl tai negali būti vadinama vertinamojo pobūdžio nuomone. Savo rašiniuose E. Š. pykčio pagautas G. B. juodino, žemino, įžeidinėjo ir skleidė melagingas žinias bei privertė melagingai liudyti nuo jo priklausančius bendradarbius. Tai, kad E. Š. rašiniuose „(duomenys neskelbtini) ” („(duomenys neskelbtini)”, 2013-09-06, Nr. 33) ir „(duomenys neskelbtini) ” („(duomenys neskelbtini)“, 2014-01-10, Nr. 2) buvo pareikšta ne nuomonė, o tikrovės neatitinkančios žinios, įrodė ir G. B. skundą dėl šių teiginių tyręs Žurnalistų etikos tarnybos inspektorius.

Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neteisingai nusprendė, kad nesutarimai tarp G. B. ir E. Š. buvo nagrinėjami Žurnalistų etikos komisijoje, Darbo inspekcijoje, teismuose, todėl akivaizdu, kad privatūs kaltintojai, vertindami susiklosčiusią situaciją susiformavo savo nuomonę ir būtent ją pateikė visuomenės informavimo priemonėse, išreiškė elektroniniuose laiškuose. Apeliantė pažymi, jog nė viena iš žurnalistų etikos komisijų jų nesutarimų nenagrinėjo. Ji kreipėsi ne į etikos komisijas, o į respublikinę instituciją, turinčią juridinę galią kontroliuoti žiniasklaidos priemones - Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT). Be to, nuosprendyje neteisingai konstatuojama ir tai, kad nesutarimus tarp G. B. ir E. Š. nagrinėjo Kauno darbo inspekcijos darbuotojai. Ši tarnyba tyrė ne jos su E. Š. asmeninius nesutarimus, o darbuotojo teisų pažeidimus įmonėje, Darbo kodekso įstatymų nesilaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuodamas, kad E. Š., rašydamas straipsnius apie susidariusią situaciją G. B. vardo ir pavardės nenurodydavo, apsiribojo nuasmenintais trumpiniais, inicialais, rašo netiesą, nes iš G. B. pateiktų įrodymų matyti, kad nuasmeninta ji buvo tik pirmuose dvejuose E. Š. rašiniuose (kurių turinį įvertino Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba (ŽEIT). Kituose, E. Š. parašytuose vėliau, jau po ŽEIT įspėjimo, buvo įvardinta pilnu vardu ir pavarde. Apeliantės manymu, ją viešai šmeiždamas E. Š. reiškė ne nuomone apie susidariusia situacija, o turėjo tikslą pakirsti skaitytojų pasitikėjimą ja, apriboti bendravimą su bendradarbiais, sutrikdyti jos psichologinę būseną, sukelti moralines kančias ir pakenkti sveikatai, bei daryti įtaką darbinei reputacijai.

Šalies argumentai

G. B. teigimu, taip pat teismas neteisingai padarė išvadą, kad ji nepasinaudojo švelnesnėmis (pvz., LR CK 2.24 str.) priemonėmis, kadangi ji švelnesnėmis priemonėmis pagal LR CK 2.24 straipsnio Asmens garbės ir orumo gynimas formuluotę, bandė naudotis. Teismas neįvertino jos aiškinimo, kad įmonės vadovai su ja nebendravo ir apribojo pavaldinių bendravimą, tai galimybės pačiai prašyti įdėti paneigimą nebeturėjo, todėl kreipėsi pagalbos į ŽEIT. Paneigimas laikraštyje atsirado tik po mėnesio, todėl tikrovės neatitinkančios žinios nebuvo paneigtos tinkamai. Įdėjęs paneigimą, žiniasklaidos priemonėje, straipsnių autorius jos neatsiprašė, bet tyčia toliau skleidė tikrovės neatitinkančias žinias rašydamas dvigubai ilgesnį įžeidų ir tikrovės neatitinkantį komentarą ir įvardindamas G. B.. Todėl vietoj bandymo toliau ginti savo garbę pagal LR CK 2.24 str. teko rašyti priešpriešinį skundą dėl baudžiamosios bylos pagal LR BK 154 str, 2 d. ir BK 155 str, 1 d. E. Š. iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl šmeižikiškų ir įžeidžių teiginių E. Š. rašiniuose atitinkančių veikas pagal LR BK 154 str. d. ir LR BK 155 str. 1 d.

Skunde nurodoma, jog E. Š., pasinaudodamas užimamomis pareigomis (vadovavo laikraščiui „(duomenys neskelbtini)“) 2013-09-06 vedamajame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojai“ paskleidė apie G. B. ir buvusį teismo procesą ne nuomonę, o realios tikrovės neatitinkančias žinias. E. Š. vedamajame „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojai!“ („(duomenys neskelbtini)”, 2013-09-06, Nr. 33 ir internetinėje svetainėje adresu; (duomenys neskelbtini) pažemino G. B. garbę ir orumą šmeiždamas ją tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir įžeidinėdamas: „ Tai - nesąžiningos ir išskirtinių salygų sau reikalavusios darbuotojos G. B. pretenzijos mums. <…> po keliu terorizavimo aktu, po įžūlaus psichologinio spaudimo <...> ši darbuotoja, siekdama mums atkeršyti, kreipėsi į teismą, kad mus “pamokytų” ir išsireikalautų milžiniškų jai nepriklausančių pinigų. Siekdama sau išskirtinių sąlygų, neateidama į darbą net po dvi savaitės <...> penkerius metus neatliko konkrečių jai pavestų darbo užduočių, o tik slapta įrašinėjo vadovų pokalbius, rinko įvairią “kompromituojančią” medžiagą ir siekė visaip trikdyti redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. Šios tikrovės neatitinkančios žinios yra šmeižikiškos (LR BK 154 str. 2 d.)

Apeliantės manymu, šmeižikiškas (LR BK 154 str. 2 d.), nes neatitinkantis tikrovės yra ir toks minėtos publikacijos teiginys: prieš 6 metus priimta į darbą tarpininkaujant Darbo biržai kaip turinti kai kurių sveikatos sutrikimų <..:>, bei teiginys <... > Padedama jai palankios teisėjos po ilgo bylos vilkinimo G. B, „ išsikovojo “ didžiulę bauda mums - faktiškai jai priteista pinigu suma, tolygi daugiau nei pusei mūsų leidyklos mėnesio išlaidų. G. B. teigimu Darbo birža netarpininkavo ją įdarbinant, o atvirkščiai, tam nepritarė. O skleisti informaciją be asmens sutikimo apie jo sveikatos būklę, draudžia ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, tad E. Š. taip rašydamas ne tik atliko veiką pagal LR BK 154 str. 2 d., bet ir pažeidė Žurnalistų etikos kodeksą.

G. B. taip pat pažymėjo, jog neteisingai ir nepagrįstai buvo apšmeižta ir įžeista E. Š. straipsnyje „(duomenys neskelbtini).” („(duomenys neskelbtini)“, 2014-01-10, Nr. 2) ir internetinėje svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini)). Šių teiginių dalyse:.. <...> po penkerių metu atleistos iš mūsų leidyklos už intrigų rezgimą, nesąžiningumą ir užduočių nevykdymą, <…> ji nevykdė darbinių pareigu, ieškojo teisinių priekabių, studijuodama Darbo kodeksą, užuot dirbusi savo tiesioginį darbą, galbūt todėl ir nesusitvarkydavo su užduotimis, „<...> netgi G. B. dar dirbant mūsų leidykloje, kai ji jau pradėjo mus terorizuoti netgi slapta įrašydama „inkriminuojančius“ įkalčius (taip sovietiniais laikais darydavo KGB pasiusti agentai), „ <... > tik parodo, kad teismuose savo teisingumą kartais „įrodyti“ gali ir nesąžiningi asmenys <„. > ", „< ... > teismo posėdyje G. B. atvirai išsakė tą šmeižikišką paistalą teisme. <...> šmeižto lavina, trykštančią iš ieškovės burnos. ", „ <„.> kai kuriuos darbuotojus šizofrenikais vadinusiai „žurnalistei“padarant kuo didesnę žalą leidyklai <...> " tokiai “žurnalistei“ pačiai viešai, teismo posėdyje, skleisti tokius šizofreniškus kaltinimus", “Nebūtu ir slapto neteisėto pokalbių įrašinėjimo <...>”, “ <...> ji Kaune labiau išgarsėjusi kaip intrigų mezgėja <...>.

Šiame rašinyje juodindamas G. B., E. Š. turėjo tikslą pakenkti jos darbinei biografijai šmeižikiškais: (BK 154 str. 2, ir įžeidžiais BK 155 str. 1 d.) teiginiais: :<...> į mūsų leidyklą, leidžiančią laikrašti „(duomenys neskelbtini)“, neaiškių jėgų infiltruota “žurnalistę" G. B- yte.; <..> į mūsų leidyklą neaiškių jėgų infiltruotos “žurnalistės“ G. B-ytės.<…> kai beveik pusę metu jūsų skatinama ir mokoma ji nevykdė darbinių pareigą, ieškojo teisinių priekabių <…>: teisingumą kartais “įrodyti“ gali ir nesąžiningi asmenys, ypač jei jiems padeda stiprių klanų vadai.; <.. > panaudojęs juodoms užmačioms (jūsų kalba kalbant, ginant žurnalistų teises konfliktuose su darbdaviais) jums pasitarnaujančią „žurnaliste“, iki šiol jau pusantrų metų niekur negaunančia jokio darbo (nes ji Kaune labiau išgarsėjusi kaip intrigų mezgėja). G. B. nurodė, jog visi liudininkai pripažino, kad iš inicialų G. B. ir trumpinio G. B-ytė buvo galima ją identifikuoti. E. Š. nepateikė teismui jokių faktinių įrodymų, jokių dokumentų, kuriais pagrįstų savo rašinio teiginių tikrovę ar galėtų pasiteisinti nežinojęs ką rašo. Nesant atitinkamų faktinių įrodymų, tokia informacija yra šmeižikiška ir net nuasmeninant ją, darė jai neigiamą poveikį, turėjo įtakos jos reputacijai, kadangi yra žinoma, kaip žurnalistė dirbanti šiame leidinyje.

Be to, rašinių cikle „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir leidinio internetinėje svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini). E. Š. buvo įžeidžiai (BK 155 str. 1 d.) išvadinta naujųjų laiku judu ir dar apšmeižta (BK154 str. 2 d) išdavyste bei nusikaltimu daužo tokiose frazėse; Didįjį penktadienį pradėjau rašyti priešpriešinį skundą kurį antradienį per dešimt dienų pateikti įpareigojo teisėja. <...> Visu trijų mane puolančių priešų smūgiai buvo suduoti šventinėmis dienomis - kaltintojas kaip savo pagalbininkus turi dar du mano priešus. Tai naujųjų laiku judai naujos išdavystės - juk tai du mūsų darbuotojai kuriems padėjau, gelbėjau, dabar jie mane daužo-... >. G. B. įsitikinimu, nors ji nebuvau įvardinta, tačiau iš konteksto ir faktinių aplinkybių skaitytojas galėjo suprasti, kad taip įžeidžiai ir šmeižikiškai E. Š. rašo ir apie ją.

Be to, laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)) komentare, kurį neabejotinai rašė E. Š. po Paneigimu, vietoj atsiprašymo, E. Š. paskleidė dar daugiau šmeižikiškų melagingų G. B. garbę ir orumą žeminančių žinių, jau parašydamas jos pilną vardą bei pavardę. Apeliantės teigimu čia buvo šmeižiama (BK 154 str. 2 d.) ir įžeidinėjama tokiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais:; <.,.>Tik tenka nustebti, kad mūsų tikslas nenurodyti darbuotojos pavardės nueina perniek, - pati B. stengiasi pasigarsinti. <...> nes tokį neteisėto pokalbių irašinėjimo faktą konstatavo ir teismas. Kai pernai B. pateikė teismui slapta įrašyta pokalbį <...> Vadinasi, toks jos pateiktas įrašas buvo, ir pati B. tam net neprieštaravo teisme. <… > Mums, susidūrusiems su darbuotojos pravaikštomis, pavestų darbo užduočių nevykdymu (nors už tai buvo sumokėtas visas sutartas atlyginimas), patyrusiems neteisėtą slaptą pokalbių įrašinėjimą, taip pat su reikalavimu dvigubai sumažinti darbo užduotis, nė kiek nesumažinant atlyginimo (tai yra užfiksuota net keliuose B. mums atsiųstuose reikalavimuose - pareiškimuose, taip pat ir skunduose į kelias instancijas), kokiu spaudimu reikėtų tai vadinti<…> O B. sieki pateikti įvairią kompromituojančią“ medžiagą net teisme matėme ne vieną kartą - ji to neslėpė <...> Visi tokie jos poelgiai trikdė redakcijos darbuotojų ir ypač jos vadovų darbą. Kaip mes galime jaustis, kai esame verčiami paneigti tai, ką patys girdėjome iš B. lūpų, jog vienas darbuotojas yra šizofrenikas, kiti du - idiotai ir pnašiai?< .. >

Skunde pažymima, jog apeliantė E. Š. buvo šmeižiama ir įžeidinėjama ir 2014 -10- 20 iki 2014-12-12 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 9 numeriuose publikuotame tęstiniame rašinyje (duomenys neskelbtini) ” Buvo šmeižiama (BK 154 str. 2 d.) ir įžeidinėjama (BK155 str. 1 d.) vykstant šios bylos teisme nagrinėjimui, tokiais teiginiais: (pažymėta): <...>“ buvusi mūsų darbuotoja G. B., atleista už darbo pareigų ir piktybišką užduočių nevykdymą.<...> mokesčių specialistai mums sako, kad mes paskubėjome sumokėti tą 615 Lt mokestį B., nes vėliau apygardos teismo nutartis tą apylinkės teismo sprendimą panaikino, t. v. panaikino ir 600 Lt išmokėjimą B. Bet juk B. šiame rašinyje meluoja: pasiaiškinimas buvo jau atsiųstas, kad ji, t.y. B., nevykdysianti užduoties. O apie penkias užduotis, kurias reikėjo atlikti per dvi dienas - tai ištisas melas: juk tos užduotys buvo neįvykdytos beveik du mėnesius. <... >Aišku, kerštaudama B. savo paslaugas M. pasiūlė ne dėl to, kad taip išreiškė „ kritiką vadovams“<....> Žemu tikslu vedina, viename teismo posėdyje ji pradėjo skleisti piktą šmeižtą prieš mane apie KŽS namų užpuolimą, galimai sugalvota paties M. < ... > “Iš B. net 2013 metais teismo posėdžio metu išgirdau <...>. M. paskleistą kaltinimą man neva užpuolus KŽS namus pernai balandi. <...> Manau, kad M. spąstus man spendė <...> ne tik „patardamas “ mūsų buvusiai darbuotojai B., kaip įrašinėti pokalbius slapta. <...>, bet ir per savo paslaugią tarnaitę juodoms užmačioms pasiūlęs į savo portalą įdėti kai kuriuos jai tinkančius „(duomenys neskelbtini)“ straipsnius, pirmiausia, jos pačios. <.. >, kad M. su B. artimai bendradarbiauja jau seniai, <…> abu labai domėjosi tuo „bendru frontu“ prieš mane) .<..> Dar daugiau iš M. ir B. parodymų tapo aišku, kad buvo sudaryta grupuotė, vykdanti nusikalstamą veiklą <...> Apie tos grupuotės egzistavimą labai aiškiai prasitarė B.“. G. B. įsitikinimu, paskutiniais pacituotais E. Š. publikacijos teiginiais viešai buvo apšmeižta dalyvavimu nusikalstamoje grupuotėje.

Taip pat apeliantės manymu, 2015 m. sausio 9 d., laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 1(2121), kai buvo patalpintas vedamasis „(duomenys neskelbtini)“ ,,E. Š. paskleidė šmeižikišką žinią (BK 154 str. 2 d) apie ją. „Dėl mūsų kerštaujančios darbuotojos nesąžiningumo, kuri pažeidė taikos sutartį ir Apygardos teismo sprendimą, šiemet netekome paramos iš Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo“. G. B. įsitikinimu, nors dabartinis laikraščio redaktorius R. B. prisipažino, kad dirbo prie šio teksto, tačiau neabejotinai žeminančią ir tikrovės neatitinkančią žinią paskleidė E. Š..

Apeliaciniame skunde pažymima, jog E. Š. tyčia viešai per spaudą G. B. įžeidinėjo (BK 155 str. 1 d) ir stengėsi sukelti neigiamą reakciją. Jis ją užgauliojo iškraipydamas pavardę trumpiniu: G. B-yte. G. B-ytės, Taip pat E. Š. ją įžeidė priskirdamas jai žmogų žeminančias savybes: nesąžininga, kerštaujanti, intrigų mezgėja, išdavikė, šmeižikė, teroriste. Taip pat rašydamas apie G. B. tokias frazes; žemu tikslu, juodom užmačioms, paslauge tarnaite, infiltruota iš KGB, šizofrenišku kaltinimu. Straipsniu autorius ją įžeidė ir pavadindamas naujųjų laikų judu ir menkindamas ją pagal profesiją, specialiai ją įrašydamas kabutėse, „žurnalistė“, “žurnaliste“. Tokia savo veika E. Š. ją užgauliai pažemino ir tuo bandė sukelti skaitytojų pasibjaurėjimą bei panieką visuomenės akyse.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas nepagrįstai įvertino, kad E. Š. veikla neturi nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. sudėties. Iš pateiktų straipsnių turinio yra aišku, kad remiantis VIĮ 49 nr., 50 str. 1 d. 1 ir 5 p., 3 d. 1 ir 2 p. bei 2014 m. gegužės 15 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo Nr. SPR-45 apie G. B. tikrai buvo paskelbta ne vertinamojo pobūdžio nuomonė, o šmeižikiška žeminanti ir įžeidi informacija.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, neatsižvelgė į teismui pateiktus įrodymus ir į kaltintojo E. Š. sukeltus jai nepatogumus prieš ir per bylos nagrinėjimą. Tokia E. Š. veika padarė apeliantei moralinę žalą, kurios vertė 4400 eurų.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis E. Š. atsiliepimu į išteisintosios G. B. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privatus kaltintojas ir išteisintasis pagal priešpriešinį skundą E. Š. ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atmesti G. B. apeliacinį skundą. Išteisintoji ir privati kaltintoja pagal priešpriešinį skundą G. B. bei jos gynėjas prašė, E. Š. apeliacinį skundą atmesti, tenkinti G. B. apeliacinį skundą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Privataus kaltintojo ir išteisintojo pagal priešpriešinį skundą E. Š. ir išteisintosios ir privačios kaltintojos pagal priešpriešinį skundą G. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis LR BPK 303 str. 5 d. nuostatomis, pagrįstai E. Š. ir G. B. iš kaltinimo pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisino. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Išteisinamasis nuosprendis dėl šmeižimo ir įžeidimo, priimtas remiantis tiek išteisintųjų E. Š. ir G. B., tiek liudytojų parodymais, bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog išteisintojo E. Š. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisino G. B., E. Š. apeliaciniu skundu siekia G. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 str. 1 d. Išteisintoji G. B. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog E. Š. nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu iš kaltinimo pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisintas, prašo jį pripažinti kaltu padarius nusiklastamą veiką numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Pažymima, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XII-1888 nusikalstama veika, numatyta BK 155 straipsnyje, buvo dekriminalizuota, o ši įstatymo nuostata įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), tiek E. Š., tiek G. B. kaltė dėl BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos negali būti svarstoma ir apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje negali būti priimamas jau vien tuo pagrindu, kad LR BK 155 straipsnyje, galiojusiame E. Š. ir G. B. inkriminuojamos veikos padarymo metu, buvusi numatyta nusikalstama veika nuo 2015 m. liepos 10 d. nebelaikoma nusikalstama, todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su E. Š. ir G. B. kaltinimu pagal LR BK 155 str. 1 d., neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Esant tokioms aplinkybėms, tiek E. Š., tiek G. B. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 155 straipsnio 1 d. taikytinos LR BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, o nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir byla nutraukiama. Tokia teisminė praktika yra formuojama kasacinėje instancijoje ( 2K-403-222/2015; 2K-77-507/2015; 2K635-976/2015).

Dėl BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, išteisintųjų E. Š. ir G. B. apeliacinių skundų ribose, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Š. ir G. B. išteisino pagal LR BK 154 str. 2 d., jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – asmens šmeižimas dėl neva padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę, ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 154 str. svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai (įstatymo 2 str. 36 d.); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai ar tiesa pagrįsti duomenys (įstatymo 2 str. 84 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (žr., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-507/2006, 3K-3-106/2011 ir kt.). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (žr., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007 ir kt.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Dėl privataus kaltintojo ir išteisintojo pagal priešpriešinį skundą E. Š. apeliacinio skundo

Kaip matyti iš E. Š. apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. B. veiksmuose nėra LR BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių teigiant, jog G. B. straipsniuose ir el. laiškuose nurodyti teiginiai yra ne nuomonė, o neegzistuojantys faktai, kurie tiesiogiai apšmeižė jį. Todėl apelianto nuomone, akivaizdu, kad G. B. paskleisti duomenys yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, su tokiais skundo teiginiais nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl LR BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo G. B. veiksmuose, yra teisėtos, pagrįstos ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad G. B. ir E. Š. yra nusiteikę konfliktiškai vienas kito atžvilgiu, šis konfliktas tęsiasi ilgą laiką, tiek patys privatūs kaltintojai, tiek liudytojai L. Š., G. G. ir R. B. parodė, kad dar prieš konfliktams persikeliant į ginčus nagrinėjančias institucijas, teismą bei viešą erdvę, tarp E. Š. ir G. B. tvyrojo įtampa, jie negalėjo rasti kompromiso darbinėje aplinkoje. Nors išteisintasis E. Š., apeliaciniame skunde neigia buvusią įtampą tarp jo ir G. B., tačiau byloje esantys duomenys, patvirtina, jog nesutarimų ir ginčų prigimtis tarp G. B. ir E. Š., kilo būtent iš darbinių konfliktų, bendraujant darbo aplinkoje, kurie prasidėjo nuo 2011 metų. Tai, kad darbiniai nesutarimai prasidėjo nuo tada, kai G. B. buvo pervesta į Žurnalistinės korespondentės pareigas ir vengė vykdyti jai pavestas užduotis, neneigė ir pats E. Š.. Jis taip pat nurodė, jog dar didesni nesutarimai tarp jų išaugo nuo 2012 m. birželio – liepos mėnesio, kai G. B. pradėjo visiškai nepaisyti susitarimo vykdyti nurodytas užduotis. Tai, kad G. B. ir E. Š. darbiniai konfliktai dėl galimai pažeistų darbo teisių vėliau persikėlė į ginčus nagrinėjančias institucijas patvirtina ir byloje esanti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir apsaugos ir Darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus pateikta išvada dėl G. B. skundo dėl galimai pažeistų darbo teisių (t. 1 b. l. 21-23); 2013-08-09 Kauno apylinkės teismo sprendimo kopija, kurioje nurodyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinta G. B. paskirtos drausminės nuobaudos, direktoriaus įsakymas Nr. 27 dėl darbo sutarties nutraukimo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, pripažinta, kad darbo sutartis nurodytais pagrindais buvo nutraukta neteisėtai ir iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ G. B. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, išeitinės išmokos, vidutinis darbo užmokestis bei priverstinės pravaikštos (1 t., b. l. 50 – 58); 2014-05-20 Kauno apygardos teismo nutartis, kuri patvirtina, kad buvo sudaryta ir patvirtina taikos sutartis tarp G. B. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 60 – 61); 2014-05-15 sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtina, kad šalys neturės jokių pretenzijų dėl pareiškimų, išsakytų viena kitos atžvilgiu iki taikos sutarties pasirašymo dienos (1 t., b. l. 62 – 63).

Apeliaciniame skunde E. Š. teigia, jog šmeižikiškas straipsnis pasirodė 2013-03-16, t. y. ne darbinio konflikto metu, o tik prasidėjus civ. bylai 2013-03-15, tada ir buvo paskleistas pirmasis šmeižikiškas G. B. rašinys portale (duomenys neskelbtini). E. Š. atkreipia dėmesį, jog publikacijoje „Ar „(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnaliste G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas", minimas ne darbdavys VšĮ „(duomenys neskelbtini)", bet nukentėjusysis E. Š., darbinio konflikto metu dirbęs pagal darbo sutartį redaktoriaus pareigose. Taip pat, E. Š. teigimu, antroje 2013-12-28 paskleistoje publikacijoje pavadinimu - „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" G. B. vėl kalba ne apie darbdavį tiesiogiai, tačiau apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)" darbuotoją, nukentėjusį E. Š.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, įvertinus publikacijoje „Ar „(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas" išdėstytus teiginius bei publikacijoje pavadinimu - „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" išdėstytus teiginius, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes (vyko teisminiai procesai, iš darbo santykių kilusi konfliktinė situacija), kurioms esant buvo publikuotas straipsnis visuomenės informavimo priemonėse, išteisintoji G. B. turėjo pakankamą faktinį pagrindą susidaryti nuomonei ir reikšti savo subjektyvų jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimą. Vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad minėtose publikacijose buvo pateikta žinia, kuriai, kaip minėta, taikomas tiesos kriterijus, o ne subjektyvi nuomonė, susiformavusi per ilgą laiko tarpą vykstančius darbinius konfliktus. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, byloje ištirtų įrodymų visuma nėra paneigta, kad publikacijos „Ar „(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas" ir publikacijos „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" autore G. B. nebuvo ir ji pati nerašė, o tik perpasakojo duomenis kitam žurnalistui. Pažymėtina, jog apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. B. nurodė, jog ji minėtų publikacijų nerašė ir niekada nesakė, kad pripažįsta jų autorystę. Kadangi visuomenės informavimo įstatymas draudžia atskleisti šaltinį, ji to žurnalisto pavardės neatskleis. Ji pripažįsta, kad publikacijos yra jos kolegų ir jos darbas, ji suteikė informaciją kolegoms, kurie parašė, todėl jai šios publikacijos autorystės priskirti negalima. Ji save pavadino bendraautore tik todėl, kad papasakojo, ką žinojo apie šią situaciją, ką pati sužinojo iš įmonės darbuotojų. Ji pripažįsta, kad straipsnių autoriai rėmėsi jos pasakojimais, tačiau už leidinio ar portalo turinį, gramatines bei korektūros klaidas pasakotojas tikrai neatsako (t. 2 b. l 16-17, 80-81). Nors E. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad G. B., teisiamųjų posėdžių metu davė nenuoseklius parodymus, kurie tik patvirtina, kad ji desperatiškai bando nuslėpti savo autorystę, ir teismas daro klaidingą sprendimą, nuimdamas kaltę nuo G. B. dėl rašinių autorystės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, G. B. parodymai yra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, o neesminiai neatitikimai jos parodymuose, nesudaro pagrindo juos vertinti kritiškai. Tai, kad aukščiau nurodytų publikacijų autorė galėjo būti G. B., nepatvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. M.. Jis nurodė, jog nežino ar tuos straipsnius rašė G. B. bei paaiškino, kad jam yra žinoma apie publikacijas (duomenys neskelbtini) apie VšĮ „(duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo mėn. įvyko posėdis. Kovo 16 dieną jis gavo informaciją. Visuomeniniais pagrindais jie turi svetainę (duomenys neskelbtini), kurios devizas „Žurnalistai apie žurnalistus žurnalistams“. Žurnalistų sąjunga yra profesinė sąjunga, kuri gina savo narius, todėl rašo apie ką nori ir kiek nori. Apie G. B. bylą paskatino rašyti pilietinė žurnalistinė pareiga. Pirmąkart buvo atspausdinta informacija apie tai, kad G. B. teisėsi su savo buvusiu darbdaviu. Dėl antros publikacijos, tai tą pačią dieną penki žurnalistų sąjungos nariai, kurie dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, visi nariai sakė, kad viskas buvo tiesa. Kas to straipsnio autorius, jei jis ir žinotų, nesakytų, nes Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. aiškiai nurodyta, kada privaloma atskleisti žinių šaltinį. 2013-03-16 buvo informacija išspausdinta Kauno žurnalistų svetainėje (t. 2 b. l. 82-85). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. taip pat nurodė, jog straipsnius „(duomenys neskelbtini)“, „Ar „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai iš darbo atleido G. B.“, „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorius traukiasi iš posto“ jis skaitė, šių straipsnių autorių žino, bet nurodyti atsisako. Jis pats tų straipsnių nerašė. Ar G. B. galėjo juos parašyti, jis nežino. Kas straipsnių bendraautorius, jis nežino. (t. 2 b. l. 98-99). Tai, kad publikacijas dėl kurių G. B. kaltina E. Š., rašė būtent ji, nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklausti liudytojai K. O. ir J. K.. Apklausta liudytoja J. K. negalėjo pasakyti kas parašė apie redaktorių “(duomenys neskelbtini)”, kadangi po straipsniais nebuvo parašo, tik girdėjo, kad buvo straipsnis (duomenys neskelbtini). “ (duomenys neskelbtini) ” neskaitė asmeniškai apie E. Š.. Senai skaitė tuos straipsnius, kieno jie rašyti, jai niekas nepasakė, tik iš redaktoriaus žinojo, kad šiuos straipsnius G. B. parašė. Kad G. B. straipsniai rašyti tiesiogiai pavardės neminėjo (t. 3 b. l. 185-186). Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad publikacijoje „Ar „(duomenys neskelbtini)" teisėtai iš darbo atleido žurnalistę G. B.? Į šį klausimą atsakys teismas", bei publikacijoje „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)" redaktorius E. Š., likęs redakcijoje be žurnalistų, traukiasi iš laikraščio vadovo posto?" buvo paskleista ne informacija, o remiantis tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, išsakyta subjektyvi nuomonė ir aplinkybių vertinimas. Įstatymas nedraudžia išdėstyti savo subjektyvią nuomonę per visuomenės informavimo priemones, svarbu, kad subjektyvus požiūris apie asmenį netaptų melagingos informacijos platinimu. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, taip pat byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad publikacijas dėl kurių G. B. kaltina E. Š., rašė būtent ji.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog G. B., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2014-06-19 į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)", net keliais adresais pasiuntė elektroninį laišką. Laiškas rašytas dėl G. B. skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. E. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino elektroniniame laiške jos išsakytų šmeižikiškų teiginių. G. B. suvokė ir sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančia informaciją teigdama, kad nukentėjusysis bijodamas šaukimų panaikino adresų dėžutes ir inspektorei pranešė negaliojančius adresus. G. B. nurodė, kad „Katalikišku save laikomam laikraščiui labai neetiška šmeižti žmones, nes tai absoliučiai prieštarauja pačiai krikščionybei". Taip pat nurodė, kad „labai neetiška buvo į gatvę dėl asmeninių ambicijų ir antipatijų išmesti neįgalų žmogų be cento kišenėje." Taip pat nurodė, kad „labai neetiška buvo į gatvę dėl asmeninių ambicijų ir antipatijų išmesti neįgalų žmogų be cento kišenėje." E. Š. įsitikinimu, išteisintoji elektroniniu paštu į kitų asmenų (buvusių kolegų) elektroninius paštus išsiuntinėdamas anksčiau nurodyto turinio laiškus paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją paniekinančią ir pažeminančią jį ir pakertančią pasitikėjimą juo.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. B. 2014-06-19 elektroniniame laiške išsakydama šmeižikiškus teiginius E. Š. atžvilgiu, suvokė ir sąmoningai skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. rašydama elektroninį laišką išreiškė savo nuomonę apie katalikiško laikraščio vadovų elgesį su ja. Apklausta teismo posėdžio metu G. B. paaiškino, jog laišką redakcijai rašė todėl, kad baigėsi ŽEIT terminas, o paneigimas dėl jos įžeidinėjimų nebuvo įdėtas. Visi nurodyti el. pašto adresai yra redakcijos - įmonės vadovo ir dabartinio redaktoriaus, laiškas jiems ir buvo adresuotas. Jokie tretieji asmenys, išskyrus E. Š. ir R. B., šiais el. paštais nesinaudojo. Iš šių adresų ir ji gaudavo tik jų laiškus, todėl nusprendė, kad jie jais naudojasi. Informacija buvo pateikta bendra abiem vadovams. Laiške ji išreiškė savo nuomonę apie katalikiško laikraščio vadovų elgesį su ja. Jame gan mandagia, bet gal kiek sarkastiška forma padėkojama jiems už tai. Nesupranta, kur E. Š. rado šmeižtą (t. 2 b. l. 80-81). Įvertinus byloje esančius rašytinius bylos duomenis išteisintosios G. B. parodymus, konstatuotina, kad G. B. elektroniniuose laiškuose pateikti teiginiai buvo tik vertinamojo, o ne kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija ir patys savaime nėra šmeižikiški. Tai yra G. B. nuomonė apie situaciją, kuri susidarė su redakcijos vadovais darbo aplinkoje, kaip iš darbo santykių kilusio konflikto asmeninis vertinimas. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad G. B. rašė elektroninius laiškus redakcijai su tikslu pažeminti, paniekinti E. Š. garbę ir orumą. Byloje nėra nustatyta, kad elektroniniai laiškai buvo motyvuoti sąmoningo ketinimo pakenkti E. Š., jog G. B. tyčia iškraipė informaciją ar tyčia sakinius sukonstravo taip, kad užmaskuotų šios informacijos šmeižikišką pobūdį, todėl išteisintosios G. B. veikoje nėra subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti E. Š. požymių.

Taip pat apeliaciniame skunde E. Š. prašė, tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš G. B. 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui , tačiau teisėjų kolegija atmeta šį prašymą bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Š. ieškinį G. B. dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, kadangi G. B. dėl kaltinimų pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisino.

Dėl išteisintosios ir privačios kaltintojos pagal priešpriešinį skundą G. B. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame G. B. skunde keliamas klausimas, jog apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad G. B. ir E. Š. yra nusiteikę konfliktiškai vienas kito atžvilgiu ir šis konfliktas tęsiasi ilgą laiką. Apeliantės teigimu, tokia išvada nėra teisinga, nes esant darbo santykiams tarp G. B. ir E. Š. jokios įtampos darbinėje aplinkoje nebuvo.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos G. B. skundo argumentus ir pažymi, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų – dėl apylinkės teismo nuosprendyje konstatuotų G. B. ir E. Š. konfliktiškų santykių, teisėjų kolegija yra pasisakiusi atsakant į E. Š. skundo argumentus ir jų, dėl tokio pačio argumento šiame skunde, neatkartoja.

Apeliaciniame skunde G. B. nurodė, jog teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad nesutarimai tarp G. B. ir E. Š. buvo nagrinėjami Žurnalistų etikos komisijoje, Darbo inspekcijoje, teismuose. Apeliantė pažymėjo, jog kreipėsi ne į etikos komisijas, o į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (ŽEIT), o Kauno darbo inspekcijos darbuotojai, tyrė ne jos su E. Š. asmeninius nesutarimus, o darbuotojo teisų pažeidimus įmonėje, Darbo kodekso įstatymų nesilaikymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantės skunde sureikšminti nežymūs netikslumai, padaryti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vertintini kaip neesminiai, nes nesukliudė šiam teismui priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį.

G. B. įsitikinimu, E. Š. rašiniuose buvo reiškiama ne nuomonė, o tyčia paskleistos ją juodinančios žinios, turint tikslą pakenkti, todėl tai negali būti vadinama vertinamojo pobūdžio nuomone. Skunde nurodoma, jog E. Š., pasinaudodamas užimamomis pareigomis 2013-09-06 vedamajame straipsnyje Nr. 33 „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojai“ ir internetinėje svetainėje adresu; (duomenys neskelbtini)) paskleidė apie G. B. ir buvusį teismo procesą ne nuomonę, o realios tikrovės neatitinkančias žinias bei pažemino jos garbę ir orumą šmeiždamas ją tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Taip pat neteisingai ir nepagrįstai buvo apšmeižta E. Š. straipsnyje „(duomenys neskelbtini) ” (duomenys neskelbtini)“, 2014-01-10, Nr. 2 ir intemetinėje svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini)). Be to, rašinių cikle „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini“, 2014 -04-25 d, Nr. 17 (2088) ir leidinio internetinėje svetainėje adresu: (duomenys neskelbtini) E. Š. buvo apšmeižta išdavyste bei nusikaltimu. Be to, laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 27 (2098), 2014 -07- 04) komentare, kurį neabejotinai rašė E. Š. po Paneigimu, vietoj atsiprašymo, E. Š. paskleidė dar daugiau šmeižikiškų melagingų G. B. garbę ir orumą žeminančių žinių, jau parašydamas jos pilną vardą bei pavardę. Taip pat skunde pažymima, jog apeliantė E. Š. buvo šmeižiama ir 2014 -10- 20 iki 2014-12-12 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 9 numeriuose publikuotame tęstiniame rašinyje “ (duomenys neskelbtini)?” bei 2015 m. sausio 9 d., laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 1(2121), kai buvo patalpintas vedamasis „(duomenys neskelbtini)“,kuriame E. Š. paskleidė šmeižikišką žinią apie ją.

Kaip matyti, apeliaciniu skundu yra nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad E. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. požymių, teigiant, jog iš paskelbtų minėtų straipsnių turinio akivaizdu, jog E. Š. viešai šmeiždamas G. B. reiškė ne nuomone apie susidariusią situaciją, o turėjo tikslą pakirsti skaitytojų pasitikėjimą ja, apriboti bendravimą su bendradarbiais, sutrikdyti jos psichologinę būseną, sukelti moralines kančias ir pakenkti sveikatai, bei daryti įtaką darbinei reputacijai. Tačiau su tokiais argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegija laiko, kad, vertinant visų G. B. nurodytų straipsnių (rašinių) turinį, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacijos apie asmenį pobūdis žmogaus garbės ir orumo gynimo aspektu gali būti įvertintas tik aplinkybių, kuriomis ji buvo išsakyta, visumoje t.y. įvertinus socialinį kontekstą, tarpusavio santykius ir panašias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad į šiuos kriterijus pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tinkamai. Analizuodamas šių straipsnių (rašinių) turinį, kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad tarp G. B. ir E. Š. buvo susidariusi konfliktinė situacija bendraujant darbo aplinkoje, kuri tęsėsi ir vėliau, jau G. B. nebedirbant VšĮ “(duomenys neskelbtini)”. Kaip nurodė ir pats E. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, jog po G. B. anonimiškų rašinių prasidėjo konfliktas, į kurį jis turėjo atsakyti, kadangi reikėjo apginti savo garbę, orumą, pasakyti, kas vyksta. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog abiejų privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų pasisakymai viešojoje erdvėje yra vertinamojo pobūdžio, tai yra jų nuomonė apie faktus, kaip iš darbo santykių kilusio konflikto asmeninis vertinimas, nuomonė, kurią abi pusės, norėdamos apginti savo teiginius, reiškė laiškuose ir eskalavo į viešąją erdvę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu E. Š. teiginiai, G. B. nurodomuose straipsniuose (rašiniuose), kuriais ji grindžia kaltinimą, buvo pavartoti, ne siekiant apšmeižti G. B., o išsakyti savo nuomonę į parašytus anoniminius straipsnius, kuriuose buvo reiškiama kritika, su kuo E. Š. nesutiko ir tam nepritarė. Teisėjų kolegijos nuomone, E. Š., išsakyti teiginiai, negali būti vertinami baudžiamojo įstatymo prasme kaip nusikalstami, taip pat jo veiksmuose nebuvo nustatytas subjektyvusis požymis – tyčia. Pažymėtina ir tai, kad ir pats išteisintasis E. Š. tiek pirmos instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neginčijo, jog jis parašė minėtus straipsnius, tačiau nuosekliai tvirtino, kad jais nesiekė apšmeižti G. B., o tik išsakė savo nuomonę į pastarosios publikuotus straipsnius. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, jog pirmas laiškas redakcijos vardu buvo parašytas 2013-09-06. Teksto autorius – redakcija. Kelios išsakytos mintys yra jo, tačiau tiksliai pasakyti, kurios, negali. Kadangi straipsnį rašė bendraautoriai, pasakyti, kur rašė jis, kur kiti autoriai, jis negali. Sutinka, kad jis yra šios publikacijos autorius. Šis laiškas buvo atsakymas (duomenys neskelbtini) pasirodžiusį straipsnį. 2014-01-10 leidinyje Nr. 2 pasirodžiusios publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ autorius yra jis, tačiau kai kurios įterptos mintys yra ne jo. Elektroninių laiškų autorius yra jis. „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojai, tai nesąžiningos, ir išskirtinių sąlygų sau reikalaujančios darbuotojos G. B. pretenzijos mums“ publikacijoje inicialais G. B. tikriausiai turima omenyje G. B., buvo rašoma apie G. B., ji pati tai pripažino. Dėl elektroninių laiškų, prisipažįsta tai rašęs. Niekam kitam laiškas nebuvo adresuotas. Nesupranta koks čia gali būti kaltinimas. Jam nesuprantama, kodėl jam primetamas paneigimas, kuris buvo pateiktas redakcijos vardu, atsiliepiant į Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos sprendimą. Jis tikrai neįžeidė ir nešmeižė, buvo rašoma tik tiesa pagal pirmos bylos aplinkybes ir pagal žurnalistų etikos tarybos sprendimą. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ - tai jo grožinės literatūros kūrinys (t. 2 b. l. 17-21, 82). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, jog straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ skaitytojai“ galimai parašė E. Š., o paneigimo komentarą bendrai rašė ir jis, ir E. Š.. Pranešimą skaitytojams jie taip pat rašė bendrai. Visi redakcijoje kažkiek prisideda. Parašo bendra apmatą, o po to visi bendrai kažką prideda. Mano, kad publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra kalbama tiesiogiai apie G. B.. Savo vardą ir pavardę (duomenys neskelbtini) svetainėje paviešino ji pati, o “(duomenys neskelbtini)“ pradėjo viešinti tik po to, kai ji kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorių (t. 2 b.l. 93-96). Tai, kad E. Š. sąmoningai siekė paskleisti melagingą informaciją ir tokiu būdu apšmeižti ar įžeisti G. B., nepatvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, apklaustas liudytojas G. J. (t. 3 b. l. 183-184). Įvertinus bylos medžiagą, negalima teigti, jog E. Š., paskleidė tikrovės neatitinkančias, šmeižikiškas G. B. garbę ir orumą žeminančias žinias. G. B. teigimas, kad E. Š. paskleista informacija galėjo pakirsti skaitytojų pasitikėjimą ja, apriboti bendravimą su bendradarbiais, sutrikdyti jos psichologinę būseną, sukelti moralines kančias ir pakenkti sveikatai, bei daryti įtaką darbinei reputacijai, faktiškai buvo pagrįsta pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimą. Tuo tarpu išteisintasis nuosekliai aiškino, kad jis nesiekė šmeižti G. B., o tik išreiškė savo nuomonę ir vertinimą. Be to, sutiktina ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nagrinėjamu atveju, E. Š. veiksmuose nėra nei objektyviųjų požymių – sąmoningo melagingos informacijos skleidimo, nei subjektyviojo požymio – tyčios, jie nesiekė nieko apšmeižti ar įžeisti, o tokiu būdu išreiškė savo nuomonę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia žmogaus saviraiškos laisvės ribojimo forma, todėl ji turėtų būti taikoma kaip paskutinė priemonė, kai akivaizdu, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis asmens garbės ir orumo tinkamai apginti nėra galimybių.

Apeliaciniame skunde G. B. prašė, tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš E. Š. 4400 eurų neturtinės žalos atlyginimui, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį prašymą bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. B. ieškinį E. Š. dėl 4400 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, kadangi E. Š. dėl kaltinimo pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisino.

Apibendrinus išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino LR BK 154 str. nuostatas, pagrįstai nustatė, jog nei G. B., nei E. Š. veikose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. požymių, ir pagrįstai, abiejų atžvilgiu, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės taikymui yra būtini visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Kaip buvo minėta, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą dėl netinkamo bylos medžiagos ir joje esančių įrodymų vertinimo. Kauno apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, kuriais buvo grindžiami kaltinimai tiek G. B., tiek E. Š., tinkamai realizavo LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos, išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo reikalavimus, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį G. B. ir E. Š. atžvilgiu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien išteisintųjų G. B. ir E. Š. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, vertinant įrodymus.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. numato, jog, kuomet kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas apeliacinės instancijos teisme.

Privatus kaltintojas ir išteisintasis pagal priešpriešinį skundą E. Š. prašė priteisti iš G. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išteisintoji ir privati kaltintoja pagal priešpriešinį skundą G. B. prašė priteisti iš E. Š. bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusysis ir privatus kaltintojas E. Š., tiek privati kaltintoja pagal priešpriešinį skundą G. B. dėl privataus kaltinimo tvarka reiškiamų kaltinimų buvo išteisinti, apeliacinis procesas vyko pagal abiejų išteisintųjų apeliacinius skundus, kurie buvo atmesti, jų patirtos išlaidos bylinėjimosi metu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Privataus kaltintojo ir išteisintojo pagal priešpriešinį skundą E. Š. ir išteisintosios ir privačios kaltintojos pagal priešpriešinį skundą G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-18 nuosprendžio dalį dėl E. Š. ir G. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Danutė GiačaitėJurgis Kiškis