Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., V. G., antstolei A. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-13 teisme gauta suinteresuoto asmens V. G. pateikta 2015-11-12 sudaryta Vedybų sutartis (Povedybinė sutartis), kurios pagrindu suinteresuoti asmenys pasirinko visiško atskirumo turto teisinį rėžimą.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. nepateikė atsiliepimo į pareiškimą. Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą bei teismo sudėtį pareiškėja ir suinteresuoti asmenys informuoti nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir teismo pranešimais (b. l. 37-42).

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo Kauno apylinkės teismo 2012-10-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9880-775/2012 dėl 523,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis 2015-08-10 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės V. G. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), bet ne daugiau kaip 1309,27 Eur bendroje sumoje ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo.

Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolė A. A., vykdydama Kauno apylinkės teismo 2012-10-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9880-775/2012 dėl 523,64 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai, nustatė, kad skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl 2015-08-10 patvarkymu pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). LR CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju V. G. ir V. G. santuoka įregistruota 2015-07-11. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini). 2015-11-12 sutuoktiniai sudarė Vedybų (Povedybinę) sutartį (b. l. 32), kuri įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Iš povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pakeitė jų turto teisinį režimą, nustatydami, kad turtas (kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai), įgytas nuo šios sutarties patvirtinimo dienos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 1 p.), pajamos (pinigine ar natūrine forma), gautos nuo šios sutarties sudarymo iš Sutuoktinio darbinės, intelektinės, nekilnojamojo turto nuomos ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo Sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o už savo turtines prievoles kiekvienas atsako savo turtu (sutarties 11 p.).

Dėl asmeninės skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto.

Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodo, kad skola, atsiradusi iki santuokos, negali būti išieškoma iš bendro turto. CK 3.110 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Tačiau šioje nuostatoje yra ir išlyga, kuri nurodo, kad asmeninė skola gali būti išieškoma, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad suinteresuoto asmens V. G. skola pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-19 išduotą vykdomąjį dokumentą yra asmeninė V. G. prievolė, susidariusi iki jo santuokos su suinteresuotu asmeniu V. G. sudarymo ((duomenys neskelbtini)). Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į V. G., kaip skolininko sutuoktinės, darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir pateikė teismui pareiškimą, kad nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik iš nustatytos skolininko dalies bus galima išieškoti asmeninę skolą, kuri atsirado iki santuokos.

Dėl sudarytos vedybinės (povedybinės ) sutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Taigi, iš Vedybų (povedybinės) sutarties sąlygų konstatuotina, kad iki Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo atsiradusios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Tik nuo Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nutartis c. b. Nr. 2S-1225-450/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 nutartis c. b. Nr. 2S-1667-160/2013).

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu konstatuotina, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki Vedybų sutarties sudarymo priklauso abiems sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius Vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal Vedybų sutarties sąlygas. Todėl esant sudarytai ir nenuginčytai 2015-11-12 V. G. ir V. G. povedybinei sutarčiai, nustatančiai, kad V. G. lėšos ir pajamos, gautos po 2015-11-12 (Povedybinės sutarties sudarymo) yra jos asmeninė nuosavybė, nėra pagrindo V. G. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio V. G. turto. Tad skolininko V. G. bendras su V. G. turtas yra tik jo sutuoktinės V. G. darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji gavo nuo santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini) iki 2015-11-12. Lėšos, darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, kurias V. G. gavo po 2015-11-12 yra asmeninė jos nuosavybė. Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. G., priklauso ½ dalis V. G., nuo santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) iki povedybinės sutarties sudarymo (2015-11-12) gautų pajamų iš darbinės veiklos (CPK 667 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuotas asmuo V. G. prašo priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas, pateikia pinigų priėmimo kvitą dėl 100 Eur apmokėjimo už konsultaciją bei atsiliepimo parengimą advokatei R. K..

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Paprastai ypatingosios teisenos bylose nėra priešingų interesų, nes pagrindinis proceso tikslas yra administruoti materialiosios teisės normas, esmę. Tačiau įstatymas daro keletą minėtos taisyklės išimčių, kurių esmė – turėtų išlaidų padalijimas proceso dalyviams. Taigi teismo išlaidos gali būti padalijamos, jeigu byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu būdu nereiškia, kad jų interesai yra priešingi) arba jeigu dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi (kai nagrinėjant bylą kyla ginčas dėl teisės arba skundžiami antstolių ar notarų veiksmai). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas patenkintas iš dalies, į tai, kad povedybinė sutartis sudaryta tik 2015-11-12, t. y. po atsiliepimo į pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo teismui pateikimo (2015-11-06), suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str., 667 str., 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015-11-12 gautų pajamų iš darbinės veiklos.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Suinteresuoto asmens V. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.