- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 1S-221-576/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės (toliau – prokurorės) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties perduoti prokurorei pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kuriuo S. M. (S. M.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje S. M. kaltinamas BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
2. S. M. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms: S. M., būdamas darbdavio – UAB „S. V.“ įgaliotu asmeniu – 2016-04-29 neterminuotos darbo sutarties Nr. 54 pagrindu priimtas dirbti UAB „S. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovo pareigose bei 2018-04-23 UAB „S. V.“ direktoriaus A. P. įsakymu Nr. 803 būdamas paskirtas statybos vadovu, atsakingu už saugos sveikatos darbe užtikrinimą atliekant darbus statybos objekte pagal 2018-04-23 rangos sutartį Nr. ACAP/2018-01, t. y. rekonstruojant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidė privalomus darbų saugos norminiuose teisės aktuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus - nesiėmė priemonių, kad minėtame statybos objekte, neįrengus perdangos, nebūtų pradėta mūryti antro aukšto siena (virš altitudės +2,90), prieš tai nesutvirtinus laisvai stovinčios sienos laikinais ryšiais arba skersinėmis sienomis, t. y. nesiėmė priemonių, kad prieš pradedant mūryti antro aukšto sieną, būtų įrengta monolitinė perdanga (siena turėtų stabilų pagrindą) ir tik po to būtų vykdomi antro aukšto sienų mūro darbai (vienu metu mūrijant išilgines ir skersines sienas, kad siena neprarastų stovumo), ir tuo pažeidė Statybos taisyklių ST 121895674.06:2009 22, 24 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog vienu metu laisvai stovinčios, nesutvirtintos perdangomis, turi būti mūrijamos išilginės ir skersinės sienos; Technologinės kortelės „Mūro darbai“ reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog kito aukšto mūrijimo darbus galima pradėti tik baigus įrengti aukšto laikančių perdangos konstrukcijų sumontavimą; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimu) 4 priedo 44.2 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe su minėtame statybos objekte UAB „S. V.“ nelegaliai dirbusiais (nelegalaus darbo faktas nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutarimu, teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Ukrainos piliečiais V. P. (V. P.), gim. 1968 m., ir G. S. (H. S.), gim. 1967 m., t. y. 2018-09-04, apie 11.40 val., minėtame statybos objekte, antrame aukšte, ant pastarųjų užgriuvo ir juos traumavo sienos konstrukcija. Dėl to V. P. (V. P.) padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs dešinio šlaunikaulio subtrochanteriniu, dešinės gužduobės, kairio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų lūžiais, tai yra, vertinant visumoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. S. (H. S.) padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs trauminiu hemotoraksu dešinėje, kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžiu, simfiolize, krūtininio 12 slankstelio kūno kompresiniu lūžiu, krūtininio 12 slankstelio lanko apatinių sąnarinių ataugų lūžiu, 1, 2, 5, 6, 7, 8 šonkaulių lūžiais dešinėje, 3, 5, 6, 7, 12 šonkaulių lūžiais kairėje, L5 slankstelio skersinių ataugų lūžiais abipus, tai yra, vertinant visumoje, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.
3. 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo S. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorei Miglei Lukševičienei, kadangi buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas nurodė, jog baudžiamosios bylos duomenimis ikiteisminiame tyrime kaltinamasis S. M. turėjo du procesinius statusus: pilna apimtimi įspėtas dėl atsisakymo duoti parodymus ir melagingų parodymų davimo 2018-09-04 jis buvo apklaustas liudytoju, vėliau 2019-04-24 jam buvo pareikštas įtarimas ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Abu kartus jis buvo apklausiamas dėl to paties įvykio – dėl 2018-09-04 statybos objekte (duomenys neskelbtini), du žmones užgriuvusios plytų sienos, dėl ko abiem nukentėjusiesiems skirtingu mastu buvo sutrikdyta sveikata. Teismas konstatavo, kad pateiktame prokurorės pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo S. M. kaip liudytojo apklausa nėra nurodoma prie duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, tačiau pateikiami jo kaip įtariamojo parodymai neįtraukus pirmojo apklausos įtariamuoju sakinio „laikausi parodymų, kuriuos daviau 2018-09-04 apklausiamas kaip liudytojas“. Teismas vertino, kad S. M. apie esmines jam reiškiamo kaltinimo aplinkybes buvo apklaustas kaip paprastas liudytojas ir šių parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas, ir pripažino, jog tokiu būdu buvo pažeista kertinė įtariamojo teisė turėti gynėją nuo pirmos apklausos ir privilegija neduoti parodymų pačiam prieš save. Nustatytą situaciją, kai įtariamasis buvo apklaustas liudytoju ir jo parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas, vertino kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį nagrinėti bylą ir užkertantį kelią surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
4. Dar teismas nutartyje atkreipė dėmesį, jog baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad 2019-04-25 buvo siunčiami į rusų kalbą išversti pranešimai dėl sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiesiems G. S. ir V. P. (2 t., b.l. 182 – 191), tačiau nėra duomenų, ar šie pranešimai buvo jiems įteikti. Teismas sprendė, jog nėra galimybių konstatuoti, kad nukentėjusieji neketina naudotis teise tokį prokuroro sprendimą skųsti ir tai taip pat užkerta galimybę tolesnei proceso eigai dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu aukštesniajam teismui prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį ir perduoti šį pareiškimą nagrinėti tam pačiam teismui. Prokurorės įsitikinimu teismo išvada, jog kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-04 buvo apklaustas liudytoju bei šių jo parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, užkertančiu galimybę nagrinėti bylą teisme, yra nepagrįsta. Pasak prokurorės 2018-09-04 pradėjus ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną S. M. buvo apklaustas liudytoju, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už vengimą duoti parodymus ir melagingų parodymų davimą. Tuo metu nebuvo žinomos įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys ir aplinkybės bei kas ir kokius darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus galimai pažeidė. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, gavus reikšmingus duomenis buvo nustatytas galimai šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo – S. M. dėl ko jam 2019-04-24 buvo pareikštas įtarimas. Prokurorė sutinka su teismo išvada, jog apklausiant S. M. liudytoju buvo pažeistos jo teisės, todėl šie jo parodymai jokios įrodomosios reikšmės neturi, jie negali būti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Atsižvelgiant į nurodytą, S. M. 2018-09-04 duoti parodymai ir nebuvo įtraukti į prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.
6. Tačiau prokurorė vertina, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, užkirtusiu kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, nes S. M. kaltė šiais liudytojo apklausos metu duotais parodymais ir nėra grindžiama. Tokią poziciją grindžia ir kasacinio teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-55-699/2017). Dar pažymi, jog šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad padarytas pažeidimas trukdo nagrinėti bylą ir užkerta kelią surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, kaip jis trukdo nagrinėti bylą ir kaip prokuroras turi pašalinti šį pažeidimą.
7. Prokurorė sutinka su teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad prokuroras privalo pranešti nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kas ir buvo padaryta siunčiant nukentėjusiesiems pranešimus kartu su jų vertimais į rusų kalbą elektroniniu paštu, tačiau sprendžia, kad BPK 418 straipsnio nuostatos neįpareigoja prokuroro teismui privalomai pateikti dokumento, patvirtinančio, kad nukentėjusysis asmuo gavo pranešimą ir kada jį gavo. Atsižvelgiant į nurodytą, vertina, kad nukentėjusieji šioje byloje buvo tinkamai informuoti apie priimtą sprendimą ir jų teisės nebuvo pažeistos. Analogiškose situacijose apeliacinės instancijos teismai nustatę, kad buvo nukentėjusiajam išsiųsti pranešimai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, jog prokuroras įvykdė BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą (nutartys bylose Nr. 1S-30-768/2019, 1S-302-167/2016). Be to, nukentėjusieji savo teise skųsti prokuroro sprendimą nesinaudojo. O teismas, kilus abejonių dėl bylos aplinkybių, kurias galima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 423 straipsniu, privalo bylą perduoti nagrinėti teisme savo iniciatyva.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta – baudžiamojoje byloje įžvelgtas bylos perdavimo prokurorei pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus, todėl teismo nutartis naikintina.
10. Šiuo atveju prokurorė vadovaudamasi BPK 418-419 straipsniais priėmė sprendimą užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nukentėjusysis yra apskundęs prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos.
11. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimą trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas - kaltinamasis S. M. ikiteisminio tyrimo metu apie esmines jam reiškiamo kaltinimo aplinkybes buvo apklaustas liudytoju ir šių parodymų pagrindu jam buvo pareikštas įtarimas, o vėliau įtariamuoju, ir pripažino, jog tokiu būdu buvo pažeista įtariamojo teisė turėti gynėją nuo pirmos apklausos ir privilegija neduoti parodymų pačiam prieš save bei vertino tai kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį nagrinėti bylą ir užkertantį kelią surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą. Tokį sprendimą grindė BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o bylą perdavė prokurorui vadovaujantis ir BPK 234 straipsnio 2 dalimi, kuri numato bylos perdavimą prokurorui, kai yra kitų esminių proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
12. Apygardos teismas sutinka su argumentais, kad S. M. apklausiant 2018-09-04 liudytoju (2t., b.l.165), o po to 2019-04-24 įtariamuoju (2t.,b.l.174-175) dėl aplinkybių, kurių pagrindu jam vėliau buvo pareikštas įtarimas, buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, šio pažeidimo, kuris buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu ištaisyti nėra galimybės, nes apklausti S. M. anksčiau nėra galimybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas grąžindamas bylą prokurorui taip pat nenurodė, kaip prokuroras turėtų šį pažeidimą pašalinti.
13. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas BPK 80 straipsnio 1 punkto pažeidimą, iš esmės pripažino, kad S. M. 2018-09-04 atliktos apklausos metu buvo BPK 80 straipsnio 1 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios jis negalėjo būti apklausiamas kaip liudytojas. Nekvestionuodamas tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, todėl tik tuo atveju jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-55-699/2017). Pažymėtina ir tai, kad S. M. kaltė surašytame prokuroro pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir nėra grindžiama minėtos apklausos duomenimis, o kaip žinia kaltinamo asmens kaltė (ar nekaltumas) nustatinėjama įvertinant surinktų įrodymų visumą.
14. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks pažeidimas (šiuo atveju padarytas ikiteisminio tyrimo metu), kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Teismas konstatuoja, kad remiantis tokiais argumentais, kokius šiuo atveju nurodė pirmosios instancijos teismas, pripažinti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti tokie baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme, nebuvo pagrindo.
15. Aukštesniosios instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Kaltinamajam pasirinktu būdu gintis nuo jam pareikšto kaltinimo taip pat nėra procesinių kliūčių. Bylos grąžinimas prokurorui vien dėl aukščiau nurodytos priežasties būtų neekonomiškas ir neracionalus, prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių, o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą prokurorui procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.
16. BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
17. Šioje byloje nukentėjusieji G. S. (H. S.) ir V. P. (V. P.) gyvena Ukrainoje, jie Ukrainos piliečiai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu su vertimu nukentėjusiajam G. S. (H. S.) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019-04-25 (2t., b.l.181), o nukentėjusiajam V. P. (V. P.) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas taip pat 2019-04-25 (2t., b.l.186). Byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teisme gauta 2019-05-06 (2t.,b.l.194).
18. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiesiems pranešimų apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu su vertimu išsiuntimą elektroninių ryšių priemonėmis patvirtina elektroniniu paštu išsiųstų pranešimų kopijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog prokurorė ėmėsi pakankamų priemonių pranešti nukentėjusiesiems apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, skundžiamos nutarties priėmimo dieną – 2019 m. gegužės 17 d., jau buvo pasibaigęs prokurorės priimto sprendimo apskundimo terminas, reiškia, nukentėjusieji teise skųsti prokurorės sprendimą nesinaudojo.
19. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje atitinka BPK 418 straipsnio reikalavimus, jokių esminių procesinių pažeidimų, trukdančių nagrinėti šį pareiškimą teisme, nenustatyta. Nenustačius skundžiamoje nutartyje minimų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kliudančių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti pareiškimą ir priimti teisingą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas prokurorui esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pašalinimui, bei perduoti šį pareiškimą nagrinėti tam pačiam teismui.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.