Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl baudžiamojo įsakymo surašymo perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje įtariamasis yra A. T..

2016 m. lapkričio 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismas nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, nustačius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Teismas nurodė, kad baudžiamoji byla, kurioje A. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, teismui pateikta be pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nors toks dokumentas lydraštyje minimas. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis gavo pranešimą apie prokuroro sprendimą baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Skundu apygardos teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras E. Chmieliauskis prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, kuria byla perduota prokurorui, panaikinti ir perduoti bylą Raseinių rajono apylinkės teismui teismo baudžiamojo įsakymo priėmimui; prie baudžiamosios bylos Nr.01-1-40872-16 prijungi prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą.

Skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla Nr.01-1-40872-16 kartu su prokuroro pareiškimu, proceso dalyvių duomenų pažymų segtuvu 2016 m. lapkričio 23 d. buvo pristatyta į teismo raštinę, raštinės darbuotoja baudžiamosios bylos, pareiškimo ir pažymų segtuvo gavimą patvirtino raštinės spaudu. Jokių pastabų dėl to, kad trūksta kokių nors lydraštyje minimų dokumentų, prokurorui nepareiškė nei iš karto po bylos pateikimo, nei vėliau. Apie tai, kad trūksta kokių nors dokumentų, prokuroro neinformavo ir teismas, apie tai prokuroras sužinojo, tik gavęs teismo nutartį dėl bylos perdavimo prokurorui. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi procesiniai dokumentai ruošiami IBPS (Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje), o prie bylos (ir byloje) yra tik elektroninių dokumentų nuorašai. Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paruoštas IBPS ir pasirašytas elektroniniu parašu, teismas turėjo galimybę minėtą dokumentą matyti, o esant būtinumui, ir atspausdinti. Todėl elektroninio dokumento nuorašo nebuvimas (dokumento dingimo aplinkybės prokurorui nėra žinomos), negali būti priežastimi perduoti bylą prokurorui.

Pažymima, kad iš skundžiamos nutarties sužinojus, kad baudžiamojoje byloje trūksta prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 29 d. Nr.S5-42395 prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos buvo išsiųstas pareiškimas (elektroninio dokumento nuorašas), tačiau teismas atsisakė jį priimti ir 2016 m. gruodžio 1 d. grąžino prokurorui, motyvuodamas tuo, kad byla grąžinta prokurorui, nors baudžiamoji byla buvo teisme, teismo nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, nesuėjęs jos apskundimo terminas, dėl šios priežasties teismas nepagrįstai atsisakė priimti siunčiamą dokumentą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teismo galimų sprendimų sąrašas baigtinis ir BPK 420 straipsnis bylos perdavimo prokurorui nenumato. Tačiau teismas turi galimybę (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas) baudžiamąją bylą nutartimi perduoti teisminiam nagrinėjimui, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju teismui kilo abejonių, ar nukentėjusysis tinkamai informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir ar nepažeistos jo teisės, tačiau teismas galimybe perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui nepasinaudojo.

Nurodoma, kad grąžindamas bylą prokurorui teismas vadovavosi BPK 232 straipsnio 3 punktu, tačiau bylos grąžinimą prokurorui reglamentuojančio BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju kaltinamasis aktas nebuvo surašytas, teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nurodoma, kad galima būtų sutikti, jog prokuroro pareiškimui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu keliami beveik tokie pat reikalavimai, kaip ir kaltinamajam aktui, tačiau teismas ir tokiu atveju jokių prokuroro pareiškimo trūkumų nenurodė ir nenustatė procesinių pažeidimų, trukdančių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą. BPK 234 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja teismą, perduodant bylą prokurorui, ne tik nurodyti esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą, bet ir įpareigoja nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje pažeidimų nenurodė ir termino jiems pašalinti nenustatė.

Nurodoma, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo informuoti apie sprendimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su tuo sutiko ir sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu. Dėl šios priežasties byla prokurorui grąžinta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas

Pagal BPK 418 straipsnio 3 dalį yra numatyta, kad jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš ikiteisminio tyrimo užbaigimo būdų yra prokuroro pareiškimo surašymas dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad įtariamajam buvo pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o įtariamasis tam neprieštaravo, sutiko su pasiūlytos bausmės rūšimi ir dydžiu (1 t., 65, 66-68 b. l.). Byloje esančiame 2016 m. lapkričio 23 d. lydraštyje, kuris 2016 m. lapkričio 24 d. buvo gautas Raseinių rajono apylinkės teisme yra nurodyta, kad pridedama baudžiamoji byla Nr. 01-1-40872-16 iš 1 tomo, 69 lapų; pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, 3 lapai; segtuvas su proceso dalyvių asmens duomenimis (1 t., 70 b. l.). Apygardos teismas pažymi, kad iš minėtame lydraštyje pridedamų dokumentų sąrašo matyti, kad byloje nebuvo pateiktas tik pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 418 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad prokuroro surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra siunčiamas teismui kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai perdavė bylos medžiagą prokurorui, nes nesant dokumento, kuris, kaip teisingai prokuroras pažymėjo skunde, gali būti prilyginamas kaltinamajam aktui, teismas neturi galimybės išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, nes prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu apibrėžia bylos nagrinėjimo, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ribas.

Prokuroras skunde nurodė, kad minėtas pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo buvo paruoštas ir įkeltas į IBPS (Integruotą baudžiamojo proceso sistemą) bei pasirašytas elektroniniu parašu, todėl teismas turėjo galimybę matyti minėtą dokumentą. Apygardos teismas pažymi, kad prokuroras byloje esančiame lydraštyje nurodė, kad prie bylos prideda pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., 70 b. l.), tačiau lydraštyje nebuvo nurodyta, kad minėtas pareiškimas yra IBPS sistemoje, ar kad prie bylos pridedamas minėto pareiškimo nuorašas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad apylinkės teismas apskritai turėjo realią galimybę IBPS sistemoje matyti minėtą pareiškimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. lapkričio 23 d. nukentėjusiajam S. V. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., 69 b. l.). Tokiu būdų prokuroras įvykdė BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą informuoti nukentėjusįjį apie minėtą sprendimą. Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad BPK nenumatyta, kad prokuroras teismui privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis gavo pranešimą ir kada jį gavo. Pažymėtina, kad teismui, kuriam yra pateiktas prokuroro pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo, kilus abejonių dėl bylos aplinkybių, kurias galima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu (pavyzdžiui dėl nukentėjusiojo pozicijos byloje), vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 423 straipsniu, teismas privalo bylą perduoti nagrinėti teisme savo iniciatyva. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nors apylinkės teismas ir neteisingai vadovavosi BPK 418 straipsnio 4 dalies nuostata, tačiau byloje nesant prokuroro pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo, apylinkės teismas pagrįstai bylą perdavė prokurorui vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 3 punktu.

Nors prokuroras teigia, kad teismas turėjo vadovautis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau pažymėtina, kad BPK 234 straipsnyje įtvirtintos nuostatos tik detalizuoja BPK 232 straipsnio 3 punktą, bet jo nepakeičia. Pažymėtina, kad byloje nesant dokumento, kuriuo yra užbaigiama ikiteisminio tyrimo stadija, apylinkės teismas pagrįstai nenurodė per kiek laiko minėtą pažeidimą ištaisyti, nes tik prokuroras gali nuspręsti kokiu būdu bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, t. y. ar surašant kaltinamąjį aktą (BPK 170 straipsnio 3 dalies 5 punktas), ar surašant pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis), ar kitais BPK numatytais būdais.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepriėmė prokuroro pateikto pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo po to, kai prokuroras iš skundžiamos nutarties sužinojo apie tai, kad baudžiamojoje byloje trūksta prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad prokuroras Raseinių rajono apylinkės teismui 2016 m. lapkričio 29 d. išsiuntė pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo surašymo nuorašą (1 t., 75 b. l.). Apygardos teismas pažymi, kad prokuroras apskundė Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, todėl apygardos teismas sprendžia tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl kitų, jau po skundžiamos nutarties atliktų procesinių veiksmų teisėtumo, todėl minėtas skundo argumentas paliekamas nenagrinėtinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio skundą atmesti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.