Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui A. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. patikslintą ieškinį atsakovei Z. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, procesinius dokumentus įteikiant asmeniškai. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei Z. R. nedalyvaujant. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

7. Teismo sprendimo 4 dalyje nustatyta kad (duomenys neskelbtini) gimė vaikas S. R., kurios tėvu gimimo įraše yra įrašytas ieškovas V. R., tačiau iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir Skyriaus išvados matyti, jog ieškovas V. R. šios mergaitės tėvu buvo įrašytas tik todėl, kad santuoka su atsakove Z. R. vaiko gimimo momentu nebuvo nutraukta. Iš ieškovo paaiškinimų bei Skyriaus išvados taip pat nustatyta, kad V. R. negali būti S. R. tėvu, kadangi ieškovas ir atsakovė nebendrauja nuo 2020 m. kovo mėnesio, o mergaitė yra gimusi (duomenys neskelbtini) Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovo patikslintu ieškiniu sutinka, Skyrius taip pat sutinka, kad ieškovo tėvystė S. R. atžvilgiu būtų nuginčyta, kadangi ieškovas nėra S. R. biologinis tėvas, o emocinio ryšio tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko nėra, V. R. nepilnametės S. R. nėra matęs (2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 06 min. 15 sek. iki 15 min. 08 sek.; nuo 15 min. 32 sek. iki 16 min. 04 sek.). Kaip jau minėta, ieškovas apie S. R. gimimą sužinojo 2021 m. liepos mėnesį, ieškinys teismui dėl tėvystės nuginčijimo pateiktas 2022 m. vasario 18 d., todėl matyti, jog CK 3.152 straipsnyje reglamentuotas kreipimosi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo nėra, jos neprašo skirti DNR ekspertizės, faktinių aplinkybių neginčija, Skyrius išvadoje nurodo, kad V. R. nėra nepilnamečio vaiko S. R. tėvas ir DNR ekspertizė yra netikslinga, kadangi atsakovė patvirtino, jog nepilnametė S. R. nėra ieškovo dukra, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Papildomai akcentuotina, jog vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo įraše tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), todėl būtų neteisinga vaiko S. R. asmens dokumentuose išsaugoti įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis jos tėvas.

8. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą įrodymų visetą bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad ieškovas V. R. negali būti vaiko S. R. tėvu, todėl ieškinys tenkinamas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.149 - 3.151 straipsniai, CPK 178, 185, 187, 376 straipsniai) ir nustatytina, kad ieškovas V. R. nėra S. R. biologinis tėvas, pripažįstant negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), įrašymo S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu, ir įpareigojant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti duomenis apie vaiko tėvą (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Dėl santuokos nutraukimo.

9. Kaip jau minėta, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir nurodė, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ((2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 06 min. 15 sek. iki 15 min. 08 sek.). Atsakovė atsiliepime nurodė, jog sutinka su viskuo, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys kartu negyvena nuo 2020 metų kovo mėnesio, bendro ūkio neveda, santuokinių ryšių nepalaiko, neturi bendrų interesų. Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą ir vėl pradėti gyventi kartu yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Pagal šioje byloje esančių duomenų visetą teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Ieškovas teismo posėdžio metu patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors jai buvo pranešta tinkamai, dėl pradinio ieškovo reikalavimo santuoką nutraukti dėl jos kaltės, ji neprieštaravo (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, jog abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių – sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnis). Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukus santuoką, jam pavardės nekeisti, dėl atsakovės pavardės nepasisakė. Atsakovė pateikdama atsiliepimą į ieškinį, prašymų dėl pavardės taip pat nenurodė. Įvertinus šias aplinkybes bei nesant ieškovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė – R., ieškovui – R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

12. Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti santuokos nutraukimo padarinius. Išlaikymo šalys sau nereikalauja bei nuginčijus S. R. tėvystę matyti, jog nepilnamečių vaikų santuokos metu šalys nesusilaukė, todėl nepilnamečių vaikų ir kito sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje nėra sprendžiami (CK 3.72 straipsnis). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Byloje ieškovas nurodė, kad bendrų kreditorių ir jokio dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, ar daiktų, neturi, tai patvirtina ir sprendimo 5 dalyje aptarti rašytiniai įrodymai. Atsakovė prieštaravimo dėl santuokoje įgyto turto balanso, jo vertės ir padalinimo būdo nepareiškė. Duomenų apie dalintiną turtą teismui pateikta nebuvo, todėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovas už patikslintą ieškinį sumokėjo 176,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 8,30 Eur išlaidas už pažymų gavimą iš VĮ „Regitra“, todėl patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos iš viso 184,30 Eur rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog nors byloje ieškovą atstovavo advokatas, tačiau ieškovas ir / ar jo atstovas į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14. Byloje teismo patirtos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 275 straipsniu, 385 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsniu, 3.150 straipsnio 1 dalimi, 3.152 straipsnio 3 dalimi, 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalimis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas ir pripažinti negaliojančiu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko tėvu.

Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių panaikinti duomenis apie tėvą V. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – R., atsakovui – R..

Priteisti iš atsakovės Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 184,30 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt keturių 30 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.