Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad įgyvendindama projektą „Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir saugą, įgyvendinimas KUL“, projekto kodas J02-CPVA-V-11-0006 (toliau – ir Projektas), neskelbiamų derybų būdu atliko pirkimą „Elektrinis chirurginis atsiurbėjas“, pirkimo Nr. 479564 (toliau – ir Pirkimas). CPVA atliko Projekto pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjos įgyvendinamo Projekto metu įvykdytas pažeidimas, t. y. kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, kadangi pirkimo metu neegzistavo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos neskelbiamoms deryboms vykdyti. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes CPVA taip pat nustatė 25 proc. finansinę korekciją (16 280,55 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal 2020 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 14-20-0027 (toliau – ir Sutartis), bei Sprendimo pagrindu priėmė Sprendimą dėl grąžintinų lėšų.

Pareiškėjos nuomone, minėta finansinė korekcija dėl tariamų VPĮ pažeidimų pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nepadarė pažeidimo, dėl kurio CPVA priėmė Sprendimą ir pritaikė 25 proc. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. užsakymo pagal Sutartį vertės finansinę korekciją. Atkreipia dėmesį, kad pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu vykdė pagrįstai ir laikydamasi teisės aktų keliamų reikalavimų, o CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai ir pažeisdama objektyvumo principą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, mano, kad Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas.

Akcentuoja, kad COVID-19 sukelta krizė viešųjų pirkimų teisės požiūriu pripažįstama didelę ir perkančiosios organizacijos nenumatytą skubą objektyviai pateisinančia aplinkybe: 1) 2021 m. spalio mėnesį buvo išleistas Roberto Caranta ir Albert Sanchez-Graells parengtas 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva), taikymo komentaras (toliau – ir Komentaras), kurio 32.23 paragrafe yra nurodoma (pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą): „COVID-19 krizė buvo nepaprastai ekstremali ir nenuspėjama. Komisija pažymėjo, kad didėjantis COVID-19 pacientų, kuriems reikalingas gydymas, skaičius ir ypatingas pandemijos vystymasis turėjo būti laikomas nenuspėjamu bet kuriai perkančiajai organizacijai. Konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių, susijusių su gydymu, asmens apsaugos priemonėmis, ventiliatoriais, papildomomis lovomis ir papildoma intensyviosios terapijos bei ligoninių infrastruktūra, įskaitant visą reikalingą techninę įrangą, nebuvo galima numatyti ir suplanuoti iš anksto. Tuo pat metu reikėjo kuo greičiau patenkinti neatidėliotinus ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius (atsargos, paslaugos ir viešieji darbai)“; 2) Europos Komisijos komunikate 2020/C 108 I/01 „Europos Komisijos gairės, kaip naudotis viešųjų pirkimų sistema COVID-19 krizės sukeltos nepaprastosios padėties sąlygomis“ (toliau – ir Komunikatas) 2.3.1 papunktyje taip pat kalbama apie tai, jog nebuvo galima iš anksto numatyti ir suplanuoti konkrečių ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų poreikių teikti gydymo paslaugas, asmens apsaugos priemones, ventiliatorius, papildomas lovas ir papildomą intensyviąją priežiūrą bei ligoninių infrastruktūrą, įskaitant visą tam reikalingą techninę įrangą, todėl perkančiosioms organizacijoms tai yra įvykis, kurio nebuvo galima numatyti; 3) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) vertindama analogišką pareiškėjos vykdytam pirkimą, nustatė, jog jis galėjo būti vykdytas neskelbiamų derybų būdu; 4) Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra konstatuota, kad „Visuomenės interesas dėl pirkimo objekto <...> anksčiau nebuvo tenkinamas ir tokia situacija nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei, tačiau dėl <...> „Covid-19“ pandemijos situacijos <...> Nėra abejonių, kad tik užtikrinus operatyvų pirkimo objekto įsigijimą bus užtikrintas viešasis interesas <...>. Šiuo atveju ginčo viešojo pirkimo objektas yra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti“.

Pažymi, kad aplinkybės, jog pirkimo objektu buvusi įranga – elektroniniai chirurginiai atsiurbėjai – buvo ir yra reikalinga COVID-19 pacientų priežiūrai, neginčija nei CPVA, nei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir VK), kurios iniciatyva Sprendimas ir buvo priimtas.

Nurodo, kad sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo priimtas 2020 m. kovo 18 d., o pirkimo sutartis su vieninteliu pasiūlymą pateikusiu tiekėju buvo sudaryta 2020 m. balandžio 27 d. – pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje. Skubus Sutarties sudarymas pareiškėjai užtikrino, jog tiekėjas UAB „Stelsa“ bus įpareigotas vos tik gavęs pareiškėjos užsakymą per 40 dienų pateikti užsakytą kiekį elektroninių chirurginių atsiurbėjų, kas buvo itin svarbu 2020 m. pradžioje, kuomet viso pasaulio medicininės įstaigos ėmė rūpintis COVID-19 krizės valdymui reikiamo inventoriaus įsigijimu.

Akcentuoja, kad tariamas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl nesudaro pagrindo už jį taikyti finansinės korekcijos. Atkreipia dėmesį, kad Gairėse yra expressis verbis (lot. k. tiesiogiai) nustatyta, kad tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Pareiškėjos nuomone, jei teismas spręstų, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas vis dėlto egzistuoja, su kuo pareiškėja jokiu būdu nesutinka, tai šis pažeidimas negalėtų būti vertinamas kitaip, kaip tik formaliu. Tokį teiginį, visų pirma, patvirtina tai, jog CPVA dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlikusi paskesnę pirkimo patikrą informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų, vykdant pirkimą, nebuvo nustatyta. Sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo pradėtas tik po to, kai buvo pateiktos VK audito išvados. Antra, VPT atlikus analogiško pirkimo vertinimo procedūrą, kuri buvo inicijuota pačios CPVA, VPT išvadoje nurodė, kad „Tarnyba atlikusi Pirkimo dalinį vertinimą, Įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė“. Juo labiau, VPT tik patvirtino aplinkybes, kad: 1) pirkimo būdo pasirinkimo metu egzistavo prekių poreikis ir aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos; 2) vykdant Sutartį prekių poreikis nedingo; 3) finansavimo trūkumas Sutarties vykdymo metu nepaneigė prekių poreikio ir ypatingos skubos aplinkybių. Trečia, egzistavo visos faktinės ir teisinės prielaidos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Atsižvelgiant į tai, jog pirkimas neskelbiamų derybų būdu buvo vykdomas vadovaujantis pagrindu, nustatytu VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pareiškėjai VPĮ 72 straipsnio 3 dalyje suteikiamos teisės eliminavo klausimą dėl potencialaus viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Ketvirta, jokia žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams padaryta nebuvo ir net negalėjo būti padaryta. Retrospektyviai vertinant šio ir kitų pareiškėjos ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų rezultatus, matyti, jog tuo metu buvo labai nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje paprasčiausiai trūko prekių, kurias dalyviai galėtų pasiūlyti įsigyti.

Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pažeidimas, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka, CPVA Sprendimu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam pažeidimui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. CPVA Sprendime turėjo atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinti galimo pažeidimo sudėtingumą, pobūdį, rimtumą, finansines pasekmes.

Atkreipia dėmesį, kad: 1) CPVA dar 2020 m. rugpjūčio 31 d. atlikusi pirminę pirkimo patikrą informavo pareiškėją, jog jokių pažeidimų vykdant pirkimą nebuvo nustatyta; 2) sprendimas pradėti tyrimą dėl įtariamo pažeidimo buvo priimtas tik po to, kai buvo pateikta VK išvada; 3) CPVA suformuoti įtarimo apie pažeidimą motyvai yra analogiški pastebėjimams, pateiktiems VK išvadoje; 4) CPVA, vykdydama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, pažeidė objektyvumo principą; 5) jokia faktinė žala Europos Sąjungos ar nacionaliniams biudžetams nebuvo ir net negalėjo būti padaryta. Retrospektyviai vertinant šio ir kitų pareiškėjos ginčo laikotarpiu vykdytų pirkimų rezultatus, matyti, jog tuo metu buvo labai nedidelė dalyvių konkurencija, kadangi rinkoje paprasčiausiai trūko prekių, kurias dalyviai galėtų pasiūlyti įsigyti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes pareiškėja mano, kad CPVA Sprendime daromos subjektyvaus pobūdžio prielaidos, neįvertinus visų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas taikyti 16 280,55 Eur dydžio finansinę korekciją.

Nurodo, kad remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos išaiškinimais, valstybės narės gali taikyti atitinkamas finansines korekcijas tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas finansinės korekcijos tikslas – dėl pažeidimo kilusios žalos atlyginimas Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui. Tačiau CPVA pritaikyta finansinės korekcijos suma visiškai neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio, nes žala patirta nebuvo.

Pažymi, kad CPVA priimdama Sprendimą taip pat pažeidė objektyvumo principą. Sprendime nurodė, kad pažeidimo tyrimą pradėjo dėl to, nes gavo VK kontrolės išvadą. CPVA atliktas pažeidimo tyrimas yra motyvuojamas VK išvada, o Sprendimas savo turiniu yra kone analogiškas VK išvadai, taigi, pareiškėjos nuomone, CPVA pažeidimo tyrimą atliko aplaidžiai.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021 suformuotą praktiką, kurioje yra aptartas Valstybės kontrolės ir CPVA funkcijų santykis, CPVA pareigos ir pažymi, kad tik įgyvendinančiajai institucijai – CPVA – priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl nustatyto pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo. Akcentuoja, kad kaip matyti iš Sprendimo turinio, CPVA konstatavo, kad pareiškėja padarė VK išvadoje įvardintą pažeidimą. Be to, Sprendime pakartojama VK išvadoje pateikta pozicija dėl neva nepagrįstai pasirinkto neskelbiamų derybų pirkimo būdo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad CPVA savarankiško ir objektyvaus pažeidimo tyrimo neatliko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytą objektyvumo principą. Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių, dėl to neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pažymi, kad Sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra išvestinis, t. y. priimtas tik dėl to, nes CPVA Sprendimu nepagrįstai konstatavo pirkime atliktą pažeidimą ir pritaikė finansinę korekciją, todėl taip pat turėtų būti panaikintas.

Paaiškina, kad remiantis pirkimo dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2020 m. kovo 18 d. protokolu nusprendė vykdyti pirkimo procedūrą neskelbiamų derybų būdu ir patvirtino Pirkimo sąlygas. Sutarties vykdymo metu 2020 m. balandžio 28 d. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis pateikė prašymą UAB ,,Stelsa“ dėl 4 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų pristatymo pagal Sutartį (CVP IS pranešimo Nr. 8224908). Praėjus apie 3,5 mėn. – 2020 m. rugpjūčio 4 d. po Sutarties įsigaliojimo, Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis pateikė UAB ,,Stelsa“ Užsakymą dėl likusios įrangos (46 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų) pristatymo pagal Sutartį (CVP IS pranešimo Nr. 8571414). Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo sudaryta 12 mėn. laikotarpiui, prekių pristatymo terminas nevienkartinis, dalis prekių užsakyta ne skubiai po Sutarties įsigaliojimo, o po ilgo laikotarpio (antruoju Perkančiosios organizacijos Užsakymu prekės praėjus apie 3 mėn. nuo Sutarties sudarymo), darytina išvada, kad Perkančiajai organizacijai nebuvo kilęs ypatingos skubos poreikis įsigyti visą Pirkimo sąlygose numatytą prekių kiekį (t. y. 50 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų). Taigi, faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija, įvykdžiusi Pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo veiksmais nedemonstravo jokios skubos, t. y. Sutarties vykdymo aplinkybės paneigia vienos iš būtinųjų sąlygų egzistavimą, pasirenkant neskelbiamų derybų pirkimo būdą.

Pažymi, kad nors pareiškėja skunde argumentuoja, jog Pirkimo objektu buvusios prekės faktiškai buvo užsakytos kiek vėliau ne dėl išnykusios skubos, o dėl objektyvių aplinkybių - vėluojančio finansavimo, taip pat, kad Sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl išnykusios skubos, o dėl finansavimo trūkumo, vėluojantis finansavimas nėra objektyvi aplinkybė, pateisinanti pareiškėjos veiksmų teisėtumą. Atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog valstybės (ir ES) finansavimo gavimas ir nustatyti terminai dėl projekto veiklų įvykdymo negali būti laikomi skubos aplinkybėmis. Vyriausybės skiriamas finansavimas savaime nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pripažinęs, jog valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių.

Nurodo, kad pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija, tvirtindama Pirkimo sąlygas, nustatė ir numatomą Pirkimo vertę (iki 71 000 su PVM). Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal tai, ką gaus tiekėjas, įvykdęs viešojo pirkimo sutartį, tiek tiesiogiai iš perkančiosios organizacijos, tiek netiesiogiai, t. y. iš pačios veiklos vykdymo. Taigi, prieš pradėdama Pirkimo procedūras, pareiškėja pati nustatė numatomą Pirkimo vertę (t. y. planuojamą lėšų sumą tiekėjui, įvykdžiusiam pirkimo sutartį), neatsižvelgiant į tai, kad finansavimo sutartis dar nebuvo sudaryta.

Pažymi, kad perkančiosios organizacijos turi įsivertinti ir įsigyti tokį prekių (pvz.: medicininės įrangos ir priemonių) kiekį (pagrįstai vykdydamos neskelbiamas derybas), kad tokio kiekio pakaktų laikotarpiui, per kurį būtų vykdomas atviras konkursas, įvertinus pagreitintos procedūros taikymo galimybes. Atkreipia dėmesį, kad VPT 2020 m. veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2020 m. vidutinė tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmė – 110,6 dienų. VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skubos atveju perkančioji organizacija turi teisę atvirą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą. Tokiu atveju tarptautinio pirkimo atveju pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš VPT dienos. Taigi, atsižvelgiant į VPT ataskaitoje nurodytą vidutinę tarptautinių pirkimų, atliekamų atviro konkurso būdu, procedūrų trukmę bei VPĮ 60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą perkančiųjų organizacijų teisę skubius pirkimus vykdyti pagreitintų procedūrų būdu, galima daryti išvadą, kad, taikant pagreitintas pirkimo procedūras, pirkimas, vykdomas atviro konkurso būdu, gali trukti apie 96 dienas.

Pastebi, kad pareiškėjos nuomonė, jog į 96 dienų terminą nėra įtraukiamas laikas, paprastai sugaištamas rinkos konsultacijoms atlikti bei potencialių ginčų trukmė, kuri pirkimo procedūras gali užvilkinti iki 5 mėn., nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o 5 mėn. termino skaičiavimas paremtas vien tik hipotetiniais teiginiais, įskaitant ir teoriškai galimų ginčų galimybę. Akcentuoja, kad Pirkimo vykdymo metu galiojusio VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, rinkos konsultacijų atlikimas perkančiosioms organizacijoms buvo numatyta kaip galimybė, o ne pareiga. Pareiga tam tikrais atvejais vykdyti rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus VPĮ pakeitimo įstatymui. Perkančioji organizacija yra ne vieną dešimtmetį veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, todėl preziumuojama, kad elektriniai chirurginiai atsiurbėjai nebuvo įsigyjami pirmą kartą, atitinkamai pareiškėjai turėjo būti žinoma ir rinka. Pažymi ir tai, kad Pirkimo objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika, kadangi šiuo Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti medicininė įranga - elektriniai chirurginiai atsiurbėjai (50 vnt.). CPVA nuomone, hipotetinė tikimybė, jog dėl potencialių ginčų ženkliai pailgėtų pirkimo procedūrų trukmė, negali pateisinti pareiškėjos pasirinkimo Pirkimą vykdyti mažiausiai skaidriu pirkimo būdu. Be to, nagrinėjamo Pirkimo atveju į neskelbiamas derybas buvo pakviesti du tiekėjai, vadinasi, potenciali tikimybė, jog ateityje gali kilti ginčai dėl pareiškėjos priimtų sprendimų, buvo nuo pat Pirkimo pradžios, tačiau pareiškėja tokios grėsmės nematė arba jeigu ir matė, nevertino, kad ši aplinkybė yra reikšminga, nes, priešingu atveju, remiantis pareiškėjos logika, kvietimą dalyvauti Pirkime būtų pateikusi tik vienam tiekėjui. CPVA nuomone, pareiškėja neskelbiamų derybų būdą, kiek tai susiję su Užsakymu įsigytu prekių kiekiu, pasirinko nepagrįstai. Faktinės aplinkybės, kad Perkančioji organizacija 2020 m. rugpjūčio 4 d. prekes užsakė praėjus 98 dienoms nuo Sutarties sudarymo paneigia itin didelės skubos realų egzistavimą.

Pažymi, kad pareiškėja yra nenuosekli ir prieštarauja pati sau, teigdama, kad neatlikus Pirkimo ypač skubiai, ligoninė rizikavo nesuteikti reikalingų paslaugų ir sukelti pavojų pacientų sveikatai. Atkreipia dėmesį, kad skubus Pirkimo procedūrų atlikimas savaime neužtikrina reikalingų paslaugų suteikimo pacientams, kadangi ligoninė aprūpinama reikalinga medicinos įranga (šiuo atveju ultragarsiniais aparatais) būtent Sutarties vykdymo metu, t. y. pateikus tiekėjui užsakymą ir pastarajam pristačius įrangą Sutartyje nustatytais terminais. Tuo tarpu faktinės aplinkybės patvirtina, kad didžioji dalis įrangos (46 iš 50 vnt.) buvo užsakyta ne iš karto įsigaliojus Sutarčiai, o 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. praėjus 98 dienoms nuo Sutarties sudarymo. Be to, pareiškėjos argumentas, kad įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį, buvo vertinama situacija dėl sergamumo, galimybės gauti lėšas iš Europos Sąjungos, turimos nuosavos lėšos, reikalingos įrangos prioritetai, suponuoja išvadą, kad parenkant Pirkimo būdą (t. y. neskelbiamų derybų), nebuvo vertintas nei reikalingos įrangos poreikis, nei planuojamos lėšos, kadangi, anot pareiškėjos, tai buvo vertinama įvykdžius Pirkimą ir sudarius Sutartį. Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su finansavimo gavimu, tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju buvo ne skuba įsigyti įrangą, o gavus finansavimą - įsigyti įrangą.

Pastebi, kad nors pareiškėja teigia, jog įvykdžiusi Pirkimo procedūras, bet dar neturėdama galiojančios finansavimo sutarties Pirkimo objektu esančiai įrangai įsigyti, įsivertino savo finansines galimybes, kiek įrangos gali apmokėti savomis lėšomis, jei nebūtų patvirtintas Europos Sąjungos finansavimas ir tai lėmė, jog užsakymą dėl 4 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų pateikė netrukus po Sutarties sudarymo – 2020 m. balandžio 28 d., paminėti argumentai neatitinka Pirkimo sąlygų (3 priedo „Sutarties projektas“) ir Sutarties 3.1 papunktyje nurodytos apmokėjimo sąlygos (pirkėjas sumoka už pateiktas prekes gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, taip pat valstybės biudžeto lėšų. Negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama). Taigi, pareiškėja Sutartyje nusimatė, kad už pateiktas prekes bus atsiskaitoma gavus lėšas iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, valstybės biudžeto lėšų, be to Sutartyje nustatyta ir galimybė ją nutraukti, negavus finansavimo.

Pažymi, kad pareiškėjos teiginius, susijusius su skubiu Sutarties sudarymu siekiant „rezervuoti“ įrangą, kurią atsiradus galimybei įsigytų, paneigia Sutarties 7.3 papunktis, kuriame nustatyta, kad pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų raštu pranešdamas kitai sutarties šaliai, kas reiškia, jog UAB ,,Stelsa“ turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, nenurodydama jokių priežasčių, o tik įspėjusi prieš vieną mėnesį. Pažymi ir tai, kad nei Pirkimo, nei Sutarties sąlygose nebuvo jokių nuostatų, susijusių su prekių rezervavimu. Rezervuoti prekę reiškia iš anksto užsakyti ir turėti garantuotą teisę į prekę naudotis ja ar įsigyti ją vėliau, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, Sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekė yra rezervuojama. Be to, Sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad, negavus finansavimo, sutartis gali būti nutraukiama, todėl, esant tokiai sutartinei nuostatai, nei vienas tiekėjas neįsipareigos laikyti rezervuotos įrangos, kurios įsigijimas priklausys nuo to, ar bus gautas finansavimas, ar ne.

Nurodo, kad CPVA, spręsdama dėl 25 proc. dydžio finansinės korekcijos taikymo, įvertino visas su Pirkimo vykdymu susijusias faktines aplinkybes, o paskirdama minėto dydžio finansinę korekciją rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), ir Gairių nuostatomis. CPVA įsitikinimu, priešingai nei bando įrodyti pareiškėja, pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui. Be to, CPVA pagrįstai nustatė VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą ir šis pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus ar mažareikšmis, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos mažinti ir (ar) naikinti.

Pažymi, kad gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, turi teisę pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą nepriklausomai nuo projekto įgyvendinimo stadijos, o taip pat ir po projekto užbaigimo (įgyvendinimo). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas paaiškėjo vėliau, t. y. pakartotinos Pirkimo dokumentų patikros metu, teisinio vertinimo nekeičia. Vien tas faktas, kad CPVA, atlikusi Pirkimo vertinimą ir informavusi pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo, nenustatė, savaime nereiškia, kad pareiškėja galėjo įgyti lūkesčių, jog atsakomybė už tinkamą Pirkimo atlikimą pasibaigė. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešime dėl paskesnės Pirkimo patikros nurodė, jog Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti/nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau.

Akcentuoja, kad priimdama Sprendimą, vadovavosi tik objektyviais duomenimis, Sprendime nurodytomis VPĮ normomis, kurios taikytinos Pirkimui bei aktualia teismų praktika, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas objektyvumo principas.

Pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, priimtas Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus: Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. CPVA suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, o pareiškėja juos pateikė. Sprendimo III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Taigi, ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais VAĮ reikalavimų.

Pareiškėja 2020 m. balandžio 27 d. su UAB ,,Stelsa“ sudarė Sutartį, kurios objektas - 50 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų, galiojimo terminas – 12 mėn. Pagal Sutarties 5.1 punktą įranga Pareiškėjai turėjo būti pristatyta per 40 dienų nuo užsakymo pateikimo dienos.

Pareiškėja UAB ,,Stelsa“ 2020 m. balandžio 28 d. pateikė pirmąjį užsakymą dėl 4 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų įsigijimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (11.1.3-20)10-3290 ,,Dėl projektinio pasiūlymo pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ,,Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų srityse“ pakeitimo“ nurodė, kad pareiškėja iki 2020 m. gegužės 11 d. turi pateikti patikslintą projektinį pasiūlymą su jos veikimo teritorijoje esančių įstaigų išlaidomis.

Pareiškėja 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama nurodyti teisinį pagrindą įtraukti VšĮ Šilalės ligoninę ir kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas į projektinį pasiūlymą ir 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 5-1350 pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. gegužės 22 d. pareiškėjai pateikė raštą Nr. 11.1.3-20)10-3774 ,,Dėl patikslinto projektinio pasiūlymo pateikimo pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ,,Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių ligų srityse“ pateikimo“, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į ribotą administruojamų 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų lėšų sumą, skirtą COVID-19 sukeltos ligos prevencijai, diagnostikai, gydymui ir efektyviam valdymui bei į paslaugų dėl koronaviruso teikimą organizuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikimo teritorijoje esantį gyventojų skaičių, prašo patikslinti pareiškėjos 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 4-1350 pateiktą projektinį pasiūlymą pagal jungtinę priemonę Nr. J02-CPVA-V ,,Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų srityse“, kuriame planuojamas finansavimo poreikis neviršytų 5 855 055 Eur. Taigi, pareiškėja 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 4-1405 pateikė patikslintą projektinį pasiūlymą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. V-1415 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. V-1229 ,,Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ jungtinės priemonės Nr. J02-CPVA-V ,,Profilaktikos, diagnostikos ir gydymo paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas tuberkuliozės bei ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų srityse“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašo Nr. 11 patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtintas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukta pareiškėja, nustatytas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto bei nurodytas galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2020 m. birželio 30 d.

CPVA 2020 m. birželio 12 d. raštu ,,Dėl kvietimo teikti paraišką“ pateikė informaciją apie paraiškos rengimo eigą, reikalavimus ir galutinį terminą jai pateikti.

Pareiškėja, nepraleisdama nustatyto termino, 2020 m. birželio 25 d. pateikė paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 4 d. UAB ,,Stelsa“ pateikė užsakymą dėl likusių 46 vnt. elektrinių chirurginių atsiurbėjų įsigijimo.

CPVA ir pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasirašė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J02-CPVA-V-11-0006 ,,Priemonių, gerinančių ūmių infekcinių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir sauga, įgyvendinimas KUL“ sutartį Nr. J02-CPVA-V-11-0006, kuria pareiškėjai buvo skirta Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 850 146,42 Eur.

Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 24 d. CVP IS priemonėmis CPVA pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. CPVA, atlikusi Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą, neatitikimų nenustatė ir per Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų Duomenų mainų svetainę (toliau - DMS) 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu apie pirkimo 1.008 paskesnės patikros rezultatus Nr. 1 informavo pareiškėją, kad pastebėjimų, dėl kurių kiltų įtarimas dėl pažeidimo Pirkime, nenustatė. Pranešime, be kita ko, pažymėjo, kad Pirkimo vertinimo rezultatai neriboja CPVA ir kitų kompetentingų institucijų atlikti kitus Pirkimo vertinimo veiksmus ir įtarti/nustatyti pažeidimus, jei tokie paaiškėtų vėliau.

Pirkimo dalinį vertinimą atliko ir VK, kuri, audito metu nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą. Remiantis VK įvardintomis aplinkybėmis, Projekte 2021 m. gruodžio 14 d. buvo užregistruotas Įtarimas apie pažeidimą Nr. IT11, kuriame pažymėta, kad įtariama, jog vykdant Pirkimą neskelbiamų derybų būdu galimai buvo pažeistos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos bei VPĮ 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai.

Pareiškėja su CPVA nustatytu pažeidimu nesutinka. Pareiškėjos nuomone, net ir tuo atveju, jei pažeidimas būtų nustatytas, jis yra formalus. Pažymi, kad Sprendimas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų, kadangi atsakovė pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą objektyvumo principą – neatliko savarankiško tyrimo. Pasak pareiškėjos, Sprendimo pagrindu paskirta finansinė korekcija yra neproporcinga tariamai nustatytam VPĮ pažeidimui.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 17 straipsnyje išvardyti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.

Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

Akcentuotina, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Pagal VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punktą prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką neskelbiamų derybų procedūra gali būti taikoma tik tada, kai įvykdomos trys kumuliacinės (taikomos kartu) sąlygos: a) turi įvykti nenumatomas įvykis; b) turi susidėti ypatingos skubos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma laikytis kitoms procedūroms nustatytų terminų; c) turi būti priežastinis ryšys tarp nenumatomo įvykio ir dėl to atsiradusios ypatingos skubos. Jei nenustatoma bent vienos iš nurodytų sąlygų, perkančiosios organizacijos negali nesilaikyti direktyvų nuostatų, susijusių būtent su paskelbimu apie pirkimą (ESST 1992 m. kovo 18 d. sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, 1993 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, ir kt.).