- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-18
- Bylos Nr.
- 1-2704-1130/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41225-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- J. R.
- Advokatai
- Dmitrijus Fomkinas, Lina Andriuškevičienė
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
L. J. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis 2024 m. spalio 20 d. apie 14.56 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje vairuodamas maršrutinį autobusą „SOLARIS“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuodamas savo judėjimo krypties kelio važiuojamosios dalies eismo juosta ir artėdamas prie Justiniškių gatvėje, netoli visuomeninio transporto stotelės „Sūduvių“, įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“, tai yra, tinkamai neįsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, jis nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl ko tęsdamas važiavimą nepraleidęs partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, perėja per važiuojamąją kelio dalį ėjusią pėsčiąją J. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais savo veiksmais L. J. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis L. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad tą dieną važiavo link Pašilaičių, artėjant link pėsčiųjų perėjos iš kairės matė, kad žmonės eina į dešinę, sulėtino greitį, kad žmonės galėtų pereiti, pamatę, kad autobusas lėtai važiuoja jie suprato, kad jis juos praleidžia. Tuo metu iš dešinės pusės prie pėsčiųjų perėjos jis žmonių nematė, jis važiavo, pėsčioji ėjo ir taip atsitiko. Jis iš karto sulaukė policijos, nuvežė autobusą į įmonę. Norėjo vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ieškoti tos moters, bet jam pasakė, kad jokių duomenų duoti negali. Po įvykio su nukentėjusiąja nebendravo, todėl posėdžio metu jos nuoširdžiai atsiprašė. Su civiliniu ieškiniu nesutiko, tačiau sutiko apmokėti nukentėjusiosios advokato išlaidas. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti A. K. atsakomybėn, paaiškino, kad su ja bendrai gyvena 20 metų kaip šeima, labai gerai sutaria. Daugiau artimiausių žmonių neturi, tik A.. Tik sugrįžęs į namus iš karto A. pasakė kas nutiko, važiavo kartu į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Važiavo, nes norėjo pakalbėti su nukentėjusiąja, atsiprašyti. A. nuomonė jam labai svarbi, ji jam autoritetas. Kai pasakė jai apie įvykį ji irgi labai gailėjosi. Mano, kad ji galės paveikti jį teigiamai. Dirba pusę etato, yra po klubo sąnario operacijos, mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) eurų, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Planuoja ir toliau dirbti vairuotoju pusę etato, todėl vairuoto pažymėjimas reikalingas.
Šalies argumentai
A. K. teisiamojo posėdžio metu prašė ją paskirti laiduotoja ir paaiškino, kad jų abiejų materialinė padėtis šiuo metu sunki, abu pensininkai, L. dar dirba pusę etato, ji šiuo metu nedirba. Prašė taikyti laidavimą be užstato. Apie įvykį kaltinamasis papasakojo iš karto sugrįžęs į namus, buvo labai susijaudinęs, labai išgyveno, pirmas toks įvykis jo gyvenime, kuris sukėlė skaudžius išgyvenimus tiek jam, tiek nukentėjusiajai. Jie iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, galvojo gal pamatys nukentėjusiąją, paklaus gal kokia pagalba reikalinga, bet kadangi jokių jos duomenų neturėjo, tai nerado. Kaltinamasis yra doras, sąžiningas, pareigingas, ji gali tik iš gerosios pusės apie jį kalbėti. Mano, kad jis jau gavo didžiulę pamoką, labai gailisi, išgyvena. Gyvena kartu su L., jis visada atsižvelgia į jos nuomonę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. R. paaiškino, kad kaltinamasis nuoširdžiai atsiprašė, atleidžia jam. Visa neturtinė žala atlyginta. Neatlyginta dalis turtinės žalos, medicinos išlaidos ir dėl darbo negautų pajamų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2024 m. spalio 20 d. autobuso apžiūros protokole užfiksuota, kad raudonos spalvos keleivinis autobusas „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“, apžiūrėtas Vilniuje, Justiniškių g., prie „Sūduvių“ stotelės. Jo galinė dalis stovėjo ant pėsčiųjų perėjos. Išorinių pažeidimų nenustatyta. Ant priekinės dalies dešinėje – baltas užrašas „VVT (duomenys neskelbtini)“. Autobusas turi automatines duris, automatinę pavarų dėžę („P“ režimas), viduje – dvi keleivių sėdynių eilės, su saugos diržais. Įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Pėdsakai ar daiktai nepaimti (t. 1, b. l. 49–65).
2024 m. spalio 20 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – Justiniškių g. 22, Vilnius. Autobusas „Solaris“ važiavo pirma eismo juosta Justiniškių g. link Gileikių g. Leistinas greitis – 50 km/h. Atstumas matuotas linijos matavimo metodu. Atskaitos taškas – kelio ženklas Nr. 534 (t. 1, b. l. 57–60).
2024 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime pareigūno užfiksuoti šie duomenys, kad 2024 m. spalio 20 d. apie 14.56 val., ties „Sūduvių“ stotele, Vilniuje, vairuotojas L. J. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) vairuodamas autobusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios J. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir ją partrenkė. Nukentėjusioji GMP nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur nustatytas kairės alkūnės ataugos lūžis. Išleista ambulatoriniam gydymui (t. 1, b. l. 1).
2024 m. spalio 30 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas video įrašas iš autobuso, kuriame matoma kaip autobusas artėja prie pėsčiųjų perėjos. Iš kairės ją kerta vyras ir moteris, iš dešinės artėja kita moteris. Pastarąją autobusas kliudo dešiniu priekiniu kampu, ji krenta ant šaligatvio. Prie jos prieina kiti žmonės ir vairuotojas. Vaizdo įrašas trunka 38 s. (t. 1, b. l. 70–71).
2024 m. lapkričio 19 d. nukentėjusioji J. R. nurodė, kad ėjo į parduotuvę „Lidl“, kai, žengdama į pėsčiųjų perėją kairiąja koja, pamatė, jog autobusas staiga pradėjo judėti. Susidūrimas buvo neišvengiamas – autobuso dešinysis priekis kliudė jos kairę pusę. Nukrito, pajuto skausmą krūtinėje, kairėje rankoje ir kojoje. Vairuotojas ir praeiviai jai padėjo, atvyko medikai. Diagnozuotas alkūnės lūžis, krūtinės ir kojos sumušimai. Nuo įvykio dienos nedarbinga. Apie civilinį ieškinį spręs vėliau (t. 1, b. l. 15–16).
R. L. 2024 m. spalio 20 d. paaiškinime dėl eismo įvykio šis nurodė, kad ėjo Justiniškių gatve prie Sūduvių stotelės per perėją, praeidinėjo, pristabdė autobusas Nr. (duomenys neskelbtini), jiems bebaigiant pereiti, išėjo, žengė į perėją moteris vardu J. ir buvo autobusui judant kampu nublokšta prie šaligatvio krašto, veidu, kūnu į apačią (t. 1, b. l. 78).
2025 m. sausio 14 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 150/2025 (01), J. R. konstatuotas kairės alkūninės ataugos lūžis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 47–48).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. vasario 7 d. L. J. pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad apie 14.00 val. po pertraukos pradėjo maršrutą. Ties „Sūduvių“ stotele sustojo praleisti pėsčiųjų, po to pradėjo važiuoti, bet netrukus išgirdo smūgį. Išlipęs pamatė sužeistą moterį. Padėjo jai atsistoti, kvietė pagalbą. Vėliau savarankiškai vyko į ligoninę jos ieškoti, norėjo atsiprašyti (t. 1, b. l. 98–99).
2025 m. kovo 6 d. draudimo bendrovės „ERGO“ atsakyme nurodyta, kad nukentėjusiajai J. R. išmokėta neturtinė žala – 9 000,00 Eur, turtinė žala – 3 225,15 Eur, Sodrai – 6 114,27 Eur, VLK – 2 413,79 Eur (t. 1, b. l. 114).
2025 m. kovo 19 d. VSDFV atsakyme patvirtinta, kad dėl patirtų nuostolių (ligos išmokos) pateikta pretenzija „ERGO“, todėl civilinio ieškinio byloje nereikš (t. 1, b. l. 108).
2025 m. kovo 24 d. VLK atsakyme nurodyta, kad išsiųsta 2 413,79 Eur pretenzija draudimo bendrovei už nukentėjusiosios gydymą (t. 1, b. l. 105–106).
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. gegužės 9 d. pagalbos skambučio įraše (trukmė – 1 min. 24 sek.) praeivis praneša apie įvykį „Sūduvių“ stotelėje Vilniuje. Informuoja, kad autobusas partrenkė moterį. Ji sužalota, galbūt lūžusi ranka. Autobusas stovi vietoje, iškviečiama greitoji ir policija (t. 1, b. l. 75–76).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: autobuso apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 49–65), eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 57–60), tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 1), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 70–71), nukentėjusiosios parodymai (t. 1, b. l. 15–16), R. L. paaiškinimas (t. 1, b. l. 78), specialisto išvada (t. 1, b. l. 47–48), pagalbos skambučio įrašas (t. 1, b. l. 75–76).
L. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas prašymas dėl L. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jo sugyventinei A. K. be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl L. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis nebaustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, pensinio amžiaus. L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios. Po įvykio vyko į ligoninę ieškoti nukentėjusiosios, norėjo pasiūlyti pagalbą, atsiprašyti, tačiau ligoninėje jam jokių jos duomenų nesuteikė, tačiau posėdžio metu jos nuoširdžiai atsiprašė. Gailėjosi, kad taip nutiko, jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, jis sutiko apmokėti nukentėjusiosios advokato išlaidas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
A. K. yra kaltinamojo sugyventinė, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie įvykį kaltinamasis papasakojo iš karto sugrįžęs į namus, buvo labai susijaudinęs, labai išgyveno, pirmas toks įvykis jo gyvenime, kuris sukėlė skaudžius išgyvenimus tiek jam, tiek nukentėjusiajai. Kaltinamąjį apibūdino kaip dorą, sąžiningą, pareigingą asmenį. Mano, kad kaltinamasis jau gavo didžiulę pamoką, labai gailisi, išgyvena. Gyvena kartu su kaltinamuoju, pabrėžė, kad jis visada atsižvelgia į jos nuomonę.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 6 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes (su kaltinamuoju gyvena 20 metų, neteista, nebausta administracine tvarka) bei turtinę padėtį (nedirbanti, pensininkė) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
J. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas konstatuoja, kad J. R. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi J. R. civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo L. J. priteisiama 1 000 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
Dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors UAB „Ergo Insurance SE“ šių išlaidų atlyginti nesutiko, nurodant, kad tai nėra būtinosios išlaidos, teismas pažymi, kad nukentėjusioji kreipėsi į UAB „Kardiolita“, kadangi jautė skausmą, o valstybinėse ligoninėse buvo ilgos eilės. Taip pat byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose parašyta, kad dėl metalo konstrukcijų šalinimo nukentėjusioji gali kreiptis į tą gydytoją, pas kurį greičiau (t. 1, b. l. 167). Taigi, iš UAB „Ergo Insurance SE“ J. R. priteisiama 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Priteistina suma yra protingo dydžio, todėl šis prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
L. J. (L. J.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
J. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš L. J. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) J. R. advokato išlaidoms apmokėti. Iš UAB „Ergo Insurance SE“ J. R. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, taip pat nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos priteisti 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos.
Išaiškinti L. J.: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.