Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Gintaro Černiausko, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2694-894/2016 pagal ieškovės Tradicinės religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė Tradicinė religinė bendruomenė (duomenys neskelbtini) ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 11 404,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2007 m. kovo 5 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 11 404,70 Eur. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šalys Nuomos sutartimi susitarė dėl periodinių mokėjimų. Ieškovė ieškinį teismui pateikė praleidusi 5 metų senaties terminą reikalauti priteisti nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį ieškovė išnuomojo atsakovei tris rūsius. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nuomojami rūsiai, priklauso Lietuvos Respublikai. Valstybei priklausančio žemės sklypo suteikimas naudotis kitiems asmenims yra viešosios teisės reguliuojama sritis. 2007 m. kovo 5 d. nuomos sutarties 4.1. punktu ieškovė patvirtino, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, galinčių turėti įtakos nuomininko valdymo teisei į nuomojamą turtą. Atsakovei naudotis nuomos sutarties objektu privalomai reikėjo naudotis ir žemės sklypo dalimi, kurios naudojimosi ieškovė atsakovei negalėjo užtikrinti ar leisti, nes nebuvo žemės sklypo savininko – valstybės sutikimo. Todėl nuomos sutarties 4.1 punkte nurodyti nuomotojo pareiškimai neatitiko tikrovės, o atsakovei nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai naudotis nuomojamu turtu, tai lėmė ir neteisėtos nuomos sutarties sudarymą.Ieškovė Tradicinė religinė bendruomenė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, prašė juos atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad pagal sutartį nuomos mokestis susideda iš dviejų dalių: vienkartinio mokesčio ir kas mėnesį mokamų nuompinigių. Faktas, kad šalys susitarė vienkartinį 36 800 Eur mokestį mokėti dalimis, nereiškia, kad šis mokestis gali būti laikomas periodiniu, todėl ieškovės reikalavimui priteisti vienkartinį sutarties sudarymo mokestį negali būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovės prievolės atsiskaityti pagal ieškovės 2007 m. lapkričio 13 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, kurios dalį atsakovas apmokėjo, t. y. 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. sausio 2 d. bankiniais pavedimais sumokėjo 20 000 Lt (5792,40 Eur), todėl ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Atsakovė nereiškė jokių pretenzijų nei nuomos sutarties sudarymo metu, nei sutarties vykdymo metu, ne tik naudojosi išnuomotais daiktais, bet ir po vienašališko nuomos sutarties nutraukimo nenorėjo geranoriškai atlaisvinti išnuomotų daiktų. Jei atsakovė nebūtų galėjusi naudotis išnuomotais daiktais, ji nebūtų dalies sąskaitos sumokėjusi. Atsakovė nei anksčiau, nei dabar neginčijo nuomos sutarties teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. preliminarų sprendimą; priteisė iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei Tradicinei religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) 10 658 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 658 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 160 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad šalys 2007 m. kovo 5 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei rūsio patalpas R-3 (112,26 kv. m), R-4 (63,76 kv. m), R-5 (75,08 kv. m), R-6 (27,98 kv. m), esančias (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3.1 punktą nuomos mokestį sudaro: 1) vienkartinis 36 800 Lt sutarties sudarymo mokestis, kurio mokėjimas numatytas per 2 kartus, lygiomis dalimis po 18 400 Lt, mokėjimo terminai 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. rugsėjo 1 d.; 2) 3400 Lt nuompinigiai per mėnesį. Teismas nurodė, kad vienkartinio mokesčio, nors jo sumokėjimo tvarka numatyta dviem įmokom, negalima priskirti periodiniams mokėjimams, nes tai prieštarautų sutarčių laisvės principui (CK 6.156 str.). Šalys nuomos sutarties 3.1 punkte susitarė, kad 36 8000 Lt suma yra vienkartinis sutarties sudarymo mokestis, todėl nėra teisinio pagrindo šalių susitarimą interpretuoti kitaip, nei numatyta sutartyje. Atsakovė, 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. sausio 2 d. sumokėdama dvi įmokas po 10 000 Lt, pripažino prievolę sumokėti nuomotojui pagal 2007 m. lapkričio 13 d. sąskaitą faktūrą, išrašytą nuomos sutarties pagrindu. Dalinis prievolės įvykdymas reiškia, kad atsakovė prievolę pripažįsta, tokie veiksmai ieškinio senaties terminą nutraukia (CK 1.130 str. 2 d.). Ieškovė atsakovės sumokėtas dvi įmokas po 10 000 Lt, iš viso 20 000 Lt, paskirstė pagal mokėtinų sumų eiliškumą ir laikė, kad į sumokėtą 20 000 Lt sumą įskaityta atitinkama dalis delspinigių (2836,2 Lt) ir nuomos mokesčio periodinių įmokų (19 741,93 Lt). Teismas sprendė, kad atsakovės (nuomininko) prievolė sumokėti netesybas už pradelstą atsiskaityti laiką ir prievolė sumokėti kas mėnesį mokėtiną 3400 Lt dydžio nuomos mokestį įvykdyta tinkamai. Ieškovės atstovas pasinaudojo CPK 42 straipsnyje numatyta teise sumažinti ieškinio reikalavimą iki 10 658 Eur (arba 36 800 Lt) bendros sumos, kuri atitinka nuomos sutarties 3.1.1. punkte numatyto vienkartinio sutarties sudarymo mokesčio dydį. Teismui pripažinus, kad ieškinio reikalavimui priteisti 36 800 Lt (10 658 Eur) dydžio vienkartinį sutarties sudarymo mokestį ieškinio senaties terminas nepraleistas, t. y. tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 10 658 Eur sumą pagal 2007 m. lapkričio 13 d. sąskaitą faktūrą, išrašytą nuomos sutarties pagrindu. Teismas atmetė atsakovės prieštaravimuose nurodytus argumentus, susijusius su nuomos sutarties neteisėtumu, išnuomojus valstybinėje žemėje esančių statinių rūsius, nes, kaip pažymėjo teismas, atsakovė nuomos sutartį pripažino ir ją vykdė. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus nuo 11 404,70 Eur iki 10 658 Eur, teismas Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. preliminarų sprendimą šioje dalyje pakeitė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama advokato Gintaro Černiausko, prašo: sustabdyti šią bylą, iki kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį Tradicinei religinei bendruomenei (duomenys neskelbtini) dėl 2007 m. kovo 5 d. nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir joje įsiteisės teismo sprendimas; taikyti ieškinio senatį; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 55-59). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas yra negaliojantis ir naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų - atsakovės, kuriai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsakovė ar jos atstovas (darbuotojai) nėra gavę teismo šaukimo, nepasirašė ant jokio teismo pranešimo ar kitokio dokumento iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovė buvo informuota apie 2016 m. spalio 25 d. posėdį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovės direktorė nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 19 d. atostogavo ir buvo išvykusi iš Lietuvos, o atsakovės buhalterė niekada nepriima pašto korespondencijos.Nepagrįstos teismo išvados, kad nuomos sutarties 3.1 punkte nurodyta suma negali būti priskirtina periodiniams mokėjimas, dėl ko jai netaikytinas ieškinio senaties terminas. Nuomos mokestis yra laikomas periodiniu mokėjimu, todėl bet kokiam nuomos mokesčiui turėtų būti taikoma ir ieškinio senatis, nepriklausomai nuo nuomos mokesčio dydžio, dažnumo ar panašių aplinkybių. Nuomos sutarties mokesčiai, kurie nustatyti sutarties 3.1.1 punkte ir 3.1.2 punkte laikytini periodiniais mokėjimais CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme ir jiems turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prieštaravimuose nurodytus argumentus, susijusius su nuomos sutarties neteisėtumu, išnuomojus valstybinėje žemėje esančių statinių rūsius. Teismas ex officio nevertino nuomos sutarties prieštaravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl nepagrįstai sprendė, kad sutartis yra teisėta ir vykdytina, nes atsakovė ją pripažino. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti ir argumentų dėl nuomos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat negalėjo pareikšti priešieškinio ginčijant tokią sutartį. Atsakovė dėl aukščiau nurodytų priežasčių 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį ieškovei dėl 2007 m. kovo 5 d. nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Apeliantės nuomone, yra tikslinga sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki kol teismas neišspręs bylos dėl nuomos sutarties nuginčijimo. Teismui galimai patenkinus atsakovės kitoje civilinėje byloje pareikštą ieškinį ir pripažinus nuomos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, toks sprendimas neabejotinai turėtų prejudicinę galią šioje byloje, kadangi išnyktų pagrindas, kuriuo ieškovas reikalauja priteisti skolą iš atsakovės.Ieškovė Tradicinė religinė bendruomenė (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, (b. l. 75-77). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas civilinę bylą išnagrinėjo 2016 m. spalio 25 d. vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinoma, iki teismo posėdžio nebuvo gauta jokių prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovės atstovui dalyvaujant, todėl teismas atsakovės neatvykimo priežastis pripažino nesvarbiomis, bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.Faktas, kad atsakovės direktorė buvo išvykusi atostogauti, nepanaikina pareigos priimti siunčiamą korespondenciją. Kaip matyti iš pateikto atsakovės generalinės direktorės 2016 m. spalio 5 d. įsakymo, direktorė, išeidama kasmetinių atostogų, pavaduojančiu asmeniu paskyrė vyr. buhalterę, todėl ši privalėjo priimti įteikiamus procesinius dokumentus, adresuotus atsakovei. Atsakovės darbuotojų vengimas ar atsisakymas priimti siunčiamą korespondenciją, negali būti laikomas pakankamu išvadai, kad atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. priėmė preliminarų sprendimą, o 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Kadangi atsakovė prieštaravimuose nurodė argumentus, kuriais grindė teismo sprendimo nepagrįstumą ir prašė panaikinti teismo sprendimą, vadinasi atsakovei buvo ir turėjo būti žinoma apie besitęsiantį teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo aktyviai domėtis civiline byla. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.Apeliantės aiškinimas, kad bet koks nuomos mokestis, nepriklausomai nuo jo mokėjimo dažnumo, yra laikomas periodiniu mokėjimu, prieštarauja sutarčių laisvės principui. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuomos sutartimi susitarė tiek dėl vienkartinio nuomos mokesčio, tiek dėl periodinių mokėjimų, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti tą nuomos mokesčio dalį, kuriai senaties terminas nėra suėjęs, tai yra vienkartinį nuomos mokestį, kuris sudaro 36 800 Lt arba 10 658 Eur, todėl teismas sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovės 10 658 Eur skolą.Atsakovė ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pateikė tą pačią dieną kaip ir apeliacinį skundą, be to, atsakovė ieškinį pateikė praėjus daugiau nei 9 metams po nuomos sutarties sudarymo ir jos nutraukimo, todėl akivaizdu, kad atsakovė šiais veiksmais siekia vilkinti šią civilinę bylą, kad išvengtų skolos mokėjimo. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė klausimą dėl šios bylos stabdymo palieka nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamas įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės Tradicinės religinės bendruomenės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei, apeliantei UAB (duomenys neskelbtini) dėl 10 658 Eur skolos pagal 2007-03-05 nuomos sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis CPK nuostatomis byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda civilinio proceso kodekse nustatytų procesinių teisinių padariniai: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnis). Jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu ( CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojams. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK 123 straipsnio 4 dalis).Bylos duomenimis, teismo šaukimas atsakovei atvykdyti į teismo posėdį 2016 m. spalio 25 d. 13.30 val. buvo įteiktas administratorei G. B. 2016 m. spalio 12 d. (b. l. 37). Šaukimas buvo siųstas tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė pateiktuose motyvuotuose prieštaravimuose dėl 2016 m. liepos 20 d. preliminaraus sprendimo (b. l. 22). Apeliantė nenurodo, jog šaukimą priėmęs ir pasirašęs asmuo nėra jos darbuotojas. Todėl apeliantės nurodyti argumentai, jog atsakovė ar jos atstovas (darbuotojai) nėra gavę teismo šaukimo ar kitokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovė buvo informuota apie 2016 m. spalio 25 d. posėdį, jog pati atsakovės direktorė nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 19 d. atostogavo ir buvo išvykusi iš Lietuvos, nepaneigia procesinių dokumentų (šaukimo) įteikimo tinkamumo ir nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovės neinformavimo apie teismo posėdį aplinkybė yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, ieškovė savo reikalavimą atsakovei priteisti 10 658 Eur skolą kildina iš 2007 m. kovo 5 d. Nuomos sutarties 3.1.1 punkto. Nuomos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis yra: 36 800,00 Lt (10 568 Eur) be PVM vienkartinis (sutarties sudarymo) mokestis <...> (Nuomos sutarties 3.1.1 p.) ir 3 400,00 Lt (984,71 Eur) nuompinigiai už kiekvieną nuomos mėnesį <...> (Nuomos sutarties 3.1.2 p.). Darytina išvada, jog toks mokesčių pagal nuomos sutartį mokėjimo reglamentavimas yra aiškus ir suprantamas vidutiniškai apdairiam, rūpestingam ir atidžiam asmeniui, ir turėjo būti suprantamas atsakovei. Nuomos sutartyje šalys nenumatė, kad vienkartinis (sutarties sudarymo) mokestis įskaitomas į periodinius mokėjimus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi, ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6. 37, 6. 210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai, negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo suma, nurodyta Nuomos sutarties 3.1.1 punkte, neatitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymių, kaip tai yra išaiškinęs kasacinis teismas (nutarties 17 punktas). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nuomos sutarties 3.1.1 punkte nurodyta suma negali būti priskiriama periodiniams mokėjimams, dėl to ieškinio senaties terminas nepraleistas, t. y. tokiam reikalavimui taikytinas bendrasis 10 metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai; bet kuris teisės principas nėra absoliutus, sutarties laisvė taip pat turi ribas, jas nustato imperatyviosios teisės normos, taip pat teisės principai, viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2007; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovės prieštaravimuose nurodytų argumentų, susijusių su žemės nuomos sutarties neteisėtumu, išnuomojus valstybinėje žemėje esančių statinių rūsius, atmetimu. Nuomos sutarties nuostatos yra nenuginčytos, taigi, galiojančios, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių laisvės ir privalomumo principus ir nesant teisinio pagrindo ex officio neturėjo vertinti Nuomos sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes nuomos sutarties objektu nėra valstybinės žemės nuoma (CK 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, priešingai nei ji teigia, turėjo visas galimybes pareikšti priešieškinį ginčijant Nuomos sutartį nagrinėjamoje byloje dar 2016 m. rugpjūčio 9 d. teikdama motyvuotus prieštaravimus (b. l. 22; CPK 430 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį, šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Todėl teisėjų kolegija taip pat vertina, kad apeliantės tą pačią dieną kaip ir apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys dėl Nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nesudaro pagrindo stabdyti šią civilinę bylą (CPK 163 straipsnio 3 punktas), nes visos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės nustatytos nagrinėjamoje byloje, o apeliantė savo galimai pažeistas ar ginčijamas teises gali apginti per sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 284 straipsnio 3 dalis), proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 2 punktas) institutus.Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.