Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M.V., V. Š., A. K., Š. D. ir A. I. bei atsakovo asociacijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-496/2013 pagal ieškovų M. V., V. Š., U. Š., A. K., Š. D., V. D., A. I. ieškinį atsakovui asociacijai (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje D. Š., B. G., R. Š., L. P. dėl asociacijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Tretieji asmenys R. Š., D. Š., L. P., B. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, vadovaujantis Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-03-28 ir 2012-04-03 sprendimais. Atsakovo valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimai priimti 2011-05-29 iki 2012-12-27 laikotarpiu yra teisėti ir ieškovų teisių ar interesų nepažeidė, kadangi ieškovų narystė tuo metu buvo sustabdyta, vadovaujantis (duomenys neskelbtini)medžiotojų būrelio įstatų 4.7.2 punktu. Kadangi ieškovų narystė buvo sustabdyta, jie laikotarpiu nuo 2011-05-29 iki 2012-12-27 neturėjo balso teisės priimant ginčijamus būrelio nutarimus ir negalėjo įtakoti kitokių sprendimų priėmimo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Nepagrįstai pripažino negaliojančiais 2012-09-22 valdybos posėdžio nutarimus. Atsakovas buvo aiškiai ieškovus informavęs apie neeilinį visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę. Teismas, tenkindamas šią ieškinio dalį, neatsižvelgė į pačių ieškovų pasyvų elgesį, jų nenorą aktyviai ruoštis visuotiniam susirinkimui ir jame dalyvauti. Pašalindamas iš būrelio ieškovus, atsakovas rėmėsi daugumos būrelio narių raštu išreikštu ir būrelio valdybai pateiktu nepasitikėjimu šiais ieškovais. Nepasitikėjimo pagrindas ieškovams buvo praneštas iki susirinkimo. 2012-09-22 būrelio valdybos posėdžio nutarimas pašalinti M. V., V. D., V. Š. iš (duomenys neskelbtini) būrelio narių taip pat yra teismo nepagrįstai pripažintas negaliojančiu, kadangi valdybos nutarimus tvirtina visuotinis susirinkimas, o valdyba tik organizuoja visuotinio susirinkimo darbą, todėl atsakovas neturėjo pareigos privalomai ieškovus kviestis į valdybos posėdį, nes ieškovams pagal darbotvarkės klausimus buvo suteiktas įstatuose numatytas pakankamas terminas pasiruošti visuotiniam susirinkimui. Kadangi būrelio finansinė padėtis yra bloga, 2012-10-28 buvo priimtas sprendimas ieškovams priteistas bylinėjimosi išlaidas mokėti dalimis. Atsakovas mano, kad šis valdybos sprendimas yra teisėtas, todėl teismas neturėjo jo naikinti.

Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų sprendimų galiojimą, priėmimo tvarką, netinkamai taikė kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisingumo Teismo sprendimus dėl asociacijos nario teisių ir jų realizavimo bei pažeidimo, netinkamai aiškino LR Asociacijų įstatymą ir tarptautinės teisės normas, kuriomis reguliuojami asociacijos ir jos narių tarpusavio santykiai, ginamos asociacijos nario teisės ir užtikrinamas asociacijos ir jos nario tarpusavio interesų proporcingumas bei tinkamas realizavimas.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai reikalavo iš ieškovų pateikti papildomus jų teisių pažeidimo įrodymus, be to, kad ieškovai nebuvo kviečiami dalyvauti atsakovo visuotiniuose susirinkimuose, valdybos posėdžiuose, negalėjo pasisakyti skundžiamais klausimais, negalėjo iš anksto susipažinti su atsakovo susirinkimų ir posėdžių darbotvarke, negalėjo daryti teisėtos įtakos atsakovo sprendimų priėmimui.

Teismo teiginys apie tai, kad ieškovai nesudarytų atsakovo narių daugumos ir dėl to nebūtų pasikeitęs atsakovo priimamų sprendimų turinys, prieštarauja teisinės valstybės principams, pažeidžia asociacijos veiklos principus ir asociacijos nario konstitucines bei konvencines teises.

Teismas neturėjo teisės nepasisakyti dėl ypač svarbaus asociacijai dokumento – įstatų galiojimo. Teismas neišnagrinėjo visų ieškovų pareikštų reikalavimų ir nepasisakė dėl kiekvieno iš jų teisėtumo CK 2.82 straipsnio 4 dalies prasme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Dėl atsakovo asociacijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinio skundo

Kasacinės instancijos teismas formuoja nuomonę, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

Kolegija pažymi, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu atsakovo 2011-04-02 visuotinio susirinkimo nutarimas (sprendimas) dėl M. V., V. D. ir V. Š. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, buvo apeliacine tvarka skundžiamas (b.l.27-34, 1 t.). Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-09-18 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą (b.l.35-39, 1 t.). Teismui pateiktas 2012-09-20 Prašymas, kurį pasirašiusi (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių dauguma paprašė būrelio valdybos sušaukti neeilinį visuotinį būrelio narių susirinkimą ir įtraukti į darbotvarkę vienintelį klausimą – dėl ieškovų M. V., V. D. ir V. Š. pašalinimo iš būrelio narių (b.l.78, 2 t.). Šio būrelio valdybos posėdyje, kuris įvyko 2012-09-22, vieningai buvo nutarta vėl pašalinti šiuos asmenis iš būrelio narių, įtraukiant šį klausimą į visuotinio neeilinio būrelio narių susirinkimo darbotvarkę, patį susirinkimą sušaukiant 2012-10-06 (b.l.99-100,1 t.). Kolegija pripažįsta, kad toks pakankamai skubotas siekis nurodytus ieškovus pašalinti iš būrelio narių negali būti pagrįstas ir teisėtas, neabejotinai atimantis jiems galimybę pasiruošti itin svarbaus jiems klausimo svarstymui. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad nurodyti ieškovai nepadarė jokių kitų veiksmų, dėl kurių jie galėjo būti pašalinti iš būrelio narių, kadangi jiems iš viso nebuvo pranešama apie kokią nors būrelio veiklą. Būtent atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius, kad ieškovų atžvilgiu galėjo būti taikomos įstatų 4.7 punkte numatytos visuomeninio poveikio priemonės (b.l.48, 1 t.). Būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio įstatų 4.12 punktų pagrindais. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėti ieškovai atliko realius veiksmus, kurie atitiktų minėtus pagrindus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė ieškovų veiksmai, suteikiantys pagrindo pašalinti juos iš būrelio narių, kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl to, kad atsakovas neįrodė neeilinio visuotinio susirinkimo sprendimo pagrįstumo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo motyvų

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, susijusiais su ginčijamais būrelio valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimais. Ieškovai Š. D., U. Š., A. I. ir A. K. atsakovo visuotinio susirinkimo 2011-05-29 nutarimais buvo pašalinti iš būrelio narių. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. sprendimu jų pašalinimas buvo pripažintas neteisėtu. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Visuotinio susirinkimo 2011-04-02 nutarimais iš būrelio narių buvo pašalinti M. V., V. D. ir V. Š.. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu jų pašalinimas buvo pripažintas negaliojančiu. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad per nurodytą laikotarpį atsakovas priėmė pakankamai daug būrelio valdybos ir visuotinio jų susirinkimo nutarimų, apie kuriuos nebuvo informuoti ieškovai. Tačiau negalima nuneigti to fakto, kad nebuvo priimta teismų nutarčių, kuriomis būtų uždrausta vykdyti būrelio veiklą, tame tarpe spręsti būtinus jo veiklos klausimus. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovai skirtingu laiku buvo pašalinti iš būrelio narių, o vėliau šie sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais, būrelio veikla negalėjo būti stabdoma. Kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu negaliojančiais pripažino tik tuos nutarimus, kuriais buvo pažeisti būtent ieškovų teisėti interesai.

Dublike suformuluoti patikslinti ieškovų reikalavimai iš esmės susiję su tuo, kad jiems nebuvo informuojama apie valdybos posėdžius ir visuotinio narių susirinkimus. Kolegija pripažįsta, kad šis procesinis veiksmas visų ieškovų atžvilgiu buvo pažeistas, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių pažeidimų svarbos, nurodydamas, kad patys nutarimai, susiję su eiline būrelio veikla, niekaip nepažeidė esminių ieškovų teisių. Ieškovai tuo metu neturėjo balsavimo teisės, todėl pats jų dalyvavimas asociacijos veikloje iš esmės būtų formalus. Kaip jau nurodyta, teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų perteklinis būrelio veiklos apribojimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiami ne tik būrelio kaip asociacijos, bet ir kiekvieno jos nario interesai.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo Įstatų 5.7.1 punkte numatyta visuotinio susirinkimo teisė priimti ir keisti būrelio įstatus ( 2007 m. lapkričio 26 d. redakcija)(b.l.60, 1 t.). 5.7.1 punkte (Įstatų 2011 m. rugpjūčio 31 d. redakcija) nustatyta ta pati būrelio visuotinio susirinkimo prerogatyva. Kolegija nenustatė, kad naujųjų Įstatų nuostatos prieštarauja įstatymams, gerai moralei, protingumo ir sąžiningumo principams, susiaurino asociacijos narių teises. Būtent šias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovai, siekdami pagrįsti šiuos teiginius. Kolegija pripažįsta, kad tai nebuvo įrodyta. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo Įstatų teisėtumo klausimo, tačiau dubliku patikslintame reikalavime patys ieškovai atskirai dėl to nepasisakė. Pats faktas, kad atsakovas naujuose įstatuose tik detalizavo būrelio veiklą, savaime nereiškia, kad ieškovų interesai kuo nors pažeidžiami, kol nėra įrodyta priešingai. Pirmosios instancijos teismas jau pripažino, kad, be kita ko, Įstatų normoms prieštaraujantys sprendimai, susiję su ieškovų teisių pažeidimais, pripažinti negaliojančiais. Pats faktas, kad ieškovai savo iniciatyva jau bandė paruošti Įstatų pakeitimus, kurie nebuvo įregistruoti dėl procedūrinių pažeidimų, rodo, kad visuotinis būrelio susirinkimas jiems nepritarė (b.l.160, 1 t.).

Ieškovai teigia, kad atsakovas neteisėtai išplėtė valdybos galias, įteisino neribotą asociacijos narių narystės sustabdymo galimybę, neapibrėžiant pačios narystės sustabdymo sąvokos ir terminų, suteikė neribotą galią atsakovo valdybos pirmininkui, turėjo būti įvertinti teismo sprendime. Šiuo atveju medžiotojų būrelis yra privačių asmenų asociacija, teismo posėdyje atstovauta kvalifikuotų teisininkų, todėl teismas neturi jokio pagrindo analizuoti, kokiomis ribomis įstatai neatitinka visų pirma visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų. Kaip jau nurodyta, ieškovai šių aplinkybių nedetalizavo, o dėl medžiotojų būrelio vidaus tvarkos taisyklių iš viso nepasisakė. Kolegija neturi pagrindo vertinti įrodymų, kurie nebuvo analizuoti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.