Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-369-723/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-27
Bylos Nr.
2-369-723/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-0282-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Pareiškėjas
I. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla 2-369-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-0282-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.4.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant pareiškėjai I. S., jos atstovui adv.pad. A.Aleknai,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis S. K., T. s., kartu su pareiškėjos tėvu S. K., S. s., žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22) nuosavybės teisėmis valdė 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tai patvirtina prie šio pareiškimo pridedami Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-07-28 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-25 išduoto N. P. k. rinkimų sąrašo (duomenys neskelbtini) rinkimo išrašo su vertimais, (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės įrašo iš metrikų knygos su vertimais nuorašai. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2001-01-25 pareiškėja yra pateikusi prašymą. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atkuriant nuosavybės teises į jos senelio kartu su tėvu valdytą žemę, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2009-08-10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2271-171/2011 pareiškėjai atnaujino praleistą terminą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012-08-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėja informuota, jog jos pateikti dokumentai patvirtina giminystės ryšį, kad S. S. K. buvo S. K. T. sūnus, tačiau minėtai institucijai įstatymai nenumato galimybės pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pagrindu atkurti nuosavybės teises į jos tėvo ir senelio valdytą žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje, kaip ir visose analogiško pobūdžio bylose, naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jai apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Mano, kad jos pateikti įrodymai yra pakankami padaryti išvadą apie nustatyti prašomo juridinio fakto buvimą, t.y. prie šio pareiškimo pateikti įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas aukščiau paminėtoje byloje sprendimu yra konstatavęs, jog iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas buvo S. K., S. sūnus, kuris su tėvu S. K., T. sūnumi, (duomenys neskelbtini)valdė 6 dešimtines žemės, tačiau šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – šioje byloje buvo sprendžiama dėl nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo termino atnaujinimo. Juridinę reikšmę turintį faktą prašoma nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu (b.l. 2-4).

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad senelis buvo (duomenys neskelbtini), tėvas taip pat. Kol tėvas buvo nevedęs, jis prie savo tėvo turėjo žemės ir kartu valdė 3 dešimtinių žemės, t.y. pusę senelio žemės. Visą gyvenimą iki mirties senelis ten gyveno. Sklypas buvo prie namo, archyvo pažymoje nurodyta, kad buvo pastatai ir prie jos žemė daugiau nei 6 ha. Su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimu nesutinka, nes pateikė tris įrodymus – iš archyvo, (duomenys neskelbtini) bendruomenės, kas leidžia teigti, kad valdė 6 dešimtines žemės iki nacionalizacijos.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą, kuriame pareiškė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 9 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 1999, Nr. 97-2807), 12 punkte nurodyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531) nustatyta, kad įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje, parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas laikytini papildomais dokumentais. Šioje byloje pareiškėja nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad buvę savininkai iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateikti dokumentai: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-07-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyti duomenys iš (duomenys neskelbtini) valsčiaus piliečių 1925 m. sąrašų, (duomenys neskelbtini) rinkimo 1935-10-30 sąrašo išrašas, (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės 1943-02-06 įrašas metrikų knygoje nepatvirtina prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ minėti dokumentai laikytini tik papildomais dokumentais. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu negalima teigti jog labiau tikėtina, kad prašomas nustatyti juridinę į reikšmę turintis faktas egzistavo negu, kad neegzistavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatyti ne bet kokie faktai, o tik tie, kurie pagal įstatymą gali sukelti teisinius padarinius (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nustatant prašomo nustatyti fakto juridinį pobūdį, atsižvelgiama į tuos teisinius padarinius, kuriuos pagal įstatymą jis gali sukelti. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išsiaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Bylos duomenimis, pareiškėjos prašo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti kad jų senelis S. K.,T. s.,kartu su jos tėvu S. K.,S. s.,iki žemės nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teisėmis valdė 6 dešimtinių žemės sklypą,esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-2271-171/2011 atnaujino pareiškėjai I. S. praleistą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio S. K. T. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-30).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius pareiškėjai 2012-08-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2012-07-09 prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl papildomų dokumentų priėmimo. Priminė, kad 2011-10-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (2011-10-03 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)nutarė, kad esamų dokumentų dėl buvusio savininko S. K. T. turėtos žemės (bendro ploto 6,56 ha (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę ir giminystės ryšį (kad S. S. K. buvo S. K. T. sūnus) patvirtinančių dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau Tvarka) 14 punkto nuostatomis, giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais laikomi gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, savininko ar jo vaikų mirties liudijimai, o jų nesant – išrašai iš bažnyčios dokumentų. Informavo, kad kartu su 2012-07-09 prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) bendruomenės išrašo iš metrikų knygos kopija, kurioje nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) 1903-06-18 pakrikštytas, (duomenys neskelbtini)gimęs S., kurio tėvai S. T. K. ir D. A. K., patvirtina giminystės ryšį, kad S. S. K. buvo S. K. T. sūnus. Paaiškino, kad kartu su 2012-07-09 prašymu pateikta (duomenys neskelbtini) bendruomenės išrašo iš metrikų knygos kopija, kurioje nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) mirė S. T. K., ir po jo mirties liko 6 dešimtinių žemės ūkis, o taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduota „Tikybos mokytojų prašymų priimti ir atleisti iš darbo, susirašinėjimo mokyklos klausimais“ bylos ištrauka (1927-1935 m. m.), kurioje nurodyta „(duomenys neskelbtini)rinkimų sąrašas, (duomenys neskelbtini) rinkimas, 1. S. T. K. 6 d., 2p. (F. 1681, ap.l, B. 454)“ nepatvirtina nuosavybės teisių į buvusio savininko S. K. T. turėtą žemę (bendras plotas 6,56 ha (duomenys neskelbtini)) (b.l. 25-26).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Pareiškėja nuosavybės faktą grindžia giminystės ryšį patvirtinančiais įrodymais (b.l. 6-11),kas įrodo,kad S. K.,S. sūnus buvo jos tėvas,o S. K..

Liudijimas iš (duomenys neskelbtini)bendruomenės metrikos knygos rodo, kad 1903-06-18 pakrikštytas kūdikis vardu S., gimęs (duomenys neskelbtini), pakrikštytas (duomenys neskelbtini); tėvai S. T. K., 20 metų, D. A. K., 25 metų(b.l.19,20,22,23).Tai patvirtina pareiškėjos tėvo ir jo senelio S. K.,T. sūnaus giminystės ryšį.Iš esmės suinteresuotas asmuo neginčija pareiškėjos giminystės ryšio su S. K.,T. s.,kaip jos seneliu iš tėvo pusės.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2009-09-14 archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad Vilniaus rajono civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) D. K., A. duktė, 85 metų amžiaus. Akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas. F. -, ap. -, b. 277, 1. 128. Pastaba. Mirties akto įrašas sudarytas rusų kalba (b.l. 13); S. K. mirties liudijimu, iš kurio matyti, kad jis mirė (duomenys neskelbtini)metų amžiaus (b.l. 14), Lietuvos valstybės istorijos archyvo civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus (duomenys neskelbtini)archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini)civilinės būklės aktų įrašų archyviniame fonde, mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) D. K., S. duktė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akto įrašas sudarytas (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas. F. -, ap. -, b. 147, 1. - Pastaba. Mirties akto įrašas sudarytas rusų kalba (b.l. 15).Tai patvirtina,kad kitų pretendentų į S. K.,T. s., palikimą šiuo metu nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. L. G. ir kt., bylos Nr. Nr. 3K-7-4/99), kad abiejų įstatymų – tiek 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tiek 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo paskirtis vienoda – jais siekiama bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Šiais įstatymais pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko, teises ir interesus. Tokia išvada darytina iš paminėtų įstatymų 2 straipsnio, nustatančio, kad asmuo, kuriam atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pirmiausia įvardijamas būtent savininkas. Kitų asmenų, numatytų įstatymo 2 straipsnyje, teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisių. Jie gali atkurti nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu turto savininkas miręs. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos, ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ne kartą konstatavo, kad nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos pagal specialiojo įstatymo, nagrinėjamos bylos atveju – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo – nuostatas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. K., F. S., K. B., Č. U. v. T.J. J., M. T., bylos Nr. 3K-3-320/1999 suformulavo taisyklę, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendrais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl teisminės praktikos turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo bylose" 15 punkte nurodyta, jog nagrinėdami bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, teismai privalo nustatyti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą. Šiuos juridinius faktus leidžiama įrodinėti visomis Civilinio proceso kodekso išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis, jeigu nėra ginčo tarp pretendentų į nuosavybės atkūrimą (Plenumo nutarimo 16 punktas).

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-07-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) piliečių sąrašų 1925 m. byloje eil. (duomenys neskelbtini)įrašyti: K. S., T. s., g. (duomenys neskelbtini); skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“, „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ ir „Pastabos“ atitinkamai įrašyta „Turi 6 deš.“, „Žemę ir pastat.“ ir „P. (P.)"; K. S., S. s., g. (duomenys neskelbtini): skiltyse „Ar turi skirtinės žemės“, „Ar turi kitą nekilnojamąjį turtą arba yra ilgamečiu nuomininku“ ir „Pastabos“ atitinkamai įrašyta „Turi prie tėvo“, „Žemę“ ir „P. (P.)“ (dokumentas lenkų kalba). Pagrindas: F. 55, ap. 8, b. 449.1. 216 a. p.; pastaba: pagal pateiktus duomenis daugiau dokumentų apie S. K., T. s., g. (duomenys neskelbtini), bei S. K., S. s., g. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dokumentų apie žemės įgijimą archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 12).Teismas neturi pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens argumentu,kad toks dokumentas neįrodo apie asmens nuosavybės teises.Ilgametė teismų praktika rodo,kad būtent piliečių sąrašai su nuorodomis į turėtą žemę buvo ir ,teismo nuomone, lieka pagrindiniai įrodymai apie asmens turėtą žemę iki nacionalizacijos.Taip buvo todėl,kad išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai realioje daugumoje atvejų archyvuose neišlikę arba jų net nebuvę.Testamentai ypatingai retas atvejas,kad būtų randami archyvuose.Be to po savininko mirties turtą paveldėdavo jo žemės tolesniu valdymu kraujo giminystės ryšiais artimiausi asmenys.Todėl paprastam žmogui nebūdavo reikalo rašyti testamentą dėl ilgą laiką nusistovėjusių tokio pobūdžio santykių.Lietuvos archyvuose yra išlikę pagrinde aukščiau minėti piliečių sąrašai,kurių pagrindu išduoti archyvo pažymėjimai nurodo savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą.Todėl teismas negali sutikti su suinteresuoto asmens teiginiu,kad pareiškėja nepateikė nė vieno dokumento,pagrindžiančio nuosavybės teises.Teismas laiko,kad šis įrodymas patvirtina,kad S. K.,T. s.,1925 metais turėjo 6 deš.žemės.

N. P. k. rinkimų sąrašu kuriame yra įrašas-„S. T. K....6d.2p.....1935-10-30....Dvasininkas D....“(b.l. 16-18).Šis įrašas sąryšyje su aukščiau nurodytu įrodymu tik patvirtina,kad minėtas asmuo turėjo 6 dešimtines žemės logiškai aiškinat įrašo prasmę pagal asmenį,jo gyvenamąją vietą ir „6d.“ trumpinį,kas reiškia rusiškai „dėsetiny“-lietuviškai „dešimtinės“(žemės matas).Tokiu būdu ir 1935 metais pas jį buvo tas pats kiekis žemės.

Taip pat liudijime iš (duomenys neskelbtini)bendruomenės metrikos knygos yra įrašas,kad 1943-02-06 (duomenys neskelbtini)būdamas (duomenys neskelbtini) metų dėl senatvės mirė S. T. K., palaidotas (duomenys neskelbtini)kapinėse (duomenys neskelbtini), liko 6 dešimtinių žemės ūkis (b.l. 19-24).Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo įrašu,ar kitokiu būdu jį traktuoti,kaip neatitinkančiu tikrovės,nes tokie įrašai buvo nusistovėjusi praktika religinėse bendruomenėse ne tik pas (duomenys neskelbtini),bet ir pas katalikus. Nors suinteresuotas asmuo neskaito,kad aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina S. T. K. turėtą žemės kiekį iki nacionalizacijos,tačiau gretinant šiuos įrodymus ir logiškai vertinant,teismas neabejoja,kad vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu galima teigti jog žymiai labiau tikėtina, kad prašomas nustatyti juridinę į reikšmę turintis faktas egzistavo negu, kad neegzistavo.Priešingu atveju reikėtų neigti visus be išimties įrašus tokio pobūdžio esamuose archyviniuose šaltiniuose,kas nelogiška,neprotinga ir neteisinga.

Jokių vėlesnių,iki 1940-07-22, įrašų apie S. K. turėtą žemę daugiau nėra. Šiuo atveju teismas daro išvadą,kad iki nacionalizacijos žemės nuosavybės savininku buvo tik vienas asmuo-S. K.,T. sūnus,nes jokių duomenų,kad jis perleistų kokiu nors būdu savo turėtą žemę sūnui byloje nėra.Todėl šioje dalyje pareiškėja savo reikalavimo neįrodė.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. S. senelis S. K., T. s., iki žemės nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teisėmis valdė 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( LR CPK 185str.,444 str. 2 d. 5 p., 445 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177str.,178 str.,185str.,259 str., 263 -269str., 270 str., 448 str.,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S. (a.k(duomenys neskelbtini) senelis S. K., T. s., iki žemės nacionalizacijos (1940-07-22) nuosavybės teisėmis valdė 6 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje pareiškimą netenkinti.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas atkurti nuosavybės teises į žemę.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius