Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą bei suinteresuoto asmens S. M. L. savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant B. D., S. M. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po Palikėjos mirties A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę: 2009 m. rugpjūčio 6 d. atkurta nuosavybės teisė į 0,1616 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2011 m. gegužės 18 d. atkurta nuosavybės teisė į 0,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl aplinkybių, visiškai nepriklausiusių nei nuo Palikėjos, nei nuo Pareiškėjos, sudarytame testamente nebuvo niekaip paminėta A. B. ankščiau priklausiusi žemė, todėl testamento surašymo ir Palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), metu Pareiškėja pagal testamentą paveldėjo tik tuo metu Palikėjos turimą turtą. Šiuo metu nuosavybės teisės yra atstatytos, šiais sklypais nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo iki dabar naudojasi Pareiškėja – 0,16 ha žemėje augina bulves, kitas daržoves, naudodama pakaitinės sėjomainos principus, nenaudojamoje žemės dalyje pjauna žolę; 0,70 ha sklype naudoja pasėliams pagal sudarytą privačios žemės nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini). Minėtų žemės sklypų atkūrimo dokumentus sutvarkė Pareiškėja, tam kiti šeimos nariai neprieštaravo.

Norėdama realizuoti paveldėjimo teisę ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą Pareiškėja privalo pateikti įrodymus patvirtinančius, kad A. B. yra Pareiškėjos senelio K. B. sesuo. Užklausus Lietuvos valstybės istorijos archyvą Pareiškėjai nepavyko gauti dokumentų, kurie neabejotinai įrodytų K. B. ir A. B. giminystės faktą. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvų gimimo liudijimų nėra gauta, nes dokumentų pagal užklausas nerasta, neturint reikalingų metų metrikų knygų.

Pareiškėjos proseneliai J. ir A. B. turėjo 7 vaikus: V., J., J., K. (Pareiškėjos senelis iš mamos pusės), A. (Palikėja), M., A., t. y. Palikėja yra Pareiškėjos senelio K. B. sesuo. Pareiškime išvardinti bei prie pareiškimo pridedami giminystės faktą patvirtinantys dokumentai.

Teismo posėdžio metu Pareiškėja parodė, kad pareiškimą palaiko. Paaiškino, jog mirusioji Pareiškėjai testamentu paliko palikimą, Pareiškėja Palikėją prižiūrėjo. Pagal testamentą Pareiškėja paveldėjo visą tuo metu Palikėjai priklausiusį turtą, atsiradus galimybei, po Palikėjos mirties, buvo atkurtos nuosavybės teisės į Palikėjai priklausiusias žemes, atkurtomis žemėmis disponuoja, viename augina bulves. Niekas daugiau nepretendavo į šį atkurtą turtą. Dėl giminystės ryšių patikslino, jog K. B. yra Pareiškėjos senelis, A. B. (Palikėja) yra senelio K. sesuo, mirusi paskutinė iš visų savo brolių ir seserų, Palikėja vaikų neturėjo. Suinteresuotas asmuo S. M. (B.) L. yra Pareiškėjos mama – K. B. (Palikėjos brolis) yra suinteresuoto asmens S. M. L. tėvas. Suinteresuotas asmuo B. (B.) D. yra Pareiškėjos teta, suinteresuoto asmens S. M. L. sesuo – K. B. (Palikėjos brolis) yra suinteresuoto asmens B. D. tėvas (2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 05 min. 13 sek. – 08 min. 40 sek.).

Suinteresuotas asmuo S. M. L. 2020 m. birželio 30 d. teismui pateikė savarankiškus reikalavimus ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. B. yra S. M. (B.) L. tėtės K. B. sesuo, kad S. M. (B.) L., priėmė visą palikimą, atsiradusį po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjus paveldimą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti. Atkreipė teismo dėmesį, jog A. B. testamentu išreiškė savo valią visą savo turtą po mirties palikti jos dukrai (pareiškėjai). Tuo metu A. B. nežinojo, kad jos nuosavybės teisės į nusavintą žemę bus atstatytos, todėl dėl aplinkybių, visiškai nepriklausiusių nei nuo palikėjos, nei nuo pareiškėjos, sudarytame testamente nebuvo niekaip paminėta A. B. ankščiau priklausiusi žemė. Todėl A. B. nuosavybės teises į anksčiau minėtus žemės sklypus atstačius tik po jos mirties, šis A. B. priklausantis turtas liko nepaveldėtas pagal testamentą. Duktė J. Ž., o ne ji pati (S. M. L.) kreipėsi į teismą, nes jų šeimoje daugelis dalykų tvarkoma bendrai. Taip pat ateityje šią žeme perleis savo dukrai J. Ž., todėl iš karto norėjo, kad ji sutvarkytų visus dokumentus, bei visiškai patvirtino visus faktinius duomenis, kurie yra nurodyti jos dukros – pareiškėjos J. Ž. pareiškime (b. l. 81–84).

Suinteresuotas asmuo B. D. su savarankišku S. M. L. reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. (B.) L. priėmė visą palikimą, atsiradusį po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjus paveldimą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti. Kadangi ji (B. D. (B.)) yra K. B. ir M. N. dukra, t. y. S. M. L. (B.) sesuo bei A. B. dukterėčia, todėl pagal CK 5.11. straipsnį „paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos)“ turi paveldėjimo teisę į nurodytus žemės sklypus (b. l. 90). Tačiau teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog jokių dokumentų neteiks, savarankiškų reikalavimų nereikš, palieka teismui spręsti. Parodė, jog po tetos mirties visą likusį turtą (namus, žemę) valdė dukterėčia, kiek sesuo S. M. L. naudojosi aptariamu turtu nežino, sesuo su dukra artimai gyvena, todėl tikėtina, kad minėtoje žemėje daržoves augina kartu; taip pat parodė, jog aptariamuose namuose vyksta šeimyniniai, artimi ir malonūs susitikimai, kuriuose dalyvauja ir pati B. D.. Namai malonūs, sutvarkyti, gražūs, o kas auginama žemės sklypuose ji nežinanti, nesidomėjusi. Kokiu pagrindu viskas perėjo dukterėčiai ji nesidomėjo, bet apie namo paveldėjimą pagal testamentą jai buvo žinoma (patvirtino, jog prieš tetos mirtį giminės buvo aptarusios, kam liks tetos turtas bei patvirtino faktą, jog turtą faktiškai valdė ir juo naudojosi dukterėčia (pareiškėja)) (2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 30 sek. – 18 min. 05 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas atmestinas. Suinteresuoto asmens savarankiški reikalavimai tenkintini.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja ir (ar) suinteresuotas asmuo negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog po Palikėjos A. B. mirties (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), A. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,70 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 0,1616 ha žemės sklypą (b. l. 32, 33, 35–36, 37, 38, 39); Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad A. B. nuosavybės teisėmis nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. priklauso 0,1616 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas 2009 m. rugpjūčio 6 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34) bei nuo 2017 m. lapkričio 23 d. priklauso 0,70 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); įregistravimo pagrindas 2011 m. gegužės 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–31, 33).

Iš į bylą pateiktų (duomenys neskelbtini) Gelgaudiškio parapijos administratoriaus (klebono) K. S. išduotų pažymėjimų, Šeimynos Pasiaukojimo Dokumento, išduoto 1930 m. birželio 8 d., matyti, jog K. B., gimęs 1900 m., ir A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo, gimę Gelgaudiškio valsčiuje, pakrikštyti Gelgaudiškio bažnyčioje ir jų tėvai yra J. B. ir A. J. (b. l. 14, 17, 19, 22). K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Byloje nustatyta, jog A. vaikų neturėjo, mirties dieną jos broliai ir seserys jau buvo išmirę.

K. B. susilaukė dviejų dukrų S. M. (B.) L., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. (B.) D., gimusios (duomenys neskelbtini), t. y. suinteresuotas asmuo S. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. B. ir M. N. dukra (b. l. 11, 13, 41–48). Pareiškėja J. Ž. yra suinteresuoto asmens S. M. (B.) L. dukra (b. l. 8, 9, 41–48), t. y. K. B. (Palikėjos brolio) anūkė.

Teismas, įvertinęs teismui pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs bylos nagrinėjimo teisme metu Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti ir nustatyti juridinį faktą, jog Palikėja A. B. yra Pareiškėjos J. Ž. senelio ir suinteresuotų asmenų S. M. (B.) L., B. (B.) D. tėvo K. B. sesuo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Byloje nustačius giminystės ryšį, kad J. Ž.yra Palikėjos A. B. brolio dukros (dukterėčios) dukra, kuri yra vienintelė įpėdinė pagal testamentą, toliau spręstinas klausimą dėl pareiškėjos teisės paveldėti testamentu nepaskirtą turto dalį.

CK 5.22 straipsnio 1 dalis numato, jog turto dalis, kuri nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (LAT 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepatenka nė į vieną iš įstatymo įtvirtintų šešių įpėdinių eilių (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpėdinių eilių sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas, t. y. įstatymų leidėjo nustatytas giminystės ryšys ir laipsnis negali būti aiškinamas išplečiant įstatyminių įpėdinių asmenų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009). Šiuo atveju suinteresuotieji asmenys S. M. L. ir B. D. yra penktos eilės įpėdiniai, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą. Tai reiškia, jog turtą, atsiradusį jau po Palikėjos mirties, pagal įstatymą gali paveldėti tik byloje suinteresuotojo statusą turinčios S. M. L. ir B. D.. Tuo pagrindu pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Sprendžiant suinteresuoto asmens S. M. L. savarankišką reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė visą palikimą, atsiradusį po A. B., pradėdama faktiškai jį valdyti, atsižvelgtina į tai, jog Pareiškėja yra S. M. L. dukra, S. M. L. yra garbaus amžiaus ir išsakė poziciją, jog byloje aptariamais žemės sklypais iki šiol naudojasi ir ji pati, t. y. kartu su dukra dirba žemę ir augina daržoves, ateityje šią žeme perleis savo dukrai J. Ž., todėl iš karto norėjo, kad ji sutvarkytų visus dokumentus savo vardu (b. l. 81–84). Suinteresuotas asmuo B. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog sesuo S. M. L. su dukra bendrauja ir gyvena artimai, tikėtina, kad ir daržoves minėtoje žemėje augina bendrai. B. D., nepareiškusi savarankiškų reikalavimų, išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos – neginčijo palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto, paliko teismui spręsti tenkinti pareiškėjos pareiškimą ar suinteresuoto asmens savarankiškus reikalavimus ar netenkinti.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja J. Ž., paveldėjusi visą Palikėjos turtą, rūpinosi nuosavybės teisių A. B. priklausiusių žemių atkūrimu, visais su tuo susijusiais ir reikalingais dokumentais. Šios aplinkybės patvirtina aktyvius suinteresuoto asmens S. M. (B.) L. ir Pareiškėjos veiksmus, siekiant įgyvendinti turtines teises, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą žemę. Nustatyti suinteresuoto asmens S. M. (B.) L. faktiniai veiksmai, jų pobūdis, procesinis elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu sudaro pagrindą vertinti juos kaip išreiškiančius jos valią priimti palikimą ir jį valdyti kaip savo.

Vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, pripažintina, kad nuo pat nuosavybės teisių į žemę atkūrimo iki dabar A. B. penktos eilės įpėdinė S. M.(B.) L. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir savo valią priimti palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, t. y. padedama Pareiškėjos J. Ž. priėmė po Palikėjos A. B. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią įgyti teises į po Palikėjos mirties atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, faktiškai priėmusi valdyti ir tvarkyti A. B. palikimą savo interesais.

Tuo pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. M.(B.) L. priėmė visą palikimą, atsiradusį po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti pavedimą turtą (CK 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis, 185 straipsnis).

Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad įpėdinis priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje S. M. (B.) L. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie patenkinti visiškai, tačiau byloje nėra sumokėtas įstatyme numatytas žyminis mokestis, teismas sprendžia iš S. M. L. valstybės naudai priteisti 50 Eur žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 22,63 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R- 19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas atmestas, visos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Ž. pareiškimą atmesti, suinteresuoto asmens S. M. (B.) L. savarankiškus reikalavimus tenkintini visiškai

- A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra S. M. (B.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo;

- S. M. (B.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė visą palikimą, atsiradusį po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjus paveldimą turtą, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdyti.

Priteisti valstybės naudai iš suinteresuoto asmens S. M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) penkiasdešimt eurų (50 Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dvidešimt du eurus šešiasdešimt tris centus (22,63 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke AB SEB bankas, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad A. B. penktos eilės įpėdinė S. M.(B.) L. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.