Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. B. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą dėl 3000 Eur skolos, 1428,40 Eur delspinigių, 5000 Eur baudos ir penkių procentų metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2019 m. spalio 9 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei 250 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad atsakovas nevykdo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių, vengia išieškojimo gyvendamas užsienyje, šiuo metu reziduoja Olandijoje, todėl išieškojimui reikalingas Europos vykdomasis raštas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004 (toliau ir – Reglamentas), sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, reglamentuoja Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo tvarką. Reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Šiuo reglamentu supaprastinamas neginčytinų reikalavimų pagrindu priimtų dokumentų judėjimas Europos Sąjungos erdvėje, atsisakant egzekvatūros procedūros (Reglamento 4 konstatuojamoji dalis), tačiau su sąlyga, kad kilmės valstybė laikysis tam tikrų minimalių ir vieningų proceso standartų, skirtų teisei į teisingą teismo procesą užtikrinti (Reglamento 19 konstatuojamoji dalis).

Galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus, o taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus.

Reglamento III skyriaus 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu kaip tai apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame (III) skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų, kurie susiję su procesinių dokumentų skolininkui įteikimo tvarka ir būdais.

Šio Reglamento 13 straipsnyje išvardyti atvejai, kuomet dokumentai įteikiami skolininkui patvirtinant jo gavimą, 14 straipsnyje – dokumentų įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Nė viename iš 14 straipsnyje esančių punktų nėra nurodyta, kad tinkamu įteikimu laikytinas pranešimo apie nagrinėjamą bylą viešas paskelbimas. Priešingai, pagal a ir b punktus, įteikimas laikomas tinkamu, kai dokumentai įteikiami skolininko gyvenamosios vietos adresu kitam kartu gyvenančiam asmeniui, skolininko darbuotojams ir kt. Be to, Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta ir tai, kad įteikimas pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja prašo išduoti jai Europos vykdomąjį raštą byloje Nr. e2-5904-1048/2019, kurioje atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje dėl to, kad ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų įteikti nepavyko, gyventojų registro duomenimis atsakovas buvo deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Viešo paskelbimo būdu dėl analogiškų motyvų atsakovui buvo įteiktas ir teismo sprendimas už akių.

Reglamento preambulės 13 punkte įsakmiai nurodoma, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nėra numatytas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Be to, Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies nuostatas (įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą) yra neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas. Procesiniai dokumentai atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo įteikti viešo paskelbimo būdu ir to pakako sprendimui už akių priimti, bet nepakanka Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-519-464/2021).

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, nesant Reglamente nustatytų būtinų sąlygų ir pagrindų, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 805/2004,

nutaria:

ieškovės A. B. prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.