Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, teistas:

1997 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 1 dalį, 274 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu su 1/2 turto konfiskavimu; 2000 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – 3 metų 2 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimu su1/3 turto konfiskavimu;2003 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimu;2003 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimu;2004 m. vasario 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų laisvės atėmimu;2008 m. gruodžio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimu;2009 m. kovo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimu;2010 m. vasario 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimu;2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos). Paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 7 metams;

atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 289 straipsnyje (trys nusikalstamos veikos), padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. 10.20 val. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. 0.32 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus. 2010 m. rugpjūčio 3 d. 21.10 val. vienas iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambino I. N. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė jos sūnumi ir nurodė, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuo tarpu bausmę atliekantis R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs S. Ž. šiam nurodė vykti į Naująją Vilnią. R. B. iš organizuotos grupės nario, prisistačiusio I. N. sūnumi, paėmęs telefoną, pastarajai prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos ir tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 10000 litų. Tuo metu R. D. iš kito mobiliojo ryšio telefono nurodė S. Ž. I. N. adresą, kur pastarasis turėjo atvykti. S. Ž. vykdant šiuos nurodymus bei važiuojant pasiimti pinigų, ieškant I. N. namo, nukentėjusioji suprato, kad yra apgaunama, pasakė pinigų nemokėsianti. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti I. N. priklausantį turtą - 10000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuo 16.17 val. iki 18.19 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus. 2010 m. rugpjūčio 5 d. 18.19 val. R. B. paskambino Z. M. D. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistatė jos anūku, nurodė, kad sužalojo žmogų, ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuomet R. D., paėmęs telefoną, prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė Z. M. D. išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 12000 litų, o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs I. G. nurodė Z. M. D. adresą, kur pastarasis kartu su E. F. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu „E.“ turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti. I. G., E. F. ir „E.“, vykdydami šiuos nurodymus, apie 19.04 val. atvyko nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), ir, I. G. bei „E.“ likus laukti prie namo, namo laiptinėje Z. M. D., būdama apgauta, perdavė E. F. 3000 litų, kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus, I. G. realizavo – perdavė Ž. T., o ši, padedant A. F., R. B. nurodymu, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai Z. M. D. priklausantį turtą - 3000 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, R. D., 2010 m. rugpjūčio 5 d., 18.19 val., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti Z. M. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno „R. P.“ vardu. Tokiu būdu R. D. pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo. 2010 m. rugpjūčio 6 d. A. F., bausmę atliekančio R. B. prašymu pirko ir 18 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti. Tą pačią dieną apie 21.30 val. vienas iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambino I. A. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė jos sūnumi ir nurodė, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuomet R. D., paėmęs telefoną, I. A. prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 9000 litų, o tuo metu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs A. B. nurodė I. A. adresą, kur pastarasis kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais A. B. turėjo prisistatyti. Apie 22.11 val. A. B. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir, minėtiems asmenims likus laukti prie namo, namo laiptinėje I. A., būdama apgauta, perdavė A. B. 9000 litų, kurių dalį, toliau vykdant R. B. ir kitų organizuotos grupės narių nurodymus, A. B. realizavo – banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. A. priklausantį turtą - 9000 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. D., 2010 m. rugpjūčio 6 d. 21.30 val., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti I. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno „R. P.“ vardu. Tokiu būdu R. D. pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio d. 8 nuo 10.28 val. iki 23.40 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus ir Klaipėdos miestų gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus. 2010 m. rugpjūčio 8 d. 13.41 val. vienas iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambino N. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė jos sūnumi ir nurodė, kad sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuomet R. B., paėmęs telefoną, pastarajai prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 11000 litų. Tuo tarpu jis, R. D., iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambino S. Ž., šiam nurodė N. K. adresą, kur pastarasis turėjo atvykti, R. B., trumpam paėmęs telefoną, nurodė S. Ž. duomenis, kuriais pastarasis turėjo prisistatyti. S. Ž., vykdydamas šiuos nurodymus, atvažiavo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau N. K. suprato, kad yra apgaunama ir pasakė pinigų nemokėsianti. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti N. K. priklausantį turtą - 11000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, 2010 m. rugpjūčio 9 d. nuo 9.44 val. iki 10.06 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariams skambinant įvairiems Vilniaus miesto gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatant atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodant, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlant atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašant sumokėti pinigus. 2010 m. rugpjūčio 9 d. 10.06 val. vienas iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambino H. S. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistatė jos sūnumi ir nurodė, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuomet R. B., paėmęs telefoną, pastarajai prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 3000 litų. Tuo tarpu R. D. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambino T. Š. ir E. F., nurodė H. S. adresą, kur pastarieji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti. T. Š. ir E. F., vykdydami nurodymus, apie 11.13 val. atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir, E. F. likus laukti namo laiptinėje, H. S., būdama apgauta, perdavė į jos butą atvykusiam T. Š. 3000 litų, kurių dalį, toliau vykdant R. B. nurodymus, T. Š. kartu su E. F. realizavo – perdavė A. F., o šis, R. B. nurodymu, banko pavedimu persiuntė organizuotos grupės narių nurodytiems asmenims. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios H. S. įgijo 3000 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namuose 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo. 2010 m. rugpjūčio 9 d. A. F., R. B. prašymu pirko ir 15.04 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs 15.18 val., 19.19 val., 19.23 val., 20.15 val., 23.51 val. R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti. T. Š. R. B. prašymu pirko, o 20.31 val. I. G. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs, 22.34 val. R. B. papildė nusikaltimui daryti mobiliojo ryšio sąskaitą. Tą pačią dieną nuo 15.23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 0.57 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantys šios organizuotos grupės nariai skambino įvairiems Vilniaus miesto ir rajono gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatydami atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodydami, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlydami atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašydami sumokėti pinigus. 2010 m. rugpjūčio 9 d. 21.21 val. vienas iš bausmę atliekančių tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių paskambino A. B. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė jos anūku, nurodė, kad padarė eismo įvykį bei sužalojo žmogų ir tam, kad išvengtų atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuo tarpu R. B. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs I. G. bei E. F., nurodė A. B. adresą, kur pastarieji kartu su T. Š. turėjo nuvykti ir iš organizuotos grupės nario, prisistačiusio A. B. anūku, paėmęs telefoną, pastarajai prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 1500 litų. Tuo metu R. D. iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambinęs I. G. bei E. F. koordinavo jų veiksmus, nurodė duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti. I. G., E. F. ir T. Š., vykdydami šiuos nurodymus, apie 22.33 val. atvyko nurodytu adresu pasiimti pinigų, tačiau A. B. jų neįleido į namus. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti A. B. priklausantį turtą - 1500 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

R. D., veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje, tame tarpe ir R. B., subūręs organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo. 2010 m. rugsėjo 4 d. Ž. T., R. B. prašymu, pirko ir 20 val. padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus, kuriais pasinaudojęs 20.02 val. R. B. papildė mobiliojo ryšio sąskaitą nusikaltimui daryti. 2010 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.25 val. iki 13.46 val. Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantiems šios organizuotos grupės nariai skambino įvairiems Kėdainių gyventojams į jų namų fiksuoto ryšio telefonus, melagingai prisistatydami atsiliepusių asmenų artimais giminaičiais bei nurodydami, kad padarė teisės pažeidimą (eismo įvykį ar kitaip sužalojo žmogų), siūlydami atsiliepusiems asmenims išspręsti jų artimam giminaičiui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamojo sužeisto nukentėjusiojo atstovui prašydami sumokėti pinigus. 2010 m. rugsėjo 5 d. 13.46 val. R. B. paskambinęs J. G. į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), gautą sudiktavus tyrimo metu nenustatytam kitam organizuotos grupės nariui, melagingai prisistatė jos dukra, nurodė, kad sužalojo žmogų ir tam, kad išvengti atsakomybės, pasiūlė pabendrauti su tariamu policijos pareigūnu. Tuomet R. D., paėmęs telefoną, J. G. prisistatė tariamu policijos pareigūnu ir pastarajai pasiūlė išspręsti jos dukrai kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 5000 litų. Tuo metu R. B., iš kito telefono paskambinęs M. K. nurodė jam ir A. Z. adresą, kur pastarieji turėjo nuvykti, bei duomenis, kuriais vienas iš jų turėjo prisistatyti. Pastarieji, vykdydami šiuos nurodymus, apie 14.13 val. A. Z. vairuojamu automobiliu atvyko nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur A. Z. likus laukti automobilyje prie namo, J. G., būdama apgauta, perdavė į jos butą atvykusiam M. K. 1600 litų. Tokiu būdu R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo J. G. priklausantį turtą - 1600 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat R. D., 2010 m. rugsėjo 5 d. 13.46 val. atlikdamas bausmę Marijampolės pataisų namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti J. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pastarajai telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno „R. P.“ vardu. Tokiu būdu R. D. pasisavino valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams atlikti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad apie tuos sukčiavimus, gyvendamas būryje, girdėjo, žinojo, kad taip sukčiauja, bet pats nieko gyvenime nėra apgavęs. Būryje yra apie 40-50 žmonių, su vienais bendrauja, su kitais visai ne. Šiaulių teismo yra nuteistas už tuos pačius epizodus, dėl vieno epizodo jį išteisino, vienintelis dalykas ką jis galėjo padaryti – vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą. Gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Jau yra teistas už tai, kad paskambino ir diktavo adresą, kur nuvažiuoti. Tiksliai nepamena, ar daugiau skambino. Su R. B. yra bendravęs tik dėl to, kad šis ant jo buvo padėjęs pinigų, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje, nes jam pačiam buvo uždrausta. Policijos pareigūnu niekada telefonu nėra prisistatęs ir kalbėjęs jo vardu, be to tai dar reikia mokėti daryti. Iš būrio pažįsta tik R. B. ir Z. buvo būryje. Davė ir balso ekspertizę, bet taip ir nesuprato, kaip ten baigėsi. Kitų asmenų, paminėtų kaltinamajame akte, nepažįsta. Dėl organizuotos grupės nesutinka, niekam jis nevadovavo, neliepė jokių nusikaltimų daryti, nesitarė su niekuo, jokių paslaugų neprašė. Teismo posėdžio metu perklausius pokalbių garso įrašus tvirtino, jog savo balso juose neatpažįsta.

Liudytoja R. K. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog nelabai pamena, gal 2009 m., galėjo būti ir 2010 m. spalio 5 d., kalbėjo jos mama J. G. su tais žmonėmis. Ji buvo 85 metų amžiaus, šiuo metu jau mirusi. Ji tuo metu dirbo mokykloje, mamai paskambino į namus, esančius (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną, pasakė, kad ji neva nustūmė mergaitę nuo laiptų ir reikalingi pinigai užglostyti reikalą, neleido padėti telefono ragelio, šnekėjo visą laiką, kol kažkas neatėjo. Telefonu, atrodo, kalbėjo vienas žmogus. Mama atidavė apie 1500 Lt –visas santaupas. Ji sakė, kad atėjo jaunas vyriškis, buvo sukrėsta šio įvykio. Jos su mama nerašė net ir prašymo, kadangi mama jau buvo po insultų, dėl sveikatos jos net neapklausė. Ji pati ikiteisminio tyrimo metu papasakojo viską iš mamos žodžių.

Liudytoja J. M. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, jog iš mamos A. B. žino, jog jai buvo paskambinta vakare, nepamena, kuriais metais, ir pranešta, kad jos anūkas padarė avariją ir reikia sumokėti pinigus. Mama sakė, kad negali būti, juk anūkas užsienyje, tada skambinęs greitai susiorientavo, sakė, jog važiuodamas namo padarė avariją, pradėjo prašyti pinigų. Mama pasakė, kad neturi daug, paaiškino, kad nieko neįleidžia vakare namo. Jai pasakė pinigus sakė pro plyšelį iškišti, po to sakė pro balkoną išmesti, tačiau pinigų taip ir neišreikalavo. Mamai skambino į gyvenamąją vietą laidiniu telefonu, ji gyveno (duomenys neskelbtini). Turėjo 700 Lt. Mama bendravo su vienu asmeniu, o turėjo atiduoti kitam, jau sakė ir kodą pasakyti laiptinės.

Liudytojas V. A. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog žino, kad kai išviliojo iš jo mamos pinigus, mama jam paskambino tarsi su priekaištu, kad kodėl jis jai neskambino, manė, kad tai jis jai skambino. Po to mama jam papasakojo, kad paskambino policininkas, pasakė, kad kažkas jam atsitiko, avarija ar kas ir reikia pinigų. Tai galėjo būti 2010 m. Tuo metu mama turėjo laidinį telefoną. Jis bandė klausinėti mamos, kaip kas buvo. Jo mama A. I., ji yra senyvo amžiaus, sunkiai vaikšto, išviliota suma buvo apie 9000 Lt. Mama jam paskambino kai pinigai jau buvo atiduoti.

Liudytojas E. S. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad dieną prieš įvykį jis kalbėjosi su mama. Pas ją atvažiuoja kartą, du kartus į savaitę. Kaip tik sakė, kad atvažiuos pas ją. Mamai skambino laidiniu telefonu. Prieš tai mama minėjo, kad jai atrodo, jog kažkas pasiklausydavo telefoninių pokalbių. Viskas vyko 2010 m. rugpjūčio mėn., mamai paskambino, jos paprašė pinigų, ji tiek pinigų neturėjo, kiek prašė, tada ji draugei paskambino, atvažiavo draugė. Tada paskambino brolio žmonai, papasakojo visą situaciją, o brolio žmona jam paskambino ir jis jai pasakė, kad viskas su juo tvarkoje, liepė iš karto skambinti policijai. Telefonu mama pasakojo, kad skambino jai žmogus vyrišku balsu, tokiu kaip jo, netgi pokalbis buvo lenkų kalba, nes jie su mama būtent lenkų kalba ir bendrauja. Mamai pasakė, kad jis pakliuvo į avariją, reikalingi pinigai, atrodo 3000 Lt. Nežino, ar tada ji su vienu, ar su keliais asmenimis kalbėjo. Jo mama H. S. 84 metų amžiaus, senas žmogus.

A. Z., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad R. D. pirmą kartą mato teismo salėje, jo nepažįsta. Yra dalyvavęs telefoniniuose sukčiavimuose, paveždavo žmogų pagal adresą. Tai būdavo 2010 m. vasarą, važinėdavo Vilniuje, Kėdainiuose. Vilniuje (duomenys neskelbtini) gatvės nežino. Žino M. K. ir S. Z.. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu atitinka. Žmogaus „R.“ niekada nėra matęs. Kėdainiuose (duomenys neskelbtini) g. epizodą atsimena. R. „mažas“, yra pravardė, nėra jo matęs, balso dabar jau nepažintų, nieko nebeprisimena, pakeitė gyvenimą. M. K. ėmė pinigus Kėdainiuose, apie 1000 Lt.

Ž. T., kuriai priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad buvo įtariamąja, byla yra išnagrinėta, ji nuteista. Jos buvęs sugyventinis R. B. skambindavo jai ir prašydavo, kad internete paieškotų pagyvenusių žmonių telefono numerių. Svetainėje www.118.lt ji surasdavo numerius ir jam diktuodavo. R. B. numerio dabar nepamena. R. B. nenurodė, kas su juo kartu dalyvaudavo darant tas veikas. Paskui jai I. G. ir T. Š. bei nepažįstami asmenys atnešdavo pinigus, ji važiuodavo į banką ir pervesdavo pinigus į sąskaitas, kurias davė R. B., įvairios pavardės būdavo, nepamena kieno, nepamena, ar tarp jų galėjo būti R. D. sąskaita. Nepamena, ar ieškojo I. N. telefono numerio, Z. M. D. - jai negirdėtas vardas, ji tiesiog ieškodavo numerių pagal senovinius vardus, neakcentuodavo pavardės. Nežinojo, kas bus daroma su tais numeriais. Būdavo, kad diktuodavo ir nepažįstamiems asmenims numerius, R. B. jiems perduodavo ragelį. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagal balsą negali atskirti asmenų, kuriems diktavo numerius, porą kartų tai buvo. R. B. tuo metu buvo jos draugas, o kitiems diktavo, nes paprašydavo ir duodavo ragelį, tai buvo porą kartų, o šiaip visada R. B. diktuodavo. Telefono papildymai būdavo tik R. B. prašomi. Kojos yra tie, kurie atnešdavo pinigus, jų vaidmuo - nuvažiuoti ir atnešti pinigus. Nepamena R. D. balso.

A. F., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam nežinomas, nėra jo matęs, byla dėl telefoninių sukčiavimų jam žinoma, jis už tai nuteistas. Apie sukčiavimus tiek žino, kiek girdėjo iš televizijos. Jo pusbrolis R. B. paprašė nupirkti telefono papildymą, su kuriuo, kaip paaiškėjo, buvo padaryti sukčiavimai, jis pats nedalyvavo, dar porą kartų R. B. prašė padaryti pavedimus, paaiškino, kad čia jo skola. Konkrečiai nepamena, dėl kokių veikų jis nuteistas, seniai jau buvo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, F., G. jam yra žinomi,jis juos pažįsta. Kam skambinėta buvo, jis nežino, pirko tik papildymą. Manė, kad R. B. yra tik tarpininkas tarp kojų ir tų, kas turėjo gauti pinigus, bet neįsivaizduoja, kas tie asmenys turėtų būti. Jam R. B. tiesiog pasakydavo, kad atiduoda skolą jam, todėl reikia pervesti pinigus. Sumos buvo nuo 1000-2000 Lt, tuo metu nesuprato, kad tai yra už telefoninius sukčiavimus. Suprato, tik kai prasidėjo tyrimas. Yra nuteistas už tai, kad prisidėjo prie viso šito. Supranta, kad negalima įkalinimo įstaigose telefono papildymų turėti, R. B. sakė, kad už papildymą nusipirks cigarečių pakelį, o R. D. jam negirdėtas. Jis pats telefonu su kitais amininis nebendravo.

I. G., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam nežinomas, jo nepažįsta ir nematė, pats yra nuteistas už sukčiavimą. R. B. pažįsta, jis yra jo brolis. Brolio prašymu viską darydavo, į vieną adresą yra nuvažiavęs ir tiek, jo nepamena, neatsimena ar galėjo būti, kad (duomenys neskelbtini) g. paėmė 3000 Lt. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet jau tiksliai numerių ir kitų detalių neatsimena. Bendravo tik su broliu, niekas kitas nurodymų jam nedavė, A. F. yra jo pusbrolis, E. F. taip pat pažįsta. Neatsimena, ar jam skambino R. B. nurodymu kiti asmenys.

E. F., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Pats yra nuteistas už telefoninius sukčiavimus. Ėmė pinigus. Tai vyko prieš 4 metus. R. B. jis žino, tuo metu šis buvo pataisos namuose, kartais ryšį palaikydavo su juo. Š., G., T. taip pat pažįsta. Tiesiog paimdavo pinigus, bet nieko daugiau neatsimena. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo toks atvejis, kai kartu su „E.“ bei I. G., kuriam paskambino R. B. ir nurodė adresą, nuvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną, kur iš senyvo amžiaus moters paėmė pinigus. Dėl atvejo, kai R. B. prašymu kartu su T. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur iš apgautos senutės paėmė pinigus – tai jo nepamena. Dėl to, kad du kartus važiavo pas senyvo amžiaus moteris pasiimti pinigų, bet to padaryti nepavyko, nepamena, kas tada jam skambino, gali būti, kad ne R. B.. Buvo atvejis, kai važiavo su T. Š. į Nemenčinę pasiimti pinigų ir juos ten suėmė. R. D. jam nežinoma pavardė. Ką kiti skambinantys asmens, o ne R. B. sakydavo, jis nepamena, jam jie neprisistatydavo, tiesiog pasakydavo, kur nuvažiuoti paimti pinigus ir tiek, tai buvo vyras, kuris skambindavo. Pasakydavo jam telefonu adresą, sumą ir viskas, dabar nebepamena.

R. B., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog R. D. iš matymo pažįsta, buvo 2009-2011 m. viename būryje Marijampolėje, nelabai bendraudavo. Pats nuteistas už telefoninius sukčiavimus, prisipažino, kad juos darė vienas. Skambino, prisistatinėjo, kad sužalojo žmogų ir reikia pinigų, paskui keitė balsą, sakė, kad pareigūnas. Visą laiką vienas veikas darydavo, su kitais žmonėmis nebendravo. G. yra jo brolis, jo prašydavo papildymų, A. F. yra jo pusbrolis, jo prašydavo pinigus išsiųsti, Ž. T. pažįsta, M. K. nepažįsta, T. Š. buvo teisme, iš matymo pažįsta, A. B. nepažįsta. Viso jis nuteistas už 36 epizodus. Dėl I. N. iš (duomenys neskelbtini) - už tai yra nuteistas, nepamena dabar tiksliai to epizodo, bet jeigu nuteisė, tai buvo, dėl Z.M. D. M. (duomenys neskelbtini) - irgi nuteistas, dėl I. A. (duomenys neskelbtini) - irgi nuteistas, N. K. irgi buvo, H. S. irgi buvo, A. B. (duomenys neskelbtini) – taip pat. Telefoną nusipirkdavo vietoje, nepamena, iš kokio asmens, bet ne iš R. D.. Už veiką Kėdainiuose irgi yra nuteistas, visas šias veikas vienas darė. „Kojoms“ skambindavo iš kito telefono ir, kol eidavo pinigus atsinešti, padiktuodavo kojoms adresą arba parašydavo žinutę. Nežino, kodėl R. D. pareikšti kaltinimai. Su kojomis bendraudavo betarpiškai, jų telefonus turėjo, jie patys duodavo, jis juos iš laisvės iš matymo pažinojo. Nukentėjusiosios eidavo nepadėjusios telefono ragelio atsinešti pinigų, tuo momentu jis ir paskambindavo kojoms, tai užtrunka tik porą minučių arba žinutę išsiųsdavo. Turėjo, atrodo, du telefonus ir tris, keturias korteles, tiek turėjo dėl to, kad kai kuriose sąskaitos nebūdavo. Kai darė nusikaltimus, telefonus paslėpdavo, niekam neduodavo. Neprašė jokių kitų asmenų vietoje savęs paskambinti.

T. Š., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis jam nepažįstamas, nėra jo matęs. Pats atlieka bausmę dėl telefoninių sukčiavimų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tvirtina savo parodymus. Šiuo metu nieko nebepamena.

Nukentėjusioji I. N., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie 21.15 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu, pareiškė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, kuris gydosi ligoninėje. Taip pat jis paminėjo, kad apmokėjus sužaloto žmogaus gydymo išlaidas - 10000 litų, jos sūnus bus paleistas. Pareiškus, jog turi tik 1500 litų, policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis nurodė pasiskolinti iš kaimynų, tačiau jai pasakius, jog kaimynai pinigų neskolins, vyras sutiko, kad būtų sumokėta dalis jo prašytos sumos, nurodė pasiimti popierius lapą ir perrašyti turimų kupiūrų numerius, bei paminėjo, kad pinigų atvyks pasiimti nukentėjusiosios pusės atstovas. Nuėjusi pas kaimynę paprašyti popieriaus lapo, bei šiai atvykus pasikalbėti su skambinusiu žmogumi, iš jos sužinojo, jog yra apgaunama ir kad jos sūnus jokios avarijos nepadarė (T. 1, b. l. 39, 40-41).

Nukentėjusioji Z. M. D., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.30 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis prisistatė anūku, pasakė, kad pakliuvo į nelaimę, sulaikytas policijos, susižalojo - praskelta lūpa ir išmušti dantys, bei perdavė telefono ragelį kitam vyrui. Ragelį paėmęs vyras, prisistatęs Kelmės policijos komisariato pareigūnu, pareiškė, kad jos anūkas nustūmė nuo laiptų mergaitę, kuri sužalojus galvą bus operuojama. Taip pat telefonu kalbėjęs vyras pasakė, kad už tai, ką padarė jos anūkas, jam gresia kalėjimas, citavo baudžiamąjį kodeksą, bei pareiškė, kad jos anūkui nebus pradėta byla jeigu bus apmoktos sužalotos mergaitės gydimas - 12000 litų. Jai pasakius, kad turi tik 3000 litų, skambinęs vyras pareiškė, kad įkalbės nukentėjusiosios mergaitės tėvelius tokiai sumai, o likusią dalį pinigų ji liks skolinga. Taip pat pareigūnu prisistatęs vyras paminėjo, kad pinigus ji turėtų perduoti sužalotos mergaitės broliui, o kol šis važiuos, liepė rašyti raštelį, prašant kiekvienos kupiūros numerį. Po kurio laiko ji, vykdydama skambinusiojo nurodymus, nusileido laiptais žemyn, kur atvykusiam vyrui perdavė 3000 litų. Netrukus sulaukus policijos pareigūnu prisistačiusio vyro skambučio, pastarasis pasakė, kad jos anūkas paleistas. Po poros valandų jai vėl paskambino ir paprašė nueiti į parduotuvę, nupirkti mobiliojo ryšio telefono papildymų. Supratusi, jog buvo apgauta, patyrė stresą, neigiamų emocijų (T. 1, b. l. 45,46,48-49).

Nukentėjusioji I. A., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.30 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris apsimetęs jos sūnumi pasakė, kad padarė avariją, sužeidė vyrą, kuriam pažadėjo sumokėti 12000 litų. Po to, telefono ragelį paėmęs kitas vyras prisistatė policijos pareigūnu R. P., bei pareiškęs, kad jos sūnui nebūtų pradėta baudžiamoji byla, reikia pinigų, paklausė kiek ji galėtų sumokėti. Jai nurodžius, kad gali sumokėti 9000 litų, kurie yra banke, skambinęs vyras pasakė, kad paskambins po pusvalandžio, kai ji nusiims pinigus. Skambinusio vyro prašymu ji nurodė savo mobiliojo telefono numerį, o pati nuėjusi į prekybos centrą „Maxima“, Šilutės pl.68, Klaipėdoje, „Snoras“ bankomate nusiėmė 9000 litų. Kai sugrįžo namo, jai į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tas pats policijos pareigūnu prisistatęs vyras, kuris pasakė, kad pas ją atvažiuos sužeisto vyro brolis, liepė diktuoti kiekvienos kupiūros numerius teigdamas, kad surašys aktą, kurį turės pasirašyti pinigus gavęs asmuo. Vėliau skambinusiojo vyro prašymu ji nusileido laiptais žemyn. Išėjus iš laiptinės prie jos priėjo vaikinas, kuris nurodė esąs V. U., kuris jam padavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Išgirdusi prieš tai kalbančio policijos pareigūno vardu prisistačiusio vyro balsą ir vykdydama jo nurodymus, ji perdavė pinigus atvykusiam vyrui. Tą pačią dieną apie vidurnaktį vėl sulaukė skambučio to paties vyro, kuris kalbėjo kaip policijos pareigūnas. Pastarasis patikino, kad viskas gerai, jos sūnui byla keliama nebus bei pareiškė, kad paskambins ryte. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 10 val. jai vėl paskambino tas pats vyras, kuris pareiškė pretenzijas, kad ji sumokėjo ne 9000, o tik 8800 litų, bei paprašė nueiti į parduotuvę, nupirkti 6 mobiliojo ryšio telefono „Bitė“ papildymų už 99 litus, ką ji ir padarė. Vėliau paskambinusi sūnui sužinojo, kad ji buvo apgauta (T. 1, b. l. 53, 54-55).

Liudytoja N. K., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie pietus, suskambo jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Ragelį pakėlusi 13-metė anūkė kalbėdama telefonu pradėjo verkti. Tada ji paėmusi telefono ragelį išgirdo vyrišką balsą. Vyras prisistatęs jos sūnumi D. paprašė jam padėti, nes jam atsitiko nelaimė. Nespėjusi nieko paklausti išgirdo kito vyro, prisistačiusio ambasadoriumi, balsą. Šis vyras pasakė, kad jos sūnus, kuris tuo metu buvo išvykęs į Angliją, nustūmęs nuo laiptų sužalojo mergaitę, kuri gydoma ligoninėje, už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jai paklausius ką reikia daryti, skambinęs vyras pasakė, kad mergaitės operacijai reikia 11000 litų ir, jeigu bus apmokėtos gydymo išlaidos, mergaitės tėveliai atsisakys bylos. Kadangi vyras kalbėjo labai įtikinamai, todėl iš pradžių ji pagalvojo, kad jos sūnui atsitiko nelaimė, todėl jos vyras nuėjo į bankomatą nusiimti pinigų, apie ką ji pasakė skambinusiajam. Kol jos vyras nuėjo į bankomatą, skambinęs vyriškis paprašė paimti popieriaus lapą ir parašyti pareiškimą, kurio turinį padiktavo, bei pasakė, kad pinigų atsiimti atvyks kažkoks žmogus. Jai kalbant namų telefonu, anūkė savo mobiliuoju telefonu paskambino savo tėčiui D., ir įsitikino, kad jam nieko bloga neatsitiko ir jokių problemų su teisėsauga jis neturi. Tuomet supratusi, jog tai apgaule bandoma išvilioti pinigus, ji padėjo ragelį. Ji pareiškė nepageidaujanti dalyvauti kituose tyrimo veiksmuose (T. 1, b. l. 62). Lietuvos Respublikos VRM duomenų bazės duomenimis 2013 m. gegužės 12 d. N. K. mirė (T.1, b. l. 64).

Nukentėjusioji H. S., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. apie 11.40 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu, pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir tam, kad nebūtų pradėta baudžiamoji byla reikia sumokėti pinigus. Tą patį patvirtino verkiančiu balsu kalbantis kitas vyras, prisistatęs jos sūnumi E.. Pasakiusi, kad namie turi tik 2000 litų, nuėjo pas kaimynę pasiskolino dar 1000 litų. Vėliau tuos pinigus ji atidavė į jos butą atvykusiam vyrui. Vėliau susiskambinusi su sūnumi, suprato, jog buvo apgauta (T.1, b. l. 65,66).

Liudytoja A. B., kurios parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos anūkas A. B. kelis metus gyvena užsienyje. 2010 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, vakare į jos namų (duomenys neskelbtini) esantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vaikinas, kuris pasakė, kad anūkas padarė avariją ir paprašė pinigų. Pokalbis buvo ilgas, jo turinio neprisimena. Kadangi ji neatidarė durų, pinigų nemokėjo. Apie tai papasakojo savo dukrai Jelenai (T. 1, b. l.74).

2012 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr.10-1-00406-12 dėl 2010-08-07 sukčiavimo atvejo, kuomet I. A., būdama apgauta, skambinusiojo policijos pareigūnu prisistačiusio vyriškio nurodymu pirko mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ papildymų už 596 litus ir padiktavo kodus (T. 1, b.l.196)

S. Ž., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, kurio parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. nuo birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. vidurio dalyvavo darant „telefoninius“ sukčiavimus, kurių metu Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę asmenys (kurių tarpe buvo R. B.) skambindavo gyventojams į jų namų telefonus ir iš jų išviliodavo pinigus bei daiktus, melagingai nurodydami, jog jų anūkas, arba sūnus padarė avariją arba kažkaip kitaip sužalojo žmogų, kuris gydosi ligoninėje ir tam, kad anūkui (arba sūnui) nebūtų pradėta baudžiamoji byla, nurodydavo sumokėti sužalotų asmenų giminaičiams pinigus. Toliau atsiliepusiems asmenims jie sakydavo, kad tų pinigų ar daiktų atsiimti atvažiuos sužaloto asmens giminaitis. Kol vienas iš bendrininkų kalbėdavo su nukentėjusiais, kitas - skambinėdavo laisvėje esantiems draugams, kuriems nurodydavo adresą kur nuvažiuoti, pasakydavo kokiais duomenimis prisistatyti. Asmenys, kurie važiuodavo pinigų ar daiktų vadinosi „kojomis“. Be to kartais buvo apgaunami ir vaikai, kurie pakeldavo telefonų ragelius. Darant tokio pobūdžio sukčiavimus, jis asmeniškai dalyvavo kaip „kojos“ 2010 m. birželio mėn. pabaigoje iš moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini) paimant pinigus; liepos mėn. iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenančių moteriškių paimant įvairias pinigų sumas, (duomenys neskelbtini) iš berniuko paimant maišelį su bižuterija ir monetomis; rugpjūčio mėn. pradžioje iš mergaitės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), paimant maišelį su juvelyriniais dirbiniais, telefonais ir fotoaparatu. Dažniausiai į jo mobiliuosius telefonus Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) skambindavo R. B., nurodydamas adresus kur vykti bei sakydamas ką daryti, kokiais duomenimis prisistatyti. Kartais jam skambindavo ir kiti su R. B. bausmę atliekantys asmenys. Taip 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje bausmę atliekančių asmenų nurodymu važiavo pas moteriškes, gyvenančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau abiem atvejais pinigų pasiimti nepavyko. Visais atvejais, kai jam pavykdavo pasiimti pinigus arba daiktus, jis pasiimdavo dalį – 40 %, iš kurių 10 % buvo siunčiama R. B. į Marijampolės PN, o kitą dalį – 60 % jis atiduodavo R. B. nurodytiems asmenims: jo merginai Ž. T. arba pusbroliui A. F., kurie banko pavedimu juos persiųsdavo R. B. nurodytiems asmenims. Ž. T. ir A. F. turėjo žinoti kokiu būdu gauti ir iš kur pinigai, kuriuos jiems atiduodavo „kojos“ (T.1, b. l. 88, 96-97). Gyventojų registro duomenimis S. Ž. 2014 m. liepos 31 d. mirė.

S. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01568-10 dėl sukčiavimų ir pasikėsinimų įvykdyti sukčiavimus, veikiant organizuota grupe, įvykdytų laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d., buvo atskirtas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-16/2011 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (T. 1, b. l. 85,89-95)

A. Z. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00261-11 dėl sukčiavimų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d., atskirtas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-497/2011 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (T.1, b. l. 98,99-106)

M. K., kuriam priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, kurio parodymai teismo posėdyje buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. pavasarį, jam paskambino vaikinas, kuris pasakęs, jog atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, pasiūlė užsidirbti: važinėti pas žmonės ir iš jų imti pinigus. Skambinusiojo vaikino jis asmeniškai nepažįsta ir ankščiau nebuvo jo matęs. Žinodamas apie tai, kad pataisos namuose bausmę atliekantys asmenys daro „telefoninius“ sukčiavimus (t. y. skambina močiutėms arba senukams į namus ir, prisistatant jų giminaičiais, sako, kad padarė avariją arba ką nors sužalojo, dėl to turi problemų, o tada kitas vaikinas, prisistatęs policijos pareigūnu, toliau apgauna senolę arba senolį, išvilioja pinigus teigdamas, kad reikia apmokėti sužaloto asmens gydymą) bei supratęs ką turėjo omenyje man paskambinęs bausmę atliekantis vaikinas siūlydamas važinėti ir imti pinigus, sutiko būti „kojomis“. Tokio pobūdžio nusikaltimus Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų prašymu jis darė 2010 m. nuo pavasario iki rugsėjo vidurio. Dažniausiai pas nukentėjusiuosius jis važiuodavo vienas, tačiau buvo atvejų, kai jį vežė A. Z. pravarde „T.“. Tarp jo padarytų nusikaltimų buvo atvejis, kai 2010 m. jis kartu su A. Z. nuvažiavo į Kėdainius, kur iš (duomenys neskelbtini) g. gyventojos paėmė 1600 litų. Anot M. K., iš apgautų žmonių paimtus pinigus, atskaičiavęs savo 20% dalį, jis atiduodavo A. Z.. Visais atvejais, kai jis važiavo pas nukentėjusiuosius paimti pinigų ar daiktų, jam į mobilųjį telefoną, kurio korteles labai dažnai keisdavo, buvo skambinta iš pataisos namų, bet kas konkrečiai vienu ar kitu atveju skambino, jis neprisimena, tik teigė, kad jam skambindavo ne vienas vaikinas (T.1, b. l.118-119,120-124)

M. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00261-11 dėl sukčiavimų, įvykdytų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d. atskirtas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-497/2011 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (T. 1, b. l. 98, 99-106).

Dėl E. F., T. Š., I. G., A. F., Ž. T., A. B. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas atskirtas, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 29 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu.

Liudytojas A. B., kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie pietus į jo buto, adresu (duomenys neskelbtini), domofoną paskambino vyras, kuris jo paprašė išeiti į kiemą. Išėjęs į kiemą jis pamatė nepažįstamą jam vyrą, kuris paklausė kodėl jis neina paimti pinigų pagal „užsakymus“, turėdamas omenyje, kad 2010 m. liepos, rugpjūčio mėn. jam buvo skambinę įvairūs nepažįstami ir prašė eiti pas močiutes pasiimti pinigų. Jis nevykdė skambinusiųjų prašymų, nes per vieną tokį skambutį 2010 m. liepos 7 d. buvo pagautas Klaipėdoje, apie ką pasakė pas jį atvykusiam vyriškiui. Po to jie nuvykę į prekybos centrą „Maxima“ nusipirko alaus, įsėdo į automobilį „Audi“, kuriame sėdėjo dar du jam nepažįstami vyriškiai, ir nuvažiavo į šalia jo namų esantį parkelį. Sėdint automobilyje ir begeriant alų, vyriškiai su kažkuo kalbėjo telefonu minėdami, kad jis yra šalia ir teigdami, kad dabar jis jiems skolingas 15 ar 17 tūkstančių litų už visus tuos kartus, kai atsisakė vykdyti „užsakymus“. Kai vienam iš tų vyriškių prašant jis išlipo iš automobilio, buvo mušamas ir jam buvo liepta „atidirbti“ skolą, susidariusią dėl to, kad nevykdė „užsakymų“. Tie vaikinai iš jo paėmė mobilųjį telefoną „Nokia“, iš kurio vyriškiai kažkam rašė SMS žinutes. Apie 18-19 val. vienas iš jų pasakė, kad yra „varkė“, t.y. „užsakymas“, ir kad su vienu iš jų teks jam važiuoti pasiimti pinigų. Tada vyriškiai nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) pl. Klaipėdoje, sustojo šalia kebabinės. Tada į jo telefoną paskambinęs nepažįstamas vaikinas, liepė jam nueiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paimti 9000 litų. Jam atsisakius eiti, vienas iš automobilyje buvusių vyrų pasakė, kad eis kartu. Būdamas priverstas vykdyti „užsakymą“ kartu su vienu iš tų vyriškių nuėjo skambinusiojo nurodytu adresu. Šalia buvusio vyriškio nurodymu jis pasakė skambinusiajam, kad perduotų apgautai močiutei, kad ji nusileistų žemyn, į kiemą. Po 5 minučių į laiką išėjusiai senutei buvo paduotas jo telefonas. Pakalbėjusi telefonu, močiutė padavė kartu su juo buvusiam vyriškiui popieriuje supakuotus pinigus bei grąžino jo telefoną. Jam su vyriškiu išėjus į kiemą, pastarasis pasakė, kad dar per porą kartų skola bus atidirbta. Iš močiutės paduotų pinigų, jam sumokėta nebuvo, jokių banko pavedimų nedarė. Į klausimą „Ar suprato, kad įvykdė sukčiavimą?“, A. B. atsakė, kad suprato, bet tai padarė ne savo noru (T.1, b. l. 181-184,189-190).

2010 m. rugpjūčio 10 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), buvo paimtas S. Ž. mobilusis telefonas „NOKIA2700 classic“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.2, b. l. 16,17-18, 27).

2010 m. rugpjūčio 10 d. telefonas apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos; telefono apžiūros metu kontaktuose yra kontaktas įvardintas „R“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei SMS žinutė, atsiųsta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l.19-26).

2011 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 4- ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Ž. (T.1, b. l. 89-95).

2010 m. rugsėjo 30 d. asmens kratos metu pas M. K. paimtas ir apžiūrėtas SIM kortelės rėmelis su nurodytu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 38,39);

Vilniaus aps. VPK OVV pateikti mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės duomenys, kuriuose užfiksuota, kad šiame telefone buvo naudojamos SIM kortelės, kurių abonentų tarpe yra Nr. (duomenys neskelbtini) (rėmelis paimtas pas M. K.) ir (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 41,42);

BPK 154 straipsnyje numatyta tvarka vykdant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu nustatyta, kad M. K. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l.25-26,27). Ši aplinkybė pripažinta 2011 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu (T.1, b. l. 99-106).

2010 m. spalio 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimtas A. F. mobilusis telefonas „Nokia C5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (T .2, b. l. 43, 44-48). Tai, jog naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ir pats A. F. apklausos metu (T. 1, b. l. 152).

2010 m. spalio 14 d. asmens kratos metu pas Ž. T. buvo paimtas mobilusis telefonas „Nokia 2680s-2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (T. 2, b. l. 50,51-52). Apžiūros metu „mano numeriai“ aplanke yra užfiksuotas Nr. +(duomenys neskelbtini); žinučių aplanke yra užfiksuoti SMS pranešimai (žinutės) su abonentais Nr. +(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 51). Tai, jog naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pati Ž. T. apklausos metu (T.1, b. l. 178).

2010 m. rugpjūčio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš T. Š. buvo paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos. (T.2, b. l. 53, 55-57, 58).

2010 m. rugpjūčio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. F. buvo paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos. (T.2, b. l. 54, 55-57, 58).

BPK 154 straipsnyje numatyta tvarka vykdant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės metu nustatyta, kad I. G. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (užfiksuoti abonento Nr. (duomenys neskelbtini)pokalbiuose (T.3, b. l. 8, 9-18), tarp kurių Nr. 22 kaip vieną iš kalbančių asmenų I. G. atpažino Ž. T. (T.3, b. l. 28-29), pokalbiuose Nr. 22,40,43 I. G. atpažino E. F. (T.3, b. l. 31-32), T. Š. (T.3, b. l. 33-34), ką patvirtino pats I. G. (T.3, b. l. 35-36).

2010 m. rugpjūčio 15 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu buvo paimtas ir vėliau apžiūrėtas A. B. mobilusis telefonas „Nokia E51“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini))(T. 2, b. l. 60, 61-62, 63).

BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautos telefonų išklotinės iš kurių matyti, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. 10:20 val. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. 0:32 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų gyventojams (T. 2, b. l. 143,144-145 ir 148,149-151);

2010 m. rugpjūčio 3 d. 21:10 val. (trukmė 2628 s.), 21:57 val. (53 s.), nukentėjusiajai I. N. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 43,44; T. 2, b. l. 143,145);

2010 m. rugpjūčio 3 d. nuo 21:20 val. iki 22:37 val. S. Ž. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 161,162);

2010 m. rugpjūčio 5 d. nuo 16:17 val. iki 18:19 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus miesto gyventojams (T.2, b. l. 148,152-153);

2010 m. rugpjūčio 5 d. 18:19 val. (trukmė 2902 s.), 19:08 val. (570 s.), 21:17 val. (581 s.), 22:09 val. (48 s.) nukentėjusiajai Z. M. D. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr(duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 51,52; T.2, b. l. 148, 153);

2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 18:35 val. ir 19:17 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją (T.2, b. l. 163,167-168);

2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 19:23 val. ir 22:51 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl pinigų realizavimo darant banko pavedimus (T.2, b. l. 163,168-169);

2010 m. rugpjūčio 6 d. 18:00 val. A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus (T. 2, b. l.163,169);

2010 m. rugpjūčio 6 d. 21:49 val. (trukmė 1800 s.), 22:19 val. (188 s.) nukentėjusiajai I. A., gyv. (duomenys neskelbtini), į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 59,61);

2010 m. rugpjūčio 6 d. tarp 21:55 val. ir 22:36 val. A. B. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją (T. 2, b. l. 163,170);

2010 m. rugpjūčio 8 d. nuo 10:28 val. iki 23:40 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus ir Klaipėdos miestų gyventojams (T.2 , b. l. 148,154-157);

2010 m. rugpjūčio 8 d. 13:35 val. (trukmė 303 s.) N. K. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. ((duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b. l. 148,155), o 13:41 val. (trukmė 3016 s.) ir 14:36 val. (13 s.) N. K. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 143,146);

2010 m. rugpjūčio 8 d.15:11 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus; 2010 m. rugpjūčio 8 d. tarp 15:32 val. ir 15:49 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitas, surinkus Nr. 241500 (T.2, b. l. 143,146 ir 148,155);

2010 m. rugpjūčio 8 d. tarp 13:48 val. ir 14:36 val. S. Ž. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl nuvykimo pas N. K. (T.2, b.l.163,164-165).

2010 m. rugpjūčio 9 d. nuo 9:44 val. iki 10:06 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus miesto gyventojams (T.2, b. l. 148,157-158);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 10:06 val. (trukmė 1913 s.), 10:39 val. (2570 s.), 12:48 val. (420 s.) nukentėjusiajai H. S. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b. l. 70,71; T. 2, b. l. 148,158);

2010 m. rugpjūčio 9 d. tarp 10:42 val. ir 11:13 val. T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją, o tarp 11:19 val. ir 11:33 val. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pinigų realizavimo (T.2, b. l. 163,171);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 11:18 val. ir nuo 11:47 val. iki 15:17 val. A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pinigų realizacijos (T.2, b. l. 163,171-172).

2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:05 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus (T.2, b. l. 163,172);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 20:32 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. G., kuris padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus (T.2, b. l. 163,172);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:18 val., 19:19 val., 19:23 val., 20:15 val., 22:34 val., 23:51 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitas, surinkus Nr. 241500 (T.2, b. l. 143,147 ir 148,158-159);

2010 m. rugpjūčio 9 d. nuo 15:23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 0:57 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus miesto ir rajono gyventojams (T.2, b. l. 143,147 ir 148,158-160);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 21:21 val. (trukmė 2156 s.), 21:57 val. (2650 s.), 22:43 val. (812 s.), 23:51 val. (145 s.) A. B. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 143,147);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 22:00 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)),o nuo 22:05 val. iki 23:08 val. bendravo su E. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nuvykimo pas A. B. (T.2, b. l. 163,172-173).

2010 m. rugsėjo 4 d. 20:00 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)skambino Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus (T.2, b. l. 163,176);

2010 m. rugsėjo 4 d. 20:02 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitą, surinkus Nr. 241500 (t.2, b. l. 163,176); 2010-09-05 nuo 13:25 val. iki 13:46 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Kėdainių gyventojams (T.2, b. l. 163,176);

2010 m. rugsėjo 5 d. 13.46 val. (trukmė 3131 s.) J. G. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l.163,175);

2010 m. rugsėjo 5 d. tarp 14:08 val. ir 14:13 val. M. K. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 163,166).

BPK 155 straipsnyje tvarka gautų telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenimis šie abonentai veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje (MAR01A-C, MAR10B,C, MAR08A, MAR01DA) (T.2, b. l. 143-176).

Vilniaus aps. VPK OVV pateiktais mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės (T. 2, b. l.77,80,84) ir mobiliųjų telefonų IMEI kontrolės duomenimis, šie abonentai buvo naudojami tuose pačiuose mobiliojo ryšio telefonuose:

mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 86);mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 87);mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 88-89);mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 109);mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 133);mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)

(T.2, b.l.163,166).

2010 m. rugsėjo 8 d. poėmio metu Marijampolės pataisos namuose paimti ir apžiūrėti mobilieji telefonai (pagal sąrašą), kurie administracijos buvo rasti ir išimti iš 22-me būryje bausmę atliekančių asmenų (T.2, b. l. 91,92-96, 97-104): mobilusis telefonas „NOKIA 1112“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2010 m. rugpjūčio 23 d. (sąraše Nr.738); telefonas „NOKIA 6100“, IMEI nenurodytas, paimtas 2010 m. rugsėjo 7 d. (sąraše Nr.801).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje Nr.11-2662(10) konstatuota, kad Nr. 801: mobilusis telefonas „NOKIA 6100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 107).

2010 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje kratos metu paimti ir apžiūrėti bausmę atliekančių asmenų mobilieji telefonai (T. 2, b. l. 111,112-129): mobilusis telefonas „NOKIA 2630“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), rastas po grindjuostėmis už S. Z. lovos; mobilusis telefonas "LG“, IMEI Nr. nutrintas, rastas po plintusu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje Nr.11-1625(11) konstatuota, kad mobiliojo telefono „LG KP108“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 131)

BPK 154 straipsnyje numatyta tvarka buvo vykdoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė: S. Ž. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų naudojamų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Klausantis S. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 3, b. l. 2, 3-4) nustatyta, kad: 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarp 21:20 val. ir 21:49 val. S. Ž. kalbasi telefonu su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nurodo jam važiuoti į (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, koordinuoja jo veiksmus, važiavimo eigą; 21:55 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė S. Ž., kad atėjęs senutės sūnus sutrukdė paimti 7000 Lt (pokalbiai Nr.334,338-341);

2010 m. rugpjūčio 8 d. 9:18 val. S. Ž. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo „būti ant ryšio“ (pokalbis Nr.747), o tarp 13:47 val. ir 14:34 val. S. Ž. bendrauja su keliais abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nurodo S. Ž. važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur moteris ir vyras turi perduoti pinigus, koordinuoja jo veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikėtų prisistatyti (vieno iš pokalbių metu fone girdisi kito asmens balsas, kuris prisistato policijos pareigūnu) (pokalbiai ir SMS Nr.750,755-758,802,804); 14:36 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškęs S. Ž., kad nukentėję suprato esą apgaunami, nurodo išvažiuoti (pokalbis Nr. 759). Po to, tarp 18:36 val. ir 18:50 val. S. Ž. bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini).

Klausantis M. K. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.3, b. l. 25-26,27) nustatyta, kad: 2010 m. rugsėjo 5 d. 14:08 val. ir 14:13 val. M. K. bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodo važiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti 1600 litų, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti, koordinuoja jo elgesį; pokalbio metu M. K. perduoda savo telefono ragelį moteriai, kuriai kitas abonento Nr. (duomenys neskelbtini) besinaudojantis asmuo prisistatęs policijos pareigūnu nurodo perduoti pinigus atvykusiam M. K. (vieno iš pokalbio fone girdisi A. Z. balsas, kad stabdo „mentai“) (pokalbiai Nr.11,12).

Klausantis mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.3, b. l. 8,9-18) nustatyta, kad: 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 18:35 val. ir 18:40 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodo važiuoti į (duomenys neskelbtini) (pokalbiai ir SMS Nr.19-20,22,26); tarp 18:43 val. ir 18:53 val. pašnekovai aptarinėja nuvykimo į vietą detales ir galimybę nuvykti taksi, derina atlygį (pokalbiai Nr.27,29-37,39); 18:43 val. pats abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) kviečia I. G. taksi (pokalbis Nr.28); 18:57 val. ir 19:04 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendraujant su I. G., asmeniu „E.“ bei E. F., koordinuoja pastarųjų veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti, kaip elgtis, o E. F. perdavus telefoną moteriai (M. Z. D.), su ja kalbantis kitas vyras (tariamas policijos pareigūnas) nurodo jai perduoti E. F. pinigus (pokalbiai Nr.40,43); 19:17 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) SMS pranešimą dėl pinigų pasidalinimo (SMS Nr.44); 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 19:23 val. ir 22:51 val. ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. tarp 13:03 val. ir 14:02 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su I. G., Ž. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)), A. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)) koordinuoja jų veiksmus dėl pinigų realizavimo – banko pavedimų, atsiunčia SMS pranešimus su nurodytais asmenų, sąskaitų duomenimis ir pervedamų sumų dydžiais, aptarinėja banko pavedimų detales (pokalbiai ir SMS Nr. 47-49,53-60,63,67,69-73,76-78,89,113,120); 22:08 val. I. G. su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) aptarinėja įvykdyto nusikaltimo detales (pokalbis Nr.79);

2010 m. rugpjūčio 6 d. 18:00 val. A. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)) diktuoja abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus papildymo kodus (pokalbis Nr.134); tarp 21:55 val. ir 22:21 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauja su A. B. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nurodo vykti į (duomenys neskelbtini) paimti 9 „štukas“, koordinuoja jo veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti, o A. B. perdavus telefoną moteriai (I. A.), su ja kalbantis kitas vyras (tariamas policijos pareigūnas) nurodo jai perduoti A. B. pinigus (pokalbiai ir SMS Nr.157-158, 161-162); 2010 m. rugpjūčio 6 d. 22:36 val. ir 2010 m. rugpjūčio 7 d. tarp 21:51 ir 22 val. A. B. bendraudamas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) aptarinėja pinigų pasidalijimo klausimą, ateities planus, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) prašo A. B. pirkti mobiliojo ryšio operatoriaus „Telemaxima“ papildymų teigdamas, kad be jų negali „judėt“ (pokalbiai Nr.164,219,220);

2010 m. rugpjūčio 9 d. tarp 10:42 val. ir 11:12 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendraudamas su T. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodo važiuoti į (duomenys neskelbtini), aptarinėja važiavimą taksi (pokalbiai ir SMS Nr.308,312,314-315); 11:13 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) koordinuoja T. Š. veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti, o T. Š. perdavus telefoną moteriai (H. S.), su ja kalbantis vyras (tariamas policijos pareigūnas) nurodo jai perduoti T. Š. pinigus (pokalbis Nr.318); tarp 11:19 val. ir 11:33 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) aptaria su T. Š. ir E. F. pinigų padalijimą, dalies jų perdavimą A. (A. F.), kurio telefono numerį atsiuntė (pokalbiai ir SMS Nr.320-321,323); 11:18 val. ir 17:04 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravimo su A. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu praneša apie T. (T. Š.) atvykimą, aptaria gautų pinigų realizavimo – banko pavedimų galimybes, atsiunčia SMS pranešimus su nurodytais asmenų, sąskaitų duomenimis ir pervedamų sumų dydžiais (pokalbiai ir SMS Nr.319,326,331-332,341-345,351-352,359);

2010 m. rugpjūčio 9 d. 12:01 val. ir 14:54 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) prašo A. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkti jam mobiliojo ryšio operatoriaus „Telemaxima“ papildymų, o 15:04 val. A. F. diktuoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Telemaxima“ papildymų už 200 Lt. kodus (pokalbiai Nr. 332,349,352); 17:09 val. ir 20:31 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su T. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) aptaria mobiliojo ryšio papildymų pirkimą, I. G. (kalbant T. Š. telefonu) diktuoja mobiliojo ryšio operatoriaus papildymo kodus (pokalbiai Nr. 361,384); 14:56 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) su T. Š. aptaria galimybę vykti pas nukentėjusiuosius (pokalbiai Nr. 350), 20:10 val. siunčia SMS pranešimą T. Š. pranešdamas apie galimą būtinybę važiuoti (SMS Nr. 381); tarp 22:05 val. ir 22:46 val. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) besinaudojantys asmenys bendrauja su E. F. (Nr. (duomenys neskelbtini)), I. G. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodydamas važiuoti į (duomenys neskelbtini), koordinuoja jų veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti (pokalbiai ir SMS Nr.390-393,397-400,402,404,406-407); 22:34 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) surinkęs Nr. 241500, atliko sąskaitos papildymo operaciją 20 Lt sumai (Nr. 401); tarp 22:36 val. ir 23:08 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)bendraudamas su I. G. ir E. F. aptarinėja jų grįžimo iš (duomenys neskelbtini) galimybes (pokalbiai Nr.417-418).

Klausantis mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (T.3, b.l.20,21-23) nustatyta, kad: 2010 m. rugsėjo 4 d. tarp 18:24 val. iki 19:08 val. Ž. T. (Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) apie mobiliojo ryšio telefono operatoriaus papildymus (SMS Nr. 1611,1616,1623,1624), o 19:59 val. Ž. T. padiktavus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio operatoriaus papildymo kodus (pokalbis Nr.1657), 20:01 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)surinkęs Nr. 241500, atliko sąskaitos papildymo operaciją 20 Lt sumai (Nr.1658); nuo 2010 m. rugsėjo 5 d. nuo 13.25 val. iki 13.45 val. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) besinaudojantis asmuo skambino Kėdainių miestų gyventojams (pokalbiai Nr. 1670-1689), tame tarpe: 2010 m. rugsėjo 5 d. 13:46 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepusiai moteriai prisistato dukra, melagingai praneša apie padarytą teisės pažeidimą, siūlo pasikalbėti su pareigūnu, o vėliau kitas abonento Nr.. (duomenys neskelbtini) besinaudojantis asmuo prisistatęs policijos pareigūnu apgaule išviliojo pinigines lėšas (pokalbis Nr. 1690).

Pokalbių garso įrašai perklausyti teismo posėdžio metu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-580(11) konstatuota (T.3, b. l. 41-54): Pateiktuose tirti įrašuose Nr.1-14, 28-38, 44-47, 53-55, 57, 58, 73-88, 94-99, 102 yra užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas. Tikėtina, kad garso įrašuose Nr. 39-52 užfiksuotas vyro, prisistatančio sūnumi, anūku ar kitu giminaičiu balsas yra to paties vyro balsas kaip ir garso įrašuose Nr. 1-14. Specialisto išvados dėstomoje dalyje nurodyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai Nr. 153,201 specialistų pažymėti išvadoje Nr.1-2, pokalbiai Nr. 846 – atitinkamai Nr. 37, pokalbiai Nr. 1677, 1690 – atitinkamai Nr. 40-41; abonento Nr. (duomenys neskelbtini)įrašai Nr. 47,49,54,63,69,70,76,385–Nr.5-11,14, pokalbiai Nr.40,43,48,53,157,161,162,164,318,390,393,399,404 – atitinkamai Nr.73-85; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.) pokalbiai Nr.11,12 specialistų pažymėti Nr.54-55; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. Ž.) pokalbiai Nr. 334,338, 340,755 - atitinkamai Nr.97-99,102. Pateiktuose tirti garso įrašuose Nr.41,55,56,74,78,81,84,85,89-92,97-99,102,103 yra užfiksuotas vieno ir to paties asmens balsas. Garso įraše Nr.101 šio asmens balsas nėra užfiksuotas. Specialisto išvados dėstomoje dalyje nurodyta, kad abonento Nr.8 666 79425 pokalbiai Nr.1688,1690 specialistų pažymėti atitinkamai Nr. 56,41; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įrašai Nr.43,161,318,399,404,219,220, 308,398 – atitinkamai Nr. 74,78,81,84,85,89-92; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. Ž.) pokalbiai Nr. 334, 338,340,750,755,757 specialistų pažymėti atitinkamai Nr.97-99,101-103; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (M. K.) pokalbis Nr. 12 specialistų pažymėtas Nr. 55.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-1890(11) konstatuota (T.3, b.l. 64-70): tyrimui pateiktoje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-2743k2(9270)) esančiuose garso įrašuose Nr. 157,161,162,164,219,220 yra užfiksuotas A. B. balsas.

BPK 162 straipsnyje numatyta tvarka gauti duomenys, kurie buvo panaudoti kaip lyginamoji medžiaga: 2009 metais Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai, esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 40-2-00045-10 (atskirtoje nenustatytų asmenų atžvilgiu) bei, kurie Šiaulių m. apylinkės teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. N1-199-77/2011 buvo pripažinti įrodymais pripažįstant R. D. kaltu padarant sukčiavimus organizuotoje grupėje (T. 3, b. l. 86-106,107-139). BPK 144 straipsnyje numatyta tvarka R. D. pateikė savo balso pavyzdžius (T.3, b. l. 79,80-85) 2014 m. balandžio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo paskirta užduotis atlikti fonoskopinį tyrimą bei pateikti R. D. lyginamieji balso pavyzdžiai bei atskirai į kompaktinę plokštelę įrašyti: abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai Nr.1688,1690; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis Nr.12; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai Nr. 43,161,219,220,308,318,398,399,404; abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai Nr. 334,338,340,755,757.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-1178(14) konstatuota (T.3, b. l. 146-152): Tiriamuose garso įrašuose Nr.1688, 1690, 12, esančiose kompaktinėje plokštelėje acme DVD-R 16x4,7 GB 120 min. Video, ant kurios ranka žaliai užrašyta „Garso įrašai 4 mob. ryšio telefonų b.b.10-1-00405-12“ užfiksuoti vyrų X[1688], X[1690] ir X[12], prisistatančių policijos pareigūnu R. P., balsai yra R. D. balsas. Tiriamuose garso įrašuose Nr.43,161,219,220,308,318,398,399,404, esančiose kompaktinėje plokštelėje <...> užfiksuoti vyrų X[43], X[161], X[219], X[220], X[308], X[318], X[398], X[399] ir X[404], sakančių antrame klausime nurodytas frazes, balsai yra R. D. balsas. Tiriamuose garso įrašuose Nr.334,338,340,755,757, esančiose kompaktinėje plokštelėje <...> užfiksuoti vyrų X[334], X[338], X[340], X[755] ir X[757], sakančių trečiame klausime nurodytas frazes, balsai yra R. D. balsas.

BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautas AB „Swedbank“ esančios Marijampolės pataisos namuose sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2010 m. kovo 1 iki 2010 m. rugpjūčio 16 d., kuriame užfiksuoti banko pavedimai (T.3, b. l. 169-170,171-176): A. F. pavedimai daryti Marijampolės PN bausmę atliekantiems asmenims, kurių daugumą atlieka bausmę 22-ame būryje (jų tarpe R. B., R. D.), o taip pat 2010 m. rugpjūčio 8 d.V. M. 200 Lt., R. B. 150 Lt., D. J. 100 Lt.; Ž. T. pavedimai daryti Marijampolės PN bausmę atliekantiems asmenims: 2010 m. rugpjūčio 5 d.– R. B. 80 Lt., A. B. 200 Lt., K. K. 120 Lt.

Marijampolės pataisos namų administracija pateikė sąrašą asmenų, kurie laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. atlikinėjo bausmę 22-ame būryje. Šiame sąraše yra R. B. ir R. D. (pravarde „G.“) (T.3, b. l. 179,181).

2012 m. kovo 29 d., 2012 m. kovo 30 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. atskirti ikiteisminiai tyrimai Nr.10-1-00405-12, 10-1-00406-12 ir 10-9-00044-12 Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių bei kitų organizuotos grupės narių, dalyvavusių nusikaltimuose, atžvilgiu (t.17, b. l. 2-4,6-7,10-11).

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti I. N. priklausantį turtą

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nurodyti veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, pasikėsinus apgaule įgyti svetimą, I. N. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitais nuosprendžiais, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, jog apie tuos sukčiavimus, gyvendamas būryje, girdėjo, žinojo, kad taip sukčiauja, bet pats nieko gyvenime nėra apgavęs, vienintelis dalykas ką jis galėjo padaryti – vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Su R. B. yra bendravęs tik dėl to, kad šis ant jo buvo padėjęs pinigų, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje, nes jam pačiam buvo uždrausta. Jis pats niekam nevadovavo, neliepė jokių nusikaltimų daryti, nesitarė su niekuo, jokių paslaugų neprašė. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė, jog telefoninius sukčiavimus darė vienas, skambino, prisistatinėjo, kad sužalojo žmogų ir reikia pinigų, paskui keitė balsą, sakė, kad pareigūnas. „Kojoms“ skambindavo iš kito telefono ir, kol eidavo pinigus atsinešti, padiktuodavo kojoms adresą arba parašydavo žinutę. Nežino, kodėl R. D. pareikšti kaltinimai. Su „kojomis“ bendraudavo betarpiškai, jų telefonus turėjo, jie patys duodavo, jis juos iš laisvės iš matymo pažinojo. Nukentėjusiosios eidavo nepadėjusios telefono ragelio atsinešti pinigų, tuo momentu jis ir paskambindavo „kojoms“, tai užtrunka tik porą minučių arba žinutę išsiųsdavo. Turėjo, atrodo, du telefonus ir tris, keturias korteles, tiek turėjo dėl to, kad kai kuriose sąskaitos nebūdavo. Kai darė nusikaltimus, telefonus paslėpdavo, niekam neduodavo. Neprašė jokių kitų asmenų vietoje savęs paskambinti. Vis tik, teismas pirmiau aptartą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti atsakomybės, kadangi ją paneigia baudžiamosios bylos įrodymų vieninga visuma, kartu vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi nukentėjusiosios I. N. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji teigė, jog 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie 21.15 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu ir pareiškė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo žmogų, kuris gydosi ligoninėje ir apmokėjus sužaloto žmogaus gydymo išlaidas - 10000 litų, jos sūnus bus paleistas. Pasakius, jog turi tik 1500 litų, policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis nurodė pasiskolinti iš kaimynų, tačiau jai tą padaryti atsisakius, vyras sutiko, kad būtų sumokėta dalis jo prašytos sumos, nurodė pasiimti popierius lapą ir perrašyti turimų kupiūrų numerius, paminėjo, kad pinigų atvyks pasiimti nukentėjusiosios pusės atstovas. Nuėjusi pas kaimynę ji sužinojo, jog yra apgaunama ir kad jos sūnus jokios avarijos nepadarė. Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. 10:20 val. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. 0:32 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus ir Klaipėdos miestų ir rajonų gyventojams. 2010 m. rugpjūčio 3 d. 21:10 val. (trukmė 2628 s.), 21:57 val. (53 s.), nukentėjusiajai I. N. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino būtent abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nustatyta, jog abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Teismo posėdžio metu pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. Ž. parodymuose teigiama, kad 2010 m. nuo birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. vidurio jis dalyvavo darant „telefoninius“ sukčiavimus, kurių metu Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę asmenys (kurių tarpe buvo R. B.) skambindavo gyventojams į jų namų telefonus ir iš jų išviliodavo pinigus bei daiktus, melagingai nurodydami, jog jų anūkas, arba sūnus padarė avariją arba kažkaip kitaip sužalojo žmogų, kuris gydosi ligoninėje ir tam, kad anūkui (arba sūnui) nebūtų pradėta baudžiamoji byla, nurodydavo sumokėti sužalotų asmenų giminaičiams pinigus. Kol vienas iš bendrininkų kalbėdavo su nukentėjusiais, kitas - skambinėdavo laisvėje esantiems draugams, kuriems nurodydavo adresą kur nuvažiuoti, pasakydavo kokiais duomenimis prisistatyti. Dažniausiai į jo mobiliuosius telefonus Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) skambindavo R. B., nurodydamas adresus kur vykti bei sakydamas ką daryti, kokiais duomenimis prisistatyti, kartais ir kiti su R. B. bausmę atliekantys asmenys. Taip 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje bausmę atliekančių asmenų nurodymu važiavo pas moteriškę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų pasiimti nepavyko. Pažymėtina, jog kratos metu paimtas S. Ž. mobilusis telefonas „NOKIA2700 classic“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu nustatyta, jog jame yra SMS žinutė, atsiųsta abonento Nr(duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog dar 2011 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Ž.. BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautose telefonų išklotinėse matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 3 d. nuo 21:20 val. iki 22:37 val. S. Ž. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (tas pats, kurio sms žinutė buvo rasta jo mobiliajame telefone apžiūros metu), šis taip pat veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu tiek R. B., tiek kaltinamasis R. D. atliko bausmę šiuose pataisos namuose, vienas kitą pažįstantys neneigė ir apklausiami teismo posėdžio metu. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę - S. Ž. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių asmenų naudojamo Nr. (duomenys neskelbtini), klausantis S. Ž. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarp 21:20 val. ir 21:49 val. S. Ž. kalbasi telefonu su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nurodo jam važiuoti į (duomenys neskelbtini), paimti pinigų, koordinuoja jo veiksmus, važiavimo eigą; 21:55 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė S. Ž., kad atėjęs senutės sūnus sutrukdė paimti 7000 Lt. Reikšmingiausias bylos įrodymas, sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės – duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog S. Ž. I. N. adresą nurodė bei jo veiksmus vykstant pas nukentėjusiąją koordinavo būtent R. D., kadangi ištyrus pirmiau minėtame pokalbio su S. Ž. įraše užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto pasikėsinimo sukčiauti aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už pasikėsinimą sukčiauti prieš I. N. kaltais pripažįstant S. Ž., R. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiais teismo nuosprendžiais, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją I. N. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu teisiniu veikos aplinkybių vertinimu. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje sutariama, jog organizuotos grupės veiklai nėra būtini jos narių tiesioginiai kontaktai ir išankstinis veiklos plano aptarimas bei veiksmų suderinimas, pakanka to, kad grupės nariai įsijungia į jau veikiantį organizaciniu požiūriu suderintą nusikalstamos veikos mechanizmą ir jiems buvo žinoma nusikalstamos veikos schema ir jų užduotys bei indėlis organizuotos grupės asmenų vykdomojoje nusikalstamoje veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-340/2006). Be to, aktualus išaiškinimas, jog nustatant organizuotos grupės požymį, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012). Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose atliekantis bausmę asmuo skambino nukentėjusiajai I. N., panaudodamas apgaulę įtikino ją, kad jai artimas asmuo pateko į situaciją, kurios norint išvengti reikia sumokėti atitinkamą sumą pinigų, tuo tarpu R. B. ir kaltinamasis R. D., kontaktavo su S. Ž., davė jam nurodymus, kokiu adresu vykti ir iš ko paimti pinigus, taigi R. D. iš esmės koordinavo pinigų paėmimą. Spręstina, jog grupę sudarė daugiau nei du asmenys, grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, svarbu tai, jog be koordinuojančių kaltinamojo R. D. ir R. B. veiksmų objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti sukčiavimo nusikaltimą pasirinktu būdu, nes jie abu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, visi grupės nariai aiškiai suvokė savo užduotis grupėje, veikė apgalvotai.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti I. N. priklausantį turtą - 10000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją Z. M. D.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Nurodyti veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, apgaule įgijus svetimą, Z. M. D. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitu nuosprendžiu, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vieninga visuma.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės ir dėl šio epizodo nepripažino bei parodė, jog apie sukčiavimus yra girdėjęs atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau pats juose nedalyvavo, nieko nėra apgavęs, galbūt galėjo vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Neigė dalyvavęs organizuotos grupės veikloje, jai vadovavęs, davęs paliepimus. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė telefoninius sukčiavimus daręs vienas, pats skambinęs žmonėms, keisdavęs balsą ir prisistatydavęs pareigūnu, koordinavęs „kojų“ darbą, kitų asmenų to neprašęs daryti. Vis tik išanalizavęs byloje esančius reikšmingus duomenis, teismas minėtą kaltinamojo R. D. poziciją atmeta kaip nepagrįstą, be to, vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi nukentėjusiosios Z. M. D. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 18.30 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis prisistatė anūku, pasakė, kad pakliuvo į nelaimę, sulaikytas policijos, susižalojo - praskelta lūpa ir išmušti dantys, bei perdavė telefono ragelį kitam vyrui. Ragelį paėmęs vyras, prisistatęs Kelmės policijos komisariato pareigūnu, pareiškė, kad jos anūkas nustūmė nuo laiptų mergaitę, kuri sužalojus galvą bus operuojama. Taip pat telefonu kalbėjęs vyras pasakė, kad už tai, ką padarė jos anūkas, jam gresia kalėjimas, citavo baudžiamąjį kodeksą, bei pareiškė, kad jos anūkui nebus pradėta byla jeigu bus apmoktos sužalotos mergaitės gydimas - 12000 litų. Jai pasakius, kad turi tik 3000 litų, vyras sutiko, paminėjo, kad pinigus ji turėtų perduoti sužalotos mergaitės broliui, o kol šis važiuos, liepė rašyti raštelį, prašant kiekvienos kupiūros numerį. Ji, vykdydama skambinusiojo nurodymus, nusileido laiptais žemyn, kur atvykusiam vyrui perdavė 3000 litų. Netrukus sulaukus policijos pareigūnu prisistačiusio vyro skambučio, pastarasis pasakė, kad jos anūkas paleistas. Po poros valandų jai vėl paskambino ir paprašė nueiti į parduotuvę, nupirkti mobiliojo ryšio telefono papildymų. Supratusi, jog buvo apgauta, patyrė stresą, neigiamų emocijų. BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautos telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. nuo 16:17 val. iki 18:19 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)skambino Vilniaus miesto gyventojams.2010 m. rugpjūčio 5 d. 18:19 val. (trukmė 2902 s.), 19:08 val. (570 s.), 21:17 val. (581 s.), 22:09 val. (48 s.) nukentėjusiajai Z. M. D. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr.( (duomenys neskelbtini)skambino būtent abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme liudytoju apklaustas I. G. parodė, kad viską darydavo R. B., kuris yra jo brolis, nurodymu, į vieną adresą yra nuvažiavęs ir tiek, patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. išdėstė, jog R. B., tuo metu atliekančio bausmę Marijampolės PN, nurodymu jis kartu su E. F., vaikinu vardu „E.“, važiavo adresu (duomenys neskelbtini) ir iš tame name gyvenančios močiutės E. F. paėmė 3000 Lt. Dalį iš moters išviliotų pinigų, pasiėmė E. F., o kitą dalį R. B. nurodymu jis atidavė Ž. T.. Pastaroji banke tuos pinigus pervedė R. B. į sąskaitą. Šiuo nusikaltimo padarymo metu su juo ir E. F. telefonu kalbėjo R. B. (T.1, b.l.142-143,145-146,147-148). Aplinkybę, jog išties buvo toks atvejis, kai kartu su „E.“ bei I. G., kuriam paskambino R. B. ir nurodė adresą, nuvažiavo į Žirmūnų mikrorajoną, kur iš senyvo amžiaus moters paėmė pinigus, teisme nurodė ir liudytoju apklaustas E. F.. Dalį veikos aplinkybių taip pat patvirtino ir liudytoja apklausta Ž. T., teisme paaiškinusi, jog buvęs jos sugyventinis R. B. skambindavo jai ir prašydavo, kad internete paieškotų pagyvenusių žmonių telefono numerių. Įvairūs asmenys, tarp jų ir I. G. atnešdavo pinigus, ji važiuodavo į banką ir pervesdavo pinigus į sąskaitas, kurias davė R. B.. Būdavo, kad ji diktuodavo ir nepažįstamiems asmenims numerius, R. B. jiems perduodavo ragelį. Aplinkybę, jog ji išties darė banko pavedimus patvirtina ir byloje esantys sąskaitų išrašai. Asmens kratos metu pas Ž. T. buvo paimtas mobilusis telefonas „Nokia 2680s-2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos. Apžiūros metu žinučių aplanke yra užfiksuoti SMS pranešimai (žinutės) su abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Tai, jog naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pati Ž. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kartu nurodė, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., kuris bylos duomenimis veikos padarymo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tyrimo metu nustatyta, jog veikos metu Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris iš kurio skambinta nukentėjusiajai) ir (duomenys neskelbtini) veikė būtent Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Be to, nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mobiliajame telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o telefonas su šiuo IMEI numeriu poėmio metu paimtas Marijampolės pataisos namuose. 2010 m. rugpjūčio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. F. buvo paimtas mobilusis telefonas „Sony Ericsson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad I. G. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautos telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 18:35 val. ir 19:17 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją, o 2010 m. rugpjūčio 5 d. tarp 19:23 val. ir 22:51 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl pinigų realizavimo darant banko pavedimus. Teisme liudytoju apklaustas A. F. neneigė prisidėjęs prie telefoninių sukčiavimų, jo banko sąskaitos išklotinės liudija, jog ir jis pervesdavo pinigus bausmę atliekantiems asmenims. Aplinkybę, jog nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir BPK nustatyta tvarka klausantis mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gauti duomenys. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės itin svarbūs duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog tai R. D. nukentėjusiajai Z. M. D. prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pasiūlė išspręsti jos anūkui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei sumokant tam tikrą sumą pinigų, kadangi ištyrus pirmiau minėtame pokalbio įraše užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Bylos duomenimis R. D. tuo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto sukčiavimo aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už sukčiavimą prieš Z. M. D. kaltais pripažįstant R. B., I. G., Ž. T., A. F. ir E. F.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją Z. M. D. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas vėlgi neturi pagrindo nesutikti su tokiu teisiniu veikos aplinkybių vertinimu, kuris neprieštarauja ir jau pirmiau aptartai teismų praktikoje formuojamai organizuotos grupės sampratai. Byloje nustatyta, kad asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, šios grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, vyko nuolatinis kontaktas, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, grupės nariai suvokė savo užduotis, kas už ką atsakingi ir šias užduotis vykdė.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo Z. M. D. priklausantį turtą – 3000 Lt. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją I. A.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, apgaule įgijus svetimą, I. A. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitu nuosprendžiu, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vieninga visuma.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės ir dėl šio epizodo nepripažino bei parodė, jog apie sukčiavimus yra girdėjęs atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau pats juose nedalyvavo, nieko nėra apgavęs, galbūt galėjo vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Neigė dalyvavęs organizuotos grupės veikloje, jai vadovavęs, davęs paliepimus. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė telefoninius sukčiavimus daręs vienas, pats skambinęs žmonėms, keisdavęs balsą ir prisistatydavęs pareigūnu, koordinavęs „kojų“ darbą, kitų asmenų to neprašęs daryti. Vis tik išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas minėtą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi nukentėjusiosios I. A. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.30 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris apsimetęs jos sūnumi pasakė, kad padarė avariją, sužeidė vyrą, kuriam pažadėjo sumokėti 12000 litų. Po to, telefono ragelį paėmęs kitas vyras prisistatė policijos pareigūnu R. P., bei pareiškęs, kad jos sūnui nebūtų pradėta baudžiamoji byla, reikia pinigų, paklausė kiek ji galėtų sumokėti. Jai nurodžius, kad gali sumokėti 9000 litų, kurie yra banke, skambinęs vyras pasakė, kad paskambins po pusvalandžio, kai ji nusiims pinigus. Skambinusio vyro prašymu ji nurodė savo mobiliojo telefono numerį, o pati nuėjusi į prekybos centrą „Maxima“, Šilutės pl. 68, Klaipėdoje, „Snoras“ bankomate nusiėmė 9000 litų. Kai sugrįžo namo, jai į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tas pats policijos pareigūnu prisistatęs vyras, kuris pasakė, kad pas ją atvažiuos sužeisto vyro brolis, liepė diktuoti kiekvienos kupiūros numerius teigdamas, kad surašys aktą, kurį turės pasirašyti pinigus gavęs asmuo. Vėliau skambinusiojo vyro prašymu ji nusileido laiptais žemyn. Išėjus iš laiptinės prie jos priėjo vaikinas, kuris nurodė esąs V. U., kuris jam padavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Išgirdusi prieš tai kalbančio policijos pareigūno vardu prisistačiusio vyro balsą ir vykdydama jo nurodymus, ji perdavė pinigus atvykusiam vyrui. Tą pačią dieną apie vidurnaktį vėl sulaukė skambučio to paties vyro, kuris kalbėjo kaip policijos pareigūnas. Pastarasis patikino, kad viskas gerai, jos sūnui byla keliama nebus bei pareiškė, kad paskambins ryte. 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 10 val. jai vėl paskambino tas pats vyras, kuris pareiškė pretenzijas, kad ji sumokėjo ne 9000, o tik 8800 litų, bei paprašė nueiti į parduotuvę, nupirkti 6 mobiliojo ryšio telefono „Bitė“ papildymų už 99 litus, ką ji ir padarė. Vėliau paskambinusi sūnui sužinojo, kad ji buvo apgauta. Nukentėjusiosios parodymus apklausiamas teisme patvirtino ir liudytojas V. A., jos sūnus. BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautos telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. 21:49 val. (trukmė 1800 s.), 22:19 val. (188 s.) nukentėjusiajai I. A., gyv. (duomenys neskelbtini), į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme liudytoju apklaustas A. F. patvirtino, jog pusbrolio R. B. prašymu nupirko telefono papildymą, kurį panaudojant buvo padaryti sukčiavimai. Tyrimo metu nustatyta, jog A. F. mobilusis telefonas „Nokia C5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. 18:00 val. A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus. Prie aptariamos veikos prisidėjęs iš esmės nepaneigė ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. B., parodęs, jog į jo telefoną paskambinęs nepažįstamas vaikinas, liepė jam nueiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), paimti 9000 litų. Kartu su vienu vyriškių nuėjo skambinusiojo nurodytu adresu. Šalia buvusio vyriškio nurodymu jis pasakė skambinusiajam, kad perduotų apgautai močiutei, kad ji nusileistų žemyn, į kiemą. Po 5 minučių į lauką išėjusiai senutei buvo paduotas jo telefonas. Pakalbėjusi telefonu, močiutė padavė kartu su juo buvusiam vyriškiui popieriuje supakuotus pinigus bei grąžino jo telefoną. Tyrimo metu nustatyta, jog A. B. mobilusis telefonas „Nokia E51“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Iš jau minėtų išklotinių taip pat matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. tarp 21:55 val. ir 22:36 val. A. B. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją. BPK 155 straipsnyje tvarka gautų telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenimis šis abonentas veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje, kur bausmę tuo metu atlikinėjo R. B.. Aplinkybę, jog nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir BPK nustatyta tvarka klausantis mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gauti duomenys. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės itin svarbūs duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog tai R. D. nukentėjusiajai I. A., prisistatė tariamu policijos pareigūnu, pastarajai pasiūlė išspręsti jos sūnui kilusias teisines pasekmes nepradedant baudžiamosios bylos bei tariamo sužeisto nukentėjusiojo atstovui paprašė sumokėti 9000 litų, be to, jau po įvykio, kalbėjosi su A. B., aptardamas pinigų pasidalijimo klausimus, ateities planus bei organizuodamas mobiliojo ryšio operatoriaus „Telemaxima“ papildymus ateities nusikalstamai veiklai, kadangi ištyrus pirmiau minėtų pokalbių įrašuose užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Byloje esančia specialisto išvada patvirtinta, jog pokalbių garso įrašuose yra ir A. B. balsas. Bylos duomenimis R. D. tuo metu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto sukčiavimo aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už sukčiavimą prieš I. A. kaltais pripažįstant R. B., A. F., A. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją I. A. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu teisiniu veikos aplinkybių vertinimu. Byloje nustatyta, kad asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, šios grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, vyko bendravimas, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, grupės nariai suvokė savo užduotis, reikalingus atlikti veiksmus bei juos įgyvendino, atskiri jų veiksmai savaime negalėjo nulemti pasiekto nusikalstamo rezultato.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą, I. A. priklausantį turtą. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti N. K. priklausantį turtą

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, pasikėsinus apgaule įgyti svetimą, N. K. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitais nuosprendžiais, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės dėl šio epizodo nepripažino ir parodė, jog apie tuos sukčiavimus, gyvendamas būryje, girdėjo, žinojo, kad taip sukčiauja, bet pats nieko gyvenime nėra apgavęs, vienintelis dalykas ką jis galėjo padaryti – vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Jis pats niekam nevadovavo, neliepė jokių nusikaltimų daryti, nesitarė su niekuo, jokių paslaugų neprašė. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė, jog telefoninius sukčiavimus darė vienas, skambino, prisistatinėjo, kad sužalojo žmogų ir reikia pinigų, paskui keitė balsą, sakė, kad pareigūnas, skambindavo „Kojoms“ pats. Vis tik, teismas pirmiau aptartą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti atsakomybės, kadangi ją paneigia baudžiamosios bylos įrodymų vieninga visuma, kartu vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi liudytoja apklaustos N. K. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Pastaroji parodė, jog 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, apie pietus, suskambo jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras prisistatęs jos sūnumi D. paprašė jam padėti, nes jam atsitiko nelaimė. Nespėjusi nieko paklausti išgirdo kito vyro, prisistačiusio ambasadoriumi, balsą. Šis vyras pasakė, kad jos sūnus, kuris tuo metu buvo išvykęs į Angliją, nustūmęs nuo laiptų sužalojo mergaitę, kuri gydoma ligoninėje, už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jai paklausius ką reikia daryti, skambinęs vyras pasakė, kad mergaitės operacijai reikia 11000 litų ir, jeigu bus apmokėtos gydymo išlaidos, mergaitės tėveliai atsisakys bylos. Kadangi vyras kalbėjo labai įtikinamai, todėl iš pradžia ji pagalvojo, kad jos sūnui atsitiko nelaimė, todėl jos vyras nuėjo į bankomatą nusiimti pinigų, apie ką ji pasakė skambinusiajam. Kol jos vyras nuėjo į bankomatą, skambinęs vyriškis paprašė paimti popieriaus lapą ir parašyti pareiškimą, kurio tūrinį padiktavo, bei pasakė, kad pinigų atsiimti atvyks kažkoks žmogus. Jai kalbant namų telefonu, anūkė savo mobiliuoju telefonu paskambino savo tėčiui D., ir įsitikino, kad jam nieko bloga neatsitiko ir jokių problemų su teisėsauga jis neturi. Tuomet supratusi, jog tai apgaule ir bandoma išvilioti pinigus, ji padėjo ragelį. Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 8 d. nuo 10:28 val. iki 23:40 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus ir Klaipėdos miestų gyventojams. 2010 m. rugpjūčio 8 d. 13:35 val. (trukmė 303 s.) N. K. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino būtent abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), o 13:41 val. (trukmė 3016 s.) ir 14:36 val. (13 s.) N. K. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 8 d.15:11 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus; 2010 m. rugpjūčio 8 d. tarp 15:32 val. ir 15:49 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitas, surinkus Nr. 241500. Tyrimo metu nustatyta, jog Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Teismo posėdžio metu pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto S. Ž. parodymuose teigiama, kad 2010 m. nuo birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. vidurio jis dalyvavo darant „telefoninius“ sukčiavimus, kartu su Marijampolės pataisos namuose atliekančiais bausmę asmenimis (kurių tarpe buvo R. B.). Kol vienas iš bendrininkų laisvės atėmimo vietoje kalbėdavo su nukentėjusiais, kitas - skambinėdavo laisvėje esantiems draugams, kuriems nurodydavo adresą kur nuvažiuoti, pasakydavo kokiais duomenimis prisistatyti. Dažniausiai į jo mobiliuosius telefonus Nr. (duomenys neskelbtini)arba (duomenys neskelbtini) skambindavo R. B., nurodydamas adresus kur vykti bei sakydamas ką daryti, kokiais duomenimis prisistatyti, kartais ir kiti su R. B. bausmę atliekantys asmenys. Taip 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje bausmę atliekančių asmenų nurodymu važiavo pas moteriškę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų pasiimti nepavyko. Pažymėtina, jog kratos metu paimtas S. Ž. mobilusis telefonas „NOKIA2700 classic“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apžiūros metu nustatyta, jog jame yra SMS žinutė, atsiųsta abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog dar 2011 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. Ž.. Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. tarp 13:48 val. ir 14:36 val. S. Ž. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuvykimo pas N. K. (T.2, b.l.163,164-165). Tyrimo metu nustatyta, jog Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu tiek R. B., tiek kaltinamasis R. D. atliko bausmę šiuose pataisos namuose, vienas kitą pažįstantys neneigė ir apklausiami teismo posėdžio metu. Vilniaus aps. VPK OVV pateiktais mobiliojo ryšio abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės (T. 2, b. l.77,80,84) ir mobiliųjų telefonų IMEI kontrolės duomenimis, šie abonentai buvo naudojami tuose pačiuose mobiliojo ryšio telefonuose: mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas 2010 m. rugsėjo 8 d. poėmio metu Marijampolės pataisos namuose. 2010 m. rugsėjo 8 d. Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje kratos metu paimtas mobilusis telefonas „NOKIA 2630“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), rastas po grindjuostėmis už S. Z. lovos. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys patvirtina, kad nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Reikšmingas bylos įrodymas, sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės – duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog S. Ž. N. K. adresą nurodė bei jo veiksmus vykstant pas pastarąją atsiimti pinigų koordinavo būtent R. D., kadangi ištyrus pokalbio su S. Ž. įraše užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto pasikėsinimo sukčiauti aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už pasikėsinimą sukčiauti prieš N. K. kaltais pripažįstant S. Ž., R. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiais teismo nuosprendžiais, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš M. K. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas ir šioje byloje nustato organizuotos grupės požymio buvimą. Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose atliekantis bausmę asmuo skambino N. K., panaudodamas apgaulę įtikino ją, kad jai artimas asmuo pateko į situaciją, kurios norint išvengti reikia sumokėti atitinkamą sumą pinigų, tuo tarpu R. B. apsimetė policijos pareigūnu siekdamas patvirtinti situacijos realumą, o kaltinamasis R. D., kontaktavo su S. Ž., davė jam nurodymus, kokiu adresu vykti ir iš ko paimti pinigus, taigi R. D. iš esmės koordinavo pinigų paėmimą. Spręstina, jog grupę sudarė daugiau nei du asmenys, grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, svarbu tai, jog be grupės narių veiksmų visumos objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti nusikalstamo ketinimo, visi grupės nariai aiškiai suvokė savo užduotis grupėje ir jas vykdė.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti N. K. priklausantį turtą - 11000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją H. S.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, apgaule įgijus svetimą, H. S. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitu nuosprendžiu, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vieninga visuma.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės ir dėl šio epizodo nepripažino bei parodė, jog apie sukčiavimus yra girdėjęs atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau pats juose nedalyvavo, nieko nėra apgavęs, galbūt galėjo vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Neigė dalyvavęs organizuotos grupės veikloje, jai vadovavęs, davęs paliepimus. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė telefoninius sukčiavimus daręs vienas, pats skambinęs žmonėms, keisdavęs balsą ir prisistatydavęs pareigūnu, koordinavęs „kojų“ darbą, kitų asmenų to neprašęs daryti. Vis tik išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas minėtą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi nukentėjusiosios H. S. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 9 d. apie 11.40 val. į jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu, pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir tam, kad nebūtų pradėta baudžiamoji byla reikia sumokėti pinigus. Tą patį patvirtino verkiančiu balsu kalbantis kitas vyras, prisistatęs jos sūnumi E.. Pasakiusi, kad namie turi tik 2000 litų, nuėjo pas kaimynę pasiskolino dar 1000 litų. Vėliau tuos pinigus ji atidavė į jos butą atvykusiam vyrui. Vėliau susiskambinusi su sūnumi, suprato, jog buvo apgauta. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtino liudytoju teisme apklaustas E. S., nukentėjusiosios sūnus. BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautos telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. nuo 9:44 val. iki 10:06 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)skambino Vilniaus miesto gyventojams. 2010 m. rugpjūčio 9 d. 10:06 val. (trukmė 1913 s.), 10:39 val. (2570 s.), 12:48 val. (420 s.) nukentėjusiajai H. S. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme liudytoju apklaustas A. F. patvirtino, jog pusbrolio R. B. prašymu prisidėjo prie telefoninių sukčiavimų ir pervesdamas tam tikras pinigų sumas, kaip paaiškėjo gautas sukčiavimo būdu, bankiniu pavedimu. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys banko sąskaitos išrašai. Tyrimo metu nustatyta, jog buvo A. F. mobilusis telefonas „Nokia C5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. 11:18 val. ir nuo 11:47 val. iki 15:17 val. A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrauja su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pinigų realizacijos. Prie aptariamos veikos prisidėjęs iš esmės nepaneigė ir teisme apklaustas T. Š., kuris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, jog 2010 m. vasarą R. B. paprašymu jis su E. F. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur R. B. nurodymu iš senyvo amžiaus moteriškės jis paėmė 2000 Lt, tikslios sumos jis neprisimena. Po to R. B. nurodymu dalį pinigų perdavė pastarojo pusbroliui A. F., o kitą dalį – pasidalino su E. F., kuris į butą neėjo, bet stovėjo laiptinėje apačioje ir stebėjo, kad nieks nesutrukdytų pasiimti pinigų (T.1, b.l.135-136,138, 139-140). Tyrimo metu nustatyta, jog T. Š. abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios telefonų išklotinės patvirtina, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. tarp 10:42 val. ir 11:13 val. T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuvykimo pas nukentėjusiąją, o tarp 11:19 val. ir 11:33 val. bendravo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pinigų realizavimo. BPK 155 straipsnyje tvarka gautų telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenimis tiek abonento numeris Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio skambinta nukentėjusiajai, tiek Nr. (duomenys neskelbtini) veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris iš kurio skambinta nukentėjusiajai) buvo naudojama mobiliajame telefone IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o telefonas su šiuo IMEI numeriu poėmio metu paimtas Marijampolės pataisos namuose. Pastebėtina, jog čia bausmę tuo metu atlikinėjo tiek R. B., tiek R. D.. Nors liudytoju teisme apklaustas E. F. šio epizodo aplinkybių prisiminti negalėjo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog R. B. prašymu jis kartu su T. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur iš apgautos senutės paėmė pinigus (T.1, b.l.127-128,131, 132) ir šie liudytojo parodymai patvirtina jau pirmiau aparatais įrodymais nustatytą įvykių grandinę. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys patvirtina, kad nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės itin svarbūs duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog tai R. D. nurodė kitiems bendrininkams, vadinamoms „kojoms“ kuo greičiau vykti nukentėjusiosios H. S. adresu pasiimti pinigų, kadangi ištyrus pokalbių įrašuose užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto sukčiavimo aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už sukčiavimą prieš H. S. kaltais pripažįstant R. B., A. F., T. Š., E. F.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją H. S. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas ir šioje byloje nustato organizuotos grupės požymį. Byloje nustatyta, kad asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, šios grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, vyko bendravimas, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, grupės nariai suvokė savo užduotis, vieni tiesiogiai kalbėjosi su nukentėjusiąja, kaltinamasis R. D. nurodė adresą, kur „kojos“ T. Š. ir E. F. turėjo nuvykti pasiimti pinigų, A. F. rūpinosi pinigų realizavimu, taigi, kiekvienas turėjo jam paskirtus reikalingus atlikti veiksmus bei juos įgyvendino, atskiri grupės narių veiksmai savaime negalėjo nulemti pasiekto nusikalstamo rezultato.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą, H. S. priklausantį turtą – 3000 Lt. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl pasikėsinimo apgaule įgyti A. B. priklausantį turtą

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, pasikėsinus apgaule įgyti svetimą, A. B. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitu nuosprendžiu, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės dėl šio epizodo nepripažino ir parodė, jog apie tuos sukčiavimus, gyvendamas būryje, girdėjo, žinojo, kad taip sukčiauja, bet pats nieko gyvenime nėra apgavęs, vienintelis dalykas ką jis galėjo padaryti – vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Jis pats niekam nevadovavo, neliepė jokių nusikaltimų daryti, nesitarė su niekuo, jokių paslaugų neprašė. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė, jog telefoninius sukčiavimus darė vienas, skambino, prisistatinėjo, kad sužalojo žmogų ir reikia pinigų, paskui keitė balsą, sakė, kad pareigūnas, skambindavo „Kojoms“ pats. Vis tik, teismas pirmiau aptartą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip gynybinę versiją, pateiktą siekiant išvengti atsakomybės, kadangi ją paneigia baudžiamosios bylos įrodymų vieninga visuma, kartu vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi liudytoja apklaustos A. B. tyrimo metu duoti parodymai, pagarsinti teismo posėdžio metu. Pastaroji parodė, jog jos anūkas A. B. kelis metus gyvena užsienyje. 2010 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, vakare į jos namų (duomenys neskelbtini) esantį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vaikinas, kuris pasakė, kad anūkas padarė avariją ir paprašė pinigų. Pokalbis buvo ilgas, jo tūrinio neprisimena. Kadangi ji neatidarė durų, pinigų nemokėjo. Šiuos A. B. parodymus iš esmės patvirtino teisme liudytoja apklausta jos dukra J. M.. Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. nuo 15:23 val. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. 0:57 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skambino Vilniaus miesto ir rajono gyventojams, 2010 m. rugpjūčio 9 d. 21:21 val. (trukmė 2156 s.), 21:57 val. (2650 s.), 22:43 val. (812 s.), 23:51 val. (145 s.) A. B. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino būtent abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. F. teisme patvirtino, jog yra R. B. prašymu pirkęs telefono papildymus. Tyrimo metu nustatyta, jog buvo A. F. mobilusis telefonas „Nokia C5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančios telefonų išklotinės 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:05 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino A. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus. Tyrimo metu nustatyta, jog T. Š. abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o I. G. naudojosi mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugpjūčio 9 d. 20:32 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. G., kuris padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus (T.2, b. l. 163,172); 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:18 val., 19:19 val., 19:23 val., 20:15 val., 22:34 val., 23:51 val. abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitas, surinkus Nr. 241500, t. y. nusikalstamiems sumanymams vykdyti. Liudytojai T. Š. bei I. G. aptariamo epizodo aplinkybių teismo posėdžio metu prisiminti negalėjo, dvejojo ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismo posėdžio metu patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus E. F. nurodė, jog vieną kartą kartu su I. G. ir T. Š. važiavo į (duomenys neskelbtini) pasiimti 1500 litų, tačiau kas jiems skambino nežino, kažkas iš kartu su R. B. bausmę atliekančių asmenų (T.1, b.l.127-128,131, 132). Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. 22:00 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS T. Š. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuo 22:05 val. iki 23:08 val. bendravo su E. F. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. G. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nuvykimo pas A. B.. Tyrimo metu nustatyta, jog abonentai Nr. (duomenys neskelbtini) (numeris iš kurio skambinta A. B.), (duomenys neskelbtini) (numeris kuriuo bendrauta su „kojomis“) veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje. Pastebėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu tiek R. B., tiek kaltinamasis R. D. atliko bausmę šiuose pataisos namuose, vienas kitą pažįstantys neneigė ir apklausiami teismo posėdžio metu. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys patvirtina, kad nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Reikšmingas bylos įrodymas, sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės – duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog tai R. D. bendravo su E. F. ir I. G. nurodydamas važiuoti į (duomenys neskelbtini), koordinavo jų veiksmus, nurodo duomenis, kuriais reikia prisistatyti, kadangi ištyrus pokalbių įraše užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto pasikėsinimo sukčiauti aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, už pasikėsinimą sukčiauti prieš A. B. kaltais pripažįstant R. B., I. G., A. F., E. F., T. Š.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo teismo nuosprendžiu, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš A. B. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas ir šioje byloje nustato organizuotos grupės požymio buvimą. Byloje nustatyta, kad grupę sudarė daugiau nei du asmenys, grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, yra aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas – vieni pasirūpino galimybe įgyvendinti sumanymą parūpindami telefonų papildymus, kiti tiesiogiai kontaktavo su A. B., asmenimis, kurie turėjo nuvažiuoti paimti pinigų iš apgautosios, kaltinamasis R. D., be kita, ko koordinavo šių asmenų veiksmus, nurodydamas važiuoti į (duomenys neskelbtini), nurodė duomenis, kuriais reikia prisistatyti. Matyti, jog be grupės narių veiksmų visumos objektyviai nebūtų galimybės įvykdyti nusikalstamo ketinimo, visi grupės nariai aiškiai suvokė savo užduotis grupėje ir jas vykdė.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai nepalieka abejonių, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti A. B. priklausantį turtą – 1500 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo prieš nukentėjusiąją J. G.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad R. D. kaltė, apgaule įgijus svetimą, J. G. priklausantį turtą, veikiant organizuota grupe su kitais asmenimis, dalis kurių dėl šios veikos nuteisti kitais nuosprendžiais, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. D. apklausiamas teisme savo kaltės ir dėl šio epizodo nepripažino bei parodė, jog apie sukčiavimus yra girdėjęs atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau pats juose nedalyvavo, nieko nėra apgavęs, galbūt galėjo vieną kartą paskambinti ir padiktuoti adresą, gal R. B. ir buvo paprašęs diktuoti adresą, nepamena, kokį adresą diktavo. Neigė dalyvavęs organizuotos grupės veikloje, jai vadovavęs, davęs paliepimus. Kaltinamajam palankius parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas R. B., kuris kategoriškai teigė telefoninius sukčiavimus daręs vienas, pats skambinęs žmonėms, keisdavęs balsą ir prisistatydavęs pareigūnu, koordinavęs „kojų“ darbą, kitų asmenų to neprašęs daryti. Vis tik išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas minėtą kaltinamojo R. D. poziciją vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, be to, vadovaujasi tik ta kaltinamajam palankaus liudytojo parodymų dalimi, kuri neprieštarauja kitiems bylos įrodymams. Sprendžiant R. D. kaltės klausimą, reikšmingi liudytojos R. K. parodymai, jog gal 2009 m., galėjo būti ir 2010 m. spalio 5 d., kalbėjo jos mama J. G. su tais žmonėmis. Ji buvo 85 metų amžiaus, šiuo metu jau mirusi. Ji tuo metu dirbo mokykloje, mamai paskambino į namus, esančius (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną, pasakė, kad ji neva nustūmė mergaitę nuo laiptų ir reikalingi pinigai užglostyti reikalą, neleido padėti telefono ragelio, šnekėjo visą laiką, kol kažkas neatėjo. Telefonu, atrodo, kalbėjo vienas žmogus. Mama atidavė apie 1500 Lt – visas santaupas. Ji sakė, kad atėjo jaunas vyriškis, buvo sukrėsta šio įvykio. Jos su mama nerašė net ir prašymo, kadangi mama jau buvo po insultų, dėl sveikatos jos net neapklausė. Liudytojos R. K. parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas A. Z., nurodė, jog yra dalyvavęs telefoniniuose sukčiavimuose, paveždavo žmogų pagal adresą. Tai būdavo 2010 m. vasarą, važinėdavo ir Kėdainiuose. Žino M. K. ir S. Z.. Kėdainiuose (duomenys neskelbtini) g. epizodą atsimena, M. K. ėmė pinigus apie 1000 Lt. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų M. K. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, jog jis neneigė prisidėjęs prie telefoninių sukčiavimų, priešingai, patvirtino, jog tarp jo padarytų nusikaltimų buvo atvejis, kai 2010 m. jis kartu su A. Z. nuvažiavo į Kėdainius, kur iš (duomenys neskelbtini) g. gyventojos paėmė 1600 litų. Iš BPK 155 straipsnyje numatyta tvarka gautų telefonų išklotinių matyti, jog 2010 m. rugsėjo 4 d. 20:00 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Ž. T. (abonentės Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri padiktavo mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos papildymo kodus. Teisme apklausiama Ž. T. parodė, jog telefono papildymų jos prašydavo tik R. B.. Iš minėtų išklotinių matyti, jog 2010 m. rugsėjo 4 d. 20:02 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) papildė mobiliojo ryšio sąskaitą, surinkus Nr. 241500; 2010 m. rugsėjo 5 d. nuo 13:25 val. iki 13:46 val. abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) skambino Kėdainių gyventojams, 2010 m. rugsėjo 5 d. 13.46 val. (trukmė 3131 s.) J. G. į namų, adresu (duomenys neskelbtini) telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino būtent abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) . Tyrimo metu nustatyta, jog M. K. naudojosi telefono numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė pripažinta 2011 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu. Telefonų išklotinėse matyti, jog 2010 m. rugsėjo 5 d. tarp 14:08 val. ir 14:13 val. M. K. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 155 straipsnyje tvarka gautų telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išklotinių duomenimis šie abonentai veikė Marijampolės PN apimančių bokštų veikimo zonoje, kur kaip jau ne kartą minėta bausmę atliko tiek R. B., tiek R. D.. Vilniaus aps. VPK OVV pateiktais mobiliojo ryšio abonentų ir mobiliųjų telefonų IMEI kontrolės duomenimis, nustatyta, jog mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mobiliojo telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Mobilusis telefonas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas poėmio metu Marijampolės pataisos namuose, mobilusis telefonas „NOKIA 2630“, kurios IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), rastas po grindjuostėmis už S. Z. lovos Marijampolės pataisos namų 22-ame būryje kratos metu, o mobilusis telefonas „LG KP108“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) rastas ten pat po grindjuoste. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gauti duomenys patvirtina, kad nusikalstami veiksmai buvo aptarti ir įvykdyti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl kaltinamojo R. D. kaltės itin svarbūs duomenys, gauti atlikus fonoskopinį tyrimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1178(14) iš esmės patvirtinta, jog tai R. D. nukentėjusiajai J. G. prisitatė policijos pareigūnu R. P., kadangi ištyrus pokalbių įrašuose užfiksuoto vyro balsą bei sugretinus jį su R. D. balso pavyzdžiais, gautais tyrimo metu, konstatuota, jog balsas atitinka, kalba tas pats asmuo, t. y. R. D.. Pažymėtina, jog pirmiau aptartos įvykdyto sukčiavimo aplinkybės iš esmės nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu už sukčiavimą prieš J. G. kaltais pripažįstant R. B., Ž. T., M. K., A. Z.. Atkreiptinas dėmesys, jog šiais teismo nuosprendžiais, be kita ko, konstatuota, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją J. G. padaryta veikiant organizuota grupe. Teismas ir šioje byloje nustato organizuotos grupės požymį. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad asmenų grupę sudarė daugiau nei du asmenys, šios grupės narius vienijo bendras tikslas – apgaule įgyti svetimą turtą, tarp jų vyko bendravimas, matomas aiškus vaidmenų grupėje pasiskirstymas, grupės nariai suvokė savo užduotis, Ž. T. parūpino telefoninių sąskaitų papildymus, kiti nariai tiesiogiai kalbėjosi su nukentėjusiąja, tarp jų ir kaltinamasis R. D., dar kiti vyko pasiimti pinigų, taigi, kiekvienas turėjo jam paskirtus reikalingus atlikti veiksmus bei juos įgyvendino, darytina išvada, jog atskiri grupės narių veiksmai savaime negalėjo nulemti pasiekto nusikalstamo rezultato.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog R. D., veikdamas organizuota grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. G. priklausantį turtą – 1600 Lt. Atsižvelgus į tai, jo veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl R. D. vaidmens organizuotoje grupėje

Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis R. D. iš esmės dalyvavo vienoje organizuotoje grupėje, kuri yra padariusi eilę sukčiavimų Vilniuje bei Vilniaus rajone, taip pat Klaipėdoje. Nors atskirais atvejais nusikalstamų veikų požymius realizavo skirtingi asmenys, nėra būtina, jog vienas kuris nors organizuotos grupės narys būtinai pažinotų visus organizuotos grupės narius. Taip pat ir visų organizuotos grupės narių tarpusavio bendravimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Kaip jau minėta, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad organizuotoje grupėje dalyvavę asmenys atlikdami užduotis, buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad jie realizavo bendrai suderintą nusikalstamų veikų planą, veikė intensyviai, jų veikla buvo nukreipta į specifinio pobūdžio nusikalstamą veiką – sukčiavimą telefonu. Nustačius, jog R. D. pasikėsinimai sukčiauti ir sukčiavimai padaryti veikiant organizuota grupe, teismas nustato ir kaltinamojo vaidmenį joje. Byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog R. D. vienais atvejais koordinavo kitų grupės narių veiklą, duodavo nurodymus, paliepimus, kokiais adresais reikia nuvykti pasiimti pinigų, kokiais duomenimis prisistatyti, pavieniais atvejais rūpinosi ir veikos įgyvendinimo galimybėmis (organizavo telefonų sąskaitų papildymus), dar kitais ir pats aktyviai prisijungdavo prie kitų grupės narių – pokalbių su nukentėjusiomis metu melagingai prisistatydavo policijos pareigūnu, siekdamas dar labiau jas įtikinti tariamu situacijos rimtumu ir prašydavo sumokėti tam tikras sumas, kad būtų išvengta neigiamų padarinių nukentėjusiųjų artimiesiems. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo vaidmuo atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą organizatoriaus apibrėžimą, todėl jo padarytos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje atitinkamai kvalifikuotinos su nuoroda į minėtą įstatymo straipsnį.

Dėl BK 289 straipsnyje numatytų veikų

Pagal BK 289 straipsnį atsako tas, kas pasisavinęs valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą padarė neteisėtus veiksmus.

Byloje esančių įrodymų pagrindu be kita ko nustatyta, jog kaltinamasis R. D., 2010 m. rugpjūčio 5 d., 18.19 val., atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, kėsindamas apgaulės būdu įgyti Z. M. D., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, o taip pat 2010 m. rugpjūčio 6 d. 21.30 val., kėsindamas apgaulės būdu įgyti I. A., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas bei 2010 m. rugsėjo 5 d. 13.46 val. kėsindamas apgaulės būdu įgyti J. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, pastarosioms telefonu prisistatė tariamo policijos pareigūno „R. P.“ vardu. Nors apklausiamas teismo posėdžio metu dėl šių veikų kaltinamasis savo kaltės taip pat nepripažino ir teigė, jog policijos pareigūnu niekada telefonu nėra prisistatęs ir kalbėjęs jo vardu, be to tai dar reikia mokėti daryti, šiuos kaltinamojo argumentus paneigia fonoskopinio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinantys, jog būtent R. D. melagingai prisistatė policijos pareigūno vardu, atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. siekdamas įgyti nukentėjusiųjų turtą.

Esant šioms aplinkybėms, pirmiau minėtos R. D. veikos atitinka BK 289 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Pažymėtina ir tai, jog aptariamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi su įvykdytais sukčiavimais nukentėjusiųjų atžvilgiu. Toks teisinis vertinimas neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai, kadangi idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai nustatoma tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 36/2014).

Dėl R. D. skirtinos bausmės

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki aštuonerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam R. D. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Pažymėtina, jog BK 289 straipsnio sankcijoje įstatymų leidėjas numato dvi alternatyvias bausmės rūšis – areštą ir laisvės atėmimą. Atsižvelgus į kaltinamojo R. D. nusikalstamas veikas bei jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, spręstina, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti už padarytas teisei priešingas veikas jam paskyrus laisvės atėmimo bausmes BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 289 straipsnio sankcijų ribose. Teismas nustatydamas kaltinamajam R. D. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti septyni sunkūs nusikaltimai turtinėms teisėms ir interesams veikiant organizuota grupe, trys iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, kuriais pasikėsinta į įstatymų saugomą valstybės tarnautojų veiklą, vardą. Pasikėsinimai sukčiauti ir sukčiavimai padaryti prieš senyvo amžiaus asmenis, pateikiant melagingus, neigiamas emocijas sukeliančius faktus apie jiems artimus asmenis, taip sukeliant nerimą, išgąstį, įtampą. Atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimai ir pasikėsinimai sukčiauti padaryti veikiant organizuota grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą organizuotos grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis R. D. buvo grupės organizatorius, vienais atvejais koordinavęs kitų grupės narių veiklą, duodavęs nurodymus, kokiais adresais reikia nuvykti pasiimti pinigų, kokiais duomenimis prisistatyti, rūpinęsis veikos įgyvendinimo galimybėmis (organizavęs telefonų papildymus), kitais – ir pats aktyviau įsijungęs į nusikalstamą veiklą, pokalbių su nukentėjusiomis metu perimdavęs telefono ragelį ir melagingai pateikdavęs save kaip policijos pareigūną bei prašydavęs sumokėti tam tikras sumas, siekiant išvengti neigiamų pasekmių jų artimiesiems.

Įvertintini ir byloje esantys duomenis, apibūdinantys kaltinamąjį R. D. – teistas devynis kartus (T. 7, b. l. 16-20), paskutinį kartą 2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių m. apylinkės teismo (T.7, b. l. 43-115), administracine tvarka nebaustas (T.7, b. l. 15). Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (t.7, b. l. 11), Jonavos psichikos sveikatos centro psichiatro bei priklausomybės ligų psichiatro priežiūroje, Kauno visuomenės sveikatos centro Jonavos skyriuje nesilankė (T.7, b. l. 12,13), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre 2002 m. buvo konsultuotas ir stebimas dėl problemų, susijusių su narkotikais paciento iniciatyva (T.7, b. l. 14).

R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. D. charakterizuotinas kaip gana pavojingas visuomenei, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytus pasikėsinimus sukčiauti bei sukčiavimus paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už šias veikas, sankcijos vidurkiui. Pagal BK 289 straipsnį kaltinamajam skirtinos bausmės nustatytinos neviršijančios numatytojo bausmės vidurkio. Teismo vertinimu būtent tokios bausmės už padarytas veikas atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės bendrintinos visų pirma apimant bausmes už veikas, kurios padarytos idealiąja sutaptimi, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas ir kaltinamajam skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintima su 2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl žalos atlyginimo

Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusioji Z. M. D. pateikė 4000 Lt dydžio civilinį ieškinį, 3000 Lt sudaro materialinė žalą, o 1000 Lt moralinė žala (T. 1, b. l. 50). Nukentėjusioji I. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 9391 Lt, o nukentėjusioji H. S. - dėl 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo (T.1, b. l. 57, 68).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Svarbu tai, jog asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala civilinėje teisėje apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Iš esmės - tai objektyvus nuostolis, patirtas dėl neteisėtų kaltininko veiksmų. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

Teismo vertinimu, byloje visiškai pakanka įrodymų, jog nukentėjusioms Z. M. D., I. A. bei H. S. kaltinamojo R. D. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ieškiniuose nurodyta turtinė žala, civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti.

Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai Z. M. D. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, teismas atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika padaryta prieš senyvo amžiaus asmenį, apgaule nurodant, jog jai artimas žmogus – anūkas nustūmė nuo laiptų mergaitę, kuri sužalojusi galvą bus operuojama, nurodant neigiamas pasekmes, cituojant baudžiamąjį kodeksą, paaiškinant, jog gresia kalėjimas. Pati nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė patyrusi stresą, neigiamus išgyvenimus. Pirmiau minėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala – 1000 Lt, yra visiškai proporcinga jos atžvilgiu padarytam nusikaltimui bei patirtiems išgyvenimams, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiųjų Z. M. D., I. A. bei H. S. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai ir ieškiniuose nurodytos sumos priteistinos iš R. D.. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių nukentėjusiosios patyrė žalą, padarytos R. D. organizuota grupe veikiant su kitais nuosprendžiais nuteistais asmenimis, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Tačiau, šiuo atveju, byla nagrinėjama tik dėl vieno kaltinamojo, t. y. R. D., todėl teismas šiame nuosprendyje dėl kitais nuosprendžiais nuteistų asmenų atsakomybės neturi teisinio pagrindo pasisakyti, taigi, sprendžia tik R. D. atsakomybės klausimą. Kita vertus, pastebėtina, jog jei kaltinamasis R. D. atlygintų civiliniams ieškovams padarytą žalą, jis turėtų galimybę reikalauti, kad kiti organizuotos grupės nariai jam atlygintų jiems priklausančią jo padengtos žalos dalį. Esant šioms aplinkybėms, visų dėl kilusios žalos atsakingų kaltininkų solidarios atsakomybės klausimas spręstinas vykdymo procese.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo. Prašyme nurodoma, jog 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Kristina Sandraitė – Butvilienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. D., atstovavo jo interesus teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. balandžio 16 d. sudaro 299, 15 Eur.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu nutarė pripažinti kaltinamojo R. D. gynėjo dalyvavimą būtinu, kadangi pastarasis atlieka laivės atėmimo bausmę pataisos namuos ir jo teisė į gnybą yra apsunkinta. Valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014). Kita vertus, tokias išlaidas priteisti nesudaro pagrindo ir kaltinamojo turtinė padėtis, taip pat faktas, kad iš jo šiuo nuosprendžiu priteisiami gana dideli civiliniai ieškiniai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pažymėtina, jog klausimas dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių sąrašą kaltinamajame akte pateikė prokuroras jau išspręstas kitose baudžiamosiose bylose, todėl teismas sprendžia tik dėl tų daiktų, susijusių su nagrinėjama byla, dėl kurių iki šiol nėra pasisakyta.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančios mobiliųjų telefonų išklotinės, gautos BPK 155 straipsnio tvarka, banko sąskaitos išrašas (kompaktinėse plokštelėse), taip pat tyrimui reikšmingi duomenys (garso įrašai ir SMS žinutės), gauti vykdant abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolę, kompaktinėje plokštelėje (1 vnt.) bei duomenys (garso įrašai) pateikti fonoskopiniam tyrimui, lyginamieji R. D. balso pavyzdžiai ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai, kurie buvo panaudoti kaip lyginamieji R. D. balso pavyzdžiai kompaktinėse plokštelėse (3 vnt.) toliau paliktini saugoti su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. N.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją Z. M. D.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 5 d. padarytos nusikalstamos veikos) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją I. A.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugpjūčio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš N. K.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją H. S.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš A. B.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. G.) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams;

R. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį (dėl 2010 m. rugsėjo 5 d. padarytos nusikalstamos veikos) ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes iš pradžių subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, po to iš dalies jas sudedant, ir skirti R. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. D. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2011 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį bei šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Iš R. D. priteisti: nukentėjusiajai Z. M. D. – 868,86 Eur turtinei ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai I. A. - 2719,82 Eur turtinei žalai atlyginti bei nukentėjusiajai H. S. – 868,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančias mobiliųjų telefonų išklotines, gautas BPK 155 straipsnio tvarka, banko sąskaitos išrašą (kompaktinėse plokštelėse), taip pat tyrimui reikšmingus duomenis (garso įrašai ir SMS žinutės), gautus vykdant abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontrolę, kompaktinėje plokštelėje (1 vnt.) bei duomenis (garso įrašai) pateiktus fonoskopiniam tyrimui, lyginamuosius R. D. balso pavyzdžius ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbius, kurie buvo panaudoti kaip lyginamieji R. D. balso pavyzdžiai kompaktinėse plokštelėse (3 vnt.), palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.