Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys, veikiantis teismo, kuriam teisminga byla, tai yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ieškinį atsakovui D. T. dėl darbo ginčo dėl teisės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „M.“ (toliau – ieškovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14697/2022 (toliau – sprendimas), kreipėsi į teismą su ieškiniu D. T. (toliau – atsakovas). Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovo D. T. reikalavimai iš dalies buvo patenkinti ir nuspręsta: pripažinti D. T. atleidimą iš darbo UAB „M.“ nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, negrąžinant į darbą; pakeisti atleidimo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp D. T. dėl atleidimo iš darbo UAB „M.“, nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį šiuo darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo (įvykdymo) dieną; išieškoti D. T. naudai iš atsakovės UAB „M.“ 1 663,57 Eur darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir po 79,60 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; D. T. prašymo dalyje dėl grąžinimo į ankstesnį darbą netenkinti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad darbo byloje Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir atsakovo pareikštu prašymu nesutinka. Atsakovas dėl daugkartinių pravaikštų ieškovės iniciatyva iš darbo atleistas pagrįstai ir teisėtai. Darbo sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad atsakovo darbovietė yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas darbo bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. darbo funkcijų darbo sutartyje nurodytoje darbovietėje visiškai neatliko. Taigi, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. visas darbo dienas atsakovas darbovietėje nesilankė (nebuvo). Komisijai nagrinėjant darbo bylą ikiteismine tvarka, atsakovas laikėsi pozicijos, kad darbo funkcijas ieškovės įmonėje turėjo teisę atlikti nuotoliniu būdu (t. y. iš savo gyvenamosios vietos). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama tik darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d.) atsakovas neturėjo teisinio pagrindo darbo funkcijas ieškovės įmonėje vykdyti nuotoliniu būdu, nes nebuvo gauta nei atitinkamo darbuotojo prašymo, nei egzistavo tokio turinio tarp darbdavio ir darbuoto sudarytas susitarimas. Tai atsakovas darė savo asmeniniu apsisprendimu, išimtinai tik savo intteresais. Dėl išdėstytų aplinkybių galima laikyti, jog atsakovo neatvykimo į darbą (darbdavio buveinę) faktas ginčo laikotarpiu darbo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas. Atsakovas neatvyko į darbą nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. iš esmės motyvuodamas tuo, kad jam darbdavio priskirtas klientų aptarnavimo darbo funkcijas galėjo atlikti nuotoliniu būdu (t. y. iš savo gyvenamosios vietos), o darbdavio daugkartiniai nurodymai atvykti į darbovietę (susitikti su darbdavio vadove ir pan.) jam nėra privalomi. Be to, kaip buvo nustatyta darbo byloje, atsakovas visą ginčijamą laikotarpį buvo išjungęs darbo reikmėms darbdavio jam perduotą mobilaus ryšio telefono aparatą, paaiškindamas tai tuo, kad su darbdaviu darbo klausimai gali bendrauti tik elektroniniu paštu ir atsiliepti į darbdavio skambučius šiuo telefono aparatu neprivalo. Kadangi atsakovas fiziškai ir objektyviai turėjo visas galimybes įvykdyti daugkartinius darbdavio nurodymus, kurie taip pat buvo įforminti raštu, ir atvykti į darbovietę (kas taip pat nepaneigta darbo byloje), ieškovė turėjo teisinį pagrindą nurodytų neatvykimo į darbą ginčo laikotarpiu priežasčių nepripažinti svarbiomis. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. faktas buvo nustatytas ir gali būti neginčijamai patvirtintas, o atsakovas, darbo byloje turėdamas tokią įrodinėjimo pareigą, neįrodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą nurodytomis dienomis, svarbumo. Ieškovės vertinimu, atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo proporcinga priemonė darbdavio interesų gynimui.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Su ieškovės teigimu, jog neatvyko į darbą visas darbo dienas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. nesutinka, kadangi turėjo teisinį pagrindą darbo funkcijas ieškovės įmonėje vykdyti nuotoliniu būdu, nes egzistavo tokio turinio tarp šalių sudarytas susitarimas. 2022 m. vasario mėnesio pradžioje Linkedin.com intemetinėje svetainėje aplikavo į darbo skelbimą, kurį buvo paskelbęs įmonės UAB „M.“ įkūrėjas, buvęs direktorius ir dabartinis akcininkas D. T., kuris taip pat ir vykdė darbuotojų atranką. 2022 m. vasario 11 d. D. T., atsiliepdamas į atsakovo siųstą aplikaciją Linkedin.com intemetinėje svetainėje, susisiekė su juo, parašydamas žinutę su kvietimu tą pačią dieną, naudojantis vaizdo ryšio paslauga G. M., pasikalbėti apie ieškovės siūlomą darbo poziciją detaliau. Pokalbio metu aptarė būsimą darbo vietą, kadangi darbo skelbime buvo nurodyta: „prioritetas darbui nuotoliniu, su galimybe dirbti iš biuro Klaipėdoje”. Kadangi jo gyvenamosios vietos adresas yra Kauno mieste, su D. T. pokalbio metu sutarė, kad dirbs nuotoliniu būdu, t. y. savo gyvenamosios vietos adresu. Šią įvykių seką bei tokį tarpusavio susitarimą D. T. gali paliudyti. 2022 m. vasario 28 d. darbo sutartis atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta nuotoliniu būdu, pasirašant ją elektroniniais parašais ir persiunčiant ją vienas kitam elektroniais laiškais. Toks dokumentų pasirašymas buvo nusistovėjusi praktika įmonėje, kadangi visi tuo metu dirbę įmonės darbuotojai, įskaitant D. T., dirbo nutolimu būdu. Nuo įsidarbinimo įmonėje dienos iki atleidimo iš darbo dienos nebuvo supažindintas su buveine, t. y. nei karto nebuvo pakviestas atvykti dirbti įmonės buveinės adresu, nors ieškinyje yra remiamasi pavyzdžiais, kuriuose neva yra informacija, jog atsakovas yra kviečiamas atvykti, tačiau pavyzdžiuose jokia forma nėra pateikiamas kvietimas atvykti buveinės adresu, o vietoje to yra pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, jog jis nebuvo darbo vietoje. Todėl ieškovės nurodoma faktinė aplinkybė, jog nuo 2022 m. liepos 13 d. iki liepos 26 d. atsakovas nebuvo atvykęs į darbą visas darbo dienas, yra neteisinga, kadangi nuo pirmos savo darbo dienos įmonėje dirbo iš savo gyvenamosios vietos adreso Kaune, nes su ieškovės įdarbinti paskirtu D. T., darbo pokalbio metu buvo sutaręs dėl darbo nuotoliniu būdu. 2022 m. gegužės 25 d. iš darbdavio (L. B.) elektroniniu būdu sulaukė kvietimo 2022 m. gegužės 31d., jo darbo laiko metu, susitikti parduotuvėje „Hyper Maxima“, esančioje adresu Kaunas, Savanorių pr. 255. Priežastys, kodėl nebuvo kviečiamas atvykti ieškovės buveinės adresu, jam nėra žinomos. 2022 m. birželio 1 d. darbdavys elektroniniu būdu pranešė, jog jam buvo malonu su atsakovu susipažinti. Šie elektroniniai susirašinėjimai rodo, jog iki gegužės 31 d. jis ir darbdavys nebuvo susitikę gyvai ir kad nuo įdarbinimo įmonėje dienos jis dirbo nuotoliu, o darbdaviui buvo žinoma, kad jo darbo nuotoliu vieta yra Kauno mieste. Vėliau, 2022 m. birželio 19 d., iš darbdavio elektroniniu būdu sulaukė kvietimo dar kartą susitikti Kauno mieste tam, kad šis atsakovui perduotų darbui skirtą įmonės telefoną. Priežastys, kodėl nebuvo kviečiamas atvykti ieškovės buveinės adresu, jam nėra žinomos. Šis elektroninis susirašinėjimas dar kartą įrodo, jog darbdaviui buvo žinoma, kad jo darbo nuotoliu vieta yra Kauno mieste. Kadangi įmonėje užėmė klientų aptarnavimo specialisto pareigas ir su klientais bendravo el. paštu bei virtualiai, realiu metu vykstančių susirašinėjimų platformoje, o praktika klientų aptarnavimo specialistams su klientais bendrauti telefonu įmonėje nebuvo taikoma (tą patvirtina ir priede Nr. 1 pateikiama informacija: „teiksite pagalbą klientams el. Paštu, live-chat'e (be skambučių)), su darbdaviu susitikimo metu žodiškai sutarė, o tokį susitarimą darbdavys patvirtino atsiųsdamas el. laišką, kuriame buvo pridedamas ilgalaikio turto (telefono) perdavimo aktas bei raštiškas pranešimas: „telefoną siūlau naudoti bendraujant su klientais ir partneriais, kai matai, kad to skambučio reikia ir taip bus greičiau, informatyviau išspręsta situacija”, kad telefoną naudos atvejais, kuomet bendrauti su klientais telefonu bus greičiau nei el. paštu. Vadovaudamasis darbdavio nurodymu perduota mobiliąja ryšio priemone naudotis tik tais atvejais, kai komunikuoti su klientu bus paprasčiau arba greičiau, suteiktą telefoną laikė išjungtą, kadangi tokių atvejų darbo metu nepasitaikė. Visa tai paneigia ieškinyje pateiktą informaciją apie atsakovo neva sąmoningą atsisakymą bendrauti su darbdaviu darbo reikmėms perduotu telefonu nuo įsidarbinimo įmonėje dienos iki 2022 m. liepos 13 d. Buvo įprasta, kad komunikacija tarp atsakovo ir darbdabio vyko el. laiškais ir susirašinėjimo platformoje „Slack“. Todėl liepos 15 d., 19 d., 22 d., 28 d. bei 29 d. darbdavys jam atsiuntė el. laiškus, kuriuose buvo pateikti pranešimai. Su visais šiais pranešimais nesutinka, kadangi juose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija: 1) nurodoma, kad nebuvo darbo vietoje, nors, kaip ir paaiškino, su D. T. buvo sutarę dėl darbo nuotoliu ir jo ieškovė nesupažindino su darbo vieta buveinės adresu bei niekada nekvietė buveinės adresu atvykti; 2) nurodoma, kad neatsakė į darbdavio el. laiškus, nors atsakymus į el. laiškus yra pateikęs; 3) nurodoma, kad nepateikė paaiškinimo, nors paaiškinimą yra pateikęs. 2022 m. liepos 19 d. pranešime teigiama, kad nuo liepos 25 d. yra nutraukiama darbo sutartis, tačiau iš darbdavio negavęs tolimesnės informacijos apie atleidimą iš darbo, kitą dieną, t. y. liepos 26 d., kreipėsi į darbdavį su prašymu atsiųsti prašymo išėjimo iš darbo formą, tačiau darbdavys į jo kreipimąsi nesureagavo ir formos nepateikė. O vėliau, liepos 29 d., atsiuntė dar vieną pranešimą apie atleidimą iš darbo. Ieškovė teigia, kad atsakovo atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo proporcinga priemonė darbdavio interesų gynimui, tačiau jis su tuo nesutinka, kadangi jam paskirtas atlikti darbo funkcijas, kurios buvo apibrėžtos darbo skelbime bei darbo pokalbyje su D. T., jis kiekvieną darbo dieną nuo įsidarbinimo įmonėje dienos iki paskutinės darbo dienos, atliko ir tą darė nuotoliu, savo gyvenamojoje vietoje, kadangi toks susitarimas buvo tarp jo ir D. T.

Ieškovės atstovas advokatas Petras Selilionis teismo posėdžio metu nurodė, kad visos probleminės aplinkybės nurodytos ieškinyje. Mano, jog Darbo ginčų komisija skundžiamu nutarimu neteisingai išnagrinėjo bylą. Spendimas neteisėtas, nepagrįstas, atsakovas dėl pravaikštų buvo atleistas iš darbo teisėtai. Darbo sutarties 1.1 punkte numatyta atsakovo darbo vieta (duomenys neskelbtini). Kai pasikeitė vadovas, ieškovės direktorei buvo reikalinga pasitarti su atsakovu vietoje, prašė atsakovą atvykti į vietą, kad galima būtų tęsti įmonės funkcijas, buvo reikalalinga susipažinti, kaip veikia internetinė programa. Atsakovas neatvyko į darbo vietą ir atsisakė kalbėti telefonu ir nurodė priežastis, kurios vertintinos kaip išsisukinėjimas. Darbo sutartyje nėra numatyta, kad darbas yra nuotolinis. Skelbime irgi nebuvo nurodoma, kad darbas išimtinai yra nuotolinis. Pasikeitus direktoriui, poreikis atvykti į darbovietę egzistavo, atsakovas netgi ir telefonu atsisakė bendrauti. Iš susirašinėjimų matėsi, kad jam yra nesvarbu, kad neketina tęsti darbo, prašė atsiųsti atleidimo formą, savo nuožiūra pasirinko kurias darbines funksvijas vykdyti, kurių nevykdys. Ką sutarė su direktoriumi – neaišku, galima tik spėlioti. Žodiniai susitarimai nėra pagrindas tenkinti prašymus, svarbu, kas yra numatyta sutartyje. Mano, kad darbo sutartis nutraukta teisėtai. Mano, kad atsakovas atleistas pagrįstai ir teisėtai, todėl Ginčų komisijos sprendimas panaikintinas, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pranešimai yra pateikti į bylą. Buvo prašoma pasiaiškinti atsakovą dėl jo elgesio. Iš pateiktų elektroninių laiškų matoma, kad buvo ieškomas darbuotojas, buvo prašoma pasiaiškinti, kad kažkur dingo. Problemos prasidėjo 2022 m. liepos 13 d., vadovė ieškojo, skambino per sistemą. Atsakovas į skambutį neatsakė. Vėl buvo prašoma perskambinti, tačiau tą dieną taip niekas ir neįvyko. 2022 m. liepos 14 d. buvo vadovės SMS su klausimu, kodėl nebendrauja ir neatsiliepia. Galiausiai matoma, kad 17 val. 27 min. atsakovas atrašo. Matosi kad ilgą laiką nebuvo komunikacijos. Tą pačią 2022 m. liepos 14 d. parašytas el. laiškas, kuriame prašoma darbuotoją pasiaiškinti dėl pravaikštos, kad negalima buvo susisiekti su juo. 2022 m. liepos 15 d. vėl vidinėje sistemoje matyti, kad direktorė išsiuntė laišką, kuriame prašoma pasiaiškinti. Toliau vėl matosi, kad atsakovas neatsiliepia, atsakymo neparašo ir taip pat 2022 m. liepos 16 d. neatrašo. 2022 m. liepos 17 d. vėl jo prašoma susisiekti su direktore. 2022 m. liepos 18 d. direktorė vėl rašo, ar gali jie pasikalbėti, atsakymo nėra – jokių žinių. 2022 m. liepos 19 d. išsiųstas el. laiškas dėl pasiaiškinimo. 2022 m. liepos 19 d. gautas atsakovo pasiaiškinimas, jame nuroma, kad jis dirba, kad yra darbe kiekvieną dieną. 2022 m. liepos 20 d. direktorė vėl parašo žinutę dėl susitikimo, iš atsakovo nesimato jokio atsakymo. 2022 m. liepos 22 d. pranešimas, jokio atsakymo. 2022 m. liepos 24 d. prašymas el. paštu siųstas. Jokių atsakymų. 2022 m. liepos 26 d. atsakovas prašė atsiųsti atleidimo iš darbo formą. Į paklausimą dėl telefono perdavimo atsakymo nebuvo. 2022 m. liepos 29 d. atsakovas pateikė antrą pasiaiškinimą, kuriame iš esmės atkartotos tos pačios aplinkybės, kad dirba, kad telefonu naudotis jis neprivalo. Šie įrodymai patvirtina, kad su atsakovu buvo bendravimas, buvo prašoma suteikti informaciją kelis kartus. Matosi, kad kažkur mintimis ir darbais išvykęs – buvo kaime ar dar kažkur. Šitos aplinkybės parodo, kad atsakovas nebedirbo įmonėje, kai kurias užduotis formaliai atlikdavo, kad imituoti darbą. 2022 m. liepos 14 d. atrašė po darbo valandų ir jis tai traktuoja, kad dirba, kad viskas tvarkoj. Atsakovas nebendravo, atliko imitacinius veiksmus, matosi, kad jis ir nenorėjo dirbti. 2022 m. liepos 26 d. atsakovas pats prašėsi atleidžiamas iš darbo. Darbuotojas jau buvo nelojalus bendrovei, nebendravo, vienas kitas laiškas, vienas kitas veiksmas, mano kad nesudaro pagrindo teigti, kad atliko savo darbo funkcijas tinkamai, ir, kad darbdavys galėjo manyti, kad jo veiksmai pasikeis ir atsakovas supratęs savo klaidas pradės normaliai bendrauti, dirbti. Visi šie pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo atleistas pagrįstai (2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 40 sek. – 18 min. 35 sek., 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 20 sek. – 28 min. 10 sek.).

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinyje klaidingai teigiama, kad nurodomu laikotarpiu neatvyko į darbą. Jis turėjo teisinį pagrindą dirbti nuotoliniu būdu, galiojo toks susitarimas tarp šalių. Ieškovė jo nei karto nekvietė atlikti darbo funkcijų (duomenys neskelbtini). Iešinyje klaidingai teigiama, kad tie nurodymai atvykti į darbą atlikti darbo funkcijas yra privalomi, nes buvusi darbdavė jo niekada ir nekvietė atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Jie su direktore buvo susitikę ir advokato pastabos apie direktoriaus pasikeitimą, egzistuoja. Tuo metu kai keitėsi direktorius, buvo susitikę su L. B.. 2022 m. gegužės 31d. buvo jam pasiūlyta susitikti Kauno mieste. Jis įsivaizdavo, kad ji žino, kad dirba nuotoliniu būdu Kaune. Jie susitiko netoli nuo jo namų esančioje parduotuvėje. Kitas pasiūlymas susitikti buvo 2022 m. birželio 22 d. tam kad būtų perkeltas jam telefonas. Kitą dieną po susitikimo L. B. atsiuntė pranešimą, kuriame nurodyta kokiais tikslais naudoti telefoną. Jam tikslo bendrauti su klientais jis nematė, dėl to ir jis buvo išjungtas. Jo ir buvusios vadovės ryšys nebuvo nutrūkęs, jie bendravo el. paštu ir įmonės vidine sistema, kuria susirašinėja tarpusavyje. Susitikimas vyko prie pat jo namų, kad tą telefoną atiduoti. Dar vienas susitikimas buvo ginčijamu laikotarpiu, kada norėjo susigrąžinti įmonės turtą. Ji pateikė du pasiūlymus. Jis pasirinko susitikimą prie namų ir direktorė atvyko telefono pasiimti. Nori pabrėžti, kad buvo iš viso 3 direktorės L. B. siūlymai susitikti, jis visus 3 kartus su ja susitiko. Siūlymų, kvietimų raginimų ar bet kokia kitokia forma pateiktų prašymų atvykti darbo funkcijas atlikti adresu (duomenys neskelbtini), iš L. B. jis nėra sulaukęs. Direktorė žinojo, kad jis dirba Kaune – jis mano, kad direktorė žinojo, kad jis nuotoliniu būdu dirba Kaune. Neteisingai pateikdama faktą, kad jis 2022 m. liepos 13-26 d. neatvyko į darbą, nors jo direktorė ir nekvietė, ji tuo grindžia savo ieškinį. Jis nesutinka, kadangi tokio pakvietimo neturėjo. Jis visas funkcijas atliko. Direktorė buvo sakiusi, kad gal reikėtų trumpam susitikti. Jis su vadovu buvo susitikęs 2022 m. gegužės 31 d. Po to susitikimo L. B. daugiau nepareiškė noro susitikti, kad aptarti darbus. L. B. nesakė, kad įsijungt telefoną, kad galėtų pabendraut. 2022 m. liepos 20 d., jei gerai pamena, rašo susitikime rytoj, nėra jokių tikslių susitikimo detalių, laukė kol bus patikslintos detalės ir kur susitikt. Jis laukė, kol ji patikslins susitikimo detales. Ji patikslino tas detales vėliau, lyg 2022 m. liepos 31 d., Kaune prie jo namų arba kitomis nurodomomis dienomis. Kažkuriame priede yra susirašinėjimo laiškų, jis nesijautė gerai, todėl ieškojo kito būdo susitikti. Direktorė nėra nurodžiusi, kad bendravimas telefonu yra būtinas. Jis nematė būtinybės skambinti, kadangi jie bendrauja el. paštu. 2022 m. liepos 15 d., jei gerai pamena, jis gavo pranešimą dėl pravaikštų. Jis nesuprato kas vyksta, jis atsakė ne tą pačią dieną, konsultavosi su teisininkais. Jis norėjo, kad visi susirašinėjimai būtų raštiški, mano, kad išėjo į naudą, kad su direktore nebendravo telefonu. Iš direktorės parašymo kodėl jis nebendrauja telefonu, jis suprato, kad ji norėjo aptarti tą klausimą, kurį jau aptarė el. laišku. Jis nori pabrėžti, kad bendravimas niekada su direktore nebuvo nutrūkęs. Dėl įvairių priežasčių jis galėjo to telefono nekelti. Reikėjo su L. B. bendrauti ir jis tą darė el. laiškais, žinutėmis taip kaip ir darė anksčiau. Jis D. T. pareiškė, kad jis ne vadovas, nedaro įtakos jo darbo funkcijoms, jam nėra skirtumo kas bus įmonės direktorius. Kol dirbo įmonėje, su D. T. bendravo kas dieną, dabar susirašo kartą per mėnesį. Su D. T. santykiai nėra artimi. D. T. neduoda jam patarimų kaip atlikti darbo funkcijas, kalba temomis, kurios su jo darbu nesusijusios. D. T. nesiūlė jokios pagalbos. Iki tol, kol jis buvo atleistas iš įmonės, buvo atleistas ir dar vienas darbuotojas. Įmonėje nebuvo daug darbuotojų. Jis spėja, kad taip vyksta dėl kažkokių jam nežinomų priežasčių, gal jai netiko kaip jis atliko darbo funkcijas. Jis, atsakovo nuomone, atliko darbo funkcijas pakankamai gerai, jam nesuprantama kas pasikeitė 2022 m. liepos 13 d. Jis negali pasakyti kodėl ir kas pasikeitė. Jo pagrindinė darbo funkcija buvo bendravimas su įmonės klientais. Nori pabrėžti, kad tai užėmė didžiają dalį dienos, kiti darbai buvo atliekami lygiagrečiai, jei nebuvo spėjami jie atlikti, jie būdavo perkeliami kitai dienai. Jis atliko savo pagrindinę darbo funkciją. Darbo ginčų komisijai pateikė susirašinėjimus, kurie pagrindė, kad jis savo pagrindinę funkciją atliko. Gal buvo didelis užimtumas jo darbo metu, dėl to tos žinutės nebuvo atrašytos iš karto. Jis pastebėjo, kad vadovė pakeisdavo datą ir vėl išsiųsdavo tokį pat laišką, nematė prasmės atsakinėti. Jis neatostogavo, darbo laiku dirbo. Pasakė, kad kaime, nes norėjo pranešti, kad jo nėra namie. Įsidarbinus įmonėje buvęs vadovas jam leido suprasti, kad bendravimas su klientais yra pats svarbiausias, kuo jiems greičiau parašysi, tuo bus geriau įmonei. Nuo spalio mėnesio dirbo kitoje įmonėje. Jam pabodo direktorės siuntinėjimas laiškų, pagalvojo, kad reikėtų išeiti iš darbo. Jį atleido neteisėtai, todėl norėjo būti sugrąžinamas į darbą. Jam patiko darbo specifika. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje. Jis pateikė pasiaiškinimą, paskui nesulaukęs atsakymo, sulaukė kito pranešimo. Jis suprato, kad kam jam teikti pasiaiškinimus, jeigu naudos iš jų jokios nėra. Jis buvo pradėtas kaltinti, kad neatsiliepia. Jis nekėlė ragelio matyt dėl to, kad dirbo tuo metu. Jis nesinaudojo telefonu, todėl ji pradėjo siųsti pranešimus dėl pravaikštų. Galvoja, kad buvo toks planas jį atleisti. Jis buvo vienintelis, kuris atitiko sąlygas. Keista, kodėl buvo pasirinkta tokia taktika jį atleisti (2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 19 sek. – 47 min. 10 sek., 2023 m. kovo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 15 sek. – 46 min. 15 sek.).

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tiek rašė atsakovui per vidinę komunikacijos sistemą, tiek bandė susiskambinti telefonu. Pati asmeniškai su kolega, darbo sandėlio vadovu, buvo nuvykusi į atskovo gyvenamąją vietą, pakalbėjo su kaimynais, nes jis nelėlė ragelio nei asmeninio, nei darbo telefono. Taip, ji norėjo susitikti su atsakovu arba Vilniuje, arba Kaune ir tą rašė. Pasikeitus įmonės vadovui, jai buvo svarbu kokią atsakovas turi informaciją, norėjo gyvai susižiūrėti. Norėjo suvokti, kaip mato savo darbo funkcijas atsakovas. Prieš tai ji su juo susitikinėjo ir nebuvo jokių problemų, dabar pasirodė, kad atsakovas slapstosi. Ji mato, kad atsakovui buvo siųstos SMS žinutės 2022 m. liepos 14 d., 2022 m. liepos 18 d., kad perskambink, perskambink skubiai. Atsakovas tiesiog ją ignoravo. Jei skambindavo – arba atmesdavo, arba neatsiliepdavo. Darbinio telefono net nebuvo įsijungęs. Kelis kartus bandė skambinti per vidinę komunikacijos platformą, tačiau nors ir matydavo, kad jis yra prisijungęs, atsakovas nei atsiliepdavo, nei perskambindavo. Ji kabėjo su D. T. kaimynėmis, po to pokalbio jis atsiliepė ir pasakė: kaip tu drįsai atvykti į namus. Liudytoja norėjo aptarti integracijų instrukcijas, jų rašymą, jų sukėlimą į sistemą. Jai buvo keista, kad atsakovas ta informacija net nesiruošia dalintis. Norėjo aptarti ir dėl skolininkų, yra tokių asmenų, kad pasiskambintų tokiems asmenims, tas darbas irgi buvo duotas D. T. Buvo atsainus elgesys, bendravimas. Jo komunikacija kardinaliai pasikeitė, išėjus D. T. iš darbo nuo 2022 m. birželio 13 d. Buvo keista, kad atsakovas neatvyksta, slapstosi, buvo tiesiog nepasiekiamas. Jai buvo kilęs įtarimas, kad už jį dirba kitas žmogus, matė, kad paskutinę dieną buvo prisijungta iš kito kompiuterio ir buvo kitokio stiliaus laiškų rašymas. Galimai net ne D. T. tuomet dirbo. D. T. pasisavino įmonės informaciją. Ji su D. T. norėjo susitikti, tai buvo viena iš priežasčių, nes D. T. mokė D. T. Ji pateikė policijai pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Yra padaryta žala įmonei. Nutarimai dėl nutraukimo ikiteisminio tyrimo nutraukimo dar neįsiteisėję, apskųsti. Taip, ji yra kvietusi atsakovą atvykti į darbą Vilniuje. Atsakovas nekėlė ragelio. Ji el. paštu rašė, kad reikia susitikti. Ji nepasakys ar adresą buvo nurodžiusi, jai svarbu buvo susitikti. Kaune ji atsakovo nerado kelis kartus. Ji nežino ar privalo rašyti būstinės adresą, kai žinomas adesas įmonės. Pačioje įmonės būstinėje gal ir nebuvo susitikę. Ji žinojo, kad atsakovas buvo įdarbintas, gal buvo nurodyta, kad prioritetas dirbti nuotoliniu būdu. Ginčijamu laikotarpiu nepilnai buvo atliktos darbo funkcijos, skambučiai yra irgi nuotolinis darbas, bendravimas su įmonės darbuotojais irgi yra nuotolinis darbas. Labai abejoja dėl atsakovo darbo kokybės. Integracijų instrukcijų atsakovas nedarė, neskambino (2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 20 sek. – 1 val. 15 min. 24 sek.).

Liudytojas D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nei atsakovui, nei kitam žmogui nebuvo kitokių taisylių, buvo pasakyta, kad darbas vyksta nuotoliniu būdu. Turėjo pasiūlymą dirbti iš Klaipėdos ofiso, bet atsakovas buvo iš Kauno, todėl buvo pasirinktas nuotolinis darbas iš namų. Negali pakomentuoti ar darbo sutartyje buvo parašyta darbo vieta. Jie buvo sutarę, kad jis perims įmonę. Darbo sutartį paruošė L. B. (duomenys neskelbtini) – tai faktinis ofisas, adresas kerespondencijai, adresas, kur registruota įmonė. Su atsakovu susirašo keliomis žinutėmis maksimaliai. Šiuo metu su L. B. santykiai yra sudėtingi. Jo nuomone L. B. elgiasi nesažiningai. Detalių jis nežino dėl susitikimų. Jis apie teismą neseniai sužinojo. L. B. nekvietė iš tikro jo atvykti į Vilnių, o jinai teigia, kad tai buvo daroma. Jis prieš išeinat visiems įmonės darbuotojams kas vyksta papasakojo, viską pasakė apie L. B. – kaip nuo jos nukentėjo. Jis papasakojo tiesiog, koks žmogus yra L. B., kuri nesiteikė pakomentuoti šitos situacijos. Jis nebuvo piktas. Po jo išėjimo liko atsakovas ir kitas darbuotojas, kuris dabar irgi yra atleistas. L. B. kaltina, kad jis pasisavino duomenis, bet tiesiog buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jis ten nebuvo įtariamasis. Liudytojo iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimą dėl dokumentų padirbinėjimo. L. B. išvarė iš susirinkimo ir nurodė protokole, kad jis neatvyko į susirinkimo. Paskutinę darbo dieną jie kalbėjo apie perdavimą, L. B. užpuolė jį, suplėšė marškinius, jis buvo užpultas. Buvo nutrauktas tas ikiteisminis tyrimas. Visa įmonė dirba internetu. Ji viską turi, absoliučiai viską. L. B. sako, kad kažko neturi, bet tai yra tiesiog melas. Darbinių, verslo santykių liudytojas su atsakovu nepalaiko (2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 20 sek. – 1 val. 15 min. 24 sek.).

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „M.“ ir atsakovo D. T. 2022 m. vasario 23 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 6, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti klientų aptarnavimo specialistu.

Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-3973 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14697/2022 D. T. reikalavimus iš dalies patenkino ir nusprendė: “pripažinti D. T. atleidimą iš darbo UAB „M.“, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, negrąžinant į darbą; pakeisti atleidimo formuluotę ir konstatuoti, kad darbo sutartis sudaryta tarp D. T. atleidimą iš darbo UAB „M.“, nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį šiuo darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo (įvykdymo) dieną; išieškoti D. T. naudai iš atsakovės UAB „M.“ 1663,57 Eur darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir po 79,60 Eur vidutinį darbo dienos darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitės darbo grafiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; D. T. prašymo dalyje dėl grąžinimo į ankstesnį darbą netenkinti”.

Ieškovė UAB „M.“, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas atmesti atsakovo Darbo ginčų komisijai 2022 m. rugpjūčio 5 d. pareikštą prašymą, kadangi atsakovas buvo pagrįstai atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo.

Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų nebaigtinis sąrašas pateiktas DK 58 straipsnio 3 dalyje. Be konkrečių šios dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Įstatymas, nustatydamas nebaigtinį šiukščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą, susiejo jį su vertinamaisiais kriterijais, tačiau nenustatė įpareigojimo darbdaviui nustatyti tokį sąrašą lokaliuose teisės aktuose. Todėl teismas, spręsdamas dėl darbuotojo atleidimo iš pareigų teisėtumo, turi patikrinti, ar darbuotojo padarytas darbo pareigų pažeidimas gali būti vertinamas kaip šiurkštus. Sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas dirbo nuotoliniu būdu. Darbo kodeksas numato, jog dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Iš atsakovo, liudytojo D. T. paaiškinimų matyti, kad buvo žodinis šalių susitarimas, kad atsakovas dirbs nuotoliniu būdu, todėl nesutiktina su ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad atsakovas neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. liepos 26 d. Tai, kad atsakovas minėtu laikotarpiu vykdė darbines funkcijas patvirtina ir Darbo byloje esantys atsakovo pateikti susirašinėjimai su klientais.

Išanalizavus visą bylos medžiagą ir chronologine tvarka nuo 2022 m. liepos 14 d. iki 2022 m. liepos 26 d. vykusį susirašinėjimą tarp darbdavio (direktorės L. B.) ir darbuotojo (atsakovo D. T.), vertintina, kad atsakovas kaip darbuotojas pažeidė savo pareigas. Iš ieškovės atstovo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad direktorė L. B. minėtu laikotarpiu rašė el. laiškus, žinutes atsakovui prašydama paskambinti, nes atsakovas neatsiliepdavo telefonu, prašė susitikti ir aptarti darbinius reikalus, pateikti informaciją, tačiau iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad atsakovas nevykdė darbdavio direktorės daugkartinių raginimų susitikti su vadove, neatsiliepė į vadovės skambučius, žinutes ir el. laiškus. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo ir atliko savo pagrindinę darbo funkciją, telefoną laikė išjungtą, nes direktorė nėra nurodžiusi, kad bendravimas telefonu yra būtinas. Jis nematė būtinybės skambinti, kadangi jie bendrauja el. paštu. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad neatsakydavo į el. laiškus, kadangi jis pastebėjo, kad vadovė pakeičia datą ir vėl išsiųsdavo tokį pat laišką, todėl nematė prasmės atsakinėti. Akivaizdu, kad atsakovas pasirinkdavo savo nuožiūra ar atsakyti į jam darbo metu direktorės siunčiamus el. laiškus ir žinutes, nematė reikalo atsiliepti telefonu ar perskambinti direktorei.

Atsakovas nurodė, kad su D. T. buvo sutarę dėl darbo nuotoliu ir jo ieškovė nesupažindino su darbo vietos buveinės adresu bei niekada nekvietė buveinės adresu atvykti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Kita vertus, darbuotojas, kuris yra susijęs darbo santykiais, taip pat privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Tačiau jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka tam tikrų pareigų arba jas netinkamai atlieka, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 40 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nevykdė bendrovės vadovės nurodymo susitikti, aptarti darbinius klausimus, ignoravo telefoninius skambučius dėl nežinojimo ar negalėjimo įvykdyti direktorės prašymus atsakyti į jos el. laiškus ir perskambinti telefonu. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė nesupažindino atsakovo su darbdavio buveinės adresu, kadangi atsakovas buvo pasirašęs su darbdaviu darbo sutartį ir turėjo žinoti, koks yra jo darbovietės adresas.

Atsižvelgiant į DK 24 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintus sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, nepažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Ieškovės atstovas išreiškė abejones, kad atsakovas ginčytinu laikotarpiu nedirbo arba kažkas kitas už jį dirbo, tačiau atsakovo Darbo ginčų komisijai pateikti atsakovo susirašinėjimai su klientais, patvirtina, kad atsakovas dirbo su klientais. Vertintina, kad nors atskovas ir vykdė, kaip jis įvardijo – pagrindinę funkciją, tačiau sąmoningai nevykdė ieškovės vadovės pakartotinų nurodymų, ignoravo pranešimus ir telefoninius skambučius, nebendradarbiavio, todėl toks atsakovo elgesys darbdaviui sudarė pakankamą pagrindą nebesitikėti, jog atsakovas įvykdys nurodymus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje įrodytas atsakovo sąmoningas atsisakymas vykdyti vadovės nurodymus, pasireiškiantis neįvykdytais vadovės daugkartiniais prašymais atsakyti į el. laiškus ir kitokio pobūdžio susirašinėjimus, susitikti ir aptarti darbinius klausimus, ignoravimas vadovės telefoninių skambučių, sukeliantis darbdavei neigiamų pasekmių, vertintinas kaip veikimas prieš darbdavio interesus, kuris nulėmė ieškovės pasitikėjimo atsakovu praradimą, todėl ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo laikytinas proporcinga priemone.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad darbdavys turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą atsakovą atleisti iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Teismas, įvertinęs patirtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių bei teiktų procesinių dokumentų kiekį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių ir nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 940 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 177 Eur žyminio mokesčio.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties su uždarąja akcine bendrove „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasibaigimą 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį vieną šimtą septyniolika eurų (1 117 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. DGKS-3973 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)14697/2022 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.