- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-626-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02925-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Ž. Š., N. A.
- Suinteresuotas asmuo
- B. B., A. Š., G. Š., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Janina Argustaitė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjų Ž. Š. ir N. A. atstovei advokatei Janinai Argustaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. Š. ir N. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3571-91/2010 pagal pareiškėjų Ž. Š. ir N. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. B., A. Š., G. Š., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai pareiškimu (b.l.1-2) prašė nustatyti juridinį faktą, kad jie priėmė J. Š., mirusio 2010-02-18, palikimą, valdydami, naudodami palikimą po jo mirties.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-11-16 sprendimu (b.l.70-73) pareiškėjų pareiškimo netenkino, priteisė iš pareiškėjų solidariai 71,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad palikėjas J. Š. mirė 2010-02-18 (b.l.12). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į Marijampolės 2-ąjį notaro biurą kreipėsi J. Š. dukterys B. B. ir A. Š. (b.l.47). Po J. Š. mirties pareiškėjai Ž. Š. ir N. A. (J. Š. vaikai) pareiškimu kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai jokių kitų nekilnojamų daiktų po palikėjo mirties nevaldė ir netvarkė, savo aktyviais veiksmais jų valdyti ar gausinti palikėjo palikto turto nesiekė, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad palikėjo daiktai būtų perrašyti pareiškėjų vardu, automobilis yra neveikiantis, techninis pasas dar yra palikėjo J. Š. vardu. Teismas nustatė, jog pareiškėjai sergančio tėvo nekaršino ir prie laidotuvių neprisidėjo, namuose nesilankė ir paveldėti jo palikto turto nesiekė, teismui neįrodė, kad jie terminą palikimui priimti po savo tėvo J. Š. mirties praleido dėl rimtų priežasčių (LR CK 5.57 str.). Teismas sprendė, jog šie paimti pareiškėjų kilnojami daiktai (automobilis ir priekaba) neįrodo, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėjai siekė paveldėti palikėjo turtą. Teismas nustatė, jog po tėvų mirties viską tvarkė jų dukra, pareiškėjų sesuo B. B., kuri gyveno name ir dirbo žemę, mokėjo visus draudimo ir komunalinius mokesčius. Pareiškėjai į tėvų namus atvykdavo tik pasisvečiuoti kelis kartus per metus, palikimu nesirūpino, jo netvarkė, neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo, teismas pripažino, jog pareiškėjai aplinkybės, kad per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą neįrodė, ir pareiškėjų pareiškimą atmetė.
Apeliaciniu skundu (b.l.75-77) pareiškėjai Ž. Š. ir N. A. su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinį faktą, kad Ž. Š. ir N. A. priėmė J. Š., mirusio 2010-02-18, palikimą (faktas nustatomas pateikti Marijampolės 2-ajam notaro biurui), priteisti iš pareiškimą ginčijusios B. B. bylos vedimo išlaidas, dėl šių motyvų: pareiškėjai reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti nereiškė. Todėl teismas, nurodydamas, jog pareiškėjai kreipėsi dėl termino atnaujinimo, suvaržė pareiškėjų teises, kad jie negalėtų tokio reikalavimo pareikšti ateityje. Tai parodo teismo šališkumą, neobjektyvumą pasitelkiant akivaizdžiai neobjektyvų faktą, neparemtą bylos medžiaga; trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą dėl palikimo paveldėjimo po J. Š. mirties baigėsi 2010-05-18. Pareiškėjai kreipėsi 2010-05-21. Jų pareiškimai nebuvo priimti, nes buvo kelios dienos praleistos. Terminą pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių, nes sirgo žmona, vaikai. Tačiau šioje byloje pareiškėjai pareiškė reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, o ne dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; pareiškėjų priimtas valdyti palikimas - lengvasis automobilis, priekaba - nepriskirtini prie namų apstatymo ar apyvokos reikmenų, kitų šeimos relikvijų ar nekilnojamų paprastų daiktų. Tai yra registruojamas turtas, kuris iki šiol yra palikėjo J. Š. nuosavybė, ką patvirtina byloje esančios Regitros išduotos pažymos. Registruoti nekilnojamieji daiktai yra perrašomi po savininkų, kurių vardu registruoti, mirties, tik gavus paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio savininko turtą. Todėl be paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai negalėjo persirašyti lengvojo automobilio ir priekabos savo vardu. Darytina išvada, jog teismo argumentas, kad pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl daiktų perrašymo, yra neteisėtas ir nepagrįstas; teismo sprendime nurodytose LAT nutartyse (3K-3-247/2006 ir 3K-3-86/2007) analizuojamos situacijos skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. LAT nutartyse buvo sprendžiamas klausimas dėl palikėjo kostiumo, batų, patalynės radijo imtuvo, kitų namų apstatymo ir apyvokos daiktų priskirimo prie palikimo. Tai nebuvo bylos dėl registruoto palikėjo nekilnojamo turto - lengvojo automobilio, priekabos. LAT nutartyse nėra pasisakyta, kad registruotas kilnojamas daiktas - transporto priemonės priekaba, automobilis - yra namų apyvokos daiktai ir nėra priskiriami prie paveldimo turto; teismo sprendime be jokių įrodymų tvirtinama, kad B. B. dirbo žemę, gyveno name bei mokėjo visus draudimo ir komunalinius mokesčius. Priešingai, pati B. B. teisme aiškino, kad ji gyvena Marijampolėje (turi ten nusipirkusi gyvenamą plotą), kad ji žemės nedirba, galvoja išnuomoti, kad palikėjo gyvenamas namas yra apleistas, reikalingas kapitalinio remonto, o palikėjas J. Š., kaip invalidas ir pensininkas, nemokėjo mokesčių. Taigi, pati B. B. žemės nevaldė ir nedirbo, gyvenamojo namo neremontavo, mokesčių nemokėjo, t. y. neatliko jokių aktyvių veiksmų, tik padavė pareiškimą notarui; teismo sprendimo motyvas, kad pareiškėjai neprisidėjo prie laidotuvių, nekaršino tėvo, nėra pagrindas jų pareiškimui atmesti. B. B. buvo išmokėta virš 2 000 Lt laidojimo pašalpa, pensija, B. B. gaudavo virš 1 000 Lt savo tėvo socialinių išmokų ir turėjo pakankamai lėšų, per laidotuves pareiškė, kad pinigų užtenka ir jų nereikalavo. Todėl pareiškėjai ir neprisidėjo. Be to, J. Š. buvo labai nepatenkintas B. priežiūra, verkdavo, prašė N. A. jį paimti. Tačiau B. B. jam vykti neleisdavo; pareiškėjai niekada nuo tėvo palikimo neatsisakė. Nesant jokių palikimo atsisakymą patvirtinančių dokumentų, teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta. LR CK 5.60 str. įsakmiai nustato, jog laikoma, kad įpėdinis atsisakė palikimo, jei padavė pareiškimą notarui; teismo motyvas, kad lengvasis automobilis neeksploatuojamas, nepagrįstas. Tiek lengvasis automobilis, tiek priekaba visą laiką eksploatuojami. Lengvajam automobiliui reikėjo pakeisti menkas detales, kurios buvo nupirktos. Tiek lengvasis automobilis, tiek priekaba yra prižiūrimi po tėvo mirties visus tris mėnesius, jie tvarkomi, dėl ko patiriamos išlaidos, jie valdomi pareiškėjų kaip savo, jie yra pas pareiškėjus, kurie jais naudojasi. Vadovaujantis CK 5.51 str., įpėdiniai, pradėję valdyti kokią nors palikimo dalį ar daiktą, jei jie naudoja, disponuoja, prižiūri tą daiktą, laikoma, kad palikimą priėmė. Vadinasi, teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir jas pritaikė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjų Ž. Š. ir N. A. apeliacinį skundą (b.l.83) suinteresuotas asmuo B. B. paaiškino, jog lengvoji mašina, priekaba buvo gauti kaip dovana abiejų tėvų sprendimu jiems esant gyviems. Po mamos mirties B. B. persikėlė į tėvų namus slaugyti tėvo, kuris buvo visiškos negalios. Nuo tada ji pradėjo rūpintis namu ir žeme, vedė bendrą ūkį. Pareiškėjai nepagrįstai tai neigia. Po tėvo mirties skolų nelikę. Todėl skundo argumentai apie skolas yra nepagrįsti. B. B. viena tėvą slaugė 7 metus, prižiūrėjo namą, aplinką, rūpinosi visais buitiniais reikalais. Mirus tėvui, pareiškėjas Ž. Š. prie laidotuvių išlaidų padengimo neprisidėjo, galbūt todėl, kad tėvo turto buvo atsisakęs raštu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog byloje yra sprendžiamas šalių ginčas ar pareiškėjai po palikėjo mirties atliko tokius veiksmus, kuriuos vertinant, būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai priėmė faktiškai palikimą valdyti.
Byloje nustatyta, kad palikėjas J. Š. mirė 2010-02-18 (b.l.12). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į Marijampolės 2-ąjį notaro biurą kreipėsi J. Š. dukterys B. B. ir A. Š. (b.l.47). Pareiškėjai Ž. Š. ir N. A. (J. Š. įstatyminiai įpėdiniai) 2010 03 31 pareiškimu kreipėsi į teismą, pareiškime suformulavo jo dalyką-nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jie priėmė J. Š. palikimą faktiškai jį pradėję valdyti (b.l.1, 2). Pareiškėjai jį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi nežymiai praleidę trijų mėnesių terminą, o po palikėjo mirties priėmė faktiškai valdyti dalį palikimo-Ž. Š. mirusio J. Š. automobilį Nissan, o N. A. lengvojo automobilio priekabą, šiais daiktais naudojasi teisėtu pagrindu, turi šių transporto priemonių registravimo dokumentus. Suinteresuoti asmenys byloje neginčijo, kad pareiškėjai yra paėmę automobilį ir lengvojo automobilio priekabą faktiškai valdyti, tačiau prieštaravo, kad jų prašomas faktas būtų nustatytas.
Skundžiamame apeliacine tvarka Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 11 16 sprendime buvo konstatuota, jog pareiškėjai nekilnojamų daiktų po palikėjo mirties nevaldė ir netvarkė, savo aktyviais veiksmais jų valdyti ar gausinti palikėjo palikto turto nesiekė, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad palikėjo daiktai būtų perrašyti pareiškėjų vardu, todėl prašymą teismas atmetė. Teismas sprendė, jog tas faktas, kad pareiškėjai perėmė faktiškai valdyti automobilį ir lengvojo automobilio priekabą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo priimtas palikimas faktiškai valdyti. Teismas prašymą nustatyti prašomą faktą atmetė ir tais motyvais, jog pareiškėjai sergančio tėvo nekaršino ir prie laidotuvių neprisidėjo, namuose nesilankė ir paveldėti jo palikto turto nesiekė. Teismas papildomai konstatavo, jog pareiškėjai neįrodė, kad jie terminą palikimui priimti po savo tėvo J. Š. mirties praleido dėl rimtų priežasčių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal LR CK 5. 51 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turi išreikšti savo valią per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai po tėvo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą per nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėjai byloje įrodinėjo, jog jie per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Byloje prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėjo tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog po palikėjo mirties priėmė faktiškai valdyti dalį palikimo-Ž. Š. mirusio J. Š. automobilį Nissan, o N. A. lengvojo automobilio priekabą.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo fakto nustatymo ir to pagrindu atsirandančių teisinių pasekmių konstatavimo pagrindus (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 dalies 8 punktas), taip pat netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, o kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad palikėjo J. Š. nuosavybės teise yra įregistruoti pastatai (duomenys neskelbtini), Gudelių seniūnijoje, Marijampolės savivaldybėje, 5 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, automobilis MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis NISSAN SUNNY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvojo automobilio priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14-20). Išnagrinėjus bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme yra nustatytas faktas, jog pareiškėjai priėmė faktiškai valdyti dalį palikto turto - Ž. Š. automobilį NISSAN SUNNY valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. A. lengvojo automobilio priekabą valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs draudimą priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija todėl daro išvadą, kad pareiškėjų veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiniu valdymu požymius, kadangi jie po tėvo mirties 2010-02-18 pradėję valdyti ir rūpindamiesi kaip savo turtu, priėmė Š. palikimą (priklausančią jam turto dalį) įstatymų nustatytais terminais, šie daiktai įeina į palikimo sudėtį, todėl jų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymo nustatytais pagrindais (LR CPK 178 str., LR CK 5.50 str. 2 d., 5. 51 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog aukščiau minėtų daiktų paėmimas neįrodo, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėjai siekė paveldėti palikėjo turtą. Teisėjų kolegija turi omenyje, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų veiksmai visiškai atitiko palikimo priėmimo faktiniu valdymu požymius, kadangi paimti daiktai įeina į palikimo sudėtį, valdymas pradėtas tuoj po palikėjo mirties, per įstatymo nustatytą terminą, daiktus valdo pareiškėjai kaip savus, dėl daiktų paėmimo ir valdymo ginčo nėra.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jog pareiškimas atmestinas ir tais pagrindais, jog pareiškėjai nekaršino tėvo, retai lankydavosi jo namuose, neprisidėjo prie laidotuvių. Šios faktinės aplinkybės nėra svarbios sprendžiant pareiškimo pagrįstumą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir negali būti pagrindu atmesti prašymą nustatyti prašomą juridinį faktą.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina pilnai, panaikina skundžiamą teismo sprendimą, priima byloje naują sprendimą pareiškėjų prašymą patenkina (LR CPK 326 str.1 d. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p., 330 str.,).
Patenkinus apeliacinį skundą iš suinteresuotų asmenų pareiškėjams priteistinos jų turėtos lt. bylinėjimosi išlaidos (b.l. ), (LR CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u sprendž i a:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimą. Byloje priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. (a.k(duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. B., A. Š., G. Š., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. (a.k(duomenys neskelbtini) priėmė J. Š. mirusio 2010 02 18 palikimą faktiškai jį pradėję valdyti.
Priteisti Ž. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. A. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai iš B. B. (a.k(duomenys neskelbtini) A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) G. Š. (a.k. nežinomas) viso 532 lt (penkis šimtus trisdešimt du litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei solidariai iš B. B., A. Š., G. Š. 80, 95 lt (aštuoniasdešimt litų ir 95 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.