Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė pareiškimą. Paaiškino, jog po J. B. mirties pareiškėjos motina dar apie 1 metus gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug po metų motina pasiligojo, ją pareiškėja pasiėmė gyventi pas save. Tada, maždaug po metų po B. mirties, jie tą butą pardavė. Kad po B. mirties jo palikimą paveldėjo jo vaikai, pareiškėja nežinojo, nes manė, jog B. vaikų neturėjo. Kad po B. mirties liko žemės ir indėlis banke, sužinojo iš Geometros kvietimo 2008 m., adresuoto J. B., bei 2018 m. banko pranešimo. Pareiškėja, jos atstovė abejoja, kad J. B. turto paveldėtojai tinkamai įgyvendino savo paveldėjimo teisę į B. turtą, nes testamentas buvo sudarytas tik 2010 metais, kai J. B. mirė 1995 metais. Pareiškėja po motinos mirties į notarą nesikreipė bei nurodė, jog po motinos mirties motinos vertingo turto neliko. Nurodė, jog pareiškėja savo reikalavimu nepretenduoja į butą, tik į žemę bei mišką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (pagal seną CK, per 6 mėnesius). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009; kt.). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimo, J. B. buvo pareiškėjos motinos O. Ž. antras vyras, kuris mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 7).

J. B. (duomenys neskelbtini) testamentu visą savo turtą po savo mirties paliko savo žmonai O. Ž. (b.l. 8), tačiau pareiškėjos motina paveldėjimo pagal testamentą teisės neįgyvendino. J. B. turtą paveldėjo: palikimą priėmė pagal įstatymą jo duktė Julijona B. J., duktė A. R., duktė Vida J. S., palikimą priėmė pagal testamentą – O. K., T. K.. Pastarajam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Į likusį turtą paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, rodo 2018-04-16 notarės Ž. B. išduota pažyma Nr. S-27 (b.l. 64). O. Ž. mirė 1999 m. gruodžio 10 d. (b.l. 6). Iš notarės R. R. 2018-04-26 rašto Nr. 54 (b.l. 66) matyti, jog paveldėjimo byla po O. Ž. mirties neužvesta.

Teismo vertinimu, pareiškėja S. V. neturi teisės paveldėti tiek savo motinos O. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, tiek ir turtą, likusį po J. B. (pareiškėjos motinos sutuoktinio) mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, J. B. jam priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padovanojo sutuoktinei O. Ž., o ji (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi butą perleido kitam asmeniui (J. M.), t.y. nei J. B., nei O. Ž. po mirties savo nuosavybėje šio turto neturėjo ir niekas buto nepaveldėjo (ir negalėjo paveldėti), todėl atmestinas pareiškėjos rašytinis argumentas, jog šiuo butu ji rūpinosi ir prižiūrėjo kaip savo turtą, jog tokiu būdu ji įgyvendino paveldėjimo teisę į šį turtą. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėja taipogi niekada nebuvo šio turto savininke. Kaip jau aukščiau teismas nustatė, po J. B. mirties, jo turtą paveldėjo jo artimi giminaičiai - palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukros J. B. J., A. R., V. J. S., taip pat palikimas buvo priimtas pagal testamentą O. K., T. K.. Byloje nesurinkta duomenų, jog po J. B. mirties savo paveldėjimo teisę į sutuoktinio turtą, likusį po jo mirties, būtų įgyvendinusi pareiškėjos motina, nepateikti duomenys, jog savo paveldėjimo teisę ji būtų įgyvendinusi nustatyta tvarka pagal (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą, besikreipdama pas notarą, ar teismo sprendimu faktiniu valdymu, šis juridinis faktas nebuvo nustatytas. Pareiškėjos teisme duotas paaiškinimas bei byloje surinkti rašytiniai duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjos motina po J. B. mirties būtų priėmusi jo palikimą faktiniu valdymu. Minėta, jog J. B. po savo mirties savo vardu buto, (duomenys neskelbtini), nuosavybėje jau nebeturėjo, nes turtą jau buvo perleidęs, t.y. šis turtas jau buvo kito asmens žinioje. Pareiškėja taip pat nenurodė duomenų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjos motina po sutuoktinio J. B. mirties 6 mėnesių terminu užvaldė (ir rūpinosi kaip savu, turtą prižiūrėjo) kitą vertingą jo turtą. Pareiškėja nurodė, jog pretenduoja į kitą turtą, priklausiusį J. B. - mišką ir indėlį banke, apie kuriuo sužinojo atitinkamai 2008 ir 2018 metais. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjos motina šį turtą užvaldė ir rūpinosi kaip savu. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, T. K. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą Raguvos vs. Pareiškėja CPK nustatyta tvarka šio paveldėjimo teisės liudijimo neužginčijo, todėl laikytina, jog T. K. yra teisėtas žemės sklypo savininkas. Teismas pažymi ir tai, jog pareiškėja, nebūdama J. B. dukra (gimimo liudijime b.l. 5, jos tėvu nurodytas kitas asmuo, J. Ž.), galimai neturi teisės nustatyta tvarka ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo. Ta aplinkybė, jog šiai dienai niekas nėra įgyvendinęs savo paveldėjimo teisės į Swedbanke esančias pinigines lėšas, priklausiusias J. B., dėl aukščiau teismo išsakytų argumentų, negali būti pagrindu pareiškėjai paveldėti šį turtą.

Kaip matyti, iš pareiškėjos teisme duoto paaiškinimo bei notarė R. R. rašto, po O. Ž. (pareiškėjos motinos) mirties niekas su pareiškimu nesikreipė į notarų biurą ir niekam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą, tačiau pareiškėja teisme nurodė, jog po mamos mirties jokio vertingo turto neliko. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėja nesant palikimo, negali įgyvendinti paveldėjimo teisės.

Dėl aukščiau pasakyto, S. V. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto –palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo, netenkintinas.

Byloje susidarė 19,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Eur (devyniolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.