Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Kristinai Sopromadzei,

nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-337-305/2018 (buvęs bylos numeris – e2YT-2303-305/2017) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja UAB „Bendras finansavimas“, atstovaujama advokato Vincento Zabulio, pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjai UAB „Bendras finansavimas”, juridinio asmens kodas 3032595527, praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Prašymas argumentuojamas tuo, kad įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti po skolininko A. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja informaciją apie skolininko A. Z. mirtį, asmenis, priėmusius jo palikimą, gavo pasibaigus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti (el. b. l. 1-3).Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjos pareiškimu visiškai nesutinka: atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. A. Z. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (pagrindas – 2017 m. gegužės 31 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 77). Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje B2-1145-773/2017 A. Z. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Taigi, pareiškėja turėjo kreiptis į bankroto administratorių, kad šis pareiškėją įtrauktų į kreditorių eilę, tačiau pareiškėja buvo pasyvi ir šia savo teise nepasinaudojo. Pareiškėja nenurodo, dėl kokios priežasties, negavusi 2015 m. lapkričio 15 d. mokėjimo, nurodyto mokėjimo grafike, nesiėmė aktyvių veiksmų, o tik praėjus daugiau nei 3 mėnesiams kreipėsi į notarą dėl informacijos suteikimo apie A. Z. įpėdinius. Taip pat pareiškėja turėjo galimybę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos puslapyje surasti informaciją apie A. Z. individualios įmonės bankroto bylos iškėlimą ir bankroto administratoriui pateikti prašymą įrašyti pareiškėją į kreditorių eilę. Patenkinus pareiškėjos kreditorinius reikalavimus, būtų pažeistos kitų kreditorių (pareiškusių kreditorinius reikalavimus įmonės bankroto byloje) teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad termino atnaujinimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos pareiškimu dėl 3 mėnesių praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo nesutinka (el. b. l. 46-51). Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją palaikė, pareiškimą prašė atmesti (garso įrašas 1.07-3.00 min., 3.10-3.15 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015 m. spalio 5 d. tarp UAB „Bendras finansavimas”, administruojančios portalą www.gosavy.com, portale registruotų skolintojų ir A. Z. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 47933, pagal kurią A. Z. buvo suteiktas 1000 Eur kreditas 24 mėnesių terminui, o A. Z. įsipareigojo per nustatytą terminą grąžinti skolintojams kreditą, sumokėti palūkanas bei sumokėti UAB „Bendras finansavimas” sutarties administravimo mokestį, mokėdamas mokėjimų grafike nurodytas mėnesines įmokas, mokėjimus pradedant nuo 2015 m. spalio 8 d. (el. b. l. 4-10). A. Z. yra likęs skolingas skolintojams ir UAB „Bendras finansavimas” pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį Nr. 47933 bendrai 999,84 Eur (el. b. l. 2, 11). (duomenys neskelbtini) A. Z. mirė (el. b. l. 59). Pareiškėjos teigimu, jai šis faktas tapo žinomas 2016 m. kovo 9 d., kai apie tai ją informavo skolų išieškojimo įmonė, su kuria ji bendradarbiauja vykdant vėluojamų sumokėti įmokų išieškojimą (el. b. l. 16). Pareiškėjos atstovas 2016 m. kovo 15 d. raštu informavo notarą dėl kreditorinio reikalavimo, paprašė pateikti informaciją apie palikimo priėmimo faktą, mirusiojo įpėdinius (el. b. l. 16-17). 2016 m. balandžio 8 d. išrašu iš Testamentų registro pareiškėja išsiaiškino, kad mirusiojo A. Z. pirmos eilės įpėdiniai palikimo atsisakė (el. b. l. 14-15). 2017 m. rugsėjo 18 d. išrašu iš Testamentų registro pareiškėja išsiaiškino, kad mirusiojo A. Z. palikimą perėmė Lietuvos Respublikos valstybė: 2017 m. gegužės 31 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 77 (el. b. l. 12-13, 59-61). Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2445-773/2016 A. Z. individualiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „RANCAS“, įgaliotas jos atstovas Laimonas Tamošaitis (el. b. l. 62, 74-76) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 27 d.). UAB „Bendras finansavimas” į bankroto administratorių nesikreipė ir savo finansinių reikalavimų nepareiškė. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2445-773/2016 A. Z. individuali įmonė buvo pripažinta bankrutavusia, patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių UAB „Bendras finansavimas” reikalavimas neįtrauktas (el. b. l. 77-78). Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1145-773/2017 (buvęs bylos numeris – B2-2445-773/2016) bankrutavusi A. Z. individuali įmonė buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto (el. b. l. 79-80, 86-87) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 23 d.). Iš bankroto byloje esančių dokumentų matyti, kad A. Z. individualios įmonės kreditoriai nutarė įmonės reikalavimo teisę į bešeimininkiu pripažintą A. Z. žemės sklypą (perimtą iš Lietuvos Respublikos valstybės) bei reikalavimo teisę į A. Z. priklausančią išmoką iš jo buvusios sutuoktinės, kaip vieną prekę, pardavinėti varžytinėse; minėtos įmonei priklausę reikalavimo teisės buvo parduotos, gautos pajamos panaudotos bankroto administravimo išlaidoms padengti, bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai liko nepadengti (el. b. l. 56, 59-61, 83-85).Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises, o taip pat ir pareigas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Todėl įpėdiniui yra svarbu turėti informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Tuo tikslu įstatyme buvo įtvirtintos nuostatos, pagal kurias kreditorius, siekdamas įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė – jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei ir ši neturi teisės atsisakyti priimti palikimą, be to, valstybė visuomet už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte, – tačiau kadangi įstatymas nedaro jokių išimčių, CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina ir tais atvejais, kai palikimą perima valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Įstatymas numato keletą atvejų, kai minėtas reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo netaikytinas: netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių, reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka ir įkeitimu, todėl konstatuotina, kad mirusio skolininko A. Z. kreditorė – pareiškėja UAB „Bendras finansavimas” (veikianti savo ir skolintojų vardu), siekdama įgyvendinti savo reikalavimą iš mirusio skolininko A. Z. turto, privalėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) (skolininkas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėja to nepadarė.CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Bendras finansavimas” pagrindine termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastimi nurodo aplinkybę, kad apie skolininko A. Z. mirtį sužinojo tik 2016 m. kovo 9 d., t. y. jau pasibaigus terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti (kaip minėta, terminas baigėsi (duomenys neskelbtini)). Taigi, remiantis pareiškėjos paaiškinimais, išdėstytais pareiškime, būtų galima konstatuoti, kad minėta aplinkybė – nežinojo apie skolininko mirtį – egzistavo visu termino eigos metu ir objektyviai sutrukdė atlikti įstatyme numatytus veiksmus. Tačiau pareiškėja savo pareiškime nėra pateikusi paaiškinimų ir nėra pridėjusi įrodymų (pažymėtina, kad jos atstovas į teismo posėdį neatvyko), patvirtinančių, kad pareiškėja iš tikrųjų neturėjo galimybės aplinkybę apie skolininko mirtį išsiaiškinti anksčiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkas A. Z. iki savo mirties suspėjo sumokėti tik vieną įmoką pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 47933, o jau antros įmokos, kuri turėjo buvo sumokėta 2015 m. lapkričio 15 d., ir paskesnių įmokų nebemokėjo. Kada pareiškėja ėmėsi kokių nors veiksmų dėl vėluojamų sumokėti įmokų, neaišku, nes pareiškėja savo pareiškime tokios informacijos nėra pateikusi, o jos atstovas į teismo posėdį neatvyko.Be to, nagrinėjamu atveju yra reikšminga ta aplinkybė, kad skolininko A. Z. individualiai įmonei 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai. Tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Taigi, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo, teisme iškėlus A. Z. individualios įmonės bankroto bylą, pareiškėja, kaip A. Z. kreditorė, turėjo kreiptis į bankroto administratorių, kad šis pareiškėją įtrauktų į kreditorių eilę, tačiau pareiškėja nėra pateikusi paaiškinimų, kodėl buvo pasyvi ir šia savo teise nepasinaudojo. Kaip minėta, A. Z. individualios įmonės bankroto byla užbaigta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-1145-773/2017, kuriuo bankrutavusi A. Z. individuali įmonė buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Mirusiam skolininkui A. Z. priklausęs turtas, reikalavimo teisės (įskaitant turtą, kuriam buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas) minėto bankroto proceso metu buvo parduotos, gautos lėšos panaudotos bankroto administravimo išlaidoms padengti, bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai liko nepadengti. Esant tokioms aplinkybėms tenka konstatuoti, kad tenkinus pareiškėjos prašymą ir atnaujinus terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, toks termino atnaujinimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukeltų, kadangi mirusio skolininko A. Z. turto jau nėra išlikusio. Todėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir pateiktų argumentų pagrindu pareiškėjos UAB „Bendras finansavimas“ prašymas dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).Kadangi nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų valstybė nepatyrė, jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 578 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Įteikti nutarties nuorašus pareiškėjos atstovui ir suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.