Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui V. U., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovui V. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 37-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 4). Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiam sūnui E. K. po 86,89 Eur (300 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (e. b. l. 5-6).

7. Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo sūnui E. K. dydį. (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu šalių sūnui dar nebuvo nei vienerių metų, šiuo metu jam – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymo sūnui dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

9. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 39 punktą).

11. Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, sūnui (duomenys neskelbtini) per mėnesį reikia skirti apie 633 Eur (kas atitinka šiuo metu minimalų mėnesinį netto darbo užmokestį), t. y. maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, papildams, vaistams, ugdymui, laisvalaikiui ir pramogoms, telefonui ir internetui, gyvenamojo būsto išlaikymui ir kt. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinio E. K. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. (duomenys neskelbtini), specialių poreikių neturi, lanko (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovės sugyventiniui R. P. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28).

12. Atsakovo argumentai, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti išlaikymo sumos jokiais rašytiniais įrodymais, nenurodė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 40 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį iki sumos, kuri yra mažesnė nei ½ orientacinio dydžio, t. y. iki 250 Eur.

13. Pažymėtina, kad nuo tada, kai buvo priteistas išlaikymas E. K. (300 Lt) praėjo vienuolika metų, nepilnametis šalių sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, padidėjo vaiko poreikiai, todėl padidėjo ir išlaidos jiems patenkinti. Tenka papildomai išleisti kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui su draugais, gimtadieniams, maistui ir aprangai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė situacija, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Tai, kad vaiko poreikiai per vienuolikos metų laikotarpį yra pasikeitę pripažino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri savo išvadoje nurodė, jog vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl suprantama, kad galėjo padidėti išlaidos vaiko mitybai, aprangai, avalynei, sveikatai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt., todėl šiuo metu iš atsakovo priteistas 86,89 Eur (300 Lt) išlaikymas neatitinka vaiko poreikių.

14. Išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas - tai reguliarios, būtinos, kasdieninės išlaidos nepilnamečiam vaikui išlaikyti, o papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, yra neįtraukiamos į išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečio E. K. patirtų papildomų išlaidų (atostogos, gydymo išlaidos, vienkartiniai būtini pirkiniai ir pan.), tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

15. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma mėnesiui yra apie 633 Eur.

16. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama 136 Eur išmoka vaikui (e. b. l. 113-114). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiui vaikui E. K. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 633 Eur, mažintinas 136 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 497 Eur sumos.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, Užimtumo tarnyboje neregistruota (e. b. l. 41, 110), gauna 330,76 Eur vaiko priežiūros išmoką, 408,66 Eur išmoką už 3 nepilnamečius vaikus, 82,80 Eur vaiko išlaikymo išmoką (e. b. l. 11, 25-27, 113-114). Kitų pajamų neturi. Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (e. b. l. 17, LITEKO duomenys). Turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus – M. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir U. P., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13, 14). Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena kartu su sugyventiniu R. P. jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) turėjo nedarbingumą dėl ligos ir nelaimingo atsitikimo buityje, (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje, iki (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, šiuo metu gauna apie 365 Eur nedarbo socialinę draudimo išmoką, 85,75 Eur išmoką vaikui (e. b. l. 53, 54-56, 110, 111). Kitų pajamų neturi (e. b. l. 42-44). Atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 57-61). Atsakovo vardu registruotos trys transporto priemonės – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys). Turi kreditorinių įsipareigojimų. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra (e. b. l. 46). Turi dar vieną išlaikytinį nepilnametį vaiką – A. U., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 52).

19. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimo.

20. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaiko amžių, jo poreikius, jo tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniui būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, turi dar vieną išlaikytinį, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, atsakovas pats geranoriškai neteikia sūnui išlaikymo, teismas pripažįsta, kad nepilnamečio E. K. išlaikymui šiuo metu jo tėvų galima teikti suma yra apie 497 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje turi būti 220 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2023 m. vasario 3 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

21. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 36 Eur žyminis mokestis, 206,51 Eur ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 6,64 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 88 procentus, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 31,68 Eur žyminis mokestis, 181,72 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 5,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti ieškovę D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 31,68 Eur (trisdešimt vieną eurą 68 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 181,72 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 72 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630), 5,84 Eur (penkis eurus 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.