Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-18 · Civilinė byla Nr. B2-789-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-18
Bylos Nr.
B2-789-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00253-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
A. Č.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-789-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00253-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 113.2;117.1;126.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prometėjo Inžinerija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Orinata“ prašymą suinteresuotam asmeniui A. Č. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prometėjo Inžinerija“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prometėjo Inžinerija“ bankroto administratorius UAB „Orinata“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2013-06-07 Šiaulių apygardos teisme UAB „Prometėjo Inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Orinata“. Pažymėjo, kad pagal turimus Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Prometėjo inžinerija” vadovu nuo 2010-08-25 iki 2013-06-18 buvo A. Č.. Bankroto administratorius vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pareigas nustatė, kad UAB „Prometėjo inžinerija” yra tyčinio bankroto požymių nustatytų LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose. Prašymui pagrįsti bankroto administratorius nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-06-07 nutartimi įpareigojo UAB „Prometėjo Inžinerija“ vadovą ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam administratoriui visą dokumentaciją, visą įmonės turtą ir finansinės apskaitos duomenis. 2013-06-25, 2013-08-13 žinomais adresais išsiųsti UAB „Prometėjo Inžinerija“ vadovui administratoriaus įsakymai dėl vadovo ir akcininkų įgaliojimų pasibaigimo ir bendrovės turto bei dokumentacijos perdavimo. Pabrėžė, kad administratoriaus įgaliotas asmuo E. R. ne kartą skambino telefonu ir ragino A. Č. perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą. Tačiau UAB „Prometėjo Inžinerija“ vadovas nevykdė 2013-06-07 Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų, neperdavė viso bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo vadovui. 2013-11-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimi dėl dokumentų neperdavimo UAB „Prometėjo inžinerija“ vadovui A. Č. skirta 300,00 Lt bauda, tačiau dokumentai iki šiol administratoriui neperduoti. Administratoriaus teigimu, neperduodant dokumentų bei turto, įmonės valdymo organai vengia atsiskaityti su kreditoriais, paslėpdami dokumentus bei turtą tyčiniais veiksmais, siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Administratorius papildomai pažymėjo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu už akių iš atsakovo A. Č. ieškovei UAB „Prometėjo Inžinerija“ priteisė 42576,29 Lt žalos atlyginimo, 29464,00 Lt nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2013-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimo vykdymas perduotas antstolei A. L. (35-36 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 122 straipsnio 1 dalies ir 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis pranešimas apie bylos nagrinėjimą bei bankroto administratoriau prašymo kopija suinteresuotam asmeniui A. Č. įteikti tinkamai (48, 60, 77 b.l.). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.

Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus LR ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Šiaulių apygardos teisme gautas 2014 m. kovo 27 d., ginčui spręsti taikytinos naujos LR ĮBĮ redakcijos nuostatos. Aktualioje LR ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto. Bylos duomenimis bankroto administratoriaus pareiškimas suinteresuotam asmeniui A. Č. dėl UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto pripažinimo tyčiniu išsiųstas UAB „Prometėjo Inžinerija“ kreditoriams (60 b.l.). Gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) atsiliepimas, kuriame kreditorius nurodė, kad iš esmės palaiko administratoriaus prašymą pripažinti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą tyčiniu (70-71 b.l.).

Vadovaujantis LR ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (LR ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad LR ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir iki tol buvo remiamasi teismų praktikoje.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu remdamasis tuo, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui įmonės finansinių, registracijos dokumentų ir įmonės turto, bei, kad paslėpdamas dokumentus tyčiniais veiksmais siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. Bankroto administratorius remiasi LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punkto nuostatomis, kurios, kaip minėta, nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Teismas įvertinęs administratoriaus nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis, sprendžia, kad byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindo išvadai, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei veikiant priešingai įmonės veiklos tikslams.

Pagal LR CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų išrašo ir 2010 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad UAB „Prometėjo Inžinerija“ įregistruota 2010-08-30, įmonės veiklos tikslas – siekti pelno, vykdant įstatuose numatytą veiką, vienintelis įmonės vadovas nuo 2010-08-30 buvo A. Č. (37-38 b.l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-06-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Prometėjo Inžinerija“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-383-440/2014). Teismas nustatė, kad pagal paskutinį įmonės pateiktą balansą, rodantį įmonės finansinę būklę 2011-01-01, įmonės turtas sudarė 29464,00 Lt, o skolos ir skoliniai įsipareigojimai sudarė 17256,00 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad įmonės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto sumos, kas rodė įmonės nemokumą bei sprendė, kad yra pagrindas iškelti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto bylą (Šiaulių apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-383-440/2014). Ta pačia nutartimi UAB „Prometėjo Inžinerija“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės dokumentaciją, turtą ir finansinės apskaitos duomenis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutartis iškelti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto bylą įsiteisėjo 2013-06-19. 2013-06-19 administratorius priėmė įsakymą, kuriuo įpareigojo UAB „Prometėjo Inžinerija“ valdymo organus per 15 dienų perduoti įmonės veiklos dokumentus (antspaudą, registravimo pažymėjimą, socialinio draudėjo registravimo pažymėjimą ir t.t.), finansinę ir buhalterinę dokumentaciją bei visą įmonės turtą (56-57 b.l.). 2013-07-31 bankroto administratoriaus prašymu išduotas vykdomasis raštas dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-06-07 nutartyje nurodytų įpareigojimų vykdymo. 2013-11-27 nutartimi UAB „Prometėjo Inžinerija“ buvusiam vadovui A. Č. skirta 300,00 Lt bauda už teismo ir bankroto administratoriaus įpareigojimų perduoti visus UAB „Prometėjo Inžinerija“ dokumentus ir turtą nevykdymą. 2013-08-21, 2013-09-19, 2013-12-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimis bankroto byloje patvirtinti UAB „Prometėjo Inžinerija“ kreditorių reikalavimai bendrai 48441,16 Lt sumai. Mažeikių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Prometėjo Inžinerija“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-3584-832/2013, 2013-11-19 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė iš A. Č. ieškovei UAB „Prometėjo Inžinerija“ 42576,29 Lt žalos atlyginimo, 29464,00 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2013-10-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad per laikotarpį nuo UAB „Prometėjo Inžinerija“ balanso sudarymo 2011-02-28 iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Prometėjo Inžinerija“ įsipareigojimai kreditoriams išaugo 42576,29 Lt, o paskyrus UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankroto administratorių buvęs įmonės direktorius A. Č. neperdavė administratoriui balanse nurodyto turto už 29464,00 Lt sumą. Iš bankroto administratoriaus pateikto prašymo pripažinti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą tyčiniu matyti, kad įmonės finansiniai dokumentai bei turtas administratoriui iki šiol nėra perduoti (35-36 b.l.). Duomenų, dėl kokių priežasčių buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto, byloje nėra pateikta.

Teismas pažymi, kad pagal LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Paminėtina, kad bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgdamas į išdėstytas įstatymo nuostatas, kasacinio teismo praktiką bei bankroto byloje Nr. B2-383-440/2014 nustatytas aplinkybes dėl įmonės nemokumo, sprendžia, kad buvęs įmonės vadovas tinkamai neįvykdė LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įvertinus tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013-11-19 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3584-832/2013, kuris yra įsiteisėjęs, priteisė iš buvusio įmonės vadovo 42576,29 Lt žalos atlyginimo ir 29464,00 Lt nuostolių, teismas laiko, kad žalos dėl įmonės kreditoriams neįvykdytų prievolių atlyginimo klausimas jau yra išspręstas ir LR ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytas tikslas yra pasiektas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tai, kad įmonės vadovas nepateikė ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo savaime negali būti pakankamas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, t. y. siekiančiu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vienkartinis veiksmas nesuteikia galimybės nustatyti visumą – įmonės finansinės padėties blogėjimą, leidžiantį konstatuoti įmonės vadovo tyčinius veiksmus (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-326/2014).

Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes taip pat sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti UAB „Prometėjo Inžinerija“ dokumentai, kas, neabejotinai, apsunkino galimybes administratoriui įvertinti įmonės sandorius bei finansinę veiklą, tačiau teismo vertinimu vien ši aplinkybė, nesant byloje kitų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvęs įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, sudarė nuostolingus sandorius, apgaulingai tvarkė įmonės buhalteriją, kad įmonę valdė priešingai įmonės interesams bei įstatymams, tyčia paslėpė ar sunaikino įmonės dokumentus ir tokiu būdu sąmoningai įmonę privedė prie bankroto. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. Č. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingai vestos UAB „Prometėjo Inžinerija“ buhalterinės apskaitos, turtinės žalos jos kreditoriams padarymo ar kitos neteisėtos veikos. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad faktinė aplinkybė, kad paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu įmonės vadovu, kad jam nėra perduotas bankrutuojančios įmonės turtas ir dokumentai, kad įmonėje neišlikusi, galimai tinkamai ir nebuvo vesta apskaita, nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-351/2014). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais ar kitokia veikla būtų nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kad įmonei esant faktiškai nemokiai, sąmoningais įmonės vadovo veiksmais buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis – sudaromas finansiškai nepagrįsti (nuostolingi) sandoriai bei priimami nesąžiningi ir įmonei veiklai prieštaraujantys sprendimai. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogą UAB „Prometėjo Inžinerija“ valdymą, ydingą įmonės veiklą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o netinkama bendrovės vadovo veikla - tyčiniai įmonės vadovo A. Č. veiksmai. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo dėl aukščiau nurodytų argumentų tenkinti bankroto administratoriaus prašymo pripažinti UAB „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą tyčiniu, todėl administratoriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti bankroto administratoriaus prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Prometėjo Inžinerija“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Šios nutarties kopijas išsiųsti suinteresuotam asmeniui A. Č. ir bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Orinata“.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Teisėja Vilija Valantienė