Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-175-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1A-511-175-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
Kaltinamasis
G. K., D. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė, Vaclovas Kaminskis
Kategorijos

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-511-175-2014;

Teisėjas Vitalijus Krivičius Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00350-2010-4;

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, išteisintajai G. K., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, išteisintojo D. K. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. ir D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros ginant viešąjį interesą pareikštas civilinis ieškinys atmestas. 2012-06-12 Kauno apygardos prokuratūros Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais paskirti laikini nuosavybės teisės apribojimai į G. K. priklausantį turtą - 35132,83 litų sumai ir į D. K. priklausantį turtą - 35132,83 litų sumai palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. ir D. K. buvo kaltinami tuo, kad bendrininkavo apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir dokumentų suklastojimu, o būtent: 2006 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, tikslu neteisėtai gauti išmokas, pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ už perleistą pieno kvotą bei išmokas už parduotus bulius, pagal Žemės ūkio ministro 2007-07-23 įsakymą „Dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už bulius mokėjimo“, G. K. bendrininkaudama su L. B. ir D. K. dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ir sukčiavimo, tikslu suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, tuo tikslu G. K. fiktyviai sudarydama su L. B. 10,51 ha žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos sutartis ir L. B. vardu fiktyviai perrašydama dvi karves, du bulius ir vieną telyčią, toliau šiuos prižiūrėdama ir vykdydama žemės ūkio gamybą bei G. K. pasirašant už L. B. suklastojant PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), du vežamų gyvulių važtaraščius, pinigų išmokėjimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), du pranešimus apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą bei gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. pasirašant už L. B. ir taip suklastojant pinigų išmokėjimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), du 2007-05-08 ir 2008-04-07 vežamų gyvulių važtaraščius ir 2008-04-07 gyvulių pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. kaip atlygį gaunant 1629 Lt specialių išmokų už parduotus du G. K. bulius, tuo bendrininkaudami suklastojo dokumentus ir apgaule neteisėtai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo savo naudai įgijo 33503,83 Lt išmokų.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl neatitikimo nuosprendyje išdėstytų faktinių bylos aplinkybių, baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Pripažinti G. K. kalta, pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. ir nuteisti: pagal BK 300 str. 1 d., - 3 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 str. 1 d., - 1 m. terminuota laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę bausmę nustatyti 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Pripažinti D. K. kaltu, pagal BK 300 str. 1 d. ir nuteisti 10 MGL (1300 Lt) bauda. Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Prokuroro ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamosios G. K. 35132,83 litų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai.

Šalies argumentai

Skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendis dėl D. K. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d. neskundžiamas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, netaikydamas G. K. atžvilgiu baudžiamojo įstatymo 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. bei D. K. atžvilgiu BK 300 str. 1 d. nuostatų ir šiuos asmenis išteisindamas, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei grubiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes: 1) teismas pagrįstai nurodė, kad pagrindinis sukčiavimo elementas yra apgaulė, tačiau neteisingai nurodė, kad šio elemento G. K. veiksmuos nėra, kadangi G. K. atliko aktyvius veiksmus, t. y. tikslu neteisėtai gauti išmokas dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, toliau vykdant prekinę žemės ūkio gamybą ir už tai gaunant pajamas, sudarė su L. B. apsimestinį sandorį, t. y. išnuomojo 10,51 ha žemės bei pardavė dvi karves, du bulius ir vieną telyčią ir toliau šiuos augino ir prižiūrėjo bei gavo, juos pardavus, pajamas; 2) faktą kad kaltinamoji G. K. pasitraukus iš prekinės žemės ūkio gamybos prižiūrėjo ir šėrė gyvulius patvirtino L. B. bei liudytojai Ž. S., R. Š., L. V., M. P., R. P., E. K., T. Š., G. B. ir kt.; 3) kad kaltinamoji G. K. dėl išmokų buvo sudariusi apsimestinį sandorį su L. B., patvirtina ir tas faktas, kad L. B. galvijų pardavime dalyvavo G. K. ir D. K. bei šie pateikė gyvulių dokumentus ir gavo pinigus už parduotus galvijus; 4) G. K. susipykus su L. B. neparduoti ir tariamai L. B. priklausantys galvijai buvo registruoti kaltinamosios G. K. dukros vardu; 5) teismas klaidingai nurodė, kad liudytojai E. B., R. B. ir M. B. patvirtino aplinkybę, kad parduodant gyvulius kartu buvo ir L. B., priešingai šie nurodė, kad kas pateikdavo gyvulių dokumentus, tam ir išmokėdavo pinigus; 6) teismas taip pat klaidingai nurodė, kad liudytojai Ž. S., R. Š., L. V., M. P., R. P., E. K., T. Š. ir G. B. negalėjo pasakyti, kada kaltinamoji G. K. laikė gyvulius, nes visi šie liudytojai nurodė, kad kaltinamoji G. K. gyvulius laikė ir pardavinėjo pieną po ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos; 7) teismas nepagrįstai atmetė L. B. duotus parodymus ir šiais nesivadovavo, nes ji nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, kaip teigia teismas, priešingai, jai pranešus apie G. K. padarytą nusikalstamą veiką pačiai grėsė tokie pat kaltinimai kaip ir bendrininkei G. K., be to, jos duotus parodymus patvirtina ir liudytojai bei byloje nustatyti objektyvūs duomenys, t. y. suklastotos PVM sąskaitos faktūros, vežamų gyvulių važtaraščiai, pinigų išmokėjimo kvitai, pranešimai apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą bei gyvulių pirkimo pardavimo sutartys; 8) kaltinamųjų G. K. ir D. K. duoti parodymai yra nenuoseklūs, jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai; 9) teismas klaidingai nurodė, kad kaltinamosios G. K. veiksmai turi būti vertinami kaip civilinės teisės dalykas, nes G. K., turėdama tikslą neteisėtai gauti išmokas, sudarė su L. B. apsimestinį sandorį, t.y. fiktyviai pardavė šiai gyvulius bei išnuomojo žemę bei šiuos duomenis, apgaulingai, t. y. pati toliau vystydama gamybą ir gaudama pajamas, pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei apgaule neteisėtai gavo 33503,83 litų išmokų, t. y. šio nusikaltimo padarymo subjektyvioji pusė - tiesioginė tyčia; 10) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinio nepateikimas negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti nusikalstamos veikos buvimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas, netaikydamas G. K. ir D. K. atžvilgiu baudžiamojo įstatymo 300 str. 1 d. nuostatų ir juos išteisindamas, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes: 1) L. B. parodė, kad visi jai tariamai parduotų galvijų dokumentai kaip ir patys gyvuliai buvo pas G. K. bei ši nedalyvavo šių galvijų pardavime ir po dokumentais nepasirašė bei negavo pinigų už parduotus gyvulius, tai patvirtina ir liudytojai E. B., R. B. ir M. B., kurie nurodė, jog po dukumentais pasirašydavo tas asmuo, kuris parduodant gyvulius pateikdavo parduodamo gyvulio dokumentus, tai patvirtina ir kaltinamųjų veiksmai, nes, jeigu būtų buvus tariama gyvulių savininkė L. B., tai ši ir būtų pasirašiusi ant dokumentų; 3) už dokumentų klastojimą asmuo atsako neatsižvelgiant į tai, kokiu parašu šis pasirašė; 4) kaltinamieji dokumentus klastojo tikslu neteisėtai gauti pajamas už vykdomą prekinę žemės ūkio gamybą.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde pažymima, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 232 str. 3 p., nes nuosprendyje, konstatuodamas, kad kaltinamiesiems nėra inkriminuotas dokumentų panaudojimas, nenurodyta, koks dokumentas tikras ar ne buvo suklastotas, nenurodyta, ar šios veikos buvo tęstinės, ar pakartotinės bei nenurodytas nusikaltimo padarymo laikas, be to, kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tačiau nenurodyta, prie kokių aplinkybių ir kada ši veika buvo padaryta, ar šios veikos tęstinės, ar pakartotinės, turėjo byla grąžinti prokurorui, tačiau to nepadarė. Be to, teismas neištyrė visų įrodymų, t. y. nebuvo į teismo posėdį, gynėjo ir prokuroro prašymu, iškviestas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistas ir jis nedavė išvados. Todėl prokuroras, neištyrus visų įrodymų, negalėjo suformuluoti galutinio kaltinimo, nes įtariamiesiems atsisakius duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, to padaryti nebuvo galimybės.

Kauno apygardos teisme gautas išteisintosios G. K. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriame ji nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintoji, jos gynėja ir išteisintojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas. Apeliaciniame prokuroro skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. K. pagal BK 300 str. 1 d. ir G. K. - pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 2 d.

Vadovaujantis BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 str., 301 str. nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip nurodoma apeliaciniame prokuroro skunde.

BK 182 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 182 str. 2 d., kurioje nustatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, – tai apgaule savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės įgijimas arba išvengimas didelės turtinės prievolės, arba jos panaikinimas, arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Apgaulė yra būtinas sukčiavimo sudėties požymis, todėl taikant BK 182 str. visais atvejais ji turi būti nustatyta.

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl šių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaule neteisėtai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 33503,83 litų išmokų. Pareikštame kaltinime apgaulės panaudojimas buvo grindžiamas tuo, kad ji, siekdama suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos, fiktyviai sudarė su L. B. 10,51 ha žemės sklypų panaudos sutartis ir L. B. vardu fiktyviai perrašė dvi karves, du bulius ir vieną telyčią, tačiau ir toliau juos prižiūrėjo bei vykdė žemės ūkio gamybą.

Tačiau tiek pirmos instancijos teismas, tiek aukštesnės instancijos teismas nenustatė G. K. veiksmuose buvus tyčiai suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūrą) ir gauti paramos lėšas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad G. K. ar D. K. Agentūrai pateikė duomenis ar dokumentus, kuriuose būtų atvaizduoti tikrovės neatitinkantys duomenys ar padarė priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių pažeidimus, kurios sąlygotų galimybę Agentūrai reikalauti išmokų sugrąžinimo, todėl nepasitvirtino aplinkybė, kad G. K. ar D. K. neteisėtai užvaldė pagal Kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ nuo 2006-12-19 iki 2012-02-29 G. K. išmokėtus 33503,83 litus.

Iš byloje esančio 2011-04-13 Agentūros rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame nurodyta, jog 2006 m. lapkričio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 (Žin., 2004, Nr. 114-4272; 2006, Nr. 34-1219), pareiškėjai G. K. nutarė skirti paramą. 2010 m. lapkričio 10 d. Agentūros raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2010 m. spalio 28 d. Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis, G. K. 2007 m. kovo 12 d. – 2010 m. spalio 28 d. laikotarpiu vienu metu laikė vieną karvę, o 2008 m. gruodžio 4 d. – 2009 m. liepos 15 d. laikotarpiu turėjo buliuką (laikomos karvės prieauglį), kas visiškai nepažeidžia Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių, kurių 34 p. numatyta, kad leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną karvę asmeninėms reikmėms. Kitos karvės turi būti perduotos (tik ne perleidėjo sutuoktiniui) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Agentūros informacinio pranešimo pareiškėjui apie skirtą paramą išsiuntimo dienos. Šis perdavimas, kaip ir pasiliktosios vienos karvės bei jos atsivesto prieauglio (telyčios, buliuko – iki 18 mėn.) pardavimas, nelaikomas grįžimu į prekinę žemės ūkio gamybą. Per 3 mėnesius nuo Agentūros informacinio pranešimo pareiškėjui apie skirtą paramą išsiuntimo dienos, kol bus perduotos karvės, pareiškėjas ir jo sutuoktinis gali tiekti pieną rinkai.

Pažymėtina ir tai, kad Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių 40.1. punktas aiškiai numato, jog Agentūra, administruodama paramos lėšas ir užtikrindama šių taisyklių laikymąsi, kontroliuoja paraiškos duomenis, pasitelkusi KPPAIS atlieka administracinę pareiškėjo pateiktos informacijos patikrą. Nustačiusi, kad paramos gavėjas nesilaiko nurodytų įsipareigojimų, Agentūra privalo taikyti nustatytas sankcijas.

Byloje esančiame 2011-04-13 Agentūros rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad G. K. paraiškos ir kasmetinių prašymų administravimo metu Agentūra pažeidimų nenustatė. 2008 m. vasario 21 d. bei 2009 m. vasario 9 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos specialistai, reaguodami į skundus, atliko paraiškos patikras vietoje, tačiau pažeidimų patikros vietoje metu nenustatė. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2011-03-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad išmokant G. K. išmokas už perleistą pieno kvotą žala padaryta nebuvo. Be to, 2011 m. gegužės 13 d. Agentūros specialistai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patalpose susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 56-1-00350-10 medžiaga, susijusia su G. K. paraiška Nr. (duomenys neskelbtini), pateikta pagal priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, ir nenustatė, jog G. K. (kaip perleidėja) vykdė prekinę žemės ūkio gamybą, kaip nurodyta Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių 43.6 p.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Agentūroje 2010-07-09 buvo gautas L. B. skundas, kuriame nurodoma, jog G. K., pasitraukusi pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, parduoda gyvulius, ir ant parduodamų kvitų pasirašo L. B. vardu ir pavarde, tuo G. K. galimai klastoja dokumentus ir sukčiauja. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama L. B. buvo nurodžiusi, kad 2006 m. G. K. jai paaiškino, jog nori pasitraukti pagal Kaimo plėtros programą į ankstyvąją pensiją, nes nori gauti išmokas, ir pasiūlė fiktyviai perrašyti jos vardu G. K. turėtus gyvulius bei sudaryti žemės nuomos sutartis, o galvijus ir karves G. K. ir toliau prižiūrėtų pati bei juos pardavinėtų. Taip pat pažymėjo, kad pardavus produkciją jos vardu, ji nėra gavusi už tai jokių pinigų nei finansinės paramos. Savo duotus parodymus L. B. patvirtino ir akistatų su D. K. ir G. K. metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiais parodymais teismas vadovautis negali. BPK 276 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaitomi kaltinamojo, nu­ken­tėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai jis yra miręs. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu L. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nebuvo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ir iki­teis­mi­nio tyrimo parei­gū­nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nuken­tė­ju­siojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra sa­va­ran­kiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įro­dy­mus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011). Tačiau šioje byloje be Agentūroje 2010-07-09 gauto L. B. skundo ir ikiteisminio tyrimo pa­rei­gū­nams jos duotų parodymų, kad G. K. turėjo tikslą suklaidinti Agentūrą, kitų įrodymų, kuriuos galima būtų patikrinti ir kurie patvirtintų, kad G. K. padarė jai inkriminuojamą veiką, iš esmės nėra. Nors pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti kaimo gyventojai nurodė, kad G. K. laikė gyvulius, tačiau nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti nei kada tie gyvuliai buvo laikyti, nei kiek jų buvo, nei kam tiksliai G. K. prižiūrimi gyvuliai priklausė. Taip pat byloje nebuvo gauta duomenų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad po 2006 m. lapkričio 30 d. G. K. dar realizavo pieną. Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad L. B. buvo skolinga G. K. pakankamai žymias pinigų sumas, kurių negrąžinus G. K. prarado savo žemės sklypus. Esant pagrindui manyti, kad G. K. su L. B. konfliktavo, todėl L. B. galėjo būti ir suinteresuota apkalbėti G. K.. Aplinkybė, kad L. B. galvijų pardavime dalyvaudavo G. K. ir D. K., priešingai nei nurodoma apeliaciniame prokuroro skunde, nepatvirtina fakto, kad G. K. dėl išmokų buvo sudariusi apsimestinį sandorį su L. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. gegužės 14 d. G. K. ir L. B. sudarė 5 panaudos sutartis kuriose užfiksuota, kad G. K. L. B. dviejų metų laikotarpiui išnuomoja žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, liudijančių apie šių sutarčių fiktyvumą. Tokių duomenų nepateikia ir prokuroras savo apeliaciniame skunde.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d. taip pat būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pinigų išmokėjimo kvituose: 2007-05-08 serija UNI Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-04-07 serija UNI Nr. (duomenys neskelbtini), važtaraščiuose: 2007-05-08, 2008-04-07, 2008-04-07 gyvulių pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įrašą „L. B.“ pasirašė D. K.. 2008-02-03 pinigų išmokėjimo kvite serija UNI Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-02-03 vežamų gyvūnų važtaraštyje, 2008-02-03 gyvulių pirkimo pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įrašą „L. B.“ pasirašė G. K.. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog G. K. ir D. K. veikė tiesiogine tyčia, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių jų suinteresuotumą sąskaitose faktūrose už parduotus gyvulius nurodyti neteisingus duomenis.

Nustatyta, kad visi šie dokumentai yra tikri, juose užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės operacijos, tiek D. K., tiek ir G. K. pasirašė savo paprastai naudojamais parašais. Atsižvelgiant į D. K. ir G. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jie neneigė pasirašę minimuose dokumentuose, taip pat į liudytojų E. B., R. B., M. B., M. A. parodymus apie tai, kad realizuojant L. B. priklausančius gyvulius visais atvejais dalyvaudavo ir pati L. B., nėra jokio pagrindo teigti, kad surašant dokumentus buvo įrašyti melagingi įrašai ar kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Dokumentą pasirašius kitam asmeniui, dokumentas dėl to netapo visumoje netikru, nes nepažeidė niekieno teisių, nesukėlė pasekmių. Konstatuotina, kad tai formalus pažeidimas, iš esmės nepaneigiantis jais užfiksuotų sandorių fakto, taigi ir dokumento tikrumo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nei G. K. paraiškoje paramai gauti, nei kituose kaltinime minimuose dokumentuose nenustatyta melagingų duomenų, visi dokumentai atspindi tikrus įvykusius faktus ir nei vienas dokumentas negali būti laikomas sukčiavimo priemonė G. K. siekiant gauti paramos lėšas, kadangi aptariamų pinigų išmokėjimo kvitų ir važtaraščių datos yra 2007-2008 metų, kai tuo tarpu G. K. paraiška dėl paramos gavimo Agentūrai pateikta anksčiau. Nenustatyta, kad išteisintieji turėjo tikslą ir motyvą klastoti dokumentus, siekdami juose įtvirtinti tikrovės neatitinkančią informaciją, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie padarytą žalą, jų veiksmai nelaikytini pavojinga veika, todėl jie pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad, skirtingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, išteisintųjų veiksmuose nebuvo nustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tikro dokumento klastojimo (BK 300 str. 1 d.) požymių.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir pirmosios instancijos teismo motyvais, kad išteisintiesiems byloje buvo pareikštas neaiškiai suformuotas kaltinimas, kuriame yra esminių prieštaravimų ir neatitikimų. Kaltinime nurodoma, kad 2006 m. tiksliai nenustatytu laiku kaltinamieji suklastojo 2007 m. ir 2008 m. išduotus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad dokumento panaudojimas (ar realizavimas) kaltinamiesiems inkriminuotas nebuvo, tačiau tik suklastojus dokumentus, o jų nepanaudojus (ar realizavus), apgaule neteisėtai nebus galima įgyti svetimo turto. Neaišku, ar šios veikos buvo tęstinės, ar pakartotinės, kaltinime nenurodytos padarytos veikos faktinės aplinkybės, nenustatyta nusikaltimo pradžia ir pabaiga. Iš kaltinimo neaišku, tikrus ar netikrus dokumentus kaltinamieji suklastojo. Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tačiau neaišku, prie kokių aplinkybių, kada ši veika buvo padaryta (kaltinime nenurodytos faktinės veikos aplinkybės), ar tai tęstinės, ar pakartotinės veikos. Be to, sprendžiant kaltinamųjų veiksmus kiekvienoje konkrečioje veikoje, atsižvelgtina, ar jie veikė kaip vykdytojai, ar vienas iš jų buvo organizatorius, kurstytojas, padėjėjas t. y. nurodytina BK 24 str. bei šiame BK straipsnyje numatyta bendrininkavimo rūšis. Pažymėtina, kad neaiškių, netikslių, nelogiškų ir net prieštaringų kaltinamajame akte apibūdintų svarbių ir veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių nurodymas laikytinas kaltinamojo akto trūkumu, suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises - BPK 22 str. 3 d. numatytą kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teikti įrodymus dėl jo, duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo.

Skunde prokuroras nurodo, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 232 str. 3 p., nes konstatuodamas kaltinimo trūkumus turėjo bylą grąžinti prokurorui, tačiau to nepadarė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, gavęs baudžiamąją bylą, jos parengimo nagrinėti teisme metu 2012-10-01 nutartimi buvo nutaręs grąžinti bylą prokurorui padarytiems kaltinamojo akto surašymo pažeidimams pašalinti. Pažymėtina, kad tas pats prokuroras, pagal kurio apeliacinį skundą ir nagrinėjama ši byla apeliacine tvarka, buvo apskundęs apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį aukštesniajam teismui, nurodydamas, kad nėra aplinkybių, kurių nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prokuroras negalėtų ištaisyti ir patikslinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis prokuroro skundas buvo tenkintas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau bylos nagrinėjimo metu prokuroras kaltinimo nepatikslino ir nustatytų trūkumų neištaisė.

Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neištyrė visų įrodymų, t. y. į teismo posėdį nebuvo iškviestas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistas ir jis nedavė išvados, dėl ko prokuroras, neištyrus visų įrodymų, negalėjo suformuluoti galutinio kaltinimo, nes įtariamieji atsisakė duoti parodymus ikiteisminiame tyrime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš bylos medžiagoje esančių Agentūros raštų matyti, kad atlikusi patikrinimus Agentūra jokių pažeidimų išteisintųjų veiksmuose nenustatė, žala jai padaryta nebuvo. Be to, pats prokuroras nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms nustatyti ar patvirtinti ir kokios srities specialistą buvo reikalinga apklausti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuos­prendį, kuriame išva­das dėl išteisintųjų kaltės nebuvimo pagrindė bylos duo­me­nimis ir tinkamai jas moty­vavo. Taip pat teismas nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teis­mi­nio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas at­metamas.

Pažymėtina, kad byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (t. 7, b. l. 106-109), kuriose nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. K. ir D. K., išlaidas iki 2014 m. birželio 3 d. sudaro G. K. – 60 (šešiasdešimt) litų ir D. K. - 70 (septyniasdešimties) litų dydžio advokato užmokestis. Be to, BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl veikų, kurių teisinį įvertinimą skundžia prokuroras, pirmosios instancijos teisme G. K. ir D. K. buvo išteisinti, apeliacinės instancijos teisme dėl šių veikų nėra pagrindų priimti apkaltinamuosius nuosprendžius, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintųjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Olegas ŠibkovasKęstutis Dargužis