Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-296-1225/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-09-12
Bylos Nr.: 1-296-1225/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14465-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vaida Pupšytė
Kaltinamasis: T. Ž.
Nukentėjusysis: N. P.
Advokatai: Linas Mažonas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-296-1225/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14465-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.1; 1.1.9.4; 1.1.9.6; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Alvitai Babuškinaitei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,kaltinamajam T. Ž., jo gynėjui advokatui Linui Mažonui,nukentėjusiajam N. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 30 parų arešto bausmė;

3. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;

4. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui;

5. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus; konfiskuota transporto priemonė. Bausmę atlikęs, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2024 m. spalio 18 d., atlikus baudžiamojo poveikio priemonę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

T. Ž. 2024 m. balandžio 14 d. apie 12.30 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam N. P. į veido sritį, dėl kurių nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės ir praradus sąmonę, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių rankomis ir kojomis į veidą. Tokiais savo veiksmais padarė N. P. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą veide, kraujosruvas abiejų akių obuolių jungtinėse, nosies ir kairės akiduobės kaulų lūžimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais T. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis T. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad datos neprisimena, bet apie pietų laiką nuėjo į parduotuvę, užėjo į vidų. Tuo metu buvo blaivus. Parduotuvėje, be jo paties, buvo nukentėjusysis ir pardavėjos sutuoktinis. Prie prekystalio stovėjo N. P., kuris buvo labai girtas, vos ant kojų pastovėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis ilgai šnekėjo. Paprašė, kad pasitrauktų ir leistų jam (kaltinamajam) apsipirkti. Dar kartą pakartojo ir N. P., atsisukęs į jį (kaltinamąjį), sudavė jam (kaltinamajam) į veidą, pradėjo spjaudytis, plūsti įvairiais žodžiais. Neapsikentęs išstūmė nukentėjusįjį už parduotuvės durų. N. P. atgręžė į duris, su viena ranka atidarė duris, o su kita – jį rankomis paėmęs už pečių, veidu į lauką išstūmė ir uždarė duris. Nepastebėjo, ar nukentėjusysis nugriuvo, nes uždarė duris. Kai yra įsiutęs, įpykęs, nieko negalvojo, ar nukentėjusysis nukris, ar ne. Kai išėjo iš parduotuvės, nieko daugiau kieme nebuvo. Nukentėjusysis melavo duodamas parodymus apie tai, jog išėjus į lauką, ji (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) kumščiu sudavė į veido sritį. Parduotuvėje pardavėja ir jos vyras matė, kad nukentėjusysis puolė jį (kaltinamąjį). Jis (kaltinamasis) uždarė duris, grįžo į parduotuvę, apsipirko, išeidinėjo, nusileido nuo laiptų ir nuo laiptų apie 1 metro atstumu pamatė kraujo dėmes. Nukentėjusiojo nebuvo, jo nematė. Nesuprato, iš kur atsirado kraujo dėmės, todėl apie tai perspėjo parduotuvės pardavėją ir jos sutuoktinį. Parduotuvėje buvo apie 3 min., kol apsipirko. Grįžo namo, matė, kad pravažiavo greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP), todėl nuėjo iki parduotuvės pasižiūrėti, kas vyksta. Netrukus atvyko ir pareigūnai. Vienas pareigūnas nusivedė pardavėjos sutuoktinį į šoną, o kitas pareigūnas liko su juo (kaltinamuoju). Pareigūnas klausė, kas įvyko, jam (pareigūnui) papasakojo, kad parduotuvėje apsistumdė su N. P.. Pareigūnams pranešė, kad nukentėjusysis jį (kaltinamąjį) užpuolė, bet pareiškimo nerašė. Po to buvo parašęs pareiškimą, tačiau prašymas pradėti tyrimą buvo atmestas dėl nepateiktų įrodymų, jog jis (kaltinamasis) buvo sužalotas. Į medikus nesikreipė. Pareigūnų priimto sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė. Nukentėjusysis nėra pažįstamas asmuo. Jokių piktumų su nukentėjusiuoju nebuvo, nes jo nepažįsta. Girdėjo liudytojų parodymus, pardavėja meluoja. Kaip galėjo mušti nukentėjusįjį, jeigu pardavėja matė, kad konfliktas vyko parduotuvėje. Parduotuvėje nukentėjusysis nebuvo nugriuvęs ar atsitrenkęs. Nedaug parduotuvėje vietos, sunku dviem žmonėms prasilenkti. Neįsivaizduoja, kur nukentėjusysis galėjo taip susižaloti. Prieš gerą mėnesį prieš įvykį nukentėjusysis buvo susimušęs prie parduotuvės, gal vėl kažkas panašaus įvyko. Su pardavėja neturi jokių pykčių. Ne kartą matė, kaip N. P. šokolado ar centų palikdavo pardavėjai, gal dėl to ji taip šnekėjo. Negali patikėti, kad teisme pardavėja galėjo meluoti. Nesutinka dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, mano, kad jis surašytas nepagrįstai. Neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusysis jį (kaltinamąjį) apkaltino. Tuo metu N. P. buvo labai girtas. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad nepagrįstas.

Peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašą (1 t., b. l. 148), kaltinamasis paaiškino, kad uždarinėdamas duris, kai norėjo nukentėjusįjį išprašyti iš parduotuvės, jį (nukentėjusįjį) pastūmė su durimis. Išstūmė nukentėjusįjį pro duris ir, lenkdamas rankeną, dar su durimis kartu pastūmė, nes nukentėjusysis brovėsi atgal.

Nukentėjusysis N. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad apie 2024 m. gruodžio mėn. nukentėjo nuo kaltinamojo, kuris yra pažįstamas. Buvo neblaivus, nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę galimai nusipirkti alkoholio, į kurią atėjo ir kaltinamasis, tarpusavyje pradėjo konfliktuoti. Ką kaltinamasis pirko, negali pasakyti. Kaltinamasis pasikvietė į lauką ir pradėjo smūgiuoti, nuo smūgių prarado sąmonę. Kiek smūgių sudavė, nepamena. Pirmas smūgis buvo suduotas į veidą lauke, ant laiptų. Išėjus iš parduotuvės, reikia leistis laiptais. Kuria ranka sudavė smūgį, negali pasakyti. Į veidą juto du smūgius. Po dviejų smūgių prarado sąmonę. Kai kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) už striukės nutempė laiptais, jau buvo be sąmonės. Kai atgavo sąmonę, buvo netoli pagrindinio kelio, netoli dviračio namuko. Atgavus sąmonę, pardavėja N. (S.) sakė neatsistoti ir, kad iškvietė GMP. Su GMP nevažiavo, nes buvo neblaivus. Po kelių dienų tik pasiėmė medicininį išrašą. Pardavėja taip pat sakė, kad matė, jog kaltinamasis mušė rankomis ir kojomis. Aplinkybes žino iš pardavėjos N. (S.). Atgavęs sąmonę, matė tik pardavėjos vyrą T. (S.). Kai atvyko GMP, iš įvykio vietos pasišalino. Faktiškai nieko nematė, nes dėl sumušimo, patinimo atsimerkti negalėjo. Iš atminties ėjo namo, atsigulė į lovą. Kai atvažiavo pareigūnai ir GMP į namus, buvo gerokai neblaivus, todėl atsisakė važiuoti. Jautėsi negerai, negalėjo valgyti 1 mėnesį, gėrė tik skysčius, buvo visas sutinęs. Vėliau kreipėsi į medikus. Medikai pasakė, kad lūžusi kairės akies akiduobė, sulaužyta nosis, viršutinis žandikaulis ir daug kraujosruvų. Tuo metu nedirbo ir kaip tik turėjo važiuoti dėl darbo pokalbio, bet nevažiavo. Po įvykio labai bėgo kraujas. Rūbai buvo iškruvinti, net patalynė namuose buvo kruvina. Drabužiai buvo suplėšyti ir kruvini. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo, jis (kaltinamasis) skambino, norėjo susitaikyti, bet už sulaužymus susitaikymų negali būti. Neprisimena, ar kaltinamasis atsiprašė, bet jis (kaltinamasis) telefonu siūlė susitaikyti, pinigų, tačiau konkrečios pinigų sumos neįvardijo. Tai buvo po pareiškimo parašymo, po 3-4 dienų. Susitaikyti nesutiko, per skaudu atleisti. Šiuo metu fizinių pasekmių nejaučia, viskas sugijo. Nosis po įvykio kreivoka, bet randų nėra. Prieš įvykį tokių sužalojimų nebuvo patyręs, tik ant rankų buvo žaizdų nuo darbo. Liko psichologinės pasekmės. Ėjo pro parduotuvę, kaltinamasis per langą grasino, todėl bijo į parduotuvę eiti. Nežino, ką gali padaryti. Nežino, kodėl kaltinamasis taip pasielgė, gal irgi buvo neblaivus. Anksčiau su kaltinamuoju būdavo konfliktų, bet taip nebūdavo, kaip paskutinį kartą buvo. Kaltinamasis kabinėdavosi, kad prie jo (kaltinamojo) žmonos lenda, nors turi savo draugę. Nežino konkrečios dingsties, dėl ko įvyko šis įvykis. Gali būti, kad gal kažką įžeidžiančio pasakė, bet nepamena. Kaltinamasis nesakė, kodėl taip pasielgė. Turtinę žalą sudaro vaistai, kelionės pas medikus, nes pats nevairuoja. Vežė draugas, kaimynas. Kvitų neturi, neišsaugojo, nepagalvojo. Neturtinę žalą sudaro sužalojimai, kad 1 mėnesį negalėjo pavalgyti, viską skaudėjo. Tik po mėnesio pirmą kartą valgė sriubą. Vieną mėnesį jautė nepatogumus. Prieš įvykį turėjo įsidarbinti, buvo susitarę dėl darbo pokalbio, bet su tokiu veidu neis į darbo pokalbį ir niekas neįdarbins. Kai pagerėjo, nebuvo galimybės įsidarbinti, nes buvo užimta vieta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti nukentėjusiojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimus. 2024 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis, pranešdamas apie įvykį, nurodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. apie 12.30 val. šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir pažįstamo T. Ž. kilo žodinis konfliktas. Dėl kokių priežasčių kilo žodinis konfliktas nurodyti negali, kadangi tiksliai neprisimena. Žodinio konflikto metu T. Ž. tyčia vienos rankos kumščiu sudavė jam (nukentėjusiajam) vieną smūgį į veido sritį, dėl to pajuto fizinį skausmą ir parkrito ant žemės. Gulint ant žemės, T. Ž. priėjo ir rankomis bei kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą visoje veido srityje ir galimai nežymius sužalojimus. Po įvykio iš nosies bėgo kraujas, atsirado kraujosruvos po abejomis akimis, galimai abejose akyse trūko kraujagyslės, taip pat pasunkėjo kvėpavimas. Šio įvykio metu patyrė fizinę žalą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju, o asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nukentėjusysis paaiškino, kad gyvena A. Š. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su minėto asmens šeima. 2024 m. balandžio 14 d. apie 12.20 val., nuėjo vienas į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti reikiamų prekių. Parduotuvės viduje sutiko iš matymo pažįstamą T. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir kitų kontaktinių duomenų šiuo metu nurodyti negali. Kiek prisimena, parduotuvėje tarp jo (nukentėjusiojo) ir T. Ž. kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios tiksliai priežasties nurodyti negali, kadangi neprisimena. Prisimena tik tai, kad minėtas asmuo, jam (nukentėjusiajam) stovint prie kasos, pasakė „greičiau pirkis“. Kiek prisimena, parduotuvėje su minėtu asmeniu tik apsipyko ir apsipirkęs išėjo į lauką. Apie 12.30 val. išėjus iš parduotuvės, (duomenys neskelbtini), ir būnant parduotuvės kieme, iš parduotuvės išėjo T. Ž., kuris, nieko nesakęs, tyčia vienos rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį. Po smūgio parkrito ant žemės, o minėtas asmuo rankomis ir kojomis toliau jį (nukentėjusįjį) mušė. Kiek smūgių T. Ž. sudavė, nurodyti negali, kadangi neprisimena, tačiau smūgiai buvo suduodami tik į veido sritį. Po suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę, o prabudęs T. Ž. nematė, tačiau prie jo (nukentėjusiojo) stovėjo parduotuvėje dirbančios pardavėjos N. (S.) sutuoktinis, kuris paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nei minėtos pardavėjos, nei jos sutuoktinio kontaktinių duomenų šiuo metu nurodyti negali, taip pat negali nurodyti, ar minėti asmenys matė visą konfliktą, tačiau viskas vyko prie parduotuvės langų, todėl mano, kad jie konfliktą galėjo matyti. Įvykio metu dėl T. Ž. veiksmų patyrė fizinį skausmą visoje veido srityje ir galimai nežymius sužalojimus. Po įvykio iš nosies bėgo kraujas, atsirado kraujosruvos po abejomis akimis, galimai abejose akyse trūko kraujagyslės, taip pat pasunkėjo kvėpavimas. Po įvykio buvo labai pasimetęs, išsigandęs, todėl nuėjo į namus. Grįžus į namus, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems nurodė, kad jokia pagalba nereikalinga, kadangi tuo metu buvo šiek tiek išgėręs. Po įvykio nesikreipė į gydymo įstaigą, tačiau skausmas veido srityje nepraeina, todėl planuoja greitu metu kreiptis į gydymo įstaigą. Po konflikto T. Ž. susitikęs nebuvo. Ar kas nors galėjo matyti minėtą konfliktą, nurodyti negali, kadangi neprisimena. Šios apklausos metu kitų įvykio aplinkybių nurodyti negali (1 t., b. l. 30–42).

Apklaustas papildomai 2024 m. liepos 26 d., nukentėjusysis N. P. paaiškino, kad iki 2024 m. balandžio 14 d. jokių sužalojimų neturėjo, visi nustatyti sužalojimai atsirado nuo T. Ž. veiksmų tą dieną, kai buvo sumuštas. Visus išsamius parodymus davė pirmos apklausos metu, dabar praėjo nemažai laiko, todėl visko tiksliai prisiminti negali. Kiek tiksliai smūgių sudavė T. Ž., pasakyti negali, nes neprisimena, kadangi po dviejų pirmų smūgių, kuriuos T. Ž. sudavė į veido sritį kumščiu, jis (nukentėjusysis) prarado sąmonę ir nukrito ant asfalto, prie parduotuvės. Viskas vyko prie parduotuvės laiptų, išėjus iš parduotuvės. Kiek žino, kai prarado sąmonę, T. Ž. smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis, tai pasakojo parduotuvės pardavėja. Po to, kai atgavo sąmonę, iš karto nuėjo adresu, kur gyvena, kadangi patyrė didelį stresą ir bijojo, kad jį (nukentėjusįjį) vėl gali pradėti mušti. Kai atvyko pareigūnai į namus, pagalbos atsisakė, nes buvo išgėręs ir tada dar nejautė skausmo. Taip pat nori pasakyti, kad nusprendė pareikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Padaryta turtinė žala, kadangi dėl patirtų sužalojimų turėjo gerti vaistus nuo skausmo, apie 3-4 savaites po įvykio jautė skausmą galvos srityje, todėl vartojo vaistus Ipubrofen Express. Kiek tiksliai šių vaistų pirko, negali pasakyti, bet mano, kad apie 20 pakuočių. Čekių nėra išsisaugojęs dėl šių vaistų pirkimo, tačiau internete šių vaistų kaina yra apie 5,72 Eur. Todėl iš viso padaryta 114,40 Eur turtinė žala. Taip pat padaryta neturtinė žala, kadangi savaitė laiko po to, kai buvo sumuštas T. Ž., negalėjo normaliai valgyti, gerdavo tik skysčius, nieko negalėjo kramtyti, todėl jautė diskomfortą, kad negali normaliai maitintis. Taip pat planavo darbintis MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl to, kad patyrė sužalojimus ir negalėjo ateiti sutartu laiku į naują darbovietę, jie priėmė naują žmogų ir jis (nukentėjusysis) neteko darbo vietos. Sužalojimai laikėsi apie 1 mėnesį, skausmą dėl patirtų sužalojimų jautė ir po šiai dienai, kadangi skauda akių srityje, jaučia, kad suprastėjo regėjimas. Visą mėnesį niekur nėjo iš namų, nes buvo gėda išeiti iš namų dėl sužalojimų. Visada jautė baimę, kad jį (nukentėjusįjį) gali vėl sumušti. Todėl patirtą moralinę žalą vertina 5 000 Eur. Taip pat nori pasakyti, kad po to, kai buvo atlikta apžiūra (duomenys neskelbtini), nuvyko į Kauno klinikas, kadangi visas tris dienas po įvykio bėgo kraujas iš nosies. 2024 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Kauno klinikas, kadangi neišėjo sustabdyti kraujavimo iš nosies, apžiūros metu buvo nustatytas nosies lūžis. Su savimi turi medicininius dokumentus, todėl galės juos pateikti. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 50–53).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Paaiškino, kad turbūt susimaišė, ne viską prisimena. Pirmieji parodymai yra teisingai. Kiti irgi teisingi, tik galėjo kažką sumaišyti. Anksčiausiai buvo duoti, tai tiksliai žinojo, kaip viskas buvo. Buvo sumuštas parduotuvės kieme. Jokie santykiai su N. (S.) nesieja, ji tik pardavėja. N. (S.) pažįsta tik kaip pardavėją. Su ja apie parodymus nekalbėjo, nederino savo parodymų, apie bylą iš viso nekalbėjo. GMP pagalbos atsisakė, kadangi buvo išgėręs, tuo metu nejautė skausmo, manė, kad praeis. Vėliau tik kreipėsi pas gydytojus. Negalėjo atsimerkti, nežiūrėjo į veidrodį. Kaime su niekuo konfliktų neturi, tai negalėjo sumušti kiti žmonės. Anksčiau kaltinamasis nėra jo (nukentėjusiojo) mušęs. Sąmonę atgavo prie kelio, nuo parduotuvės iki kelio yra apie 6-7 m. Namo grįžo be batų ir striukės. Drabužiai liko prie parduotuvės. Prieš einant į parduotuvę nebuvo sumuštas ir nebuvo patyręs jokių traumų. Prie parduotuvės laiptų yra turėklas, negalėjo nukristi nuo laiptų. Niekada ten nebuvo net žiemos metu nukritęs, paslydęs. Su kaltinamuoju kartu išėjo iš parduotuvės. Kuris pirmesnis išėjo, negali pasakyti, bet vos ne kartu išėjo. Salelė yra viršuje, tik išėjus iš parduotuvės. Prisimena, kad ant laiptų buvo mušamas, bet pagal pirminius parodymus – nulipus laiptais. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kurioje vietoje patyrė smūgį, nes praėjo nemažai laiko. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (2024 m. balandžio 17 d. apklausos metu) daugelį detalių atsiminė, bet ne viską. Viskas buvo surašyta iš jo (nukentėjusiojo) žodžių.

Liudytojas P. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis jam nepažįstamas. Daug laiko praėjo, gal kažkokio įvykio metu kaltinamąjį yra matęs, tačiau neatsimena. Dažnai pasitaiko muštynės, tačiau šiuo metu nieko nepamena. Apklausos data nieko neprimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas 2024 m. liepos 18 d. liudytojas paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ajame skyriuje vyr. patruliu. Tikslios dienos neprisimena, tačiau dirbant kartu su 4-to skyriaus vyr. patrule G. K. ir kursante V. J., iš budėtojo gavo iškvietimą, kad prieš kažkurį laiką buvo sumuštas vyras prie parduotuvės. Koks buvo iškvietimo adresas, neprisimena. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad stovi GMP automobilis ir GMP darbuotojai jau ruošiasi išvažiuoti. GMP darbuotojai trumpai paaiškino, kad vyras pagalbos atsisako ir, kad nieko nenori. Nuėjus pas vyrą, kuriam prieš tai buvo reikalinga pagalba, jis iš pradžių nenorėjo bendrauti, visą laiką gulėjo lovoje ir nepasikėlė. Norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau vyras aiškino, kad nieko neįvyko, pretenzijų niekam neturėjo, medikų pagalbos atsisakė, dar kartą pasitikslino, ar jis tikrai atsisako pagalbos, vyras tai patvirtino. Užsirašė vyro duomenis ir išvažiavo. Vyro vardo ir pavardės neprisimena, todėl nurodyti negali. Vyras jokių įvykio aplinkybių nepaaiškino, todėl daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 122–125).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad atvykus buvo GMP automobilis. GMP pranešė, kad nukentėjusysis atsisako bet kokios pagalbos. Kiek prisimena, nuėjo į namo rūsį, kurio kairėje buvo vienas asmuo ir dešinėje – kitas asmuo. Vienas iš asmenų buvo užsidengęs galvą. Bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bendrauti su žmogumi, bet jis visiškai visko atsisakė ir daugiau nieko padaryti negalėjo. Net nebandė pasižiūrėti vyro sužalojimų, nes jis atsisakė visokeriopos pagalbos. Nepasakys, ar salėje yra tas žmogus. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nepasakys, ar patalpoje matė kraujo dėmių, buvo tamsu. Pro langą švietė saulė, bet nebuvo visiškai šviesu, kad viską matytų. Nenaudojo papildomai pasišvietimo priemonių. Su kitu asmeniu nebendravo, bendravo su tuo asmeniu, kuris juos išsikvietė. GMP medikai sakė, kad kvietęs asmuo guli kairėje kambario pusėje. Tik atėjus paklausė, kas iškvietė policiją, dešinėje asmuo atsikėlė, bet nieko nesakė, o kairėje pusėje gulėjo asmuo, užsidengęs galvą. GMP daugiau nieko nesakė, tik kad asmuo atsisakė pagalbos. Iškvietimo kategorija galimai buvo C. Tai yra nusikaltimas, kuris prieš asmenį įvyko anksčiau. Bijo sumeluoti, bet galimai pranešime buvo nurodyta, kad asmenį kažkada sumušė, bet nebuvo nurodyta kada. Kita kategorija ir reagavimo laikas būtų kitas, jei būtų muštynės, tokiu atveju vyktu duotuoju momentu. Kiek prisimena, asmuo buvo neblaivus, gal kambario atmosfera buvo alkoholio permerkta, bet ir nukentėjusiojo kalba buvo nerišli. Negali atsakyti, ar kalba buvo nerišli dėl sužalojimų.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis yra sesers vyras, parodymus duoti atsisakė. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas 2024 m. gegužės 31 d. liudytojas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kartais ten eina apsipirkti, kai kažko pritrūksta. Tikslios dienos neprisimena, bet kiek atsimena, tai buvo pirmoje dienos pusėje, dar buvo šviesu, nuėjo į minėtą parduotuvę. Kai atėjo, parduotuvėje buvo iš matymo pažįstamas vyras, kurio vardo neprisimena. Kadangi vyras pirko daugiau prekių, jis jį (liudytoją) užleido, pirmas apsipirko ir atsiskaitė už prekes, po to išėjo iš parduotuvės. Išeinant iš parduotuvės, paėjus apie 50 m, sutiko „švogerį“ T. (Ž.), kuris ėjo į parduotuvę. Su juo nebendravo ir nepasisveikino, kadangi nelabai su juo sutaria. Kas įvyko parduotuvėje, sužinojo tik kitą dieną. Kaime pradėjo šnekėti, kad T. (Ž.) su iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio vardo neprisimena, susistumdė, buvo atvažiavusi greitoji ir policija. Tačiau nori pasakyti, kad viską žino tik iš kitų asmenų kalbų, pats asmeniškai konflikto nematė. Apsipirko pirmas ir tik po jo (po liudytojo) pradėjo apsipirkinėti iš matymo pažįstamas asmuo, kuris pirko daug prekių. Jo tikrai nelaukė, kol apsipirks, kadangi jis nėra draugas, labiau pažįstamas, su kuriuo pasisveikina. Negali pasakyti, ar T. (Ž.) ir iš matymo pažįstamas asmuo, kurio vardo neprisimena, buvo blaivūs, kadangi su jais nebendravo, todėl nežino. Ar ankščiau pas T. (Ž.) ir iš matymo pažįstamą asmenį buvo įvykę konfliktai, nežino. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 116–119).

Liudytojas P. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad galimai 2024 m. balandžio 14 d. paskambino kaimo seniūnaitis A. M. ir pasakė, kad nukentėjusysis eina sulinkęs, basas, kruvinas, todėl per maždaug 30 min. atvažiavo iš Kauno ir rado jį (nukentėjusįjį) jau sumuštą, gulintį namie lovoje. A. M. neminėjo, kas nutiko, nes įvykio nematė. Seniūnaičio namai yra netoli parduotuvės, tai tiesiog nukentėjusįjį pamatė ir paskambino. Paskambino, nes nukentėjusysis jo (liudytojo) prašymu pas jo (liudytojo) uošvį namuose gyvena. Nukentėjusysis nekalbėjo, todėl iškvietė GMP ir pareigūnus, su kuriais nukentėjusysis taip pat nebendravo. Matė, kad nukentėjusiojo veido šonas buvo kruvinas. Po 3 dienų nukentėjusįjį nuvežė į klinikas, turi 2024 m. balandžio 17 d. nukentėjusiojo sumušimo nuotrauką. Po kelių dienų nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė T. Ž.. Dėl buvusio kvapo mano, kad nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholio. Pirmą dieną iš šono matė, kad nukentėjusysis buvo kruvinas, buvo sumušimai, nubrozdinimų nebuvo. Nukentėjusysis sakė, kad parduotuvėje įvyko konfliktas tarp jo (nukentėjusiojo) ir T. Ž., išėjo į lauką ir susimušė. Nukentėjusysis sakė, kad daugiau nelabai pamena. Įvykio nematė, bet iš pasakojimų suprato, kad nukentėjusysis buvo sumuštas prie parduotuvės laiptų, nulipus nuo jų. Nukentėjusysis sakė, kad buvo pardavėja ir pardavėjos vyras, kuris dar prieš tai buvo iškvietęs policiją. Nuo parduotuvės iki nukentėjusiojo namų apie 0,5 km. Tuo metu be nukentėjusiojo namuose buvo uošvio brolis. Kai atvažiavo, jis (nukentėjusysis) buvo užsiklojęs galvą antklode kaip visada, tai nieko nematė. Uošvio brolis ir nukentėjusysis buvo rūsyje, vienas – viename kambaryje, o kitas – kitame. Tarp jų (liudytojo ir nukentėjusiojo) niekada nebuvo konfliktų, nukentėjusysis kaime išgėręs turėdavo konfliktų. Kiek žino, pirmas niekada nekeldavo muštynių. Nukentėjusįjį pažįsta apie 4 metus. Vieną kartą nukentėjusysis buvo sumuštas konflikto metu, galimai prieš metus iki nagrinėjamo įvykio.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad paskambino pažįstamam P. (S.) ir pasakė, kad per langą matė N. (P.), kuris nuo (duomenys neskelbtini) link namų ėjo basas ir galimai sumuštas. Matėsi iš šono ant veido kažkokios žymės, kad veidas pasikeitęs. Matėsi, kad sumuštas, veido forma kitokia, patinimai galimai kažkokie, galimai kraujosruvos. Kraujo nematė. Matė dešinį veido šoną. Matė 20 m atstumu, per langą, iš pirmo aukšto. Yra tvora, tačiau matė per ją. Nukentėjusysis buvo galimai neblaivus, pasilenkęs, matėsi, kad ant veido kažkas negerai, todėl paskambino. Nukentėjusysis ėjo su striuke, nepamena, ar kepurė, ar kapišonas buvo, sukėlė nerimą, kad basas eina, su kojinėmis. Kaime girdėjo, kad susimušė, o nukentėjusįjį sumušė galimai kaimynas T. (Ž.). Nepamena, ar parduotuvėje, ar gatvėje sužinojo. Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini). Kaime yra viena parduotuvė. Su N. P. nebendravo. Su T. Ž. tik kaimyniškai bendravo, apie įvykį nekalbėjo. Su T. Ž. palaiko kaimyniškus santykius. Su juo nebuvo susipykę, neturėjo jokių konfliktų. N. P. gyvena toliau, su juo palaiko taip pat kaimyniškus santykius. Nežino, negirdėjo, ar nukentėjusysis anksčiau konfliktavo su kažkuo, ar turėjo kokių sužalojimų. Nežino, kaip T. Ž. konfliktus sprendžia, jis nekonfliktiškas, nesimuša.

Liudytoja N. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad į parduotuvę atėjo N. (P.) su A.. N. (P.) buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, apsipirkinėjo, jis buvo be sužalojimų. Ne už ilgo atėjo T. Ž.. T. Ž. stovėjo koridoriuje, o N. P. prie prekystalio, prie kasos ir jie apsižodžiavo. T. Ž. N. P. sakė greičiau pirkti ir eiti. Neatsimena, ką atsakė N. P.. N. P. apsipirko, susimokėjo. Atidarė parduotuvės duris, N. P. buvo su šlepetėmis, paslydo ir nugriuvo ant nugaros aikštelėje, iš karto išėjus pro duris. Nukentėjusysis galvos į žemę nesusitrenkė. Prieš pargriuvimą T. Ž. ir N. P. buvo susikabinę. T. Ž. jam (nukentėjusiajam) į veidą kumščiu sudavė porą smūgių. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo. Matė tik porą smūgių ir po to pasitraukė. Be smūgių daugiau nieko nematė. Laiptų aikštelės dydis apie 1 m x 1 m. Muštynių vieta (aikštelė) nuo jos (liudytojos) buvo nutolusi per mažą atstumą, daugiau nei per metrą, bet mažiau nei per du metrus. Muštynių metu stovėjo prie durų. T. Ž. nebuvo pargriuvęs. Netoli buvo ir girdėjo, kaip T. Ž. nutempė nukentėjusįjį nuo laiptų, nes laiptai buvo visi kruvini. Išeinant pro parduotuvės duris yra aikštelė prie durų ir po to laiptai, ir tada kita aikštelė/grindinys. Sutuoktinis buvo parduotuvėje, daugiau žmonių muštynių vietoje nebuvo. Muštynių metu sutuoktinis buvo tualete. Sutuoktiniui pasakė, kad N. P. guli apačioje, prie laiptų ir labai stipriai kraujuoja. Sutuoktinis iškvietė pagalbą. Prie nukentėjusiojo nebuvo priėjusi, matė tik pro langą. Matė, kaip atvyko GMP ir policija, su kuriais bendravo sutuoktinis. Nukentėjusysis po kiek laiko atsistojo, manė, kad eis namo, bet jis svirduliuodamas į priešingą pusę nuėjo. T. Ž. tuo metu jau nebuvo, jis pasirodė vėliau, kai buvo iškviesta GMP ir policija. Po to T. Ž. sugrįžo į parduotuvę, jis nieko nesakė, pasiėmė degtinės butelį. Nežino, ar jis suprato, kad yra kviečiama pagalba. T. Ž. buvo grįžęs du kartus, prieš atvažiuojant GMP bei policijai ir kai jau buvo pagalba. Su T. Ž. apie įvykį nekalbėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta 2024 m. balandžio 26 d. liudytoja paaiškino, kad apie 10 metų dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 14 d. buvo darbo diena. Po 10.00 val. į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas vietinis kaimo gyventojas N. (P.). Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjęs prie kasos apsipirkinėjo, tuo momentu į parduotuvę užėjo vietinis gyventojas A., jis atsistojo už N. (P.) į eilę. Taip pat įėjo vietinis pažįstamas kaimo gyventojas T. (Ž.). Jis atsistojo prie taromato. N. (P.) baigiant apsipirkti, jis pradėjo dėtis daiktus, tuo tarpu T. (Ž.) pradėjo raginti N. (P.) greičiau apsipirkti, kad ji (liudytoja) galėtų ateiti prie taromato ir aptarnauti T. (Ž.). T. (Ž.) tą dieną buvo piktas, neturėjo kantrybės laukti, jis pasakė N. (P.) ,,Greičiau pirkis, neždinkis iš čia“. N. (P.) į T. (Ž.) žodžius nereagavo, gal po trečio tokio T. (Ž.) raginimo N. (P.) atsakė T. (Ž.) „ką tu čia ragini?“ ir nuo kasos pasitraukė prie šaldytuvo, ir užleido vietą A. apsipirkti. Tuomet T. (Ž.) pasakė A. ,,kam tu jį čia „vapšė“ atsivedei?“. A. nieko neatsakė. Tuomet A. apsipirkus, kartu su N. (P.) nuėjo prie parduotuvės durų, pirmas pro duris, matė, išėjo A.. Ji (liudytoja) tuo tarpu ėjo paimti T. (Ž.) taros link sandėlio ir išgirdo durų trinktelėjimą, garsas buvo kitoks, nei kad durys užsidaro. Viskas įvyko labai greitai. Iš karto išėjo iš sandėlio į koridorių ir pamatė pro atviras duris N. (P.), gulintį ant žemės. T. (Ž.) stovėjo prie N. (P.) ir pasilenkęs pasakė ,,už viską atsiimsi“, ir su ranka, kuria ranka tiksliai pasakyti negali, trenkė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, ji išsigandusi pasitraukė už prekystalio, priėjo prie lango ir pamatė, kaip T. (Ž.) traukia suėmęs už drabužių N. (P.) nuo laiptų žemyn. Matė labai daug kraujo. N. (P.) liko gulėti, bandė atsistoti, bet nesėkmingai. Tuomet T. (Ž.) atėjo į parduotuvę ir paprašė 0,5 l degtinės į skolą, ji išsigandusi jam padavė. T. (Ž.) taros jau nereikėjo, paliko ir išėjo iš parduotuvės. Ji (liudytoja) liko toliau stebėti pro langą. Tuo tarpu vyras T. (S.), kuris buvo parduotuvės tualete, iš jo išėjo ir jam staigiai pasakė, kad N. (P.) guli lauke ir labai kraujuoja, pasiūlė kviesti GMP. Vyras pasakė „nesikišk“ ir jam priėjus prie lango, pamačius, koks N. (P.) sumuštas, pasakė, kad kviečia pats pagalbą. Skambučio metu T. (Ž.), kuris prieš tai pasišalino iš parduotuvės, grįžo ir atsistojo gatvėje prie krūmų, rankomis pradėjo mosikuoti, duodamas aiškiai suprasti, kad nekviesti policijos, ir pasišalino iš matymo lauko. Tuomet N. (P.) pavyko atsistoti ir pasukęs nuėjo nuo parduotuvės. Tuo metu matė N. (P.) veidą, kuris buvo neatpažįstamas, ištinęs, visas kruvinas. Greitoji pagalba atvyko labai greitai, tuomet vyras T. (S.) nuėjo prie greitosios. Visą laiką buvo parduotuvėje, stebėjo per langą ir bijojo išeiti į lauką. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kad T. (Ž.) priėjo prie policijos pareigūnų ir su jais kažką kalbėjo. Ką kalbėjo, nurodyti negali. Daugiau apie įvykį papasakoti negali, tačiau nori akcentuoti, kad N. (P.) niekada nekeldavo konfliktų, kiek metų dirba šioje parduotuvėje, tik žino, kad tarp T. (Ž.) ir N. (P.) yra kažkada vykę nesutarimai, dėl ko nežino, T. (Ž.) turi didelę antipatiją N. (P.). Taip pat nori pasakyti, kad pats T. (Ž.) parduotuvėje kabinosi prie N. (P.), provokavo konfliktą. Nematė, kad N. (P.) galėjo mušti T. (Ž.), pakomentuoti negali, bet nukentėjusysis jos (liudytojos) nuomone, buvo tuo metu per daug girtas, kad galėtų pirmas pradėti muštynes (1 t., b. l. 103–106).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad ne viskas teisingai nurodyta. N. P. buvo per girtas pradėti muštynes. Nebuvo priėjusi prie T. Ž., nežino, ar buvo alkoholio kvapas. Girtesnis atrodė N. P.. Pirmas iš parduotuvės išėjo N. P., tada – T. Ž., jie išėjo vienas paskui kitą. Jiems išėjus išgirdo, kad N. P. pargriuvo ant aikštelės. Buvo netoli, ėjo priimti tarą į koridorių. Nuo prekystalio nesimato išėjimo durys. Iki vietos, kurioje pargriuvo N. P., yra apie 3 m. Visų pirma, išgirdo, kad jie susistumdė. Matė, kaip aikštelėje sudavė kelis smūgius. Nematė, kaip T. Ž. nutraukė už drabužių žemyn nukentėjusįjį. Matė, kaip N. P. jau buvo nutrauktas nuo laiptų. Tuo metu žiūrėjo pro langą. Pro langą laiptai nesimato. Girdėjosi tempimas per laiptus žemyn. Matė nutempimo pabaigą. Matė, kaip T. Ž. paliko N. P. apačioje, prie laiptų. Apačioje T. Ž. ranką buvo pridėjęs prie N. P. pečių. Nukentėjusysis buvo šalia kaltinamojo. Kaltinamasis laikė nukentėjusįjį už kupros, paleido ir pasišalino iš vietos. T. Ž. po kurio laiko po įvykio grįžo atgal pasižiūrėti. Iš karto po įvykio kaltinamasis negrįžo.

Liudytojai parodžius fotolentelę prie 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 21–25), ji paaiškino, kad nuotraukoje Nr. 1 (1 t., b. l. 21) matomos parduotuvės langas yra kairėje pusėje nuo įėjimo (žiūrint į nuotrauką). Pro šį langą laiptų nemato. Nusileidus laiptais ant trinkelėmis grįsto paviršiaus, matė N. P., jo veidas buvo patinęs ir kruvinas. N. P. gulėjo tiesiai, matė veidą. Nutempimą tik girdėjo. Matė tik laikymą. Už viršutinės kūno dalies laikė. Konkrečios nukentėjusiojo kūno dalies, už kurios laikė kaltinamasis, neprisimena. Matė nukentėjusiojo galvą ir pečius, jo kojų nematė. Negirdėjo, kokius paaiškinimus davė jos (liudytojos) vyras. Nebuvo priėjusi prie pareigūnų. Pareigūnai atėjo į parduotuvę ir apsižiūrėjo. Kai policija buvo gatvėje, su jais nebendravo. Nepamena, ką bendravo su pareigūnais.

Perskaičius 2024 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuotas aplinkybes (1 t., b. l. 26–27), liudytoja N. S. paaiškino, kad kai pareigūnai atvažiavo pirmą kartą, jie tik apžiūrėjo parduotuvę, o antrą kartą apklausė detaliau. Buvo apklausta namuose. Buvo pareigūnų apklausta, bet negalėjo atvykti pas tyrėją. Nepamena kurią dieną, bet pamena, kad nevyko į apklausą, o pareigūnai atvažiavo į namus. Taip pat paaiškino, kad N. P. apsipirko, išėjo į lauką, o ji (liudytoja) tuo metu ėjo priimti tarą. Ėjo link durų iš paskos, nes tai yra ta pati kryptis. N. P. atėjo į parduotuvę su šliurėmis, nes parduotuvėje liko kuprinė su prekėmis ir šliurės, o ant žemės, kur trinkelės, liko striukė. Įtaria, kad galimai dėl šlepečių N. P. pargriuvo. Rado šiuos daiktus. Kuprinė buvo viduje, netoli taromato, o šlepetės – lauke laiptų viršuje. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, kol jie stovėjo aikštelėje. Matė, kai N. P. pargriuvo ir tada T. Ž. smūgiavo jam porą smūgių. Nematė, kaip griuvo nukentėjusysis. Matė, kaip nukentėjusysis ir kaltinamasis susistumdė tarp durų, grįžinėjo atgal, išgirdo, kad pargriuvo, tada atėjo pasižiūrėti. Prieš tai išgirdo durų trinktelėjimą. Turbūt T. Ž. trinktelėjo N. P. į duris, bet tai tik girdėjo. Matė pargriuvimo momentą, virto žmogus, šalia stovėjo T. Ž.. Susistumdymo nematė, tik iš garso taip sako. T. Ž. pasakė „dabar atsiimsi“, už ką, nežino. Nežino kiek laiko užtruko, greitai viskas įvyko. Aikštelėje minučių reikalas buvo, galimai apie 5 min. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino kaip klientus, jie abu yra malonūs. Nei vienas anksčiau agresyviai nesielgė. T. Ž. mandagus, paslaugus. Nieko apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nežino. Negalima pavadinti jos (liudytojos) su nukentėjusiuoju santykių artimų ir draugiškų, nes jis toks pats pirkėjas, kaip ir T. Ž..

Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo tualete, bet girdėjo balsą, kad pirmas atėjo N. P.. Jis buvo labai girtas, užsisakė prekių. Po maždaug 10-15 min. atėjo T. Ž., jis neturėjo kantrybės ir ragino N. P. greičiau apsipirkti. Tuo metu vis dar buvo tualete. N. P. norėjo pasišnekėti, nes buvo išgėręs. Ties trečiu paraginimu T. Ž. trūko kantrybė. N. P. pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti, T. Ž. sutiko. Atsidarė durys, girdėjo užtrenkiamų durų garsą ir jie šnekėjosi lauke. Buvo bumbsėjimas į duris, lyg susistumdymo į duris garsas. Pagal trenksmą viskas prasidėjo nuo laiptų, nes turi kruvinų laiptų nuotrauką. Po muštynių numetė jį (nukentėjusįjį) prie laiptų ir kraujo buvo tiek, lyg būtų paskersta kiaulė. Išėjo iš tualeto, kai viskas jau baigėsi ir N. P. buvo numestas ant grindinio. Spėja, jog buvo numestas. Kad numetė yra tik jo (liudytojo) išvada, to nematė. Matė ant žemės nukentėjusįjį, prie pat laiptų. Visas kūnas matėsi. Kai nukentėjusysis neatsikėlė 15 min., iškvietė policiją. Kai kvietė pagalbą, N. P. dar buvo, bet kol laukė policijos, jis šiaip ne taip atsikėlė ir nesiorientuodamas, svirduliuodamas nuėjo į visai kitą pusę, nei namai. Neprisimena, ar jis eidamas griuvinėjo, ar buvo nugriuvęs. Jis išėjo ne į namų pusę, po valandos grįžo pro parduotuvę ir ėjo link namų. Maždaug žinoma, kur nukentėjusysis gyveno, bet ėjo ne į tą pusę. Matė nukentėjusiojo sumušimus, jis buvo neatpažįstamas, daug kraujo. Antrą kartą praeinant nukentėjusiajam, jis atrodė panašiai, kaip ir prieš išeinant. Neatsimena, kur buvo T. Ž. tuo metu, kai nukentėjusysis kėlėsi, nes porą kartų jis (kaltinamasis) buvo grįžęs. Buvo priėjęs prie nukentėjusiojo. Buvo daug kraujo, reikėjo trijų kibirų jį nuplauti. Galvos srityje buvo daugiausiai kraujo. Nebuvo konfliktų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Juos žino kaip pirkėjus, jokių konfliktų nėra buvę. Nežino, kokie tarpusavio santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Konfliktas truko apie 10 min.

Perskaičius ataskaitų žiūryklėje užfiksuotą įvykio (ROIK) informaciją (1 t., b. l. 14–17), liudytojas T. S. paaiškino, kad, kai atvažiavo policija, buvo atėjęs T. Ž., kuris daugiau bendravo ir kalbėjo apie įvykį, o jo (liudytojo) pareigūnai mažai klausinėjo. Informacijos, kuri buvo perskaityta, nesakė. Sakė, kad T. Ž. išlydėjo iš parduotuvės neblaivų asmenį, kuris kabinėjosi prie T. Ž.. Nesakė, kad T. Ž. pastebėjo rusvos spalvos skysčio dėmių ant žemės ir apie tai jį (liudytoją) informavo. 80 procentų bendravo T. Ž. su pareigūnais, jis (liudytojas) klausėsi, ką jie bendravo. Nežino, kodėl nedavė paaiškinimų, buvo pasimetęs. Jokių piktumų nėra, nukentėjusysis ir kaltinamasis yra pažįstami žmonės. Buvo apklaustas namuose. Apklausos metu davė teisingus parodymus.

Liudytoja L. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad žino, dėl ko yra pakviesta liudyti. Asmeniškai tame įvykyje nereagavo. Jeigu teisingai prisimena, apklausinėjo du asmenis: parduotuvės pardavėją ir jos sutuoktinį. Apklausos eigos neprisimena. Kiek pamena, N. P. atėjo į parduotuvę, o paskui jį atėjo dar 2 asmenys. Kiek pamena, vidurinis asmuo niekaip nebuvo susijęs, o trečias asmuo sukėlė žodinį konfliktą. Kaltinamasis stovėjo prie taromato, o N. P. apsipirkęs išėjo iš parduotuvės. Lauke asmuo, kuris buvo prie taromato, N. P. sumušė. Nei parduotuvės darbuotoja, nei jos sutuoktinis nematė paties mušimo fakto, jie matė tik pro langą, kad guli kraujo klane ir iškvietė GMP. Nepamena, kur vykdė apklausą. Apklausai asmenys kviečiami į komisariatą arba vyksta į jų namus, jei asmenys negali. Kauno rajone yra dideli atstumai, todėl derindavosi ir prie liudytojų. Liudytojo T. S. apklausos protokole nurodytas apklausos atlikimo adresas Instituto 1A, Raudondvario k., Raudondvario sen., Kauno r. sav. (1 t., b. l. 110) yra policijos komisariato, nuovados adresas. Gali būti, kad ir į namus atvyko, prisiminti negali, bet nurodytas komisariato adresas. Nepamena, kaip vyko apklausos procesas. Asmenims paprastai yra išaiškinamos teisės ir pareigos, supildo pažymą. Priklauso nuo asmens, bet neprisimena, ar ji (liudytoja) uždavė klausimus, ar apklausiami asmenys patys pasakojo. Liudytojai N. S. ir T. S. asmeniškai nepažįstami. Iš apklausos niekas neįsiminė. Protokolas surašomas apklausos įvykio vietoje. Jeigu gerai pamena, asmenys buvo apklausti namuose, tai turėjo būti namų adresas, turbūt padarė klaidą nurodant komisariato adresą. Iš liudytojų žodžių surašyta apklausa. Surašo protokolą, asmuo pasirašo ant specialaus priedo. Automobilyje apklausa dažniausiai būna.. Nepasakys, ar jie (liudytojai) abu buvo automobilyje, galimai apklausos buvo darytos skirtingomis dienomis. Negali atsakyti, kodėl nurodė ne apklausiamų asmenų namų adresą. Neprisimena, ar liudytoja pasakojo, ar buvo užduodami klausimai. Visada būna, kad asmuo pasakoja ir, jei turi papildomų klausimų, jie yra užduodami.

Liudytojas A. C. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės įvyko konfliktas. Galimai pagal iškvietimą atvažiavo iš Kauno. Atvyko prie parduotuvės, nukentėjusiojo nerado, tik rado vyriškį. Bandė ieškoti nukentėjusiojo su medikais, bet nerado. Kiek pamena, bendravo su parduotuvės darbuotoju vyru. Kalbėjo apie įvykį, bet ką kalbėjo, nepamena. Nepamena su kiek asmenų kalbėjo. Kaltinamasis buvo, bendravo. Nepamena, ką jis pasakojo. Kalbėjo su dviem vyrais. Kuris buvo aktyvesnis, pasakodamas apie įvykį, negalėtų pasakyti. Duomenis ataskaitų žiūryklėje, skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimą“ (1 t., b. l. 14–15), suveda budėtojai. Kiek žino, buvo dar kitas iškvietimas, į kurį reagavo kiti kolegos. Atvažiuoja į įvykį, baigę darbą parašo, ką ten nuveikė, budėtojai pavirtina ir užbaigia galutinai įvykį. Pirminė įvykio informacija yra tai, ką budėtojai užfiksuoja. Suveda asmenų duomenis, patikrina asmenų tapatybes. Gatvėje dirba, tai pagal braižą gali nustatyti preliminarų asmens procesinį statusą, bet teigti negali. Žino, kad bendravo su visais, bet konkrečiai nepamena su kuo būtent jis (liudytojas) bendravo. Nepamena, ar buvo blaivūs asmenys.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nežino, dėl kokio įvykio yra pakviestas liudyti. Anksčiau dirbo Kauno vyriausiajame policijos komisariato Reagavimo valdyboje. A. C. pažįsta, kartu su juo dirbo. Pamena, kad gavo iškvietimą dėl galimo konflikto mažoje maisto prekių parduotuvėje ar šalia jos Kauno r., gyvenvietės nepamena. Atvykę bendravo su asmenimis, esančiais parduotuvėje. Galimai nukentėjusiojo nebuvo, matė raudonos spalvos dėmę prie laiptų, jei gerai pamena. Atvyko medikų ekipažas, bandė išsiaiškinti aplinkybes ir surasti galimai nukentėjusįjį. Apžiūrėjo aplink parduotuvę esančias vietas, pasiklausinėjo žmonių, gal žino, kur galėjo nueiti, asmens nerado, nerado kam suteikti pagalbą, surašė tarnybinį pranešimą ir išvyko į kitus įvykius. Nepamena, ar su kaltinamuoju bendravo. Yra įsitikinęs, jog bendravo su dviem vyriškiais ir galimai su parduotuvės darbuotoja. Su kuriuo vyriškiu daugiau bendravo, nepamena. Pamena, kad įvyko konfliktas, kaip pasakojo asmenys, kurio metu vienas asmuo norėjo išeiti iš parduotuvės ir apsistumdė, daugiau nepamena. Nepamena, ar tikrino blaivumą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas 2024 m. liepos 18 d. liudytojas paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-jame skyriuje vyr. patruliu. Tikslios dienos neprisimena, bet dirbant su vyr. patruliu A. C., iš budėto gavo pranešimą, kad prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko du vyrai, jų vardų neprisimena, nežino, ar tai buvo pranešėjai. Vienas iš vyrų galimai dalyvavo muštynėse, o kitas buvo liudytojas. Abu vyrai papasakojo, kad į parduotuvę buvo atėjęs išgėręs vyras, kuris šūkavo, trukdė pirkėjams apsipirkti, reiškė kažkokius nepasitenkinimus. Vienas iš parduotuvėje buvusių klientų bandė tą neblaivų vyrą išprašyti iš parduotuvės ir nuvedė jį prie parduotuvės durų. Po to klientas, kuris išvedė neblaivų vyrą iš parduotuvės, grįžo atgal į parduotuvę apsipirkinėti. Apsipirkęs klientas, išeidamas pastebėjo, kad netoli parduotuvės durų matosi galimai kraujas, todėl apie tai informavo parduotuvės pardavėjos vyrą. Abu vyrai, kurie pasitiko, teigė, kad jokių muštynių nebuvo ir kaip neblaivus vyras susižalojo nematė. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusiojo ten jau nebuvo, buvo atvykusi GMP, tačiau jie nieko neapžiūrėjo, nes nukentėjęs kažkur pasišalino, o kitų sužalotų asmenų nebuvo. Kartu su kolega bandė rasti galimai kraujuojantį sužalotą asmenį, tačiau asmenys nežinojo, kur nukentėjęs gyvena, todėl apėjo šalia esančias apylinkes, nieko nerado, jokių sužalotų asmenų nepastebėjo. Tiksliai visų aplinkybių, kurias nurodė pasitikę vyrai, neprisimena, tačiau viskas buvo filmuota kūno kamera. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 128–131).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nepasakytų, kad pamena apklausą. Neturėjo pagrindo meluoti. Tai, ką pasakojo, yra iš to, ką pasakojo asmenys. Neprisimena, ar pasitikę vyrai yra salėje. Kaip tarnybiniame pranešime buvo paminėta, lauke galimai kraujo dėmes matė. Negali tiksliai pasakyti, kokiu atstumu nuo parduotuvės matė galimai kraujo dėmes.

Specialistas Dainius Tumėnas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 809/2024 (02) (1 t., b. l. 65–66) tvirtina. Nukentėjusysis atvyko po 3 dienų po patirtų sužalojimų apžiūrai. Apžiūrėjo, užfiksavo išorinius sužalojimus ir parašė išvadą. Kiek žino, jis (nukentėjusysis) vėliau kreipėsi į medicinos įstaigą. Sužalojimai tuo metu buvo vertinami, kaip nežymūs, nes tuo metu neturėjo visos informacijos. Nukentėjusysis kreipėsi tik po apžiūros. Pagal pirminius duomenis apžiūrėjo ir parašė iš to, ką turėjo. Nukentėjusįjį apžiūrėjo gyvai. Pagal išorinius sužalojimus ne mažiau 3 trauminiai poveikiai buvo: į nosies – akių sritį, į kairį skruostą, nes buvo kraujosruva ir kaktoje nubrozdinimas. Kaktoje gal žmogus ir griūdamas nusibrozdino. Bet buvo tokie trys atskiri sužalojimai, trauminiai poveikiai. Nubrozdinimas kaktoje yra, tai reikėtų pateikti tikslias aplinkybes, kur nukentėjusysis buvo nukritęs, tada būtų galima pasakyti, kad galėjo ir pats krisdamas patirti šį sužalojimą. Ant skruosto kraujosruva buvo. Jeigu nukentėjusysis būtų kritęs, turėjo būti nubrozdinimas, o buvo kraujosruva. Krentant ant akmens asmuo irgi nusibrozdintų skruostą. Jeigu yra tokie duomenys apie akmenis, tai reikėtų juos pateikti. Ant kumščio dydžio akmens nukritus, manytų, kad turėtų būti ir nubrozdinimas. Ant kumščio, dviejų kumščių žemės grumsto nukritus, gal ir be nubrozdinimo gautųsi. Gali būti ir minkštas grumstas. Bet kokiu atveju vienas griuvimas negalėjo padaryti tokių sužalojimų. Iš patirties mano, kad labiau panašu į smūgį kumščiu. Tai yra jo (specialisto) nuomonė. Neatmestina kitokia galimybė, bet ji labai mažai tikėtina. Galėjo sužalojimas atsirasti 2024 m. balandžio 15 d. Pagal spalvą mažiau tikėtina, kad 2024 m. balandžio 16 d. galėjo atsirasti sužalojimas, bet neatmestina galimybė, mažai tikėtina. Pagal spalvą data yra tinkama 2024 m. balandžio 14 d. Įvykio aplinkybės buvo surašytos užduotyje. Mano, kad sužalojimai galėjo atsirasti pagal nurodytas aplinkybes. Neblaivus asmuo griuvinėdamas labiau apsibrozdina, niekas negriūna kaip lenta ant žemės veidu, yra refleksai tiesti rankas.

Specialistas Juozas Vėlavičius teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. pG 1540/2024 (02) tvirtina. Pagal pirmenybę užduotį gavo kolega, o vėliau pagausėjo vadinamas krepšelis, nusispalvino papildomai. Būna taip, jog medicinos įstaigoje pirmą dieną nesimato sužalojimų, jie nebūna konstatuoti, o sužalojimams yra svarbus laikas, jog jie išryškėtų ir būtų matomi. Galbūt ir pats žmogus įtikėjo, kad jam nieko blogo nėra, todėl suvalgius karštos sriubos ant pažeistos gleivinės, jam sureagavo, prasidėjo kraujavimas ir susirūpinęs nukentėjusysis nuvažiavo į Kauno klinikas. Gerklės specialistas, turėdamas nuojautą, kad yra pertvaros pažeidimai, rekomendacijose parašo, jog reikia vengti karšto maisto ar gėrimų, nes gleivinė sureaguoja ir atsiveria kraujavimas. Tai buvo ženklas nukentėjusiajam, kuris nuvedė pas gydytojus. Skubios pagalbos skyriaus yra kitos misijos, o šiuo atveju yra nuskenuota išsamiau kaukolės skliautinė dalis, veido dalis apimta iš dalies, ne pilnas nuskenavimas, bet duomenyse yra aprašyti kairės akiduobės struktūriniai pakitimai, nosies kaulų ir dar žandinio ančio kairės pusės sienelių lūžiai. Tai liudija stiprios energijos traumuojantį kontaktą. Griūdamas žmogus daugiau apsiriboja paviršiniais sužalojimais, o čia koncentruota yra į akies sritį, į gylį, stumtelėta akiduobės sienelę į šoną, greičiausiai nuo skruostikaulio ir žandinio ančio sienelės. Gan stipraus kontakto ženklas yra kairės akies srityje. Kaktoje sužalojimas yra atskirtis nuo šio traumuojančio kontakto. Kolega kaip ir išsižadėjo savo nuomonės, nes išvadoje parašęs 4 trauminius poveikius, bet jis (specialistas) nesuabejojo, nes abiejų akių išoriniuose kampuose buvo matomos kraujosruvos, o tai liudija, jog buvo gautas smūgis ir į dešinės akies sritį. Kitaip ten neatsiranda sužalojimai, jie atsiranda nuo gana riboto paviršiaus objekto, dažniau yra rankų kumštis, pavyzdžiui atsikišęs krumplis. Skruostas, kairė akis, nosis savo ruožtu, kakta – trečias, akies dešinė pusė – ketvirtas trauminis kontaktas. Daugiau ir yra linkstama link to, kad, kaip nurodyta pareigūnų aplinkybėse, nekelia abejonių, neprieštarauja nustatyti sužalojimai pateiktoms aplinkybėms. Kraujosruvos liudija traumuojantį kontaktą su riboto paviršiaus daiktu. Griuvimas, įsibedimas į akį be nubrozdinimo nosies ar skruosto srityse, tokių paviršių nesumodeliuoja, nes krentant pačiuoži ir nusibrozdini. Daugiau tokių yra smūginio kontakto patirčių. Nubrozdinimas kaktoje gali būti nuo suduoto smūgio. Girdėjo, ką liudijo specialistas Dainius Tumėnas. Nemato atsisakymo rodyti kūną, todėl kas nustatyta, tas nustatyta, o daugiau nubrozdinimų ant kūno nenurodyta. Nukentėjusysis asmeniškai nėra pažįstamas.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. balandžio 14 d. apie 12.30 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu T. Ž. tyčia vienos rankos kumščiu sudavė N. P. vieną smūgį į veido sritį, dėl to šis pajuto fizinį skausmą ir parkrito ant žemės, jam gulint ant žemės, T. Ž. priėjo prie jo ir rankomis bei kojomis sudavė N. P. nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, dėl to šis patyrė fizinį skausmą visoje veido srityje ir galimai nežymius sužalojimus (1 t., b. l. 1–5).

Iš 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, matyti trinkelėmis grįstas praėjimas, vedantis į pastato teritoriją, kuri dalinai aptverta gyvatvore. Teritorijos priekyje, dešinėje pusėje prie praėjimo matyti iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Praėjimo dešinėje pusėje matyti gyvatvorė, dešinėje pusėje – žolės plotas. Teritorijos priekyje matyti mūrinis, dviejų aukštų gyvenamasis namas. Tako gale yra laiptai, kuriais užlipus, prieinama prie durų, kurias atidarius, patenkama į parduotuvės koridorių. Įvykio vietoje grindinys sausas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta, nepaimta (1 t., b. l. 18–25)

Iš 2024 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio aplinkybių tikslinimo metu buvo nuvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, taip pat įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta, nepaimta. Įvykio aplinkybių tikslinimo metu buvo bendrauta su parduotuvėje dirbančia pardavėja N. S.. Moteris nurodė, kad matė dalį konflikto, vykusio 2024 m. balandžio 14 d., teigė, kad konflikto metu įmonės turtas apgadintas nebuvo, nebuvo sutrikdyta parduotuvės veikla. Minėtu metu su N. S. nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai dėl jos darbo minėtoje parduotuvėje. N. S. apklausos laiką pageidavo suderinti telefonu. Patikrinus policijos informacines sistemas, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdė T. Ž.. Siekiant pabendrauti su minėtu asmeniu, buvo nuvykta į jo gyvenamąją vietą, tačiau namo durys buvo užrakintos, beldžiant jų niekas neatidarė, todėl su minėtu asmeniu pabendrauti nepavyko (1 t., b. l. 26–27).

Iš 2024 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl P. S. apklausos matyti, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis dėl įvykusių muštynių Bendruoju pagalbos numeriu 112 buvo skambinta du kartus. Antrasis skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą buvo atliktas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. S.. Susisiekus minėtu numeriu su asmeniu, siekiant sutarti apklausos laiką, P. S. nurodė, kad apie įvykį jam nieko nėra žinoma, kadangi apie tai, kad N. P. buvo sužalotas, sužinojo iš seniūnaičio. Po to atvažiavo į savo uošvio namus, kuriuose gyvena N. P., ir pamatė, kad jis yra stipriai sužalotas, dėl to paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir išvietė policiją ir greitąją. Taip pat P. S. nurodė, kad N. P. apie patirtus sužalojimus nekalbėjo nei su juo, nei su atvykusiais pareigūnais ir medikais, todėl P. S. nežino, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, tik žino, kad įvyko muštynės (1 t., b. l. 132–133).

Iš 2024 m. birželio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Į įvykį reagavo 2 ekipažai. Pirmajame kūno kameros vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240414-105725UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, gatvėje stovi GMP automobilis. Girdima, kad kažkas kažką pasako, tačiau neaiškiai, todėl kas buvo pasakyta, neina suprasti. Pareigūnas klausia: „kas pabėgo?“, vyriškas balsas atsako: „nukentėjęs“. Vyriškas balsas pasako: „girtas buvo“. 00:00:33 ant asfalto matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Vyriškas balsas sako: „su manim čia buvo incidentas su juo parduotuvėj. Už tai aš atėjau iš namų, pamačiau greitąją ir atėjau“. Pareigūnas sako: „aj į jus“, vyriškas balsas atsako: „taip, parduotuvėj su juo incidentą turėjau. Aa ateik, šitas žmogus yra pardavėjos vyras ir jis viską matė, ir matė, kaip mes, kaip mes su juo ten incidentavomės“. Pareigūnas prašo papasakoti išsamiau, kaip vyko incidentas. Vyras tęsia pasakojimą: „tai va su durim trenkiau, jį norėdamas išvyt“. Pasakoja toliau: „ir suprantat va taip va pradėjo kažkaip kraujai bėgti iš jo iš čia (galimai rodo į veido sritį, tačiau tiksliai nesimato, nes pareigūno kūno kamera neapima vyro veido ir jo nefilmuoja) ir iš nosies paskiau“. Pareigūnas pasitikslina: „o jis už durų ėjo?“. Vyras atsako: „jis net nėjo, aš jį išstūmiau, nes kadangi jis man neleido apsipirkt. Va tokie va reikalai.“ Pareigūnas pasitikslina vyro, ar nukentėjęs buvo išgėręs. Vyras atsako: „jis gatavas, visas gatavas buvo. Jis ant kojų net nepastovėjo. Paskiau jis čia pradėjo springt kraujais, bet aš nesuprantu, kaip aš galėjau su durim jam taip suduot. Ir paverčiau į šoną jis atsisprengsėjo. Nuėjau namo, paskiau grįžau atgal, žiūriu ant keturių stovi. Va dabar atėjau...“ Pareigūnas nutraukia ir kažko paklausia: „o Jus matėt kažką? Tai pasakokit ką matėt“. Kitas vyriškas balsas (toliau – vyras Nr. 2) sako: „e nemačiau visko to, nes aš buvau už prekystalio“. Prieš tai kalbėjęs vyras (toliau vyras – Nr. 1) nutraukia ir sako: „konfliktai buvo, jis puolė mane tiesiogiai“. Vyras Nr. 2 tęsia: „nu taip nu žinai girtas žodžiais, viskuo“. Pareigūnas nueina toliau, arčiau prie galimai kraujo dėmės, todėl ką sako vyras N. 2, nesigirdi. Pareigūnai užeina į parduotuvės vidų, apsižiūri, tuo metu ten apsipirkinėja moteris. Po kiek laiko pareigūnai vėl grįžta į lauką, kur stovi du vyrai ir GMP automobilis. Pareigūnas paklausia, ar nukentėjęs vyras yra iš šito kaimo, vyras Nr. 1 tai patvirtina ir pasako, kur gali būti nukentėjęs. 00:03:20 vyras Nr. 1 sako: „jis parduotuvėj nelaido man apsipirkti ir pradėjo ant manęs pult, aš jį iki durų, vos ne vos daėjo. Su durim kažkaip trinktelėjau, kad jis neitų daugiau ir gavosi va kas (rodo į galimai kraujo dėmę). O kam aš ten ką aš ten sužeidžiau, aš nežinau. Bet aš žinau, kad į akį su kažkuo. Nes todėl, kad va žmonos žmona prekiauja parduotuvėj, va moteris jo“. Pareigūnas paklausia, ar jie yra pažįstami. Vyras Nr. 1 atsako: „mes tik tiek pažįstami, kiek aš ateinu į parduotuvę. Ir jisai trukdo išgėręs, jis trukdė paprasčiausiai“. Vyras Nr. 2 papildo: „Pachmelingas“, jis jaunas aršus nori konflikto. Nu išeik išeik išeik, aš noriu apsiprekint, o ką tu nori nu ta prasme“, momentais vyrai pradeda kalbėti vienu metu, girdima, kaip vyras Nr. 1 sako: „aš tave padėsiu į vietą. Jo jo pradėjo šokinėt ant manęs“. Vyras Nr. 2 sako: „nu reikėjo biški jam ramiau, kaip sakai apsipirkai eik namo“. Vyras Nr. 2 sako: „aš paprasčiausiai sakiau, eik į šoną aš apsipirksiu ir kalbėk toliau, nes du žmonės laukia dar eilėj. O jisai puolė, aš gi gavau iš jo vieną smūgį.“ Vyras Nr. 1 pasakė, kad pretenzijų niekam neturi. Pareigūnams papasakoja, kad nukentėjęs galimai gėrė „samagoną“ ir kad tikrai buvo labai išgėręs, ir nepastovėjo ant kojų. Po to pareigūnas nueina link daugiabučio, kuriame galimai gali būti nukentėjęs.

Antrajame kūno kameros vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240414-105726UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, sustoja, išlipa ir eina link gatvėje stovinčio GMP automobilio. Matoma iškaba: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai prieina prie dviejų stovinčių vyrų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vienas iš vyrų yra T. Ž. (apžiūrint prieš tai aprašytą vaizdo įrašą, jis buvo pažymėtas kaip asmuo Nr. 1), o kitas vyras yra liudytojas T. S. (apžiūrint prieš tai aprašytą vaizdo įrašą, jis buvo pažymėtas kaip asmuo Nr. 2). Toliau viskas, kas užfiksuota antrajame pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše, yra aprašyta prieš tai apžiūrėtame vaizdo įraše. Kai pareigūnas išeina ieškoti nukentėjusiojo, kitas likęs pareigūnas nustato T. Ž. tapatybę.

Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240414-140246UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio, priekyje stovi GMP automobilis, prie pareigūnų prieina GMP darbuotoja, kuri sako: „čia tas pats, kur iš ryto iškvietimas buvo, tik pasišalino iš įvykio vietos. Mes jį apžiūrėjom, jis pagalbos atsisako, į ligoninę atsisako, niekam pretenzijų neturi.“ Pareigūnė paklausia GMP darbuotojos, ar panašu, kad asmuo būtų sumuštas ar pats būtų nukritęs, tačiau vaizdo įrašas nutrūksta ir atsakymo nesigirdi.

Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240414-140416UTC+0300“, užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su kitu GMP darbuotoju, po to atsisveikina, nueina link namo ir užeina į namo patalpą. Pareigūnai užeina į kambarį, ant lovos guli žmogus. Pareigūnai pasisveikina ir paklausia, ar girdi pareigūnus. Žmogus atsako: „mhm“. Pareigūnai paprašo jo atsisukti, tačiau atsako: „ne, miegu“. Pareigūnai toliau prašo atsisukti. Po to vyriškas balsas atsako: „nieko nenoriu, važiuokit“. Pareigūnė paklausia: „pagalbos atsisakai, pretenzijų niekam neturi?“, vyriškas balsas atsako: „atsisakau, ne.“. Pareigūnė dar kartą paklausia: „niekam jokių pretenzijų neturi?“, vyriškas balsas atsako: „ne“. Pareigūnė paklausia, ar vyrui reikalinga kokia nors pagalba, vyras atsako: „nereikalinga, viskas važiuokit“. Pareigūnas paprašo vyro dokumento, tačiau jis atsako, kad neduos, tiesiog padiktuoja savo asmens kodą. Pareigūnai užsirašo vyro asmens kodą, po to atsisveikina ir nueina tarnybinio automobilio link (1 t., b. l. 144–147).

Iš 2024 m. birželio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du Bendrojo pagalbos centro garso įrašai. Atidarius pirmąjį garso įrašą pavadinimu „2024_04_14_10-40-50_(duomenys neskelbtini)“, moteriškas balsas sako: „vienas vienas du“„ (toliau – BPC darbuotoja), po to vyriškas balsas atsako: „laba diena“ (toliau – Pranešėjas).

BPC darbuotoja: „laba diena, kas nutiko?“

Pranešėjas: „kas nutiko, vyrai susimušo. Sumušė vien (nutraukia BPC darbuotoja pasitikslindama įvykio vietą). (duomenys neskelbtini)“.

BPC darbuotoja: „o koks čia rajonas?“

Pranešėjas: „Kauno rajonas“.

BPC darbuotoja: „Kauno rajonas, minutėle, (duomenys neskelbtini), kokia gatvė?“

Pranešėjas: „Kokia gatvė yra? (duomenys neskelbtini)“

BPC darbuotoja: „(duomenys neskelbtini), namo numeris?“

Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“

BPC darbuotoja: „Kas čia per situacija? Čia nuosavas namas yra, taip?“

Pranešėjas: „Čia parduotuvė yra“

BPC darbuotoja: „Tai dabar ką tik vyko muštynės?“

Pranešėjas: „Taip“

BPC darbuotoja: „O dabar mušasi dar?“

Pranešėjas: „Ne“

BPC darbuotoja: „O kas čia klientai susimušė?“

Pranešėjas: „Taip, du klientai“

BPC darbuotoja: „mhm, medikų reikia?“

Pranešėjas: „Reikia“

BPC darbuotoja: „O tai kiek yra sužeistų žmonių?“Pranešėjas: „vienas“

BPC darbuotoja: „kas jam yra? Kraujuoja?“

Pranešėjas: „Taip“

BPC darbuotoja: „vienas vyras kraujuoja, o kitas?“

Pranešėjas: „kitas išėjo namo“

BPC darbuotoja: „aha, kitas pasišalino. O tam sužeistam kiek metų iš pažiūros, dvidešimt penkiasdešimt?“

Pranešėjas: „dvidešimt keli“

BPC darbuotoja: „aha, o Jus čia kas būsit?“Pranešėjas: „aš pardavėjos vyras“

BPC darbuotoja: „aha, sakykit dabar savo vardą pavardę“

Pranešėjas: „T. K.“.

BPC darbuotoja: „supratau, reiškia įvyko muštynės ar ne tas vienas pasišalino, vienam vyrui, vienas vyras kraujuoja. Iš kur kraujuoja jisai? Gal reikia užspausti žaizdą?“

Pranešėjas: „Iš nosies turbūt.“

BPC darbuotoja: „Iš nosies, supratau, gerai, tada tegul ramiai pa pabūna, išsiųsim medikus ir policiją“

Pranešėjas: „Gerai, ačiū“

BPC darbuotoja: „laukite“.

Atsidarius garso įrašą pavadinimu „2024_04_14_13-04-48_(duomenys neskelbtini)“, girdėti, kaip vyriškas balsas kažką pasako, tačiau nesuprantama ką, po to moteriškas balsas sako: „vienas vienas du“ (toliau – BPC darbuotoja), vyriškas balsas atsako: „laba diena“ (toliau – Pranešėjas).

BPC darbuotoja: „laba diena, kas nutiko?“

Pranešėjas: „a čia skambinu (duomenys neskelbtini)“.

BPC darbuotoja: „Kauno rajonas?“

Pranešėjas: „jo, Kauno rajonas. Čia buvo policija iškviesta, žmogelis buvo sumušta, bet jisai kažkaip sakė dingo, jo nerado, tai va dabar atvažiavau čia iki jo pasižiūrėt, tai visas guli kruvinas, akis ištinus visa, tai reikėtų žinokit turbūt greitosios pagalbos“.

BPC darbuotoja: „Čia tas sumuštas, taip atsirado?“

Pranešėjas: „jo jo jo, jis namo parėjo, nes jis pas mano uošvį name rūsį gyvena įleistas, tai aš dabar atvykau, iš Kauno atvažiavau.“

BPC darbuotoja: „o pranešėt apie įvykį ne Jus?“

Pranešėjas: „ne, ne aš ten iš parduotuvės, nes konfliktas kaip supratau buvo pačioj parduotuvėj su tuo žmogum kitu. Tai aš tiek ir te žinau. Dabar tik aš matau, kad jisai visas guli lovoj ir visas, visa akis sutinus, kruvina nosis visa ir sutinus. Jam manau reikėtų greitosios pagalbos“.

BPC darbuotoja: „Kokiu adresu jisai laukia?“

Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“.

BPC darbuotoja: „ (duomenys neskelbtini)“.

Pranešėjas: „jo“.

BPC darbuotoja: „Ten privatus namas?“Pranešėjas: „jo, nuosavas namas.“BPC darbuotoja: „Kiek vyrui metų?“

Pranešėjas: „Tuoj trisdešimt šeši“.

BPC darbuotoja: „Jis kraujuoja?“

Pranešėjas: „Iš nosies, bet visa akis mėlyna sutinusi, palaukit, gaunasi kairė pusė“.

BPC darbuotoja: „O kur buvo sumuštas sakė?“

Pranešėjas: „Jisai pats tai nešnekėjo, jisai guli, bet man skambino pats kaimo seniūnaitis, tai sakė prie pat parduotuvės“.

BPC darbuotoja: „Prieš kiek čia laiko buvo nepasakė Jum?“

Pranešėjas: „Valanda gal kokia jau praėjo“.

BPC darbuotoja: „Prieš valandą, aišku. Jūsų vardas pavardė“.

Pranešėjas: „P. S.“.

BPC darbuotoja: „Jus būsite vietoje?“

Pranešėjas: „pabūsiu, jeigu reikia“.

BPC darbuotoja: „Jus kas, kaimynas?“

Pranešėjas: „Ne, aš esu žentas uošvio, tam kurio name yra jisai“.

BPC darbuotoja: „gerai, supratau, tada laukit, aš informuoju policiją ir medikus. Viso gero“.

Pranešėjas: „Ji, dėkui, viso“ (1 t., b. l. 139–142).

Iš 2024 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis N. P. nurodė, kad iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų atpažįsta asmenį, kuris jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus, iš fotonuotraukos, pažymėtos Nr. 4. Asmuo yra T. (Ž.), jį aiškiai atpažįsta pagal veido bruožus, nes asmuo yra pažįstamas, kaimo gyventojas (1 t., b. l. 54–58).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 809/2024( 02) matyti, kad poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide, kraujosruvos abiejų akių obuolių jungtinėse padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau, kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 14 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 65–66).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG 1540/2024 (02) matyti, kad poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide, kraujosruvos abiejų akių obuolių jungtinėse, nosies, kairės akiduobės kaulų lūžimai N. P. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. balandžio 14 d. Dėl veido kaulų lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79–81).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas T. S. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „XIAOMI Mi 9T“. Apžiūrėjus telefoną ir paspaudus „nuotraukų galerija“ piktogramą, buvo rastos 3 nuotraukos, darytos 2024 m. balandžio 14 d. Pirmoje nuotraukoje matyti pilkos spalvos laiptai, ant kurių matosi galimai kraujo dėmės. Nuotrauka daryta 2024 m. balandžio 14 d. 11.11 val., išsami nuotraukos informacija: sukūrimo data 2024 m. balandžio 14 d. Sekmadienis 11:11. Failo informacija „IMG_20240414_111128.jpg“. Antroje nuotraukoje matyti laiptų apačia, ant trinkelių raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Išsami nuotraukos informacija: sukūrimo data 2024 m. balandžio 14 d. Sekmadienis 11:11. Failo informacija „IMG_20240414_111118.jpg“. Trečioje nuotraukoje matyti ant trinkelių raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmė. Nuotraukos informacija: sukūrimo data 2024 m. balandžio 14 d. Sekmadienis 11:11. Failo informacija „IMG_20240414_111110.jpg“ (3 t., b. l. 27–41).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas P. S. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21“. Telefone paspaudus „nuotraukų galerijos“ piktogramą, rasta 2024 m. balandžio 17 d. daryta nuotrauka, kurioje matomas N. P.. Nuotrauka daryta 2024 m. balandžio 17 d. 14.37 val. Nuotraukos pavadinimas „2024417_143707.jpg“. Nuotraukoje užfiksuoto N. P. veido srityje matyti sužalojimai – kraujosruvos abiejų akių srityse. Nuotrauka daryta lauke, dienos metu (3 t., b. l. 42–50).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kitokiu poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Kaltinamasis T. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Kaltinamasis neneigė, kad 2024 m. balandžio 14 d., maždaug pietų laiku, (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje žodžiu sukonfliktavo su nukentėjusiuoju N. P.. Paaiškino, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad šis (nukentėjusysis), būdamas stipriai neblaivus, ilgai kalbėjo prie prekystalio, o jam (kaltinamajam) paraginus pasitraukti ir leisti apsipirkti, nukentėjusysis pradėjo įvairiais žodžiais plūsti kaltinamąjį, sudavė jam (kaltinamajam) į veidą, todėl neapsikentęs, išstūmė nukentėjusįjį pro duris – viena ranka atidarė duris, kita ranka paėmė nukentėjusiajam už pečių, veidu į lauką išstūmė pro duris, nukentėjusysis brovėsi atgal, tai dar pastūmė jį su durimis. Kaltinamasis taip pat tvirtino, kad nepastebėjo, ar nukentėjusysis, jį išstūmus pro duris, pargriuvo, nes duris uždarė, o išėjus iš parduotuvės nukentėjusiojo nebuvo, tik nulipus laiptais, maždaug 1 metro atstumu nuo jų, pamatė kraujo dėmes ir apie tai pasakė pardavėjai bei jos sutuoktiniui. Nors kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam ir jį sužalojęs, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas T. Ž. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo N. P. pasivirtino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis N. P. nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, po parduotuvėje su T. Ž. įvykusio žodinio konflikto, būnant lauke, ant parduotuvės laiptų, kaltinamasis ranka sudavė du smūgius į veidą, po kurių jis prarado sąmonę. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad po to, kai prarado sąmonę, už striukės buvo kaltinamojo nutemptas laiptais, mušamas rankomis ir kojomis ir šios aplinkybės jam žinomos iš pardavėjos N. S.. Perkaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino, paaiškino, kad apklausiamas aplinkybes dėl to, jog buvo sumuštas T. Ž. prie parduotuvės ir praradęs sąmonę, nurodė teisingai, tačiau ne viską prisimena ir šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kurioje vietoje būnant jis patyrė smūgį.

Sugretinus skirtingu proceso metu duotus nukentėjusiojo paaiškinimus, esminiai prieštaravimai juose nenustatyti. Nors nukentėjusysis N. P., duodamas parodymus teisme, negalėjo tiksliai pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti jau nulipus laiptais, ar ant laiptų (laiptų aikštelėje), tai neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kaip neobjektyvius ir nepatikimus, ir jais nesivadovauti. Nukentėjusysis N. P. parodymus teisme davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl aplinkybių, kad buvo sumuštas prie parduotuvės būtent T. Ž. po to, kai tarp jų parduotuvėje įvyko žodinis konfliktas, kad smūgiai buvo suduoti į veido sritį ir dėl to jis buvo praradęs sąmonę, viso proceso metu buvo nuoseklus, dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo parodymuose esminiai neatitikimai ar prieštaravimai nėra nustatyti, jo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus.

Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti N. S. ir T. S. patvirtino, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp pirkėjų T. Ž. ir N. P., buvo parduotuvėje. Liudytoja N. S. paaiškino, kad į parduotuvę atėjo stipriai girtas N. P., po to atėjo T. Ž., jie apsižodžiavo, nes T. Ž. ragino nukentėjusįjį greičiau eiti iš parduotuvės. Taip pat nurodė, kad N. P. išėjus iš parduotuvės, laiptų aikštelėje T. Ž. sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius. Liudytoja paaiškino, kad pirmas iš parduotuvės išėjo N. P., ji (liudytoja) ėjo link išėjimo priimti tarą, netrukus ji (liudytoja) išgirdo susistumdymo garsą, po to matė, kaip T. Ž. aikštelėje (laiptų) N. P. sudavė kelis smūgius, girdėjo, kaip nukentėjusysis buvo tempiamas laiptais žemyn ir tada jau matė nukentėjusįjį, nutrauktą nuo laiptų, prie jo buvo T. Ž.. Taip pat nurodė, kad laiptai buvo kruvini.

Vertinant šiuos liudytojos parodymus jų patikimumo aspektu, pažymėtina, kad jos skirtingu proceso metu duoti parodymai nėra visiškai nuoseklūs. Liudytoja, pasakodama įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje, nurodė, kad T. Ž. ir N. P. prie parduotuvės durų buvo susikabinę prieš tai, kai nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, kad nukentėjusysis paslydo ir pagriuvo ant nugaros aikštelėje (iš karto išėjus pro duris). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, N. S. aiškino, kad eidama link sandėlio paimti tarą iš T. Ž., išgirdo durų trinktelėjimą, garsas buvo kitoks, nei užsidarančių durų, pro atviras duris matė ant žemės gulintį N. P., prie kurio stovėjo T. Ž., kuris sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių į veidą, priėjusi prie lango matė, kaip T. Ž., suėmęs nukentėjusįjį už drabužių, jį (nukentėjusįjį) traukė nuo laiptų žemyn. Apklausiama teisme, kaip minėta, nurodė, kad tempiamo laiptais nukentėjusiojo nematė, tačiau girdėjo tempimo garsą, laiptai buvo kruvini, prie laiptų matė kaltinamąjį šalia gulinčio nukentėjusiojo. Vis tik teismas daro išvadą, kad nors liudytoja nebuvo nuosekli, duodama parodymus apie jos pačios matytus kaltinamojo veiksmus prieš N. P. po tarp jų įvykusio žodinio konflikto, šis nenuoseklumas savaime nesudaro pagrindo liudytojos N. S. teisme duotus parodymus vertinti kaip neobjektyvius.

Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja paaiškino, kad apklausos protokole ne viskas teisingai nurodyta, pripažino, kad girdėjo tik susistumdymo garsą, tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo susistumdymo nematė, taip pat nematė, kaip T. Ž. traukė nukentėjusįjį už drabužių laiptais žemyn, tačiau girdėjo tempimo per laiptus garsą ir pro langą matė nukentėjusįjį (jo galvą, pečius), prie kurio buvo T. Ž. (laikė už viršutinės kūno dalies). Tačiau dėl aplinkybių, kad po parduotuvėje įvykusio žodinio konflikto T. Ž. prie parduotuvės N. P. sudavė smūgius į veidą, kad nukentėjusysis buvo pargriuvęs ant žemės, buvo daug kraujo, liudytoja buvo nuosekli viso proceso metu. Apie tai, kad nukentėjusįjį sumušė T. Ž., leidžia spręsti ir liudytojo T. S. parodymai. Šis liudytojas, nors ir nematė, kas vyko parduotuvėje ir prie jos, patvirtino, kad būdamas tualeto patalpoje, girdėjo, kaip į parduotuvę atėjo N. P., po to atėjo T. Ž., kuris vis ragino nukentėjusįjį greičiau apsipirkti. Taip pat nurodė, kad girdėjo, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės, girdėjo lyg susistumdymo į duris garsą, iš tualeto išėjo, kai viskas jau buvo pasibaigę, tačiau ant laiptų ir prie jų buvo daug kraujo, prie laiptų gulėjo nukentėjusysis, kuris atrodė neatpažįstamai, buvo daug kraujo galvos srityje. Kaip matyti iš liudytojos L. B. parodymų, ši liudytoja įvykio vietoje nebuvo, tačiau apklausė N. S. ir T. S. ir iš šių asmenų jai žinomos aplinkybės, kad N. P. buvo sumuštas kaltinamojo po to, kai parduotuvėje įvykus kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui, N. P. išėjo iš parduotuvės, t. y. buvo sumuštas tokiomis aplinkybėmis, kokias teisiamajame posėdyje nurodė liudytojai N. S. ir T. S..

Nukentėjusiojo, liudytojų N. S. ir T. S. nurodytos N. P. sužalojimo aplinkybės atitinka ir informaciją, kuri užfiksuota rašytiniuose įrodymuose. Iš 2024 m. birželio 27 d. kitų objektų (BPC pokalbių garso įrašų) apžiūros protokole užfiksuoto BPC darbuotojos ir pranešėjų pokalbio turinio matyti, kad medikai buvo iškviesti dėl parduotuvėje įvykusių dviejų klientų muštynių, nurodant, kad vienas iš jų kraujuoja, o kitas išėjo namo (pranešė T. S.). Antrą kartą BPC skambino P. S., informuodamas, kad žmogus buvo sumuštas, buvo iškviesta policija, bet tas žmogus dingo, o dabar guli visas kruvinas, akis ir nosis ištinusi, akis mėlyna, kad čia tas pats žmogus, kuris dalyvavo konflikte parduotuvėje su kitu asmeniu, kad reikalinga medikų pagalba. Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai apklausti T. S. ir P. S. patvirtino, kad skambino BPC ir kvietė medikus nukentėjusiajam. Liudytojas P. S., be kita ko, teisiamajame posėdyje nurodė ir tai, kad 2024 m. balandžio 14 d. seniūnaitis A. M. jį (liudytoją) telefonu informavo, kad matė N. P., nuo parduotuvės pusės einantį basą, kruviną, atvažiavo ir rado nukentėjusįjį, gulintį lovoje, sumuštą, matė, kad jo veido šonas kruvinas, buvo sumušimai, nukentėjusysis nekalbėjo, dėl to iškvietė medikus, o po 3 dienų vežė jį į ligoninę, turi tos dienos nukentėjusiojo nuotrauką. Šioje nuotraukoje, kurios apžiūra fiksuota 2025 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole, matomas nukentėjusiojo veidas su ryškiomis kraujosruvomis abiejų akių srityje. Liudytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis N. P. pasakojo, jog tarp jo ir T. Ž. parduotuvėje įvyko konfliktas, lauke susimušė. Kaip liudytojas apklaustas A. M. pavirtino liudytojo P. S. nurodytas aplinkybes, kad jis (liudytojas) paskambino P. S. ir pasakė, jog matė N. P., kuris ėjo basas, galimai sumuštas, ant veido šono matėsi kažkokios žymės, buvo pasikeitusi veido forma, patinimai, galimai kraujosruvos, matėsi, kad veide kažkas negerai, dėl to ir paskambino A. M..

Teisiamajame posėdyje kaip liudytojai buvo apklausti policijos pareigūnai A. M., P. J. ir A. C.. Liudytojai konflikte nedalyvavo ir patys įvykio aplinkybių nematė, tačiau patvirtino, kad į įvykio vietą vyko reaguodami į gautą pranešimą apie konfliktą (muštynes), įvykusį prie parduotuvės, kad atvykus į vietą, nukentėjusiojo nebuvo, buvo bendrauta su dviem asmenimis, vienas jų dalyvavo konflikte, o kitas buvo pašalinis (parduotuvės darbuotojos vyras), nuvykus pas nukentėjusįjį, prie namų buvo GMP automobilis, medikai nurodė, kad asmuo pagalbos atsisako, įėjus į vidų, nukentėjusysis gulėjo. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus 2024 m. birželio 3 d. kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokole.

Liudytojas A. M., perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino apklausos protokole nurodytas aplinkybes, kad bendraujant su pasitikusiais dviem vyrais, jie teigė, kad jokių muštynių nebuvo ir kaip susižalojo neblaivus vyras, nematė, kad neblaivus vyras parduotuvėje šūkavo, trikdė pirkėjams apsipirkti, reiškė nepasitenkinimą, dėl to parduotuvėje buvęs klientas jį (neblaivų vyrą) bandė išprašyti, nuvedė prie parduotuvės durų, grįžo atgal apsipirkti, o išeidamas pastebėjo, kad netoli parduotuvės durų matosi galimai kraujas, apie tai informavo parduotuvės pardavėjos vyrą. Vis tik šios liudytojo A. M. apklausos protokole užfiksuotos ir teisiamajame posėdyje patvirtintos aplinkybės neatitinka 2024 m. birželio 3 d. kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų) apžiūros protokole užfiksuotų aplinkybių bei liudytojo T. S. parodymų.

Kaip matyti iš apžiūros protokole užfiksuoto pareigūnų ir T. Ž. bei T. S. pokalbio turinio, T. Ž. pareigūnams nurodė, kad turėjo incidentą su kitu asmeniu (nukentėjusiuoju), kuris pabėgo, tas asmuo jam (T. Ž.) neleido apsipirkti, pradėjo pulti, todėl jis (T. Ž.) tą vyrą išstūmė, trinktelėjo durimis ir gavosi taip, kad jam kažkaip pradėjo kraujas bėgti, pradėjo springti kraujais, pavertė tą asmenį ant šono ir jis atspringo. Kitas pokalbyje dalyvavęs vyras (liudytojas T. S.) pareigūnams nurodė, kad to, kas vyko, jis nematė. Tai liudytojas T. S. patvirtino ir duodamas parodymus teisme, be kita ko, nurodydamas, kad nesakė, jog kaltinamasis, grįžęs į parduotuvę, informavo, jog prie laiptų yra kraujo dėmės.

Atsižvelgus į tai, liudytojo A. M. parodymai nelaikytini patvirtinančiais kaltinamojo T. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad po parduotuvėje įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju, nukentėjusįjį išstūmė pro parduotuvės duris, grįžo apsipirkti, o išeidamas iš parduotuvės pamatė galimai kraujo dėmes ir apie tai informavo pardavėjos vyrą, tačiau nukentėjusiojo prie parduotuvės jau nebuvo. Šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir kiti pirmiau aptarti įrodymai. Be to, kaltinamojo pateikta įvykio versija prieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų išvadose Nr. G 809/2024 (02) ir pG 1540(02) esantiems duomenims bei pateiktoms išvadoms.

Specialisto išvados Nr. G809/2024 (02) tiriamojoje dalyje užfiksuoti objektyvaus tyrimo (2024 m. balandžio 17 d. atliktos nukentėjusiojo apžiūros) duomenys patvirtina, kad sužalojimai (kraujosruvos, patinimai, nubrozdinimas) matomi nukentėjusiojo veido srityje (abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, skruoste, kaktoje) ir pateiktos išvados, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais (kumštimi ar koja), ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. balandžio 14 d. Kaip minėta, nukentėjusysis ir liudytoja N. S., taip pat praėjus neilgam laikui po įvykio nukentėjusįjį matę liudytojai tvirtino, kad smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti būtent į veido sritį, kurioje matėsi akivaizdūs sužalojimai bei kraujas. Nors 2024 m. balandžio 17 d. specialisto išvadoje nukentėjusiajam N. P. nustatyti sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau atlikus papildomą medicininį tyrimą, sveikatos sutrikdymo masto vertinimas pasikeitė.

Atlikus papildomą objektų tyrimą ryšium su papildomai gautu medicininiu dokumentu, kuriame, be kraujosruvų ir nubrozdinimo veido srityje, aprašyti ir veido (nosies, kairės akiduobės) kaulų lūžimai, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas dėl kaulų lūžimo vertintas kaip nesunkus. Tačiau išvados dėl to, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuriais galėjo būti kumštis ar koja, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais ir užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. balandžio 14 d., išliko nepakitusios. Teisiamajame posėdyje apklausti išvadas pateikę ekspertai Dainius Tumėnas ir Juozas Vėlavičius jas patvirtino, taip pat paaiškino, kokiais duomenimis remdamiesi padarė išvadas, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti griuvimo metu.

Specialistas Dainius Tumėnas paaiškino, kad nors ant nukentėjusiojo kaktos buvo nubrozdinimas, tačiau buvo ir kraujosruvos nosies, akių srityje, o jeigu nukentėjusysis būtų kritęs, tai turėjo būti ir nubrozdinimai, bet buvo tik kraujosruvos. Taip pat nurodė, kad bet kuriuo atveju vienas griuvimas padaryti tokius sužalojimus negalėjo, o neblaivus asmuo griuvinėjimo atveju labiau apsibrozdina, kadangi niekas negriūna ant žemės veidu, yra refleksai tiesti rankas. Specialistas Juozas Vėlavičius taip pat patvirtino, kad būtent kraujosruvos be nubrozdinimų nosies ir akių srityje leidžia daryti išvadą apie traumuojantį kontaktą su riboto paviršiaus daiktu, kadangi krentant yra pačiuožiama ir nubrozdinimas. Specialistas taip pat paaiškino, kad kairės akiduobės struktūriniai pakitimai, nosies kaulo ir žandinio ančio kairės pusės sienelių lūžiai leidžia spręsti apie stiprios energijos traumuojantį kontaktą, o griūdamas žmogus daugiau apsiriboja paviršiniais sužalojimais.

Abejoti pateiktų išvadų objektyvumu, jas teikusių specialistų teisme duotais paaiškinimais nėra pagrindo. Objektų tyrimą atliko specialistai, turintys kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimus. Pateiktose išvadose aprašyti tirti objektai, nustatytos aplinkybės ir pateiktas jų medicininis vertinimas, nurodant, kokie duomenys ir aplinkybės sudarė pagrindą pateikti atitinkamas išvadas dėl sužalojimų pobūdžio, jų atsiradimo mechanizmo ir sveikatos sutrikdymo masto, kurios yra aiškios, neprieštaringos, atitinka specialisto išvadų tiriamąją dalį ir kurių teisingumą bei objektyvumą ekspertai patvirtino duodami paaiškinimus teisme.

Byloje negauta duomenų, kad nukentėjusysis N. P. būtų sužalotas dar iki konflikto su T. Ž.. Nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, tvirtino, kad iki šio įvykio sumuštas nebuvo, vizualiai ant veido matomų sužalojimų buvimo iki konflikto nenurodė ir liudytoja N. S. bei pats kaltinamasis. Spręsti, kad N. P. galėjo būti sužalotas po to, kai pasišalinęs nuo parduotuvės ėjo namo, nėra pagrindo, kadangi tokios galimybės buvimą objektyviai paneigia jau pirmiau aptartos specialistų išvados bei iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys apie tai, kad į BPC buvo skambinta būtent dėl prie parduotuvės konflikto (muštynių) metu sužaloto asmens, nukentėjusysis po kaltinamojo suduotų smūgių gulėjo prie parduotuvės laiptų su vizualiai veido srityje matomais sužalojimais, ant žemės prie laiptų, taip pat ir ant pačių laiptų pakopų, buvo kraujo, tai patvirtina ir liudytojo T. S. 2024 m. balandžio 11 d. 11.11 val. darytos nuotraukos, kurių apžiūra užfiksuota 2025 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokole, nukentėjusysis buvo pastebėtas einantis liudytojo A. M., kuris teisme patvirtino matęs sužalojimus nukentėjusiojo veide ir apie tai pranešęs P. S., kuris, atvykęs pas nukentėjusįjį, rado šį gulintį lovoje, su akivaizdžiais sužalojimais veido srityje.

Aptarti įrodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, atitinka liestinumo kriterijų, iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys vieni kitus papildo, esminiai prieštaravimai juose nenustatyti. Aplinkybė, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, savo turiniu nebuvo identiški, dėl kai kurių aplinkybių ne visai nuoseklūs, savaime nepaneigia galimybės juos pripažinti patikimais ir jais vadovautis, kadangi dėl esminių kaltinamojo T. Ž. veikos teisiniam vertinimui reikšmės turinčių aplinkybių, prieštaravimai nenustatyti, taip pat nenustatyti prieštaravimai kitiems aptarties įrodymams, kurių visuma leidžia patikimai spręsti, kad nukentėjusysis N. P. buvo sužalotas kaltinamojo T. Ž., kaltinime nurodyti laiku ir aplinkybėmis ir tuo pačiu leidžia patikimai identifikuoti priežastinio ryšio tarp smurtinių veiksmų ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) buvimą. Nors kaltinamasis kategoriškai neigė smūgių sudavimą nukentėjusiajam tvirtindamas, kad tik išstūmė N. P. pro duris, visuma teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų šią versiją paneigia.

Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą (akių, nosies sritį), trauminis poveikis nebuvo vienkartinis, dėl smūgių pradėjo bėgti kraujas, lūžo kaulai ir tai leidžia spręsti, kad smūgiai buvo stiprūs, intensyvų fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš stipriai neblaivų, realios grėsmės jam nekeliantį ir nesipriešinantį asmenį. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad nusikalstamą veiką T. Ž. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis T. Ž. kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrukdymo nukentėjusiajam N. P. nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos. T. Ž., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, padariniai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis N. P. pareiškė civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti, tačiau duodamas parodymus teisme, kaltinamasis ieškinio nepripažino, su juo nesutiko, nurodydamas, kad jis yra nepagrįstas. Nusikalstamą veiką T. Ž. padarė neišnykus teistumui pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta 40 MGL baudos bausmė (bauda sumokėta 2023 m. birželio 2 d. (2 t., b. l. 10), naujas tyčinis nusikaltimas padarytas 2024 m. balandžio 14 d.). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad T. Ž. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo praeityje teistas nebuvo, tačiau buvo teistas už nusikaltimus asmens sveikatai pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis (5 kartus). Taip pat teistas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 5–12). Vis tik atsižvelgus į tai, kad T. Ž. už nusikaltimą asmens sveikatai paskutinį kartą teistas pakankamai seniai – 2016 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtą bausmę atliko 2018 m. sausio 25 d. ir nors po bausmės atlikimo dar buvo teistas 2022 m. lapkričio 25 d., naujai padaryta nusikalstama veika nebuvo smurtinio pobūdžio (teistas už vairavimą esant neblaiviam), pripažinti kaltinamąjį recidyvistu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nėra pagrindo.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (duomenys gauti 2024 m. rugpjūčio 19 d.) matyti, kad administracine tvarka T. Ž. nebaustas (2 t., b. l. 18, 19). Duomenys apie asmenį Sodros duomenų bazės išraše patvirtina, kad kaltinamasis ilgą laiką dirbo (nuo 1995 m.), paskutinėje darbovietėje – iki 2024 m. kovo 19 d. (2 t., b. l. 20–22), nuo 2024 m. birželio 5 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 23). Teismų informacinėje sistemoje Liteko patikrinus Sodros duomenų bazėje esančią informaciją, matyti, kad kaltinamasis taip pat dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. T. Ž. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos, gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 25), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 24).

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, kaltę neigė, nesant nustatytų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusysis buvo sumuštas dienos metu, viešoje vietoje, jam atėjus apsipirkti į parduotuvę, dėl mažareikšmės dingsties), fizinio smurto veiksmų intensyvumą (nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, sužalojimai padaryti ne vienu trauminiu poveikiu, lūžo kaulai), taip pat atsižvelgus į informaciją apie ankstesnius teistumus bei skirtas bausmes (jų rūšį), už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. Ž. skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant didesnį nei minimalus, tačiau nesiekiantį vidurkio – 1 metus laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

T. Ž. paarė nusikalstamą veiką, kuria buvo padaryta žala vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įstatymų leidėjo yra priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip nurodyta pirmiau, kaltinamasis už smurtinius nusikaltimus praeityje buvo ne vieną kartą teistas, tačiau teistumas už smurtinius nusikaltimus yra išnykęs, paskutiniu 2022 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. Ž. buvo nuteistas už nesmurtinio nusikaltimo padarymą paskiriant baudos bausmę, kurią įvykdė. Nusikaltimas, dėl kurio padarymo nagrinėjama ši byla, buvo padarytas praėjus kiek daugiau, nei 6 metams po to, kai kaltinamasis paskutinį kartą atliko bausmę už smurtinį nusikaltimą.

Įvertinus paminėta, tai pat atsižvelgus į šioje byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, suponuojančias kaltinamojo smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip atsitiktinės, kaltinamajam neadekvačiai sureagavus į konfliktą su akivaizdžiai neblaiviu asmeniu, vertinimą, yra pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ilgesniam, nei BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus, tačiau nesiekiančiam vidurkio, terminui – 1 metams 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

BK 75 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 6 dalies 1–11 punktuose numatytas pareigas. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, sukeldamas neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, už smurtinius nusikaltimus buvo nuteistas ir praeityje, į tai, kad byloje nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį, kurio kaltinamasis nėra atlyginęs ir kurio nepripažįsta, T. Ž. skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 6, 9 punktuose (2022 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1199, redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.) numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos pašalinimas, minimalaus dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojusi BK 67 straipsnio 2 dalis T. Ž. taikytina atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 67 straipsnio pakeitimai, numatantys galimybę įpareigoti atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, laikytini kaltinamojo teisinę padėtį sunkinančiais, todėl neturi grįžtamosios galios.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis N. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 114,40 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą ir vartojo vaistus nuo skausmo „Ibuprofen Express“, juos vartojo apie 3-4 savaites, šių vaistų pirko apie 20 pakuočių. Čekių neišsaugojo, bet iš internete viešai prieinamos informacijos apie šį vaistą matyti, kad kaina yra apie 5,72 Eur. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą dėl to, kad savaitę laiko po sumušimo negalėjo normaliai valgyti, negalėjo kramtyti, galėjo tik gerti skysčius, dėl to jautė diskomfortą. Be to, planavo įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl to, kad patyrė sužalojimus, sutartu laiku negalėjo nuvykti į darbovietę, dėl to buvo priimtas kitas žmogus, sužalojimai buvo apie mėnesį laiko, nustatyti lūžiai, sužalojimų pasekmes akių srityje jaučia ir šiuo metu (skauda akių srityje), visą mėnesį negalėjo išeiti iš namų, nes buvo gėda. Jautė baimę, kad vėl gali būti sumuštas (1 t., b. l. 83).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. P. civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad jautėsi tikrai negerai, apie 1 mėnesį negalėjo valgyti, gėrė tik skysčius, buvo visas sutinęs, buvo lūžiai, veide kraujosruvos, šiuo metu viskas yra sugiję, fizinių pasekmių nejaučia, tačiau yra psichologinės pasekmės, bijo eiti į parduotuvę. Neturtinę žalą sudaro patirtų sužalojimų sukelti nepatogumai, skausmas, kurie truko apie vieną mėnesį, taip pat tai, kad negalėjo įsidarbinti, nors jau buvo susitaręs dėl darbo pokalbio. Turtinę žalą sudaro vaistams bei kelionėms pas medikus išleisti pinigai.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis N. P. buvo sužalotas 2024 m. balandžio 14 d., jam nustatytos ne tik kraujosruvos akių vokuose, abiejų akių obuolių junginių išorinėje dalyje, skruoste bei nubrozdinimas kaktoje, bet ir kaulų (skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio bei nosies) lūžiai, taigi nėra pagrindo abejoti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė ne momentinį, o ilgiau trunkantį skausmą, kurio malšinimui, kaip paaiškino posėdyje, vartojo skausmą malšinančius vaistus, kaip ir buvo rekomenduota gydytojo (1 t., b. l. 72). Nors nukentėjusysis nepateikė vaistų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo N. P. nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl sumušimų ir kaulų lūžių jis jautė skausmą, ir jį malšino vaistais, kurių veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, ir kurie priskiriami skausmą malšinančių vaistų grupei. Nukentėjusysis nurodė, kad šių vaistų vienos pakuotės kaina apie 5,72 Eur. Pagal viešai internete prieinamą informaciją, šių vaistų kaina skirtingose vaistinėse skiriasi, tačiau nukentėjusiojo nurodyta kaina atitinka šio vaisto kainų vidurkį. Nukentėjusysis nurodė, kad pirko apie 20 pakuočių vaistų nuo skausmo ir juos vartojo apie mėnesį. Vaistų „Ibuprom Express 400“ informaciniame lapelyje, kurį galima rasti vaistinių interneto svetainėse, nurodyta, kad maksimali šių vaistų paros dozė yra 3 tabletės, todėl nukentėjusysis, laikydamasis vaistų vartojimo rekomendacijos, per vieną mėnesį galėjo suvartoti ne daugiau, kaip 90 tablečių vaistų nuo skausmo ir tai sudarytų 4 pilnas pakuotes (po 20 tablečių) ir vienos pakuotės pusę. Tokiu atveju vaistų įsigijimui reikalinga suma yra 25,74 Eur.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, kurie objektyviai patvirtintų buvusį poreikį vartoti vaistus nuo skausmo ženkliai viršijant maksimalią paros dozę, taip pat į tai, kad T. Ž. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, nukentėjusiojo N. P. civilinis ieškinys dėl 114,40 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, prašomą priteisti sumą mažinant iki 25,74 Eur ir šią sumą priteisiant iškaltinamojo T. Ž..

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, yra vertinama, be kita ko, ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas (mastas), bet ir tokios aplinkybės, kaip gydymosi trukmė, liekamųjų reiškinių sveikatai buvimas ar nebuvimas, asmens turėtų galimybių praradimas, gydymosi trukmė. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024).

Nekyla abejonių, kad įvykio metu, kai kaltinamasis, po parduotuvėje įvykusio žodinio konflikto, tyčia kumščiu sudavė į veido sritį, nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, kurį, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, jautė apie vieną mėnesį, turėjo vartoti skausmą mažinančius vaistus, patyrė ir dvasinius išgyvenimus – jautė diskomfortą dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų veido srityje kurį laiką negalėjo valgyti įprasto maisto, gėrė tik skysčius, dėl veido srityje matomų sužalojimų vengė eiti iš namų, nes buvo gėda, bijo eiti pro parduotuvę, kad vėl nebūtų sumuštas, fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas viešoje vietoje. Nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti veido srityje, t. y. toje kūno dalyje, kuri visiems matoma. Vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad, nors nukentėjusiajam buvo diagnozuoti kaulų lūžiai, stacionare jis nebuvo gydomas, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sužalojimai sugijo, liekamųjų reiškinių fizinei sveikatai nėra. Nustatant neturtinės žalos dydį vertintinas ir kaltinamojo atliktų veiksmų pobūdis ir intensyvumas – buvo suduotas ne vienas smūgį į galvos (veido) sritį, kaltinamojo poziciją – kaltinamasis kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikalstama veika sukeltų pasekmių nuketėjusiojo fizinei ir emocinei sveikatai nepripažino. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, be kita ko, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl sumušimo jis prarado galimybę įsidarbinti, kadangi nebegalėjo nuvykti į pokalbį dėl darbo, dėl to buvo įdarbintas kitas asmuo, šiai aplinkybei pagrįsti dokumentai (duomenys) nebuvo pateikti.

Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti – 5 000 Eur – yra neproporcinga jo patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdžiui ir trukmei, todėl mažintina, iš kaltinamojo T. Ž. nukentėjusiajam priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir Kauno teritorinė ligonių kasa, prašydama priteisti iš kaltinamojo 156,79 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 92, 93). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. nutartimi pradinė civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pakeista jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri šioje byloje pripažinta civiline ieškove. Civilinė ieškovė kartu su civiliniu ieškiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio dydį, iš kurių matyti, kad dėl nukentėjusiajam suteiktų medicinos paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ji patyrė 156,79 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 95).

Atsižvelgus į paminėta, taip pat į tai, kad kaltinamojo T. Ž. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padaryto nusikaltimo ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos (dėl kaltinamojo nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo teikiamos medicinos paslaugos, kurios apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų), ieškinys dėl 156,79 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

Nagrinėjant bylą teisme gauti kaltinamojo T. Ž. prašymai dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, prašant iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisti 4 050 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 66–75, 90–100). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad šiuo nuosprendžiu T. Ž. nėra išteisinamas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo.

Kaltinamajam T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su pareigūnų kūno kamerų ir BPC skambučių garso įrašais, esantys vokuose baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 143, 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4, 6, 9 punktais (2022 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. XIV-1199, redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), T. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nuteistąjį T. Ž. atlyginti nukentėjusiajam N. P. padarytą 25,74 Eur (dvidešimt penkių eurų 74 ct) turtinę žalą per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo N. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo T. Ž. 25,74 Eur (dvidešimt penkis eurus 74 ct) turtinei ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo T. Ž. 156,79 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 79 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, esančius vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė