Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Plungės žinios“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, kai žala padaryta, asmeniui pasinaudojus Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta teise kreiptis teisminės gynybos privataus kaltinimo tvarka.Iš byloje esančių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovė 2016-09-09 kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ieškovei UAB „Plungės žinios“, atstovaujamai redaktoriaus Ž. P., pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodė, jog 2016 m. liepos 1 dienos laikraštyje „Plungės žinios“ atspausdintame straipsnyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Plungės žinios“ teigė, jog „R. S. savo nusikalstamą veiką pradėjo 2011 metų liepos mėnesį, dirbdama (duomenys neskelbtini), ir per porą metų gan neblogai prasisuko“, „(duomenys neskelbtini) šioje įstaigoje porą metų vartėsi kaip inkstas taukuose <...>“. Atsakovės vertinimu, ieškovės teiginiai straipsnyje neatitiko tikrovės, paskleista laikraštyje informacija pažemino ją. Informacija paskleista per visuomenės informavimo priemonę laikraštį „Plungės žinios“, t. y. viešai.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-09-21 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal atsakovės skundą, kadangi ieškovė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl minėtos nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, ieškovė pasinaudojo teise teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, dėl kurio surašymo ieškovė patyrė 300 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Klaipėdos apygardos teismo 2016-11-03 nutartimi atsakovės atskirasis skundas atmestas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės priteistas 300 EUR žalos atlyginimas ieškovei. Žala pasireiškė tuo, jog atsakovei kreipusis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl ieškovės, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, pasinaudojusi advokato pagalba.Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad baudžiamasis procesas pagal atsakovės pareiškimą ir skundą nebuvo pradėtas, ieškovė nebuvo pripažinta kaltinamąja, todėl neturėjo prievolės naudotis advokato pagalba ir rašyti atsiliepimą, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra teisiškai nepagrįstas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).Viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi dėl baudžiamojo persekiojimo, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, vadovaujantis formuojama teismų praktika ir siekiant nustatyti, ar atsakovės pasinaudojimas teise kreiptis į teismą dėl teisių gynimo yra neteisėta veika CK 6.246 straipsnio pagrindu, vertintina, ar atsakovės veiksmuose nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo, rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Kaip jau minėta, atsakovė skundą privataus kaltinimo tvarka grindė tuo, jog ieškovė 2016-07-01 straipsnyje nurodė tikrovės neatitinkančius teiginius, jog „R. S. savo nusikalstamą veiką pradėjo 2011 metų liepos mėnesį, dirbdama (duomenys neskelbtini), ir per porą metų gan neblogai prasisuko“, „(duomenys neskelbtini) šioje įstaigoje porą metų vartėsi kaip inkstas taukuose <...>“. Atsakovės teigimu, baudžiamoji byla straipsnio pasirodymo metu nebuvo išnagrinėta ir jos kaltė nenustatyta, todėl ieškovė nepagrįstai atsakovę viešai pažemino.Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovė Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovės baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, darbo (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu nustatyta galutinė subendrinta bausmė –120 MGL (4 519,20 EUR) bauda, patenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš R. S. priteista 5 154,58 EUR turtinei žalai atlyginti, 780 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-26 nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-06 nuosprendžio dalį dėl R. S. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – R. S. dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-06 nuosprendžio dalį pakeitė. Teismas konstatavo, jog neginčytinai nustatyta, kad R. S., dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir tyčia paslėpė apskaitos dokumentus, būtent: laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio R. S. įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitos dokumentais nepagrindė ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su 2000 Lt (579,24 EUR) darbo užmokesčio priskaitymu ir išmokėjimu iš įmonės „Swedbank“ sąskaitos jai pačiai, be to, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 R. S. gautų už P. Š. globą iš I. Š. pinigų ir išrašytų 9200 Lt (2664,50 EUR) kasos pajamų orderių buhalterinėje apskaitoje neužregistravo, šiuos kasos pajamų orderius paslėpė, o tais pačiais numeriais išrašė ir į buhalterinę apskaitą įtraukė kasos pajamų orderius apie priimtus grynuosius pinigus iš kitų asmenų. R. S. pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, t. y. dirbdama VšĮ (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus priimti įstaigai mokamus pinigus, laikotarpiu nuo 2013-07-22 iki 2013-12-18 gavusi už P. Š. globą pinigus iš I. Š., 9200 Lt (2664,50 EUR) pinigų į įstaigos kasą neįnešė ir juos pasisavino.Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir tyčia paslėpė apskaitos dokumentus bei pasisavino svetimą jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, būdama protinga ir atsakinga bei žinodama savo atliktų veiksmų neteisėtumą, nepagrįstai siekė inicijuoti nepagrįstą privataus kaltinimo procesą ieškovei dėl šmeižimo dėl ieškovės išspausdintame straipsnyje nurodytų teiginių, susijusių su atsakovės neteisėta veikla VšĮ (duomenys neskelbtini). Todėl esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika atsakovės veiksmai vertintini kaip neteisėti CK 6.246 straipsnio prasme. Atsakant į apeliantės argumentą, jog nėra byloje įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovė privalėjo teikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-05 nutartimi atsakovės atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-09-21 nutarties perdavė Plungės rajono apylinkės teismui BPK 440 straipsnio 2 dalies reikalavimams įvykdyti, tai yra išaiškinti suinteresuotiems asmenims apie jų teisę pateikti atsiliepimus, pareiškimus dėl nušalinimų ir kitus prašymus. Ieškovei, vadovaujantis BPK 440 straipsniu, buvo išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pasinaudojo BPK 440 straipsnyje nustatyta teise per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė naudojosi advokato pagalba bei patyrė 300 EUR išlaidas (žalą) (CK 6.249 straipsnis).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad dėl to, jog atsakovė nepagrįstai kreipėsi į teismą privataus kaltimo tvarka bei apskundė pirmosios instancijos teismo 2016-09-21 nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą, ieškovė patyrė žalą, tai yra 300 EUR išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).Esant visų minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas būtinas deliktinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir pagrįstai priteisė iš atsakovės 300 EUR žalos atlyginimą.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad prašymas priteisti žalos atlyginimą (atstovavimo išlaidas) nepagrįstas dar ir dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-03 nutartimi atsisakė patenkinti ieškovės prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, konstatuodamas, jog BPK 105 ir 106 straipsniai, reglamentuojantys proceso bei advokato išlaidų išieškojimą, išlaidų, patirtų atsisakius pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, priteisimo nereglamentuoja. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kadangi šioje nutartyje nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog minėtos išlaidos priteistinos civilinio proceso tvarka taikant deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atmestus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei pagrįstumą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą.