Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-238-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-03
Bylos Nr.
1A-473-238-2012
Teisminio proceso Nr.
1-21-3-00017-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nukentėjusysis
A. L.
Nuteistasis
A. K.
Advokatai
Dominykas Varnas, Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-238/2012;

Teisėja A. Levinskienė Proceso Nr. 1-21-3-00017-2011-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam A. L., jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. K. priteista A. L. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), laukiant matuoti žemės sklypų ribas, nukentėjusiajam A. L. pasiteiravus, kodėl atvyko jis, o ne Č. S. K., kuris UAB (duomenys neskelbtini) pranešime buvo įvardytas kaip sklypo savininkas, A. K. akivaizdžiai susierzino, ėmė šaukti ant nukentėjusiojo, liepė važiuoti iš sklypo, bandant kalbėtis su A. K. bei taikiai išspręsti susiklosčiusią konfliktinę situaciją, jis puolė prie A. L. ir sudavė kelis smūgius kumščiais į ranką bei spyrė į dešinę koją, padarydamas kairio žasto sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje, tai yra nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-03-27 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę šio nusikaltimo padarymu teismui nebuvo pateikta, todėl neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, tai yra, kad nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą. Teismo posėdyje apklaustas vienintelis įvykio liudytojas R. B. parodė, jog pradėjus parengiamuosius žemės matavimo darbus, pats nukentėjusysis pasakė, jog žemės negalima matuoti, nes ji turi būti grąžinama. Tai nukentėjusiajam pakartojus kelis kartus, apeliantas jam pasakė „dink iš čia“ ar kažkaip panašiai. Paskui A. L. tęsė toliau, jog matavimai čia negali būti vykdomi. Tuomet A. K. dėdę šiek tiek pastūmė ir vyrai pradėjo trankytis delnais, kumščiais, tačiau po pusės minutės išsiskyrė. Pasakęs, jog iškvies policiją, A. L. išvažiavo. Liudytojas taip pat parodė, jog nepastebėjo, kad kokie nors veiksmai būtų buvę atliekami kojomis. Jis matė, kaip A. L. ėjo link automobilio, tačiau apeliantas prie jo nebuvo pribėgęs. Apelianto nuomone, vienintelio įvykio liudytojo parodymai jo kaltės neįrodo. Iš parodymų yra akivaizdu, jog konfliktą išprovokavo ne nuteistasis, o nukentėjusysis. Nors liudytojas ir nenurodė, kas pirmas pradėjo trankytis delnais ir kumščiais, tačiau paaiškino, jog rankomis mosavosi abu giminaičiai. Taigi, šie liudytojo parodymai paneigia nukentėjusiojo parodymus, kad konfliktas prasidėjo dėl nuteistojo žodžių ir veiksmų bei, kad į koją jam buvo spirta jau einant į mašiną.

Specialisto išvadoje A. L. konstatuoti kūno sužalojimai - kairio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 7x8 cm plote minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva melsvai violetinės spalvos dešinės čiurnos išoriniame - priekiniame paviršiuje, anot nukentėjusiojo, buvo padaryti būtent jam nueinant, tai yra apeliantui į koją spyrus iš nugaros, besivejant. Esant byloje tokiems prieštaravimams bei atsižvelgiant į priešiškus A. L. ir A. K. santykius (giminaičiai senokai konfliktavo dėl traktoriaus, tarp jų vyksta ginčų dėl žemės) kyla pagrįstų abejonių dėl 2011-07-26 įvykio aplinkybių. Tačiau šios abejonės ir prieštaravimai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pašalinti nebuvo. Be to, apelianto nuomone, akivaizdžių prieštaravimų nepašalinimas, kaltės konstatavimas, grindžiant ją spėlionėmis ir prielaidomis, pagrindžia, jog bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas tiek subjektyviąja (nusikalstamą veiką teismas konstatavo tendencingai, net nepamėginęs pašalinti prieštaravimų), tiek objektyviąja (procesą organizavo taip, kad išankstinis palankumas kaltinimui buvo akivaizdus, nes nuteistajam net nebuvo suteiktas paskutinis žodis) prasmėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde prašoma nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo teismui, nes teismas buvo šališkas. Apeliantas tvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai, nes pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, neužtikrino teisės į gynybą, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Kolegija konstatuoja, kad teisė į nešališką teismą įtvirtinta įvairiuose teisės šaltiniuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Teismo nešališkumo klausimais daug kartų pasisakyta Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse, Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų teismų sprendimuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama asmens turima konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas, t. y. teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Atitinkamos nuostatos išdėstytos taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse 2K-195/2010; 2K-446/2009; 2K-198/2009 ir kt.

Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad nušalinimų teisėjai nebuvo pareikšta.

Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje.

Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem iš minėtų – subjektyvaus ir objektyvaus - vertinimo aspektų buvo šališkas.

Kolegija pažymi, kad bylos duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu, bet savo nesutikimą grindžia tik deklaratyviais teiginiais ir nenurodo padarytų konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ištyrus bylos duomenis ir pripažinus juos įrodymais, konstatuota, kad A. K. kaltė dėl padaryto nusikaltimo įrodyta. Teismas įvertino apelianto parodymus kaip gynybinę versiją, kurią paneigia kiti bylos duomenys. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad 2011-07-26 A. K. smurtavo prieš A. L. ir jį sužalojo. Ši išvada patvirtinta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojo R. B. parodymais. Nukentėjusiojo aiškinimą, kad apeliantas jam smūgiavo į ranką ir spyrė į koją, ir taip jį sužalojo, patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiojo nurodytose poveikių vietose buvo užfiksuoti sužalojimai ir jie padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku. Tą aplinkybę, kad A. K. smurtavo prieš A. L. patvirtina liudytojo R. B. parodymai, kuris patvirtino, kad „A. K. pastūmė A. L. ir jie pradėjo trankytis delnais, kumščiais“. Taip paneigiamas apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas R. B. nepatvirtino smurto aplinkybių prieš nukentėjusįjį.

Skundžiamo teismo nuosprendžio turinio analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas, įrodinėdamas A. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, būtų pažeidęs BPK 20 straipsnio nuostatas. Darytina išvada, kad panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog apeliantui nebuvo suteiktas paskutinis žodis, nerodo teismo šališkumo, neduoda pagrindo naikinti nuosprendį ir nedaro jo neteisėto. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantui buvo suteiktas žodis pasisakyti, naujų aplinkybių nuteistasis nenurodė, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismo padarytas pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Be to įvertinama ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo apklaustas, jam suteikta teisė duoti parodymus ir gintis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nesuteikus paskutinio žodžio, buvo pažeista nuteistojo teisė gintis.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas