Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-171-252-2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. V. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-286-2017 pagal ieškovų V. P. ir M. P. ieškinį atsakovams D. K., G. D., R. V., S. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. P. ir M. P. ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v., 1,0500 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., ribas pagal matininkės I. P. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą bei iš atsakovų solidariai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, įgytas 2001-09-04 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Matininkė I. P. atliko sklypo kadastrinius matavimus ir paruošė žemės sklypo planą, tačiau atsakovai S. V. ir R. V. nesutiko su žemės sklypo ribomis ir atsisakė pasirašyti 2016-08-06 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, argumentuojant tuo, kad jiems priklausančio sklypo ribos persidengia su matuojamo sklypo ribomis, todėl atsakovų V. sklypas atitinkamai sumažėja 0,26 ha. Matininkė 2016-09-26 (duomenys neskelbtini) regioninio parko direkcijai pateikė derinimui žemės sklypo plano bylą. Direkcija 2016-09-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad sklypo planui ir nustatytoms riboms pastabų neturi.Pažymėjo, jog matininkė 2016-09-21 aiškinamajame rašte nurodė, kad atliekant ieškovams priklausančio žemės sklypo ir atsakovams S. V. bei R. V. priklausančio gretimo sklypo matavimus, buvo „rištasi“ prie jau esamų ribų, kurios buvo nustatytos 1995-05-04, atliekant kito ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus. 2002-08-23 atliekant D. K. ir G. D. priklausančio sklypo matavimus taip pat „rištasi“ prie jau esamų, dar 1995-05-04 nustatytų, ieškovams priklausančio sklypo ribų. Ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos liko nepakitusios, esami riboženkliai atitinka 1995-05-04 geodezinio plano ir 2001-01-29 nustatytus bei tikslinamus plano duomenis. Teigė, kad pagal ieškovų pateiktą kadastrinių matavimų planą nenukentės nė vieno sklypo savininkai, bus išsaugoti faktiniai žemės ir statinių naudojimo santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2017-10-12 sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė V. P. ir M. P. nuosavybės teise priklausančio 1,0500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, ribas pagal matininkės I. P. 2016-08-11 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Priteisė ieškovams iš atsakovų po 7,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas pažymėjo, kad 2016-11-08 akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-10-17 akte Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos skyriaus (toliau – NŽT) specialistai konstatavo, kad ginčo žemės sklypo, nustatyti kadastro duomenys (sklypo ribos) atitinka teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Teismas pasisakė, kad I. P., atlikusi ieškovų sklypo matavimus ir M. S., atlikęs atsakovų R. V. ir S. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, pripažino, kad sklypai matuoti pagal abrisus, ir kad tarp šių sklypų esantys metaliniai riboženkliai atitiko tiek abrisų, tiek ankstesnių geodezinių matavimų duomenis. Teismas taip pat akcentavo, kad NŽT 2017-09-19 vietovėje patikrinus ieškovams priklausančio žemės sklypo ir atsakovams R. V. ir S. V. priklausančio žemės sklypo, atitiktį teritorijų planavimo dokumentams (abrisams), nustatė esamų riboženklių koordinates bei, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kraštinių ilgiai atitinka teritorijų planavimo dokumente (abrise) pažymėtus kraštinių ilgius. Taip pat nustatė, kad bendro žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinio riboženklio koordinatės sutampa su matininkės I. P. 2016-08-16 parengtoje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), situacijos schemoje indeksu 8 pažymėto bendro riboženklio koordinatėmis bei su M. S. 2017-02-14 parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane indeksu 1 pažymėto bendro riboženklio koordinatėmis. Teismas konstatavo, kad spalvoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių planai, patvirtina bylos dalyvių paaiškinimus, kad ieškovai nuo seno naudojosi atsakovų ginčijama sklypo dalimi, sodindami joje bulves.Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad matininkės I. P. 2016-08-11 parengtas ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų planas prieštarautų žemėtvarkos projektui, todėl sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, o ieškovų žemės sklypo ribos nustatytinos pagal minėtos matininkės parengtą planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai R. V. ir S. V. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-10-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant ribą tarp ieškovų ir atsakovų turimų žemės sklypų, remiantis VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus grupės vadovo M. S. 2017-02-15 parengtu žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planu bei situacijos schema ir priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).Nurodo, kad šalių žemės sklypai tarpusavyje persidengia, todėl sklypų riba nėra aiški. Atsakovų sklypo riba su gretimai esančiu E. B. priklausančiu sklypu yra nepakitusi ir aiški. Taip pat yra išlikęs senas betoninis riboženklis, kurio koordinatės nustatytos ir atitinka žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų planus bei VĮ „Registrų centro“ duomenų bazėje esamų atsakovų ir E. B. žemės sklypų ribas. M. S. atliko atsakovams priklausančios žemės geodezinius matavimus, remiantis gretutinio sklypo riba, kuri yra aiški ir nustatė neatitikimus natūroje lyginant su teritorijų planavimo dokumentais. Šis specialistas sudarė situacijos schemą kaip galima būtų išspręsti ginčą tarp ieškovų ir atsakovų, kuri buvo pateikta teismui. Pažymėjo, kad 2016-09-09 ženklinant jų žemės sklypą, buvo nustatytas linijų ilgių neatitikimas pagal gretimų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentus (abrisus). Užkoordinavus visus riboženklius paaiškėjo, kad šiaurinė ir pietinė sklypo riba, neatitinka linijų ilgių nurodytų gretutinių sklypų abrisuose bei jų žemės sklypo planui. Dėl ko atsakovų sklypo plotas ne tik sutrumpėjo, bet ir sumažėjo 0,26 ha. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad 2016-08-11 parengtas ieškovų žemės sklypo kadastrinių matavimų planas prieštarautų žemėtvarkos projektui, yra nepagrįsta bylos duomenimis. Atlikus atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kraštinių ilgių matavimus ir vadovaujantis VĮ „Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius“ grupės vadovo M. S. 2017-02-14 parengtu žemės sklypo planu, nustatyta, kad vietovėje nuo riboženklio pažymėto indeksu 1 iki riboženklio pažymėto indeksu 2 yra ne 42,05 m atstumas, o 50 m atstumas. Teismo posėdžio metu NŽT atstovė S. R. paaiškino, jog 50 m. atstumas gaunamas matuojant iki naujai, matininko M. S. pastatyto riboženklio, taip paslenkant atsakovų ir gretimo žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio E. B. bendrą ribą, sumažinant E. B. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ne iki esamo seno betoninio riboženklio. Su minėtu naujai statomu riboženkliu E. B. nesutinka, prašo bendrą jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei atsakovams priklausančio žemės sklypo ribą palikti tokią, kokia yra nustatyta senu betoniniu riboženkliu bei įregistruota nekilnojamo turto registre. 2016-08-11 parengiant ieškovų žemės sklypo planą, buvo vadovautasi natūroje esančiais riboženkliais, abrisu. Tačiau pagal minėtą žemės sklypo planą, žemės sklypo ribos skiriasi su ribomis, kurios nustatytos nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje, taip atsiranda 0,10 ha ploto tarpas tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo ir atsakovams G. D. ir D. K. priklausančio žemės sklypo. Sutinka su NŽT pozicija, kad abrisas nenustato žemės sklypo buvimo vietos jo geografinės padėties, o tik nurodo žemės sklypo kraštinių ilgius, be to, natūroje riboženkliai galėjo būti pastatomi ne tose vietose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo numatyta, dėl to galėjo atsirasti 0,10 ha laisvas plotas, kurio pagal teritorijų planavimo dokumentus neturi būti. Todėl šios tarnybos atstovė teismui pasiūlė įpareigoti ieškovus patikslinti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis nekilnojamo turto registre įregistruotomis žemės sklypo ribomis, tačiau teismas išdėstytų aplinkybių nevertino, priėmė palankų sprendimą tik ieškovams.Mano, kad teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika aktualia ginčo klausimu. Pažymėjo, kad pasiūlymai kaip galėtų būti išspręstas ginčas tarp šalių buvo išsakyti ne tik atsakovo, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos Visagino skyriaus atstovo teismo posėdžio metu, tačiau teismas į tai nereagavo.Atsiliepimu į apeliacinį skundą NŽT sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir papildomai nurodo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas savo sprendimu nustatydamas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas pagal matininkės I. P. 2016-08-11 parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą neatsižvelgė į tai, kad tokiu atveju atsakovams ir ieškovams priklausantys žemės sklypai tarpusavyje persidengia, be to, sumažėja ne tik atsakovų žemės sklypas, bet ir gretimų žemės sklypų plotai. Tokia situacija prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 straipsnio reikalavimams, o teismo sprendimas patenkina tik ieškovų interesus, tačiau pažeidžia atsakovų G. D., D. K. bei E. B. interesus ir teisę į nuosavybę. Mano, kad teismas turėtų įpareigoti ieškovus tikslinti jų žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis nekilnojamojo turto registre įregistruotomis žemės sklypo ribomis, kadangi atlikus kadastrinius matavimus, pagal ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nebūtų pažeistos atsakovų ir kitų suinteresuotų asmenų žemės sklypų ribos ir nekiltų ginčas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų S. V. ir R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas sprendimas naikintinas dėl bylos esmės neatskleidimo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų S. V. ir R. V. apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams V. P. ir M. P. nuosavybės teise priklauso 1,0500 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovams R. V. ir S. V. nuosavybės teise priklauso 0,8000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su ieškovams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovų prašymu matininkė I. P. atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir paruošė žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau atsakovai R. V. ir S. V. nesutiko su žemės sklypo ribomis ir jiems nepasirašius žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, kilo teisminis ginčas, kuriuo ieškovai siekia, kad jiems priklausančio žemės sklypo ribos teismo sprendimu būtų nustatytos pagal matininkės I. P. parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą. Atsakovai savo nesutikimą su minėtos matininkės žemės sklypo kadastriniu matavimo planu grindžia tuo, kad atsakovų VĮ Registro centro duomenų bazėje esamos jų sklypo ribos persidengia su ieškovų sklypo ribomis, atlikus matavimus, jų prašymu ženklinant sklypą buvo nustatytas linijų ilgių neatitikimas pagal gretimų sklypų planus (abrisus), sklypas sutrumpėjo, o jo plotas sumažėjo 0,26 ha. Nutarties 20 punkte aptartos faktinės aplinkybės reiškia, kad šalių užimta pozicija ginčo klausimu, esami dokumentai dėl valdomų žemės sklypų išsidėstymo, formos, dydžio ir ribų esmingai prieštarauja vieni kitiems. Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – LAT), formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius <...>; pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (LAT nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-539/2005; Nr. 3K-3-453/2010; Nr. 3K-3-35/2011; Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.). Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų žemės sklypo ribas pagal matininkės I. P. paruoštą planą, be jokio pagrindo sumažino atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą, nepasisakė dėl ieškovų ir apeliantų sklypų persidengimo, atsakovų sklypo ribinių linijų neatitikimo nenuginčytiems VĮ Registrų centro duomenims, gretimų sklypų, įskaitant ir pačių ieškovų sklypo, planams (abrisams), kurie buvo vienas iš ginčo plano šaltinių bei šių duomenų nevertino ieškovų reikalavimų kontekste. Be kita ko, teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl 0,10 ha laisvo žemės ploto tarp ieškovų sklypo ir atsakovų G. D. ir D. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų. Teritorijų planavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje toks laisvas plotas nėra fiksuotas ar numatytas. Tačiau parengto plano duomenis sugretinus su aptariamų sklypų ribomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, šis laisvas plotas akivaizdžiai matomas. Šiuo atveju, reikšminga tai, kad teismas nors ir posėdžio metu tokius klausimus su byloje dalyvaujančiais asmenimis aptarė, tačiau sprendime nevertino ar sudarant pirminius planus nebuvo padaryta klaida susiejant šiuos duomenis su valstybiniu geodeziniu pagrindu. Todėl siekiant objektyvaus ir teisingo ginčo išsprendimo, šalims turėjo būti pasiūlyta atlikti kadastrinių matavimų tikslumo ir atitikimo žemėtvarkos projektui ekspertizę, kas iš esmės padėtų ir išsklaidyti abejones dėl riboženklių pastatymo ar perstatymo ne tose vietose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus būtų numatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu matininkė rengusi ginčo planą pripažino, kad plano neatitikimai su Kadastro žemėlapio duomenimis yra galimi. Tačiau, teismo sprendime, ieškovų užsakymu parengto žemės sklypo plano atitikimas Kadastro žemėlapyje įbraižytoms riboms taip pat nebuvo vertinamas, nors jo reikšmingumas ginčo klausimu yra nepaneigtas jokiais bylos įrodymais. Šis rašytinis įrodymas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalimi laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi VĮ Registrų centras tvarko nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Juolab, kad pagal Kadastro žemėlapyje įbraižytas ribas šalių sklypų plotai iš esmės nekinta, o štai pagal teismo patvirtiną planą kinta ne tik apeliantų, bet ir gretimų sklypų plotai, kas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo bei gali sąlygoti naujus teisminius ginčus. Sprendžiant ginčą dėl sklypo ribų vienos iš ginčo šalių interesų vertinimas vienpusiškai ir izoliuotai nuo priešingos šalies pozicijos ir bylos duomenų visumos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises. Apeliacinio skundo argumentai bei NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad ginčijamas sprendimas atitinka tik ieškovų interesus, tačiau pažeidžia atsakovų teisėtus interesus ir teisę į nuosavybę, yra pagrįsti. Aplinkybė, kad ieškovų parengto sklypo plano ribos atitinka jų sklypo abrisą, kuris nustato konkretaus sklypo kraštinių ilgius, bet ne sklypo geografinę padėtį, negali būti vertinama kaip paneigianti Kadastro žemėlapio duomenis. Juolab, kad pagal NŽT patvirtinus ieškovų planą ir neatsižvelgiant į Kadastro žemėlapio duomenis, G. D. ir D. K. sklypas padidės, netgi viršys teisiniu reglamentavimu leistiną paklaidą, o E. B. – ženkliai sumažės. Atitinkamai būtina spręsti ir dėl E. B. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas gali turėti reikšmės jo materialinėms teisėms ir teisėtiems interesams. Visų šių aplinkybių ištyrimas turi esminės reikšmės nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl darytina išvada, kad nebuvo atskleista bylos esmė, o priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Be to, teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir remtis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės, yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Todėl siekiant tinkamai realizuoti teismui pavestą pareigą nustatyti byloje tiesą turėtų būti pasiūlyta atsakovams pareikšti priešpriešinį reikalavimą dėl sklypo ribų nustatymo. Šiame kontekste, sutiktina su atsakovų ir trečiojo asmens NŽT pozicija, kad teismas, įvertinęs tam tikrus neatitikimus plane ir nesant nuginčytiems nekilnojamojo turto registro duomenims, turėjo spręsti klausimą dėl įpareigojimo pasiūlyti ieškovams tikslinti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis nenuginčytais nekilnojamojo turto registro duomenimis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės - nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos, kilus ginčui dėl žemės sklypų ribos ir remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, bet ne pakartotinis bylos nagrinėjimas. Be to, apeliacinės instancijos teismui draudžiama teikti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), todėl apeliacinis teismas negali spręsti ir dėl materialiųjų teisinių reikalavimų, dėl kurių nusprendė pirmosios instancijos teismas ir bylą privalo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.