Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2-2247-356/2018, pagal ieškovų V. P. ir M. P. ieškinį atsakovams D. K., G. D., R. V., S. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ir pagal atsakovų R. V. ir S. V. priešieškinį ieškovams V. P. ir M. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Nors dėl taikos sutarties turinio sprendžia tik pačios šalys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), o teismas negali šalims nurodyti, kaip jos turi surašyti taikos sutartį, tačiau teismas turi teisę atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, jei sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ar yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Šalys – ieškovai V. P., M. P. ir atsakovai R. V. ir S. V. – abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą, sudarė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys patvirtino, kad visos taikos sutarties nuostatos buvo jų pačių suderintos derybomis ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką kiekvienos nuostatos turiniui.

Teismui atlikus CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus informuoti šalis apie taikos sutarties patvirtinimo pasekmes, šalys iki nustatyto termino raštu patvirtino, kad šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, t.y. kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), prašė patvirtinti taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukti, prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Minėta, kad šalys į teismą kreipėsi dėl jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribų nustatymo, nes kilo ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos. Taikos sutartimi šalys susitarė ribas nustatyti pagal 2018-11-16 matininkės I. P. parengtą žemės sklypo planą ir 2018-10-08 VĮ Valstybės žemės fondo Geodezijos žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialisto M. S. parengtą žemės sklypo planą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. B. 2018-12-06 teismui pateiktu prašymu patvirtino, kad susipažino su taikos sutartimi ir žemės sklypų planais, sutinka su taikos sutarties sąlygomis, prašo patvirtinti. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-12-05 raštu informavo, kad žino apie šalių sudarytą taikos sutartį, susipažino su šalių pateiktais dokumentais ir nurodo, kad neprieštarauja dėl šalių sudarytos taikos sutarties ir prašo ją patvirtinti. Duomenų, kad taikos sutartimi būtų nuspręsta dėl atsakovų G. D. ir D. K. teisių ar pareigų, nėra.

Pažymėtina, kad procesinė taikos sutartis (kai su ieškiniu jau buvo kreiptasi į teismą) nėra tapati CK 6.983 straipsnyje apibrėžtai taikos sutarčiai, šalių prašymas nenagrinėjamas CPK 579–582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką teismas tuo atveju, jeigu jau buvo kreiptasi į teismą, negali tvirtinti taikos sutarties, kuria buvo išspręsti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą.

Kaip matyti iš taikos sutarties turinio (2 punktas, 4 punktas), šalys remiasi CK 6.983 – 6.986 straipsnių normomis, susitaria ne tik dėl to, kad teismui patvirtinus taikos sutartį jos viena kitai nebeturės jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su civilinės bylos Nr. e2-2247-356/2018 dalyku, bet ir dėl to, kad visi ir bet kurie ginčai dėl gretimų žemės sklypų ribų yra išspręsti ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų dėl gretimų žemės sklypo ribų. Šią taikos sutarties sąlygą įtraukti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, t.y. ją patvirtinti, pagrindo nebūtų. Pasekmės, kurios atsiranda teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukus, yra aiškiai reglamentuotos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, todėl šalims įsipareigoti nesikreipti į teismą pakartotinai dėl ieškinio dalyko nereikia. Be to, turint omenyje CPK 5 straipsnio 2 dalies imperatyvią normą, kuri nustato, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja, šalių minėtas susitarimas kitoje dalyje, t.y. dalyje dėl kitokių ginčų, nesusijusių su civilinės bylos Nr. e2-2247-356/2018 dalyku, prieštarautų minėtoms imperatyvioms teisės normoms, todėl negalėtų galioti. Nepatvirtinus šios taikos sutarties sąlygos (2 punktas), taikos sutartis gali galioti ir būti tvirtinama.

Šalių sudaryta taikos sutartis dalyje, kuria šalys susitarė dėl civilinės bylos Nr. e2-2247-356/2018 dalyko ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla Nr. e2-2247-356/2018 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

CPK 94 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.

Šalys taikos sutartimi (3 punktas) susitarė, kad nereikalauja vieni iš kitų jokių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinei pagalbai apmokėti, įrodymų rinkimui, ir kitų išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu teisme, todėl teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Byloje susidarė 31,71 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalys prašė jiems grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus, yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovai ieškinį apmokėjo 31 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta 2017-01-30, Swedbank, AB, mokėtoja advokatė Milda Martinkutė – Kontutė, pradinis mokėtojas – V. P.), todėl grąžintina žyminio mokesčio suma yra 23,25 EUR (31 EUR x 75 proc.).

Atsakovai priešieškinį apmokėjo 100 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta 2018-05-18, SEB bankas, mokėtojas S. V.), todėl grąžintina žyminio mokesčio suma yra 75 EUR (100 EUR x 75 proc.). Atsakovai apeliacinį skundą buvo apmokėję 100 EUR žyminiu mokesčiu (sumokėta 2017-11-10, SEB bankas, mokėtojas S. V.), skundas buvo patenkintas, teismo sprendimas panaikintas, civilinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo, žyminio mokesčio paskirstymo klausimas šalims nespręstas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai taikos sutarties 3 punktu susitarė nereikalauti viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies normas, už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Ieškovų ieškinys buvo apmokėtas 31 EUR žyminiu mokesčiu (toks žyminio mokesčio dydis elektroninėje byloje galiojo iki 2017-07-01). Atsakovai apeliacinį skundą pateikė ne elektroninės formos, todėl jį turėjo apmokėti 41 EUR žyminiu mokesčiu, nes paduodant ieškinį buvo nustatytas būtent toks žyminio mokesčio dydis, mokėtinas ne elektroninėse bylose, ieškiniai 100 EUR dydžio žyminiu mokesčiu apmokami tik nuo 2017-07-01. Taigi yra pagrindas atsakovams grąžinti 59 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, nes buvo sumokėta daugiau, negu numato įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš viso žyminį mokestį sumokėjusiam atsakovui S. V. grąžintina žyminio mokesčio suma yra 134 EUR (75 EUR + 59 EUR).

Kadangi šalys sudarė taikos sutartį, tačiau neaptarė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimo, teismas nustato, kad abi šalys valstybei išlaidas privalo padengti lygiomis dalimis, t.y. po 15,85 EUR (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovams grąžintinos 23,25 EUR sumos išskaičiuotina 15,85 EUR, grąžintina – 7 EUR, iš atsakovams grąžintinos 134 EUR sumos išskaičiuotina 15,85 EUR, grąžintina – 118 EUR (CPK 87 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsniu, 96 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 295 straipsniu

nutaria:

1. Patvirtinti šalių – ieškovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1. M. P. ir V. P., kuriems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 1,0500 ha bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bei R. V. ir S. V., kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 0,8000 ha bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), susitarė dėl bendros gretimų žemės sklypų ribos ir siekia, kad jiems priklausančių gretimų žemės sklypų ribos būtų nustatytos pagal 2018-10-08 VĮ Valstybės žemės fondas Geodezijos žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. spec. M. S. ir 2018-11-16 matininkės I. P. parengtus žemės sklypo planus, kurie yra neatsiejama šios taikos sutarties dalis.

1.2. M. P. ir V. P. bei R. V. ir S. V. susitaria ir patvirtina, kad nereikalauja vieni iš kitų jokių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinei pagalbai apmokėti, įrodymų rinkimui, ir kitų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu teisme.

2. Civilinę bylą Nr. e2-2247-356/2018 nutraukti.

3. Grąžinti ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 EUR (septynis eurus) žyminio mokesčio (sumokėta 2017-01-30, Swedbank, AB, mokėtoja advokatė Milda Martinkutė – Kontutė, pradinis mokėtojas – V. P.).

4. Grąžinti atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118 EUR (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio (sumokėta: 2017-11-10, SEB bankas, mokėtojas S. V., 2018-05-18, SEB bankas, mokėtojas S. V.).

5. Nutarties nuorašus įteikti šalims ir tretiesiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.