Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos nedeklaravęs), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. spalio 30 d., apie 1.45 val., sugadinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo (duomenys neskelbtini) reorganizuotos į AB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“)) priklausančios transformatorinės ,, (duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), spyną, išlaužęs bei aplankstęs minėtos transformatorinės duris, pateko į transformatorinės ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpas, iš kur pagrobė 10 kV ir 0,4 kV transformatorių jungtis, 10Kv renkamą šyną, 10 kV perjungimo šyną, 10 kV įžeminimo šyną ir 4 vnt. 0,4 kV saugiklių kirtiklių blokų, tuo padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2042,17 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. kaltės nepripažino ir nurodė, kad ten gyveno, nuomojosi namą. Ten visada vaikščiojo, buvo takelis prie taško, kur parduodamas alkoholis. Ten gyveno (duomenys neskelbtini) name. Nesąmonė, kad vienas žmogus tiek galėjo išnešti. Ten stovėjo elektrikai, sakė, kad apiplėšė, ką tik pastatė ir ją apiplėšė. Ten stovėjo ir šnekėjo. Sakė, kad jo seilių mėginėliai sutapo, jo niekas neklausė. Su elektrikais ten kalbėjo, prie pat transformatorinės. Kalbėjo kol laukė kriminalistų. Ten vienas žmogus tiek neišneš. Nesąmonė, ten kaimas ir niekas nieko nematė. Kaip transformatorinėje atsirado jo kraujas, nežino. Neturi elektriko išsilavinimo. Su niekuo nebendrauja, tik su žmona ir vaikais. Dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metus, matė, kaip surinkinėja, kad spynas išlaužti.

Kito teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. nurodė, kad kalbėjo ne jis, o pažįstamas su kuriuo ėjo į tašką. Jie ten pastovėjo, parūkė. Nepamena ar tada susipjaustė ranką. Jie aiškino, kad kažkas išplėšė transformatorinę, į ją nepamena, kad būtų užėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. S. su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą nesutiko, kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 29 d. kartu su savo draugu I. iš vakaro, apie 18 val. vartojo alkoholinius gėrimus, prisigėrė ir apie 22 val., tikslaus laiko nepasakys, nuėjo miegoti pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojosi namą. 2015 m. spalio 30 d. atsikėlė iš ryto apie 8 val., apsiprausė, parūkė ir nuėjo pirkti ,,pachmielo“ į (duomenys neskelbtini). Kelias nuo jo namų link (duomenys neskelbtini) ėjo per tą transformatorinę, kuri, kaip supranta, nurodyta įtarime. Eidami pro transformatorinę pamatė, kad buvo atvažiavę elektrikai ir kažką ten darė, tada priėjo su I. ir paklausė kas čia atsitiko. Vienas iš elektrikų pasakė, kad yra apvogta transformatorinė. Tą laiką, kol bendravo su elektrikais, tai vyko apie 15 min., parūkė porą kartų ir nuėjo toliau savo keliu pirkti ,,pachmielo“. Ar turėjo su savimi kažkokius butelius, ar kažką gėrė, pasakyti negali. Grįždami su ,,pachmielu“ link namų nematė jokių elektrikų, grįžę namo, padarę ,,pachmielą“, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nori pridurti dar, kad reikia būti durnam kad eiti iš transformatorinės kažką vogti, nes dalių iš transformatorinių niekas nepriimą į metalo laužą. Daugiau nieko pasakyti negali, nes papasakojo viską, ką žino (b. l. 88, 97).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. nurodė, kad dirbo ,,(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Naktį pranešė, kad gyventojai neturi elektros. Transformatorinė išardyta. Buvo atjunta įtampa. Išardytas skydas ir kabeliai. Iškvietė policiją, jie surašė aktą. Jie dirbo toliau, kad gyventojams duoti elektrą. Ten buvo atjungta, ji buvo neseniai sumontuota, jos ieškojo. Tas žmogus žinojo ką daro, pradžioj atjungė, jei žmogus supranta gali tai padaryti. Pradžioj atjungė, po to išardė. Ten tik priduoti į metalo laužą. Jie nieko nedarė, atvažiavo rangovai, nes nebuvo kabelių. Kada jie atvažiavo, nežino. Jie tik konstatavo, kad transformatorinė išardyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. A. parodė, kad 2015 m. spalio 30 d., apie 3 val. iš dispečerės gavo pranešimą, kad vykti apžiūrėti transformatorines, kodėl nėra elektros įtampos. Atvykus prie transformatorinės ,, (duomenys neskelbtini)“ jis pastebėjo išlaužtas dvejas duris. Iš transformatorinės buvo pavogtos įvairios varinės detalės: kabeliai, šynų kirtikliai, saugikliai. Šioje transformatorinėje buvo pajungta 10 kV įtampa. Kad išjungti transformatorinėje srovę, reikalingas elektros specialistas. Tokia įtampa maždaug iš 60 cm atstumo užmuštų žmogų. Transformatorinė stovi visiškoje tamsoje, ant lauko. Įtampa dingo apie 1.10 val. (b. l. 23).

UB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2015 m. spalio 30 d., 1.41 val. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ tinklo valdymo skyriaus budintis dispečeris per elektroninių užklausų valdymo programą gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) nutrūko elektros energijos tiekimas. Nuvykę į vietą (duomenys neskelbtini) rado modulinės transformatorinės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sugadintą spyną, išlaužtas ir aplankstytas duris, pavogtus įrenginius: 10 k V ir 0,4 k V transformatorių jungtis, 10 kV renkamas šynas, 10 kV perjungimo šynas, 10 kV įžeminimo šyną, 0,4 kV saugiklių kirtiklių blokus - 4 vnt. Preliminari žala bendrovei siekia 3000 Eur (neįskaitant PVM). Papildomai informuoja, kad šis įvykis yra užregistruotas 2015 m. spalio 30 d. Pranešimo Nr. ROIK -(duomenys neskelbtini) (b. l. 1).

Iš ,,BIRT“ žiūryklės duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 30 d., 4.42 val. gautas pranešimas apie įvykdytą vagystę iš transformatorinės (b. l. 6).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Žvirkeliu privažiuojama prie metalinės transformatorinės, esančios ant lauko. Aplink jokių pastatų nėra, ten visiška tamsa. Stovint prieš ją iš tos pusės kur žvirkelis, yra dvi metalinės durys be akivaizdžių laužimosi pėdsakų (už jų transformatorius). Iš kairio galo ir dešinio durys yra praviros. Užėjus už dešinio kampo, ant dešinių durų užrašas ,,(duomenys neskelbtini)“. Atvėrus dešines duris, jų vidinėje pusėje sumontuota skląstis, kuri išlenda į viršų ir apačią staktos. Šios dalys įlenktos į vidaus pusę. Viduje jos sumontuoti laikikliai, jokių medvarčių praktiškai nėra, veržlės mėtosi ant žemės. Priėjus prie kitos pusės durų, jos privertos ant dešinės durų iš vidaus identiško sklęstis, kurios galai įlenkti į pastotės vidų. Viduje yra įrengtos metalinės dėžutės medvarščiams, tačiau jos apytuštės. Vaizdo kamerų niekur nepastebėta (b. l. 25-27).

Papildomo įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos reikšmingos bylai aplinkybės (b. l. 28-30).

Vilniaus aps. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros objektas yra transformatorinė, esanti (duomenys neskelbtini). Į transformatorinę buvo patekta sulenkus metalinius strypus. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktus ir objektus, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami juodos ir baltos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Apžiūros metu transformatorinės viduje ant metalinės spintos durelių buvo aptiktos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Nuo šių dėmių steriliu vatos tamponu buvo paimtos trys nuoplovos, kurios supakuotos į atskirus vokus. Vokai patvirtinti parašais, užklijuoti lipnia juostele, ant jų užrašyti aiškinamieji užrašai. Apžiūros metu transformatorinės viduje ir šalia jos buvo aptiktos dvi cigarečių nuorūkos, kurios supakuotos į atskirus vokus. Vokai patvirtinti parašais, užklijuoti lipnia juostele, ant jų užrašyti aiškinamieji užrašai. Šalia transformatorinės žolėje buvo aptikti du degtinės buteliai, kurie, su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais, paimti ir supakuoti į kartoninę dėžę. Dėžė užklijuota lipnia juostele, ant jos užrašyti aiškinamieji užrašai (b. l. 31-36).

Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktų tirti trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant trijų tamponų su nuoplovomis. Ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių vyrui, kurio kraujo rasta ant trijų tamponų su nuoplovomis bei biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1 (b. l. 50-51).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atlikus DNR tyrimą, nustatytas S. S. genotipas. Sugretinus atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad: 1) ant trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. S. genotipu;2) ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. S. genotipu; 3) ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, paimtos 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas skiriasi nuo S. S. genotipo. Vadinasi, ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 2, rasti vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso S. S.. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2 x 10-20 (b. l. 54-55).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų butelių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu, 2015 m. spalio 30 d., prie elektros transformatorinės, adresu (duomenys neskelbtini), rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti neaptikta (b. l. 46).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktų tirti dviejų butelių, paimtų 2015 m. spalio 30 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 48).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-500) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Norint kvalifikuoti veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti vieną iš alternatyvių požymių.

BK 178 straipsnio 2 dalyje vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys.

Transformatorinė yra specialiai įrengta ir skirta vertybių saugojimui, kuri saugoma fizinėmis priemonėmis nuo pašalinių asmenų. Taip pat į ją gali patekti tik asmenys, kurie turi tam leidimus. Atsižvelgiant į tai, transformatorinė atitinka saugyklos sąvokos apibrėžimą ir laikoma saugykla.

Pats kaltinamasis tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad nuėjo pirkti alkoholio į (duomenys neskelbtini). Kelias nuo jo namų link (duomenys neskelbtini) ėjo pro transformatorinę. Prie pat transformatorinės kalbėjo su elektrikais. Kaip transformatorinėje atsirado jo kraujas nežino.

Kaltinamojo poziciją, jog jis nepavogė kaltinime nurodytų daiktų, paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Pirmiausia, kaltinamojo S. S. duoti parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino. Tačiau S. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad: ,,nepamena ar tada susipjaustė ranką“, šis jo teiginys teismui leidžia daryti išvadą, kad asmuo prie kaltinime nurodytos transformatorinės buvo ir ranką ten susipjaustė, kadangi jis nepaneigė šio fakto, o nurodė, kad ,,nepamena ar tada susipjaustė ranką“. Taip pat faktą, jog asmuo buvo kaltinime nurodytoje vietoje –transformatorinėje patvirtina ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015 m. spalio 30 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas sutampa su S. S. genotipu.

Be to, kaltinamasis vieno iš teisiamųjų posėdžių metu teigė, jog galimai ranką susipjaustė, kai kalbėjo su elektrikais, dirbusiais transformatorinėje, todėl ten galėjo atsirasti jo kraujo pėdsakų, tačiau jau kito teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, ar galėtų nurodyti, su kuo iš „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų jis kalbėjosi, siekiant išsiaiškinti, kurį darbuotoją tikslinga apklausti kai[ liudytoją, jau nurodė, jog jis nesikalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kalbėjo jo draugas. Taigi, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems ir jo išsakyti argumentai dėl kraujo atsiradimo transformatorinėje, laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taip pat svarbu pažymėti, jog baigiamosiose kalbose kaltinamasis visgi sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme.

Taigi, S. S. kaltė įrodyta byloje esančių rašytinių įrodymų visuma.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant juos kartu, patvirtina S. S. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis praeityje neteistas (b. l. 101), baustas administracine tvarka, daugeliu atvejų informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 105-114), nedirbantis (b. l. 103). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, kaip matyti iš BK 55 straipsnio dispozicijos formuluotės, kurioje pavartotas žodis „paprastai“ ir nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą, šios įstatymo normos reikalavimai dvejopi. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. S. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, daugybe kartų baustas administracine tvarka, ne kartą baustas už smulkią vagystę, daugelyje atvejų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, daro išvadą, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai. Teismas atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, 1 metų terminuota laisvės atėmimo bausmė už apysunkį tyčinį nusikaltimą, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, S. S. ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, kelis kartus už smulkias vagystes, nedirba, tačiau teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

Ikiteisminio tyrimo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 1687,74 Eur be PVM turtinės žalos atlyginimo (b. l. 38-40), kaltinamajame akte nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 2042,16 Eur su PVM. Civilinio ieškovo pateiktuose atliktų darbų akte ir sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma – 2042,16 Eur su PVM (38-40). Civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 131). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalos, dėl to, kad iš transformatorinės buvo pavogti kaltinime nurodyti daiktai bei buvo sugadinta spyna. Civilinis ieškovas teismui pateikė atliktų darbų aktą (b. l. 39), PVM sąskaitą – faktūrą (b. l. 40). Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais, todėl nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisiant iš kaltinamojo S. S. civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2042,16 Eur, įskaitant PVM, turtinei žalai atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltinamojo 73,11 Eur (b. l. 69), 121,85 Eur (b. l. 70), 182,77 Eur (b. l. 71) ir 292,24 Eur (b. l. 55) proceso išlaidų už atliktas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistų išvadas. Teismas pažymi, kad BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju objektų tyrimas buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šiuos tyrimus kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai. Taigi nėra pagrindo objektų tyrimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – seilių lyginamasis pavyzdys, 3 vnt. tamponų su nuoplovomis, 2 vnt. cigarečių nuorūkų, 2 vnt. degtinės butelių - perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-64) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

S. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, S. S. įpareigojant:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2042,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – seilių lyginamasis pavyzdys, 3 vnt. tamponų su nuoplovomis, 2 vnt. cigarečių nuorūkų, 2 vnt. degtinės butelių - perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vyriausiojo komisariato (duomenys neskelbtini) daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini)- nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.