Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1995 m. vasario 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo įstatymą nuo bausmės atleistas;

2) 1997 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 200 Lt) dydžio bauda su 1/3 dalies turto konfiskavimu;

3) 2020 m. gegužės 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

4) 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2020 m. gegužės 11 d. buvo priimtas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-549-805/2020 (IT Nr. 01-1-15402-20), kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – V. B. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas. Šiuo baudžiamuoju įsakymu automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo) (1 t., b. l. 56-61).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, atitinkamai ir šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Ši nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formalių nusikaltimo sudėčių, kas reiškia, kad nusikalstama veika yra pripažįstama baigta atlikus straipsnyje numatytus veiksmus ir nereikalauja padarinių atsiradimo. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. aptariamos nusikalstamos veikos buvimas asmens veiksmuose yra tuomet, kai asmuo, darydamas veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamasis V. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, V. B. buvo supažindintas su nutarimu, kuriuo buvo apribota jo nuosavybės teisė automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą jis patvirtino ir pats teisiamojo posėdžio metu. Taigi, jis žinojo, kad jo turimam automobiliui nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet, neatsižvelgdamas į tai šį automobilį perleido kitam asmeniui už 100 Eur. sumą. Tai patviortina, jog V. B. visiškai suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, suvokė, kad atlieka draudžiamus veiksmus ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo V. B. veiksmai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Pripažinus, kad kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta, svarstytinas bausmės skyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

V. B. padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo laipsnį priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dirba (1 t. b. l. 189), baustas administracine tvarka, (1 t. b. l. 182-187), teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė dar būdamas neatlikęs baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupę su (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 197) - 2021 m. sausio 26 - vasario 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamajam V. B. konstatuota - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). V. B. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas - (duomenys neskelbtini), jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. B. konstatuota - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), dėl ko jis gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime ir galima su juo atlikti proceso veiksmus. V. B. priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (t. 2, b. l. 21-23), į priklausomybės ligų gydymo, įskaitą - neįrašytas. (t. 1, b. l. 197).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, tai yra naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis). Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam V. B. skirtina bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, o byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Nagrinėjamu atveju V. B. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kas reiškia, kad tokiu atveju būtų reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad V. B. anksčiau Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-1141-805/2020 paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga yra 2021 m. gegužės 9 d. (b. l. 180). Tai reiškia, kad V. B. ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo atlikta bylos nagrinėjimo metu, todėl bausmės šiuo nuosprendžiu nėra bendrinamos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad prokurorė prašo, kad V. B. bausmės vykdymas būtų atidėtas.

Šiuo konkrečiu atveju, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams bei paskiriant 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas – visus metus dirbti bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be sprendimo vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo. Tai paveiks nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti ir kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos byloje pareiškė 600,00 Eur civilinį ieškinį žalai atlyginti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant įtariamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas dėl 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto atvejo, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos V. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir V. B. paskirti 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas – tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš V. B. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtų įpareigojimų vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus, minėtą karomąją priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.