Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1141-805/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e1-1141-805/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
V. B., V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1141-805/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-20260-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 1995 m. vasario 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo įstatymą nuo bausmės atleistas;

2) 1997 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2 200 Lt) dydžio bauda su 1/3 dalies turto konfiskavimu;

3) 2020 m. gegužės 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, kuri 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikta, teistumas neišnykęs,

ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2020 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su A. Z. metu, tyčia smogė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Z. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. G. tyčia spyrė kojomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarė muštinę žaizdą galvoje ir dešinės akies viršutinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, krūtinės ląstos sumušimą, padarydami A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldami fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. G. 2020 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su A. Z. metu, V. B. tyčia smogus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Z. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. B. tyčia spyrė kojomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarė muštinę žaizdą galvoje ir dešinės akies viršutinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, krūtinės ląstos sumušimą, padarydami A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldami fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato, juos valdyti galėjo. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. kartu su V. G., drauge G. G. taksi automobiliu atvyko pas V. Č. į (duomenys neskelbtini), kur gėrė alkoholį. Tą dieną buvo stipriai neblaivus. Pas V. Č. dviračiu atvažiavo A. Z.. Kaip pas V. Č. atėjo D. Z. negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Ar visą laiką alkoholį gėrė lauko virtuvėje, ar buvo ir gyvenamajame name nežino, neprisimena. Atsimena, kad tarp jo ir A. Z. kilo konfliktas. Jis buvo piktas, kad šis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė girtą vairuojant automobilį. A. Z. išėjo į kiemą, jis išėjo paskui. Nežino kodėl išėjo į kiemą, gal norėjo pabėgti ar šiaip. Jis dar labiau supyko A. Z. išėjus į kiemą, manė, kad šis nori pabėgti ir smogė jam kumščiu į veidą. Nuo smūgio A. Z. nugriuvo. Tada dar įpykęs spyrė apie tris – keturis spyrius koja. Galėjo pataikyti į veidą, į krūtinę. Nežiūrėjo kur spyrė. V. G. taip pat įspyrė keletą spyrių gulinčiam A. Z.. Po to jis A. Z. atitempė į kambarį. Išgirdo kaip V. G. pasakė, kad iškvietė taksi. Atvykus taksi, jis, V. G., G. G. ir D. Z. išvyko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato, juos valdyti galėjo. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 21 d. kartu su drauge G. G. ir V. B. taksi automobiliu atvažiavo išgerti alkoholio, pasisvečiuoti pas pažįstamą V. Č. į (duomenys neskelbtini). Visi sėdėjo lauko virtuvėje, gėrė alkoholį. Negali tiksliai pasakyti kurią valandą, nekreipė dėmesio, pas V. Č. dviračiu atvažiavo A. Z., kurį žino iš matymo. Po to jis kartu su G. G. nuėjo pas D. Z., kad pasikviesti pabendrauti. Sugrįžus pas V. Č. kartu su D. Z., praėjus kažkuriam laikui, girdėjo kaip V. B. pradėjo priekaištauti A. Z., kad šis iškvietė policiją, kuomet buvo atvykę prieš keletą dienų, policijos pareigūnai sulaikė V. B. girtą vairuojant automobilį. Tuo metu jau visi buvo atėję iš lauko virtuvės į gyvenamojo namo kambarį. A. Z. kažką atsakė V. B. ir išėjo į lauką, V. B. išėjo iš paskos. Jis taip pat išėjo į kiemą. Nežino ar G. G. ir D. Z. išėjo į kiemą. Visi buvo stipriai girti, todėl dėl girtumo ne viską smulkiai atsimena. Kieme V. B. kumščiu smogė A. Z. į veidą. Šis nugriuvo. V. B. pradėjo spardyti gulintį A. Z.. Jis taip pat įspyrė apie tris spyrius A. Z.. Galėjo pataikyti į krūtinę. Nežino kodėl taip padarė, negali paaiškinti. Gal tuo metu sukilo pyktis ant A. Z., kad iškvietė policiją. V. B. nukentėjusiajam įspyrė apie keturis spyrius. Po to jis atsitraukė toliau nuo jų. Paskambino, kad atvyktų taksi. Negali pasakyti, nematė ar A. Z. pats atsikėlė ir nuėjo į namą, ar jį nutempė V. B.. Atvykus taksi visi išvyko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. A. Z. jis atsiprašė. Sutinka atlikti viešuosius darbus, yra darbingas ir sveikas, priežasčių dėl ko galėtų dirbti nėra.

Nukentėjusysis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. būnant pas kaimyną V. Č. kieme adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu atvyko iš matymo pažįstami du vyrai, kurių vienas V. B., kitas – V. G.. Atvažiavę pasakė, kad jis yra „ožys“, nes jis anksčiau buvo iškvietęs policiją. Tada vienas iš jų sudavė jam vieną smūgį į veidą. Po smūgio jis nukrito ant žemės ir abu vyrai spardė jam į galvą bei įvairias kūno vietas. Jis išsikvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai apžiūrėję išvežė į LSMU Kauno klinikinę ligoninę. Apžiūrėjus nustatė bendrą kūno sumušimą ir išleido gydytis į namus, jokie lūžimai nenustatyti. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų V. B. ir V. G. neturi, sutinka tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas V. Č. parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti, nes neprisimena, bet sutinka, kad tai galėjo būti 21 diena, apie pietus pas jį atvažiavo pažįstami V. G. ir V. B. bei kažkokia moteris. Kas juos atvežė nematė. Negali pasakyti, neprisimena, ar tuo pat metu, ar vėliau pas jį dviračiu atvažiavo kaimynas A. Z.. Visi sėdėjo lauko virtuvėlėje, vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu V. B. nuėjo į gyvenamąjį namą miegoti. Vėliau tarp A. Z. ir V. G. kilo konfliktas ir jie išėjo į kiemą. Po keleto minučių į kiemą išėjo ir jis. Matė, kad A. Z. su V. G. grumiasi, tačiau nesikišo į jų konfliktą. Kaip pasibaigė muštynės nežino, nežiūrėjo, nes sugrįžo atgal į lauko virtuvę. Po to pamatė, kad V. G., V. B., nepažįstama moteris ir D. Z. išvažiavo. A. Z. buvo kambaryje, pats išsikvietė medicinos pagalbą. Matė, kad jam prakirsta galva.

Liudytoja D. Z. parodė, kad 2020 gegužės mėnesį, tiksliai dienos negali pasakyti, bet tai tą dieną, kai buvo sumuštas jos vyras A. Z., ji liko namuose, o vyras nuėjo pas V. Č.. Kelinta tai buvo valanda neprisimena. Ji turi psichinę negalią, vartoja vaistus, dėl to visų įvykių tiksliai neprisimena. Būnant namuose pas ją atėjo G. G. ir V. G.. Prašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas juos, bet ji nesutiko. Jai atrodo, kad jie davė išgerti kažkokią tabletę, galimai iš jos vaistų, kuriuos vartoja, kad būtų ramesnė. Tada ji kartu nuėjo pas V. Č.. Atėjus pas V. Č., nežino ar iš karto, ar praėjus kuriam laiko tarpui, matė kai V. B. sudavė smūgį jos vyrui A. Z., šis nugriuvo. Tada V. B. ir V. G. pradėjo jį spardyti. G. G. ją pasivedė toliau, kad nematytų kas vyksta. Po to greitai atvažiavo taksi ir ji kartu su G. G., V. B., V. G. išvyko. Išvažiavo nesuprasdama dėl savo psichinės būklės ką daro.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį, dienos pasakyti negali, kartu su savo sugyventiniu V. G. ir V. B. taksi automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas V., pavardės nežino. Vartojo alkoholį. Po to pas V. dviračiu atvažiavo A. Z.. Po kurio laiko ji su V. nuėjo pas D. Z., pasikvietė kartu pabūti. Sugrįžus pas V., bendravo su D. Z., abi alkoholio negėrė. Prisimena, kad lyg buvo kambaryje, o iš pradžių sėdėjo lauko virtuvėje. Tarp A. Z. ir V. B. kilo barnis ir jie abu išėjo į lauką. Ji su D. Z. taip pat išėjo. V. G. tuo metu buvo kambaryje ar lauke negali pasakyti. Kur buvo V. taip pat negali pasakyti. V. B. sudavė A. Z. kumščiu į veidą ir šis nugriuvo. V. B. pradėjo spardyti A. Z., todėl ji labai išsigando. Abi su D. Z. pradėjo šaukti iš išgąsčio. Matė, kad ir V. G. įspyrė A. Z.. Kad nematytų daugiau muštynių su D. Z. nuėjo toliau. Kas toliau vyko nežino, nežiūrėjo. Po to V. G. pasakė, kad iškvietė taksi. Kol atvažiavo taksi buvo lauke. A. Z. kieme nebuvo. Atvykus taksi jie išvyko.

Kaltinamųjų V. B. ir V. G. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusiojo A. Z., liudytojų V. Č., D. Z., G. G. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

2020 m. gegužės 26 d. A. Z. protokolas – pareiškimas, kuriuo šis kreipėsi į policiją dėl sumušimo pas kaimyną kieme, pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas;

2020 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės, kuriuo apžiūrėtas sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas, tačiau su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. Z. nustatytos muštinės žaizdos galvoje, dešinės akies viršutinio voko srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies srityje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 21 d., ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su A. Z. metu, tyčia smogė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Z. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. G. tyčia spyrė kojomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarė muštinę žaizdą galvoje ir dešinės akies viršutinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, krūtinės ląstos sumušimą, padarydami A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldami fizinį skausmą. Be to, ir V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2020 m. gegužės 21 d. apie 18.30 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su A. Z. metu, V. B. tyčia smogus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Z. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su V. B. tyčia spyrė kojomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip tris smūgius gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Z. padarė muštinę žaizdą galvoje ir dešinės akies viršutinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, krūtinės ląstos sumušimą, padarydami A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldami fizinį skausmą. Bylos duomenimis nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą, kurio pasėkoje nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir pačių kaltinamųjų kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, tarp kurių prieštaravimų nėra, kurie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurie papildo vienas kitą, ir patvirtina kaltinamųjų kaltę. Tokie kaltinamųjų veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam skaudėjo.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. B. ir V. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamieji, jiems buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jie susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamieji V. B. ir V. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jiems paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas pasirašytinai 2020 m. spalio 21 d., nukentėjusysis nurodė, jog su šiuo prokuroro sprendimu sutinka.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamieji padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš nukentėjusįjį, veikė nesant tam dingsties. Kaltinamųjų V. B. ir V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų V. B. ir V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. B. praeityje tris kartus teistas, jo atžvilgiu du kartus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų nuobaudų – baudų nemoka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įrašytas Elektrėnų Psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupėje su diagnoze (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. nėra užfiksuota tokios lygio psichopatologijos, dėl kurios jis negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl V. B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. G. praeityje neteistas, tačiau jo atžvilgiu du kartus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų nuobaudų – baudų nemoka, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Elektrėnų Psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupėje neįrašytas.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, kaltinamajam V. B. – laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam V. G. viešųjų darbų bausmę, su kuriomis kaltinamieji sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamiesiems, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamųjų atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 15 d. 07.45 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 08.40 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam V. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti šį įpareigojimą per visą paskirtosios bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam V. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam V. B. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 15 d. 07.45 val. iki 2020 m. spalio 16 d. 08.40 val. t. y. 2 paras, ją prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. G., kad:

darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis;

jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų ar vieno iš jų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius ar vieną kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė