Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitana Kaupė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1) 1995 m. vasario 14 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, nuo bausmės atleistas;

2) 1997 m. birželio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 20 MGL bauda, kuri 1998 m. sausio 14 d. nutartimi pakeista į 18 dienų laisvės atėmimo,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2020 m. balandžio 21 d. apie 00.55 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo V. B. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. apie 16.30 val. jis pagal skelbimą rado ir už 120 Eur nusipirko automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su pardavėju pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pats teisės vairuoti transporto priemones neturi, todėl paprašė draugo, kad automobilį jam parvarytų į namus. Grįžę šventė automobilio įsigijimą. Automobilį įsigijo tikslu, kad draugas galėtų jį nuvežti ten kur jam reikia. Apie 23 val. jis, būdamas neblaivus, nusprendė pavežti draugą pas pažįstamą į Prienų rajoną. Nuvežęs draugą kur šiam reikia, važiavo namo, tačiau vairuojantį sustabdė policijos pareigūnai. Tai buvo 2020 m. balandžio 21 d. apie 00.30 val. Pareigūnai jam alkotesteriu pirmą kartą nustatė 1,84 promilių girtumą, antrą kartą – 1,77 promilių girtumą. Nurodė, kad šiuo metu nedirba ir pajamų iš niekur negauna, todėl sumokėti paskirtos baudos už jo padarytą nusikalstamą veiką, jis neturės galimybių, todėl prašė skirti arešto bausmę.

Liudytojas T. B. parodė, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 00.20 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), triukšmas, tačiau nuvykus nurodytu adresu triukšmo ir asmenų nebuvo. Važiuojant atgal pastebėjo važiuojantį VW Passat markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nusprendė automobilį patikrinti. Sustabdžius minėtą automobilį, jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė, tai buvo V. B., pasakė, jog vairuotojo pažymėjimo neturi ir pateikė tik transporto priemonės dokumentus. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojo paklausė ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, vairuotojas prisipažino jog gėrė. V. B. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu nustatytas 1,77 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, liudytojo T. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog V. B. pirmo tikrinimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. 00.55 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas, antro patikrinimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. 01.17 val. – 1,77 promilių girtumas. V. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai;

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalas, kurio duomenimis V. B. 2020 m. balandžio 21 d. 00.55 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas, 2020 m. balandžio 21 d. 01.17 val. – 1,77 promilių girtumas;

įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybių, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nėra.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 1,77 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė paskirti jam arešto bausmę, kadangi šiuo metu nedirba ir pajamų iš niekur negauna, todėl sumokėti paskirtos baudos už jo padarytą nusikalstamą veiką, jis neturės galimybių.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis V. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, VšĮ Elektrėnų Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo įskaitoje neįrašytas, bet gydytas psichiatrijos ligoninėje. 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 nurodyta, kad kadangi pateiktoje dokumentacijoje nefiksuojama tokia psichopatologija, dėl kurios asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl V. B. netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, V. B. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 21 d. 00.55 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 13.55 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (1,77 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamasis V. B. bylos duomenimis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti automobilį VW Passast, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio VW Passast, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo 2020 m. balandžio 10 d. yra T. N.. Iš byloje esančios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2020 m. balandžio 20 d. 16.40 val. T. N. automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 120 Eur pardavė V. B.. Šios aplinkybės patvirtina, jog automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. B., šių aplinkybių kaltinamasis neginčijo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti V. B. adresu (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam V. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. birželio 21 d. laikinai apribota T. N. nuosavybės teisė į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti V. B. adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką V. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 21 d. 00.55 val. iki 2020 m. balandžio 21 d. 13.55 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti V. B. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti V. B. adresu (duomenys neskelbtini).

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Įteikti V. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

V. B. išaiškinti, kad nuteistasis arešto bausme privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytus, įstaigos darbo metu darbo dienomis. Jei nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.