- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-130-392/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 951,11 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. UAB „Naujoji Pilaitė“ (toliau – Administratorė) paskirta namų, esančių (duomenys neskelbtini)e, administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-1.35- 20/14392998 „Dėl UAB „Naujoji pilaitė” skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore” ir 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-2999 „Dėl UAB „Naujoji pilaitė” skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore”. Dėl daugiabučiuose gyvenamuose namuose atsiradusių defektų, t. y. stogo remonto, vandens pratekėjimo, dėl pelėsio bute ir pan., į administratorę buvo kreipiamasi nuolatos, prašoma pateikti išvadas, pasiūlymus dėl remonto, imtis veiksmų dėl defektų pašalinimo. Administratorė nesiėmė aktyvių ir reikšmingų veiksmų, kad nuolat pasikartojančios problemos dėl šlampančių ir pelijančių sienų būtų galutinai išspręstos. Todėl šių problemų ignoravimas ir lėmė tai, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, o reikalavimas administratorei šią žalą atlyginti, visiškai pagrįstas. UAB „Glaskek LT“ pagal sudarytą sutartį Nr. 5.28-19/30 su ieškove 2019 m. atlikto buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą ir pašalino defektus, kurie bute atsirado dėl ilgą laiką netinkamai prižiūrimų bendro naudojimo objektų konstrukcijų, t. y. pratekančio stogo ir sutrūkinėjusios namo sienos. 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 1.35-19/5711 ieškovė apie atliktą buto remontą informavo administratorę ir pateikė 952,11 Eur buto remonto sąskaitą apmokėjimui, kadangi žala minėtam butui atsirado būtent dėl to, jog administratorė ilgą laiką netinkamai ir aplaidžiai prižiūrėjo bendro naudojimo objektus. Administratorė 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. R2-24 informavo, kad nesutinka apmokėti patirtų išlaidų nesant administratorės kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsakovei atsakomybė kyla ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais: ji netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis administratorės pareigų nevykdymo rezultatas, bet ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Todėl pagal savo kompetenciją administratorė turi teisę pati priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros. Tačiau atsakovė žinodamas, kad bendrojo naudojimo konstrukcijų būklė yra labai prasta, sąmoningai nesiėmė veiksmų defektams pašalinti. Atsakovė būdama minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo patalpų administratore, pripažįstama pastato valdytoju ir jai kyla deliktinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi įstatymų leidėjas bendrojo naudojimo patalpų administratoriui suteikia plačią diskreciją kaip užtikrinti bendrojo naudojimo patalpų tinkamą būklę, namo bendraturčiai bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą yra perdavę administratorei ir būtent ji turėjo (turi) teisę valdyti pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas taip, kad žalos atsiradimo būtų išvengta ne tik pačiam gyvenamajam namui, bet ir kitai bendraturčių privačiai nuosavybei. Nagrinėjamu atveju administratorę paskyrė Vilniaus miesto savivaldybė, ir šio namo administratorės veiklą reglamentuoja ne sutartis, o savivaldybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, todėl atsakovė administruoja minėtus daugiabučius gyvenamuosius namus CK 4.84 straipsnyje numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus reikalavimus daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimui ir priežiūrai, darytina išvada, kad namo administratorė privalo veikti aktyviai, priimti savalaikius sprendimus susijusius su tinkamu namo administravimu, kartu tinkamai įgyvendinti teisėtų lūkesčių principą. Būtent namo administratorei tenka prievolė organizuoti nuolatinę namo stogo, sienų ir viso namo techninę priežiūrą ir nustačius, kad namo bendrojo naudojimo objektai turi defektų, dėl kurių daroma žala atskiriems butams ir visam gyvenamajam namui, skubiai imtis priemonių, kad nustatyti defektai būtų pašalinti. Nurodytų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad administratorė netinkamai atliko savo kompetencijoje esančius veiksmus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama savo pareigas ir funkcijas, vadovaujasi teisės aktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, Statybos įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti. Ieškovė nenurodė kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, jos civilinė atsakomybė negalima. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti administratorei, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu prima pastato savininkai (CK 4.30 straipsnis). Daugiabučio namo administratoriaus pagrindinės pareigos yra dvejopo pobūdžio: jis teikia einamąją bendro naudojimo objektų priežiūrą (valymas, stebėjimas, tvarkymas ir pan.) bei yra atsakingas už bendro naudojimo objektų avarijų likvidavimą (sprogusių vamzdžių užsandarinimas, prakiurusio stogo užtaisymas, lifto gedimų šalinimas ir pan.). Atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau dalies funkcijų, tokių, kaip namo stogo keitimas, namo siūlių sandarinimas, vamzdžių keitimas ir kita, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo administratorius neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus (perdažyti laiptinę, suremontuoti stogą, suremontuoti siūles, išvalyti laiptinės langus, įstiklinti bendrus balkonus ir pan.). Dėl visų darbų, kurie nėra susiję su bendro naudojimo objektų tinkamos būklės išsaugojimu likviduojant avarijas ir gedimus, reikalingas išankstinis gyventojų sutikimas raštu ar pritarimas balsuojant žodžiu namo gyventojų susirinkime. Šiuo atveju didžiąją dalį daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų patikėjimo teise valdo ieškovė, todėl būtent ji turi pareigą priimti sprendimus dėl daugiabučių namų išsaugojimo ir būtinų darbų atlikimo. Administratorė kiekvienais metais atlieka kasmetinį statinio techninės būklės įvertinimą ir surašo statinio apžiūros aktą, kuriame fiksuojamos rekomendacijos, susijusios su statinio priežiūra. Visi daugiabučių namų trūkumai, dėl kurių pašalinimo sprendimus turi priimti savininkai, buvo fiksuojami ir savininkai (tame tarpe ir ieškovė) buvo informuojami. Ieškovė, turėdama didžiąją dalį daugumos balsų, piktnaudžiauja savo šia savo teise, dėl tokio elgesio administratorė negali atlikti savalaikių numatytų darbų, nes yra būtinumas sulaukti ieškovės patvirtinimų. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė aktyviai ir atsakingai atlieka savo kaip administratorės pareigą. Ieškovės reikalavimas pašalinti butų trūkumus ir atlyginti patirtas išlaidas yra nesusijęs su administratorės atliktais veiksmais ar tariamai netinkamu pareigų atlikimu. Ieškovės užfiksuoti probleminiai butų trūkumai niekaip neįrodo, kad šie trūkumai atsirado dėl administratorės kaltės ar neveikimo. Pelėsio priežastimi gali būti netinkamas vėdinimas bei netinkama buto eksploatacija, nesavalaikis atsirandančio pelėsio naikinimas ir pan. Administratorė savo pareigas atliko tinkamai. Sprendžiant dėl administratorės atsakomybės, svarbu nustatyti jos atsakomybės apimtį ir įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas. Ieškovė, reikšdama reikalavimus, neįrodė, kad žala atsirado dėl administratorės netinkamo pareigų atlikimo. Administratorė neturi įgaliojimų ir pareigos tikrinti ir stebėti daugiabučių namų savininkų privačios nuosavybės (butų) būklės. Jei privačios nuosavybės objektuose yra pastebimi trūkumai, kurie galimai atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto būklės pablogėjimo, privačios nuosavybės savininkai turi pareigą informuoti administratorę apie šiuos atvejus. Administratorė neturi pareigos savo lėšomis tvarkyti privačios nuosavybės trūkumų, juo labiau atlikti remonto. Atskirų tarpblokinių siūlių remonto darbai (prie konkrečių butų) visais atvejais buvo atliekami pagal butų savininkų (nuomininkų) pranešimus dėl galimų trūkumų. Atsakovė, būdama atsakinga administratorė, esant ieškovės ar jos nuomininkų pastebėtiems trūkumams, imdavosi ir imasi aktyvių veiksmų bei galimus bendrojo naudojimo objektų trūkumus tvarkydavo, atitinkamai pateikdama sąskaitas už atliktus darbus, kurias ieškovė/jos nuomininkai apmokėdavo. Administratorė neturi pareigos atlikti butų vidaus remonto darbų (dėl atsiradusio pelėsio ir pan.), tačiau pagal ieškovės arba jos nuomininkų prašymus vidaus remonto darbai buvo atliekami anksčiau, iš anksto suderinus remonto sąmatą ir ją apmokėjus. Daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini), dėl nekokybiškų statybos darbų, yra reikalingas nuolatinis remonto darbų atlikimas, todėl siekiant išspręsti atsirandančius bendrojo naudojimo objektų trūkumus, ieškovei ne kartą buvo siūlyta apsvarstyti galimybę minėtus daugiabučius namus atnaujinti (modernizuoti).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Priteisė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“ 952,11 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 952,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir kt. patalpas. 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-43 „Dėl UAB „Naujoji pilaitė“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1.35-20/14392998 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė” skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore” ir 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2999 „Dėl UAB „Naujoji pilaitė” skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore” pagrindu, atsakovė paskirta daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Iš VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė yra namų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), turto administratorė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose atsiradusių defektų, tame tarpe, atsakovei 2017 m. balandžio 25 d. buvo išsiųstas ieškovės raštas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusių defektų (skilusios sienos). Ieškovė nurodė, jog atsakovė į ieškovės raštus nereagavo, todėl dėl atsakovės netinkamai atliktų funkcijų, t. y. neorganizavo remonto darbų ir elgėsi nerūpestingai, atsirado žala. Byloje nustatyta, kad UAB „Glaskek LT“ atliko remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. liepos 23 d. ieškovei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą GLV Nr. 04911 viso 952,11 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė minėtą PVM sąskaitą faktūrą neapmokėjo ir apmokėti atsisako. Byloje yra pateiktas atsakovės raštas adresuotas ieškovei dėl trūkumų šalinimo ir patirtų išlaidų atlyginimo, kuriame atsakovė nurodė, jog jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą ji nepadarė, todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 952,11 Eur nuostolių, kurie atsirado už buto, esančio (duomenys neskelbtini), atliktus remonto darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra paskirta turto administratore, kuri atsako už daugiabučių namų priežiūrą, todėl atsakovei taikytina atsakomybė už padarytus nuostolius. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei nuostolius ar atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu už atliktus darbus, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat prašo priimti papildomą įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo (statinių apžiūros aktų, atliktų darbų aktų vertinimo), neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (kokius neteisėtus veiksmus atsakovė atliko, kurie lėmė žalos atsiradimą, kokia realiai žala buvo patirta ir ar ši žala yra tiesiogiai susijusi su bendrojo naudojimo objektų trūkumai), absoliučiai netinkamai ir neteisėtai taikė atsakomybės be kaltės institutą namo administratorės atžvilgiui (kas prieštarauja gausiai suformuotai teismų praktikai), nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nevertino ieškovės, kaip specifinio subjekto pareigų, susijusių su daugiabučių namų valdymu, dėl ko byla buvo iš esmės neteisingai išnagrinėta. Teismas tiek aprašomojoje dalyje, tiek lakoniškai motyvuojamojoje dalyje tik perrašė šalių procesinių dokumentų turinį, tačiau sprendime nevertino įrodymų, jų pagrindu nenustatinėjo jokių aplinkybių, t. y. teismas net glausta forma motyvuojamojoje dalyje nenurodė nustatytų aplinkybių, nepateikė įrodymų vertinimo ir argumentų, kuriais remiantis priima sprendimą. Teismo sprendimas yra tiek nemotyvuotas, kad atsakovė iš esmės net negali tinkamai apsiginti apeliacinės instancijos teisme, nes nėra jokių teismo argumentų, kuriuos atsakovė galėtų tinkamai paneigti. Atsižvelgiant į tai, sprendimas naikintinas absoliučiu negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neargumentuodamas, sprendė, kad atsakovė yra savarankiška daugiabučio namo valdytoja bei taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias pastatų, statinių, įrenginių savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės. Atsakovė nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, nes atsakovei nėra perleistos visos valdytojos teisės ir pareigos. Atsakovė, kuri CK nustatyta tvarka pagal savivaldybės įsakymą yra paskiriama prižiūrėti pastatą pagal privalomuosius statinių reikalavimus, nelaikoma faktine daikto valdytoja (turėtoja) ir administratorė neturi tikslo jai paskirto administruoti pastato valdyti kaip savo. Administratorius administruodamas ir prižiūrėdamas pastatą, neperima visų savininko ar valdytojo (faktinio daikto turėtojo) teisių ir pareigų, atitinkamai pastato administravimas ir priežiūra nereiškia, kad pastato savininkas ar valdytojas (faktinis daikto turėtojas) perleidžia ir atsakomybę už pastato trūkumus.
5.3. Atsakovė nėra ir negali būti laikoma savarankiška valdytoja daiktinės teisės prasme, nes valdymą atlieka vykdydama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. Nagrinėjamu atveju daugiabučių namų valdytoja (didžiosios dalies butų valdytoja) yra pati ieškovė, kuri butus daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) valdo patikėjimo teise. Būtent ieškovė (kartu su kitais butų savininkais) yra laikoma daugiabučio namo valdytoja, o atsakovė yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė ir techninė prižiūrėtoja. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai) 6.1 punkte nustatyta, administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad administratorius neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Taigi, atsakovė nėra savarankiška valdytoja giežtosios atsakomybės taikymo kontekste (CK 6.266 straipsnis), nes atsakovei nėra perduota teisinė ir faktinė pareiga, savarankiškai, be daugiabučio namo savininkų pritarimo, valdyti daugiabutį namą, jį remontuojant ir atliekant kitus pagerinimus. Atsakovė neturi teisės savarankiškai valdyti daugiabučio namo.
5.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo atsakovės atsakomybę be kaltės. Be to, net nenagrinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio bei žalos. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatinėjo atsakovės veiksmų, nevertino jų teisėtumo ar neteisėtumo, nenustatinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai vertino atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės ir prižiūrėtojos, teisinį statusą, todėl priėmė iš esmės neteisėtą sprendimą. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigų, neanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių administratorės teises ir pareigas bei jų apimtį, nesirėmė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, todėl visiškai nepagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti nuostolius už konkrečios gyvenamosios patalpos remontą. Taip pat teismas absoliučiai ignoravo pareigą nustatyti kuo pasireiškė atsakovės tariamai neteisėti veiksmai ar kuo pasireiškė teisės aktuose nustatytų pareigų neįgyvendinimas ar netinkamas įgyvendinimas.
5.5. Apeliantės nuomone, atsakovės tariami neteisėti veiksmai nebuvo įrodyti (atitinkamai nebuvo įrodyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų) ir tai pagrindžia į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovė vykdydama savo kaip daugiabučio namo administratorės funkcijas laikėsi ir laikosi jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovė tinkamai vykdydama pareigas atliko kasmetinius statinio techninės būklės įvertinimus ir surašė statinio apžiūros aktus. Aktai buvo pateikiami ieškovei ir kitiems daugiabučio namo savininkams. Taigi visi daugiabučio namo trūkumai, dėl kurių pašalinimo sprendimus turi priimti savininkai, buvo fiksuojami ir savininkai, visų pirma ieškovė, buvo informuojami.
5.6. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad dėl sienų ar stogo būklės buvo kilusi grėsmė žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis neatidėliotinų veiksmų ir nesant butų savininkų pritarimo, atlikti remonto darbus. Daugiabučio namo administratorius neturi teisės be gyventojų išankstinio pritarimo imtis savo iniciatyva gerinti bendrojo naudojimo objektus (perdažyti laiptinę, suremontuoti stogą, suremontuoti siūles, išvalyti laiptinės langus, įstiklinti bendrus balkonus ir pan.). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad didžiąją dalį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų patikėjimo teise valdo pati ieškovė, todėl būtent ji turi pareigą priimti sprendimus dėl daugiabučio namo išsaugojimo ir būtinų darbų atlikimo, nes ieškovės pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti nėra paneigta nepriklausomai nuo paskirto administratoriaus.
5.7. Atsakovė atliko daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) siūlių sandarinimo ir stogo remonto darbus, tačiau akivaizdu, kad efektyviam stogo ir sienų nuolat atsirandančių problemų išsprendimui reikalingas viso stogo ir sienų atnaujinimas (modernizavimas), o ne tik lokalus trūkumų šalinimas atskirose vietose. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovei spręsti dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), tačiau ieškovė sprendimo dėl renovacijos nepriėmė ir sąmoningai leido daugiabučio namo būklei blogėti, dėl ko blogėjo ir atskirų butų būklė. Administratorė neturi įgaliojimų ir pareigos tikrinti ir stebėti daugiabučių namų savininkų privačios nuosavybės (butų) būklės. Jei privačios nuosavybės objektuose yra pastebimi trūkumai, kurie galimai atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto būklės pablogėjimo, privačios nuosavybės savininkai turi pareigą informuoti administratorę apie šiuos atvejus. Atsakovė būdama atsakinga administratore, esant ieškovės ar jos nuomininkų pastebėtiems trūkumams, imdavosi ir imasi aktyvių veiksmų bei galimus bendrojo naudojimo objektų trūkumus tvarkydavo, atitinkamai pateikdamas sąskaitas už atliktus darbus, kurias ieškovė/jos nuomininkai apmokėdavo.
Šalies argumentai
5.8. Apeliantė nurodo, kad nei žalos dydis, nei priežastinis ryšis, tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, nebuvo nagrinėtas ir įrodytas. Teismas visiškai nenagrinėjo kokie darbai buvo atlikti bute, ar visi darbai yra tiesiogiai susiję su bendrųjų konstrukcijų atsiradusios žalos pašalinimu ir būklės atstatymu. Teismas nepagrįstai nevertino tarp šalių vykusios komunikacijos ir ieškovės patvirtinimų, kad lauko siena, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra sutvarkyta (atitinkamai patvirtinama, kad atsakovė savo pareigą atliko tinkamai). Atsakovė su atsiliepimu pateikė 2020 m. balandžio 30 d. raštą Nr. R2-90, kuriuo atsakovė išsamiai ir argumentuotai atsakė į ieškovės 2020 m. balandžio 3 d. raštą Nr. R1-92 bei jame pačios ieškovės nurodytus konkrečių butų trūkumus. Šiame rašte ieškovė patvirtino, kad siena iš lauko yra sutvarkyta, taigi žalos bute atsiradimo priežastys yra kitos (netinkamas vėdinimas, užsisenėjusio pelėsio nepriežiūra ir kt.). Apeliantės nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp tariamo atsakovės pareigų neatlikimo (nes atsakovė lauko sieną prie ginčo buto buvo sutvarkiusi jau anksčiau) ir prašomos atlyginti žalos (atlikto remonto).
5.9. Apeliantės nuomone, teismas absoliučiai nevertino, ar visa prašoma priteisti žala, atsiradusi atlikus buto remontą, yra susijusi su galimais bendrojo naudojimo objektų trūkumais ir yra šių galimų trūkumų tiesioginė pasekmė. Teismas tik formaliai nurodė kokia buvo remonto kaina, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad atlikti remonto darbai nėra tiesiogiai susiję su žalos padarinių pašalinimu. Iš atliktų darbų aktų akivaizdu, kad buvo atliekami ne tik pelėsio šalinimo darbai (glaistoma siena naikinant pelėsį), bet ir buvo atlikti iš esmės ne būklės atstatymo, o buto pagerinimo darbai, t. y. įrengtas metalinis karkasas ir gipskartonis, atlikti sienos vidaus šiltinimo darbai. Šie darbai nėra susiję žalos pašalinimu, o priešingai, laikytini papildomais buto pagerinimo darbais. Šių darbų suma sudaro kone pusę prašomos priteisti sumos. Nebūtini žalos atstatymo darbai, o buto pagerinimas, negali būti laikomi žala dėl atsakovės tariamų pažeidimų. Šiuo atveju teismas nei vertino įrodymus, nei įsitikino, kad visa prašoma priteisti žala susijusi su nuostoliais, atsiradusiais dėl tariamo atsakovės neveikimo. Žala nebuvo įrodyta, o teismas nepagrindė šios civilinės atsakomybės sąlygos taikymo.
5.10. Apeliantė nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta atsakovės kaltė. Atsakovės veiksmais, jai administruojant daugiabutį namą, nebuvo pažeisti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, atsakovė savo pareigas, numatytas teisės aktuose, atliko tinkamai. Priešingai, būtent ieškovė, būdama daugiabučio namo butų valdytoja daiktinės teisės prasme, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai bei nesurūpino savo valdoma nuosavybe, o dabar atsakomybę bando permesti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai konstatavęs, kad atsakovė tariamai atsako be kaltės, nevertino pačios ieškovės pareigų, veiksmų ir neveikimo bei jų įtakos žalos atsiradimui, taip pat nevertino ieškovės, kaip specifinio subjekto, įsteigto būtent nekilnojamojo turto priežiūrai ir administravimui, pareigų nevykdymo.
5.11. Atsakovė prašo priimti kaip papildomą įrodymą ieškovės 2019 m. spalio 15 d. raštą Nr. 1.35- 19/5084, kuriuo ieškovė pritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) tarpblokinių siūlių remonto darbų atlikimui už 12 641,38 Eur. Tai patvirtina, kad ieškovė žinojo apie (duomenys neskelbtini) sienų trūkumus dar nuo 2017 metų, bet sprendimą dėl tarpblokinių siūlių remonto priėmė tik 2019 metų pabaigoje. Tai patvirtina, kad būtent ieškovė tyčia ir sąmoningai vengė vykdyti savo, kaip turto valdytojo pareigas rūpintis valdomu turtu, skirti lėšas remontui, užkertant kelią turto būklės blogėjimui.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl atsakovės administruojamuose daugiabučiuose namuose atsiradusių defektų, tame tarpe, atsakovei 2017 m. balandžio 25 d. buvo išsiųstas ieškovės raštas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusių defektų (skilusios sienos). Atsakovė į ieškovės raštus nereagavo, todėl dėl atsakovės netinkamai atliktų funkcijų, t. y. neorganizavo remonto darbų ir elgėsi nerūpestingai, atsirado žala. Atsakovei atsakomybė kyla ne tik bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais: ji netinkamai atliko savo funkcijas, neorganizavo remonto ir elgėsi nerūpestingai, o atsiradusi žala yra tiesioginis administratorės pareigų nevykdymo rezultatas, bet ir CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), administratorė ir privalėjo tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo patalpų faktinę priežiūrą. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Jei name yra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, su administratoriumi sudaromos priežiūros darbų sutartys. Nagrinėjamu atveju administratorę paskyrė Vilniaus miesto savivaldybė, ir šio namo administratorės veiklą reglamentuoja ne sutartis, o savivaldybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, todėl atsakovė administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), CK 4.84 straipsnyje numatytu pagrindu. Būtent namo administratorei tenka prievolė organizuoti nuolatinę namo stogo, sienų ir viso namo techninę priežiūrą ir nustačius, kad namo bendrojo naudojimo objektai turi defektų, dėl kurių daroma žala atskiriems butams ir visam gyvenamajam namui, skubiai imtis priemonių, kad nustatyti defektai būtų pašalinti. Akivaizdu, kad administratorė netinkamai atliko savo kompetencijoje esančius veiksmus, o skundžiamas teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į bylai reikšmingas aplinkybes ir galiojančius teisės aktus, todėl yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl administratorės civilinės atsakomybės pagrindų (ne) buvimo administruojant daugiabutį gyvenamąjį namą. Ieškovė įrodinėja, jog žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsirado dėl administratorės veikų, nes ji ilgą laiką netinkamai ir aplaidžiai prižiūrėjo bendro naudojimo objektus, nesiėmė aktyvių ir reikšmingų veiksmų, kad nuolat pasikartojančios problemos dėl šlampančių ir pelijančių sienų būtų galutinai išspręstos.
9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir kt. patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymais atsakovė paskirta daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė atsakovei 2017 m. balandžio 25 d. išsiuntė raštą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsiradusių defektų (skilusios sienos). UAB „Glaskek LT“ 2019 m. atliko remonto darbus minėtame bute ir 2019 m. liepos 23 d. ieškovei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą GLV Nr. 04911 viso 952,11 Eur sumai. Ieškovė atsakovei pateikė buto remonto sąskaitą apmokėjimui. Atsakovė sąskaitą apmokėti atsisakė.
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko įrodymų tyrimo, nenustatė kokie atsakovės veiksmai ar neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą, kokia realiai žala buvo patirta ir ar ši žala yra tiesiogiai susijusi su bendrojo naudojimo objektų trūkumais, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nevertino ieškovės, kaip specifinio subjekto pareigų, susijusių su daugiabučių namų valdymu, todėl visiškai nepagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti nuostolius už konkrečios gyvenamosios patalpos remontą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus, sprendžia, jog iš tiesų teismas tik formaliai konstatavo, jog atsakovė yra paskirta turto administratore, kuri atsako už daugiabučių namų priežiūrą, todėl atsakovei taikytina atsakomybė už padarytus nuostolius. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovės kaip namo administratorės veiksmų (neveikimo), nenagrinėjo nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog įvykio aplinkybes patvirtina ieškovės 2017 m. balandžio 25 d. siųstas laiškas atsakovei, kuriame nurodyta, jog gautas (duomenys neskelbtini) gyventojos prašymas spręsti klausimą dėl skilusios sienos; UAB „Glaskek LT“ atliktų darbų aktas; išrašyta PVM sąskaita faktūra GLV Nr. 04911, 952,11 Eur sumai. Taigi, iš esmės minėti dokumentai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) buvo atlikti remonto darbai. Ieškovė teismui pateikė siunčiamus raštus atsakovei dėl (duomenys neskelbtini)namo defektų ir teigė, jog dėl administratorės neveikimo, raštuose nurodytų problemų ignoravimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nesiaiškino dėl kokių priežasčių atsirado žala, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovė atliko, kurie lėmė žalos atsiradimą. Taip pat teismas nenustatinėjo ir kitų aplinkybių, turėjusių reikšmės įvykiui, t. y. nevertino ar buto vidaus trūkumai galimai kilo dėl nesavalaikių daugiabučio namo savininkų sprendimo atlikti remonto darbus. Teismas nesiaiškino ir aplinkybės ar dėl sienų, stogo būklės buvo kilusi grėsmė žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis neatidėliotinų veiksmų ir nesant butų savininkų pritarimo, atlikti remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra reikšmingos siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir atsakovės veiksmams teisėtumo prasme įvertinti.
13. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir CK 6.266 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis griežtą civilinę atsakomybę. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo forma. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja tiek administratorius, tiek ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad administratorė neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Atsakovei nėra perduota teisinė ir faktinė pareiga, savarankiškai, be daugiabučio namo savininkų pritarimo, valdyti daugiabutį namą, jį remontuojant ir atliekant kitus pagerinimus. Byloje nėra įrodymų, ar administratorė teikė siūlymus daugiabučio namo gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų remonto darbų, ar buvo gautas namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas / reikalavimas raštu ar pritarimas balsuojant žodžiu namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas tokių aplinkybių nesiaiškino.
15. Pažymėtina, jog nurodytų aplinkybių įvertinimas yra reikšmingas tikslu nustatyti faktines aplinkybes ir įvertinti, ar atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi vien ta aplinkybė, jog atsakovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo.
16. Apeliantė taip pat ginčija ir žalos dydį, nurodo, jog iš atliktų darbų aktų akivaizdu, jog buvo atliekami ne tik buto trūkumų pašalinimo darbai, bet ir buto pagerinimo darbai, t. y. įrengtas metalinis karkasas su gipskartoniu, atlikti sienos vidaus šiltinimo darbai. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė remonto kainą, kuri nurodyta išrašytoje sąskaitoje faktūroje, tačiau neįvertino atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų dėl žalos dydžio pagrįstumo. Teismas nevertino kokie darbai buvo atlikti bute, ar visi darbai susiję tik su atsiradusios žalos pašalinimu. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad neišaiškintos bylos aplinkybės, susijusios su atsakovės (ne) teisėtais veiksmais ar neveikimu, apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti ir pasisakyti dėl ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė įrodinėdama, jog žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsirado dėl administratorės veiksmų, ieškinyje net nepagrindžia, jog šį butą atsakovė administruoja. Ieškinyje išvardintos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančios gyvenamosios patalpos, tarp kurių nėra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismas nemotyvavo kodėl sprendė, kad žala butui atsirado dėl atsakovės veiksmų, nenurodė kokie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, nevertino ir neanalizavo byloje esančių ir abiejų šalių pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas sprendime iš esmės apsiribojo kai kurių rašytinių įrodymų išvardinimu, teisės aktų, kurie reglamentuoja administratorės teises ir pareigas, nurodymu, tačiau nesusiejo jų su reikalavimų pagrįstumu bei atsakovės argumentų paneigimu.
19. CPK 329 straipsnyje pasakyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 327 straipsnyje pasakyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei tai, jog neišsiaiškinus ir nenustačius šioje nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nėra galimybės ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nustatant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o civilinės bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Remiantis išdėstytu spręstina, jog skundžiamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.