- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-994-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00907-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. B.
- Pareiškėjas
- R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-5041-285/2020 pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. B. prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjai R. B. nuosavybės teise priklausančio būsto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būtino pareiškėjai gyventi. Nurodė, kad antstolės A. A. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. Nr. L2-4081-285/2014, Kauno rajono apylinkės vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1308-408/2012, Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-18131-944/2019 dėl skolos išieškojimo iš R. B. UAB „Ignitis“ (Energijos skirstymo operatorius) naudai. Vykdant skolos išieškojimą, buvo areštuotas pareiškėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini),, Kaune. Nurodė, kad šeimos materialinė padėtis yra itin sunki. Pareiškėja yra atleista iš darbo 2019 m. birželio 10 d., dėl amžiaus darbą susirasti sunku, todėl gyvena iš gaunamų pašalpų. Sutuoktinis S. B. taip pat gauna tik nedarbo draudimo išmoką. Daugiau jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą, ar persikelti gyventi – neturi. Artimiausiu metu ketina kreiptis į Energijos skirstymo operatorių dėl galimo skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškimą atmetė.
2. Teismas nurodė, kad pareiškėjos R. B. atžvilgiu vykdoma penkiolika vykdomųjų bylų, bendra pareiškėjos skolų suma yra 9 316,65 Eur, pareiškėja šiuo metu niekur nedirba, paskutinė pareiškėjos darbovietė buvo UAB „(duomenys neskelbtini),“, kurioje pareiškėja dirbo nuo 2019-10-08 iki 2020-01-09, laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini),“, pareiškėjos pajamos 2019 m. buvo 1 907,51 Eur, pareiškėjos vardu įregistruotas tik nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),, Kaune, kuris areštuotas (įrašas galioja nuo 2012 m. rugsėjo 17 d.), pareiškėja yra susituokusi, jos sutuoktinis S. B. 2019 m. dirbo iki 2019-02-18, nuo 2019-02-28 jam buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, pareiškėjos sutuoktinio pajamos 2019 m. buvo 2 759,40 Eur, pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų).
3. Vykdymo procese išieškant skolas iš skolininkės (pareiškėjos) R. B. išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą adresu (duomenys neskelbtini),, kuris yra vienintelis skolininkės būstas.
4. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018 ir kt.) nurodė, kad nėra visų reikiamų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti apribojimą dėl išieškojimo. Skolininkės (pareiškėjos) skola atsirado ne vien tik dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, nors skolos prigimtis yra viena iš būtinų sąlygų. Išieškojimas iš skolininkės vykdomas ir dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui A. K.. Be to, vadovaujantis bylos duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad skola nepadengta dėl sunkios skolininkės materialinės padėties. Išieškojimai vykdomi ne vienerius metus, tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis yra darbingi, byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie jų prarastą darbingumą, sunkią sveikatos būklę. Be to, byloje nėra duomenų apie aktyvius pareiškėjos veiksmus siekiant susirasti nuolatinį ir ilgalaikį darbą, padengti skolas, juo labiau, kad vienas išieškojimas vykdomas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Antstolė informavo pareiškėją apie tai, kad ji turi kreiptis į teismą su pareiškimu pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį ir apie tai informuoti antstolę iki 2019-11-15, tačiau pareiškimą teismui dėl neišieškojimo iš jos būsto pareiškėja padavė tik 2020-01-24. Teismas tai vertino kaip pareiškėjos nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, vengimą vykdyti prievoles.
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjos finansinę padėtį, tai, kad ir su ja gyvenantis sutuoktinis yra darbingas ir turi realias galimybes gauti pajamas, sprendė, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui nustatytų sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Priešingai, nei nustatė teismas, yra visos sąlygos, sudarančios pagrindą nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą: didžiausias skolų išieškojimas yra paslaugas teikiančioms įmonėms – 7312,43 Eur, skolininkei taikyta priverstinio išieškojimo priemonė – vienintelio gyvenamojo būsto areštas bei skelbiamos varžytynės, skolininkė yra socialiai remtina, skolininkė padavusi apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į vienintelį butą, būtiną jai gyventi, o skolininkės sunkią materialinę padėtį patvirtina aplinkybė, jog jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba valstybei apmokant 100 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
1.2. Pareiškėja nesielgia nesąžiningai nei vieno kreditoriaus atžvilgiu ir nevengia vykdyti prievolių. Pareiškėja aktyviai ieško darbo, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių darbdaviai darbo sutarties su vyresnio amžiaus moterimi nesudaro.
1.3. Teismas nutartyje pažymėjo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui A. K.. Šis įsiskolinimas susidaręs dėl tos pačios pareiškėjos sunkios materialinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjos gyvenamojo būsto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų penkių sąlygų visumos, sudarančios pagrindą taikyti apribojimą dėl išieškojimo yra pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkės įsiskolinimai yra ne tik dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, tačiau ir dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimo vaikui. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad skola nepadengta dėl sunkios pareiškėjos materialinės padėties. Kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškojimai iš pareiškėjos vykdomi jau ne vienerius metus, nes vykdomosios bylos yra užvestos ne tik 2018 – 2020 metais, bet ir 2012, 2007 metais, taip pat skolininkė ir jos sutuoktinis yra darbingi, turi realias galimybes gauti pajamas, kas sudaro pagrindą išvadai apie pareiškėjos vengimą vykdyti prievoles ir nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu. Nors pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu yra teikiama valstybės 100 proc. garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, tačiau nagrinėjamu atveju vien tik ši aplinkybė negali daryti lemiamos įtakos nagrinėjamam klausimui.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nei pirmosios instancijos teisme nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kad stengiasi sumokėti skolą, kiek įmanoma visokeriopai gerina savo turtinę padėtį, t. y. aktyviai dalyvauja darbo rinkos programose ir stengiasi įsidarbinti, sudarė skolų mokėjimo grafiką ir bent minimaliai tam tikra dalimi sumokėjo susidariusį įsiskolinimą. Teismas, priimdamas sprendimą ar darydamas tam tikras išvadas, negali remtis aplinkybe, kuri laikytina tik pareiškėjos ketinimu imtis tam tikrų veiksmų ateityje.
12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjai R. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių bylų asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.